Archeologijos literatūra apie Lietuvą

Knygos pavadinimas Paaiškinimai
 Ференц Х. Троки // Виленский вестник. – 1909, 17 июня. Salos pilies griuvėsiai.
“Akmeninė boba” prie Gedimino aikštės // Vakarinės naujienos. – 1970, birž. 8 Klaidinanti žinutė.
“Alkoje” lankėsi prof. dr. Antonievičius // Lietuvos aidas. – 1934, vas. 26, p. 5 V. Antonievicziaus lankymasis Lietuvoje.
“Alkos” muziejus gavo Romėnų pinigų lobį // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 6. Nr. 258, p. 7 Iš Janapolės (Telšių raj.) gauta 18 Romos monetų su graikiškais įrašais.
“Aušros” muziejų aplankė Varšuvos universiteto profesorius // Lietuvos žinios. – 1934, vas. 27, p. 6
“Aušros” muziejui aukos // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1939, Nr. 28, p. 3 Šiaulių ir Bubių (Šiaulių raj.) radiniai.
“Aušros” muziejuje du lavonai // Lietuvos žinios. – 1932, rugpj. 17, p. 6 Gibaičių (Šiaulių raj.) ir Linkaičių (Joniškio raj.) kapai.
“Aušros” muziejus plečiasi // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 23, p. 4 Apie Noruišių (Kelmės raj.) durpyno laivelio įsigijimą.
“Barboros” akmuo / J. Š-nas. // Lietuva. – 1926, rugs. 7, p. 5. Mackeliškių (Anykščių raj.) akmuo.
“Dzūkų” muziejui padovanojo Pocių herbą // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 20 (Nr. 376), p. 6 Jiezne rastas 100 kg sveriąs Pacų herbas, atiduotas Alytaus muziejui.
“Goldrausch” am Rombinus // Memeler Dampfboot. – 1933, spal. 18, priedas
“Kristaus pėda” // Krivulė – 1924, Nr. 12, p. 17. Paminėtas Musninkų parapijos (Širvintų raj.) akmuo.
“Mitologija – mano mažoji žemė” // Gimtasis kraštas. – 1968, Nr. 19, p. 2 Apie M. Gimbutienę.
“Nugrimzdęs dvaras” / L. P-lis. // Mūsų kraštas. – 1935, Nr. 29, p. 7A Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
“Nukentėjusioji – Kernavė, kaltinamasis – biurokratizmas” // Švyturys. – 1987, Nr. 20, p. 22-24. Širvintų teismo nutartis ir įvairių pareigūnų paaiškinimai.
“Pabaltijo gyvenvietės nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: konferencijos pranešimų santrauka / Nacionalinis parkas “Aukštaitija”, Lietuvos kultūros paveldo centras. – V., 1992. – 85 p. – Titulinis lapas lietuvių ir rusų kalbomis, tekstas rusų k
“Panų” kalnas / Vimbaras // Tautininkų balsas. – 1928, Nr. 51-52, p. 8 Pasruojė (Plungės raj.).
“Peles kalnas” (Pilies kalnas) / R. N-kas. // Lietuvos aidas. – 1929, birž. 14, p. 5. Šarnelės (Plungės raj.) piliakalnis.
“Rasta Pavirvytės kaime...” // Vienybė (Akmenė). – 1977, rugpj. 20 Pavirvytės kapinynas.
“Užburti turtai” ir istorinis akmuo // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 1 (Nr. 442), p. 5 Dapšiai (Mažeikių raj.).
“Vikingai mūsų istorijos priešaušry paragino mūsų protėvius atkakliau gintis…” sako gen Nagevičius, kalbėdamas apie Osloj įvykusį kongresą // Lietuvos žinios. – 1936, rugpj. 20, p. 5 Archeologų kongresas (Oslas, 1936 m.).
“Vyrai svarsto, o senamiestis laukia” // Vakarinės naujienos. – 1987, saus. 27, p. 2
“Zaniedbany zabytek historyczny” // Czerwony sztandar. – 1957, vas. 28 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
“В начале июля нынешнего года из Вильни в Троки отправилась...” // Виленский вестник. – 1888, 1 окт. Architektų ir fotografo išvyka į Trakų salos pilį.
