Pasitaikius progai vėl išvykau į Turkiją, šį kart į Kemerą Antalijoje. Nors ir nesitikėjau, kad čia ką pagausiu, pasiėmiau meškeres, krevečių ir vištienos filė. Nuvykus apsižiūrėjau. Čia kiekvienas viešbutis turi po lieptą (prieplauką). Puiku, pagalvojau. Vieną dieną skyriau žvejybai. Mano viešbučio lieptas buvo nelabai tikęs, čia pastoviai priplaukdavo vandens motociklai, valtys, vežiojančios turistus. Dėl to nutariau eiti ant kito viešbučio liepto, už 200m. Čia žmonių nebuvo, laivai praplaukdavo nemaišydami.
Pirmas metimas (dugnine) ir iš kart kibimas. Kibo stipriai. Pagavau neypač didelę žuvį, bet nematytą (mano tikslas ir yra pagauti kuo daugiau rūšių žuvų, jas pamatyti, nusifotografuoti ir paleisti). Įdomu tai, kad kibimai labai nepastovūs. 10 min kimba be perstojo, o po to 20 min tyla. Taip pražvejojau pusdienį, pagavau nemažai rūšių. Vakare, kai pradėjo leistis saulė, prasidėjo pats įdomumas. Užmetus dugninę, nepastebėdavau jokio kibimo. Kai ištraukdavau, pamatydavau, kad nėra kablių. Nelabai suprasdavau, kas galėdavo nukąsti juos. Užrišau specialų pavadėlį (virvę) ir vėl užmečiau. Bet ir ją nukando. Tą dien žvejybą baigiau.
Po kelių dienų vėl nusprendžiau pažvejoti. Kadangi neturėjau jokių normalių pavadėlių, kurių negalėtų nukąsti, užrišau sukriukę, kuri buvo gan ilga ir su trišakiu. (Kartais ją traukdavau kaip blizgę, kartais leisdavau nusileisti iki dugno, kartais traukdavau dugnu. Buvo užrištas papildomas svoris, kad greičiau skęstų). Ją galėtų nukąsti tik didelė žuvis, pakankamai giliai įrijus. Čia ir prasidėjo įdomumai. Ištraukiau tą žuvį, kuri nukąsdavo man kablius. Nežinau kaip vadinasi, bet berods tai nuodingiausia (valgant) pasaulio žuvis FUGU. Jos dantys labai aštrūs, burna atrodė kaip arklio. Paėmus žuvį į rankas ji pradėjo pūstis ir jos pilvas tapo kaip kamuolys. Ji skleidė garsus. Vienas turistas sugalvojo įkišti pirštą jai į burną, ko pasekoje neteko gabaliuko piršto. Dar pagavau kitokių žuvų (viena ilga kaip siūlas, kita kaip krokodilas, žr. nuotraukas). Žvejyba buvo labai įdomi. Žuvis traukti labai sunku, jos priešinosi ir atrodė mano meškerikotis neišlaikys. Žemiau žiūrėkite nuotraukas. Bėja, kai jau baigiau žvejybą atėjo viešbučio apsauga ir pasakė, kad čia žvejoti man negalima (pamatė, kad esu iš kito viešbučio). Ant savo molo galėjau žvejoti kiek širdis geidė, bet čia, kaip jau minėjau, buvo nemažai žmonių ir pažvejoti galima nebent vakare.
Kas ruošiasi keliauti į Turkiją ir nori pažvejoti, patariu važiuoti į bet kur, tik ne Alaniją (ten sąlygos žvejybai prastos, nors realiai labiausiai priklauso nuo vietos, ar yra koks molas ar lieptas ramesnis).
