2013 metų sausio mėnesis nebuvo itin šaltas, dėl to vasarį susiruošę pažvejoti stintų šalia Juodkrantės nebuvome tikri, ar užlipsime ant ledo. Tačiau atvažiavus į vietą nurimome – ledas tvirtas ir sausas.
Tik atvažiavę 10h nuskubėjome ant ledo. Pradžiai sugalvojome pabandyti netoli kranto – apie 200m. Pasiteisino. Čia traukiau vieną po kitos, kartais iš kart po tris stintas. Negana to – visos stambios. Taip porą valandų be sustojimo. Vėliau aprimo ir visiškai nekibo iki pat vakaro.
Kitą ryta išsiruošėme 7 valandą, dar tamsiai. Kibo silpnai, bet vieną kitą pagauti pavyko. Įdienojus supratome, kad žvejyba nekokia, dėl to nusprendėme ieškotis geresnės vietos. Paėjėjus toliau į marias sumetėme meškeres. Čia srovė buvo kur kas didesnė. Nekibo. Pabandėme dar toliau – radome vietą kur srovė didžiausia, apie 800m nuo kranto. Pradėjo kibti, nors mažesnės kaip vakar. Įvakarojus kibimas sustiprėjo, nespėjo traukti visi aplink susirinkusieji. Gaila, bet kaip dažniausiai, per patį kibimą buvo laikas važiuoti namo. Visgi, per porą valandų pavyko pagauti apie 300 vnt., tuščiomis negrįžome.
Kibimo metu stintoms kaip masalas tiko beveik viskas – stintų gabaliukai, karpis, stinta pabuvusi prie česnako su aitriu kvapu, lašinys, batonas ir t.t.