“Вильна. 14 ноября, скончался в Вильне, после продолжительной болезни, известный историк, отставной инжинер–капитан Феодор Ефимович Нарбутт – 89 лет от роду” // Виленский вестник. – 1864, 17 нояб. (№ 132), c. 2.
„Lietuvio“ Redakcijai // Lietuvis. – 1925, Nr. 41, p. 16 Dėl piliakalnių registravimo.
„Mes dvi galios“ / Vairintojas // Lietuva. – 1924, gruod. 9, p. 5. Medvėgalis (Šilalės raj.).
„Pilies kalnas“/ Strielčiukas // Viltis. – 1914, saus. 11 (24), p. 1. Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
… o ji tebestovi dar vis // XX amžius. – 1940, vas. 8, p. 6 Trakų salos pilis. Pokalbis su J. Borowskiu.
1-14 августа 1893 г. IX Археологический с’езд в г. Вильне // Памятная книжка Виленской губернии на 1894 год. – Вильна, 1893. – Ч. 2, c. 158-160.
11-го марта происходило третье заседание Виленской археологической комиссии... // Виленский вестник. – 1863, 26 марта.
11-го текущего июля происходило обыкновенное заседание Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1863, 30 июля.
11-го февраля происходило второе заседание Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1863, 23 февраля.
17 Tafeln mit Abbildungen der wichtigsten Stucke des Museums der Altertumsgesellschaft nebst Erklärung // 1880-1905. Festschrift zum 25 jährigen Jubiläum der Altertumsgesellschaft Insterburg. – Insterburg, 1905. – 83 p., 17 lent. Lent. VII:8,8 kanopinės antkaklės iš Šilutės raj.; lent. IX:1-8 Vilkyčių (Klaipėdos raj.) radiniai; lent. X ir XI Andulių (Kretingos raj.) radiniai; lent. XII Rušpelkių (Klaipėdos raj.) radiniai; lent. XIII:13-22 radiniai iš buvusių Klaipėdos ir Šilutės apskričių.
1801. Uziębło L. Pamięci E.  hr. Tyszkiewicza / Sulimczyk // Słowo (Vilnius). – 1923, rugpj. 26.
1994 m. vasario 2 dieną Los Andžele mirė Marija Alseikaitė-Gimbutienė // Voruta. – 1994, Nr. 7, p. 2
23 posiedzenie Oddziału archeologii i sztuki w Towarzystwie naukowem odbyte dnia 20 stycznia 1858 // Czas (Warszawa). – 1858, Nr. 29. Minimi A. Kirkoro dovanoti archeologiniai dirbiniai, monetos, medaliai.
26 октября состоялось открытие Виленского отделения предварительнаго комитета по устройству в 1893 г. в Вильне IX археологического с’езда // Виленский вестник. – 1891, 3 нояб.
300 eksponatų // Vakarinės naujienos. – 1973, spal. 23, p. 4 Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas.
4 pėst. L.K. Mindaugo pulko būstinė – istorinė vieta / A. R-s. // Karys. – 1935, Nr. 29, p. 690. Venslaviškių-Pajuosčio (prie Panevėžio) kapinynas.
5 kilogramus pinigų paaukojo muziejams // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 50, p. 8 Baublių (Kretingos raj.) lobis.
5 Vytauto Didžiojo monetos // ABC. – 1933, gruod. 8, p. 4
5000 metų senumo // Valstiečių laikraštis. – 1969, lapkr. 15 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
A. a. dr. Marija Alseikaitė-Gimbutienė // Tėviškės žiburiai (Toronto). – 1994, kovo 8, p. 7
A. a. kun. Jonas Katelė // Draugija. – 1908, Nr. 17, p. 110. Turėjo archeologinių radinių.
A. a. prof. dr. Jonas Puzinas // Mūsų žinios (Lietuvių jėzuitų ir jaunimo Čikagoje biuletenis). – 1978, bal. 30 (Nr. 7), p. 105, 107, 120 J. Puzinas (1905.X.1 – 1978.IV.14)
A. A. Stasys Ličkūnas // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1944, bal. 22, p. 6 Mažeikių muziejaus vedėjas (1884-1944.IV.8).
A. Brazauskas skubina valdovų rūmų atstatymą // Respublika. – 1998, birž. 19 Vilniaus pilys
A. S. Lituanistikos instituto konkursas parašyti mokslinei Lietuvos istorijos studijai // XX amžius. – 1940, birž. 8, p. 7 Konkurso tema – “Lietuvių tautos rytinės sienos”.
A.a. Jono Puzino mirties metinės // Draugas (Chicago). – 1979, bal. 24 J. Puzino mirties metinės
A.a. Juozas Radziukynas // Rytas. – 1925, geg. l, p. 3 Mirė Suvalkuose 1925.IV.9.
A.a. kan. Pr. Žadeikis // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1933, Nr. 45, p. 1 Pranas Žadeikis (1869.X.11 – 1933. XII. 6). 
A.a. Kvašinas-Samarinas / J. Lč. // Lietuvos aidas. – 1935, geg. 29, p. 4. Kauno Vytauto Didžiojo universitete M. Kvašinas-Samarinas skaitęs akmens ir bronzos amžių paleoantropologijos kursą.
A.a. Mykolas Brenšteinas // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1938, Nr. 1/2, p. 295-296 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
A.a. Prof. Adalbertas Bezzenbergeris // Vienybė. – 1922, Nr. 46, p. 362.
A.a. prof. dr. Adalbertas Bezzenbergeris // Karys. – 1922, Nr. 47, p. 565.
A.a. šaulys kan. Pranas Žadeikis / Šaulys R. J. // Trimitas. – 1933, Nr. 51/52, p. 1011.
A.a. T. Daugirdo autobiografija // Veja. – 1919, Nr. 1, p. 12.
Abaravičius G. Archeologiniai žvalgomieji darbai Semeliškėse // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 5-7 Semeliškių (Trakų raj.) dvarvietės tyrinėjimai.
Abaravičius G. Archeologiniai žvalgomieji tyrimai Poškonių senkapiuose 1992 m. // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 171-172 Šalčininkų raj.
Abaravičius G. Archeologiniai žvalgomieji tyrimai Vilniuje, L.Sapiegos g, Nr. 3 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 229-231 Vilniaus miestas
Abaravičius G. Bus nutrauktas archeologų darbas / Kalbėjosi R. Marčėnaitė // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 10, p. 46. Vilniaus pilys
Abaravičius G. Kas glūdi po apibendrintais samprotavimais? / Su red. prierašu // 7 meno dienos. – 1996, Nr. 29, p. 9. Vilniaus pilys
Abaravičius G. Mošos (Naujasodų) pilkapyno kasinėjimai 1994 metais //ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 77-78 Trakų raj.
Abaravičius G. Mošos (Naujasodų) pilkapyno tyrinėjimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 99-102 Trakų raj.
Abaravičius G. Semeliškių dvarvietė [Trakų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 48.
Abaravičius G. Vilniaus Žemutinės pilies pietinės gynybinės sienos paieškos // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 155-156 Vilniaus pilys
Abaravičius G., Remecas E. Tyrinėjimai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo vietoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 294-298 Vilniaus pilys
Abdulskytė J. Bibliofilas, istorikas, muziejininkas // Kauno tiesa. – 1987, birž. 10, p. 5 Apie P. Karaziją.
Abdulskytė J. Kauno Benediktinių vienuolyno lobis // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 354-356 Kauno pilis ir miestas
Åberg N. Ostpreussen in der Völkerwanderungszeit. – Uppsala, 1919. – 175 p., 8 žml. Rec.: Jākobsons F. // Latviju grāmata (Rīga). – 1926, Nr. 3, p. 202-204.
Abraitytė L. Kreivais takeliais i Kreivąją // Politika. – 1991, Nr. 26, p. 15-17 Kreivosios pilies paieškos Vilniaus Trijų Kryžių kalne 
Abramauskas S. Kodėl neatstatoma Kauno pilis, kokia ji buvo senovėje // Literatūra ir menas. – 1959, Nr. 25, p. 4 Kauno pilis.
Abramauskas S. Plytų dydžiai XIV-XV amžių Lietuvos architektūros paminkluose // Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos metraštis. – V., 1958. – T. 1, p. 31-37
Abramauskas S. Raudondvario pilis // Komjaunimo tiesa. – 1957, gruod. 25
Abramauskas S., Černeckis V., Gulbinskienė A. Kaunas. – V., 1968. – 240 p P. 126-132 – apie Kauno pilį.
Abramavičius K. Įdomios pažintys // Vakarinės naujienos. – 1969, gruod. 27.Apie T. Daugirdą
Abramavičius V. Petras Tarasenka // Literatūros ir meno metraštis, 1962. – V., 1963. – P. 84 Petras Tarasenka.
Abramowicz A. Archeologia // Historia nauki polskiej 1795-1862. – Wrocław etc., 1977. – P. 711-721 P. 717-718 – Vilniaus laikinoji archeologinė komisija.
Abramowicz A. Dalecy i blyscy. Sckice z dziejów archeologii. – Lódż, 1974. – 128 p. – (Acta archeologica Lodziensia; Nr. 23) P. 52-75 – mini Vilniaus laikinąją archeologinę komisiją ir jos narius.
Abramowicz A. Konstantego hr. Tyszkiewicza wykopaliska w Hallstatt // Acta archeologia Lodziensia. – 1968, Nr. 17, p. 7-12
Abramowicz A. Podrożnicy po przeszłości. Szkice z dziejów archeologii. – Lódż, 1970. – 78 p. – (Acta archeologica Lodziensia; Nr.18) Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas                                                                   P. 42-53 – apie V. Sirokomlę, Vilniaus archeologinės komisijos narį.
Abramowicz A. Trzy listy Sirakomli // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1977, Nr. 3, p. 177-179 Skelbiami 1856 (?) ir 1860 m. Krokuvoje, Jogailos universiteto bibliotekoje, saugomi laiškai Vilniaus laikinajai archeolog. komisijai.
Abramowicz A. Wiek archeologii. Problemy polskiej archeologii XIX wiecznej. – Warszawa, 1967. – 191 p P. 67-74 – apie domėjimąsi archeologija Vilniuje.
Abramowicz L. Z žałobnej karty. Michał Brensztejn // Przegląd Wileński. – 1938, bal. 15 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Abramowicz W. Zamek Wileński // Czerwony sztandar. – 1957, rugs. 26 Vilniaus pilis.
Abramowicz W. Zamek Wileński // Czerwony sztandar. – 1967, rugs. 26
Abramowizc W. Wileńskie mury obronne // Czerwony sztandar. – 1957, lapkr. 20
Abromaitis V. XX amžiaus tyrinėjimai; Kai nuolatinių gyventojų dar nebuvo; Didelių pokyčių metas; Ūlos kraštas senovėje; Piliakalnių ir pilkapių gadynė; Lietuviai ar dainaviai? Lietuviai // Merkio kraštas (Varėna). – 1997, bal. 26, geg. 3, 24, 31; birž. 3, 7, 10
Abromavičius V. Seniausieji archeologų radiniai Kuršių nerijoje // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1995, kovo 14, p. 14
Abrosimovas I. Senovės iškasenos // Komjaunimo tiesa. – 1951, liep. 25 Kurmaičių ir Laivių (Kretingos raj.) kapinynai.
Accessionen des Prussia Museums pro 1883 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1884, p. 185-205. P. 185 akmeninis kirvis iš Klaipėdos apylinkių.
Adiklienė E. Ką kalba seniausieji radiniai // Tarybinė Klaipėda.– 1981, bal. 11 Palanga.
Adolfas Tautavičius: Bibliografinė rodyklė, 1948-1984. – V., 1985. – 42 p
Adomaitis R. Išsaugoti ateičiai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1980, rugpj. 9, p. 3 Archeologinių paminklų apsauga.
Adomaitis V. Kapinynų paslaptys // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1989, rugs. 16 Jauneikių kapinynas.
Adomaitis-Šernas J. Senoviszki Lietuvos pinigai / Szernas // Lietuviszkas balsas. – 1887, Nr. 34.
Adomaitytė G. Andrius ieško lobio // Lietuvos pionierius. – 1985, gruod. 7 Kasinėjimai Žvilių (Šilalės raj.) kapinyne.
Adomaitytė G. Pirmosios pažintys. Reškutėnų dienoraštis // Lietuvos pionierius. – 1987, rugs. 5
Adomaitytė G. Septyni žingsniai į archeologiją // Lietuvos pionierius. – 1988, saus. 1, p. 3 Kernavės tyrinėjimai
Adomaitytė R. Neapleisk, atmintie // Moksleivis. – 1988, Nr. 12, p. 18-19 Apie archeologą ir restauratorių A. Lisanką.
Adomonienė O., Strazdūnaitė R. Lietuvos istorijos bibliografija, 1971-1975. – V., 1992. – 560 p. P. 76-77 – literatūra apie P. Tarasenką, E. ir K.Tiškevičius; p. 80 – apie E. Volterį; p. 176-211 – Lietuvos proistorė, senasis lietuvių tikėjimas.
Adomonis T. Dzirmiškių piliakalnis (Pagal žmonių padavimą) // Jaunoji karta. – 1932, Nr. 6, p. 110-111 Alytaus raj.
Adomonis T. Lietuvių išeiginiai drabužiai IX-XVI amžiuje // Menotyra. – 1976, t. 6, p. 91-112
Adomonis T., Čerbulėnas K. Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija. Nuo seniausių laikų iki 1775 metų. – V., 1987. – 327 p P. 18-28 – apie pirmykštės bendruomenės meną; p. 29-50 – apie X-XIV a. pirmosios pusės architektūrą ir dailę.
Adomowicz A. O zębie mamutowym znalezionym blizko Wilna. –Wilno, 1846. –13 p.
Adrzejowski J. Okucia rogów do picia z młodszego okresu przedrzymskiego i okresu wplywów rzymskich w Europie Srodkowej i Północnej // Materiały Starożytne i Wczesnodziejowe (Warszawa). – 1991, t. 6, p. 1-121
Afanasjeva Z. Gediminaičių sidabras // Komjaunimo tiesa. – 1985, bal. 6 Lietuviškos monetos valst. Ermitaže Sankt Peterburge.
Aglinskaitė R. Jono Puzino atminimui // Bibliotekų darbas. – 1990, Nr. 11, p. 14 J. Puzino 85-osios gimimo metinės
Aglinskas A. Kas sudomino archeologus // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1967, liep. 18 Bikavėnų (Šilutės raj.) kapinynas.
Agurkis V. Lakinskų piliakalnis // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1960, rugs. 11 Marijampolės raj.
Aisčių kultūros paminklai “Prussia” muziejuje // Lietuvos aidas. – 1937, lapkr. 16 (Nr. 522), p. 4
Aisčių tautos buvo laisvos  nuo  “kulturtregerių”  dar priešistorinias laikais // Lietuvos aidas. – 1934, spal. 18, p. 6. – Tas pat: Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, spal. 20 Apie prof. P. Šmito paskaitą Rygoje.
aisyklės kultūros paminklų apsaugai vykdyti // Tarybų Lietuva. – 1940, spal. 30, 31. – Tas pat: Tiesa. – 1940, spal. 30, 31; Vilniaus balsas. – 1940, spal. 30, p. 2 Paminklų apsauga.
Aiškėja Kauno pilies istorija // Vakarinės naujienos. – 1960, saus. 4 Kauno pilis.
Aiškėja pilies paslaptys // Švyturys. – 1958, Nr. 21, p. 5 Kauno pilis.
Ayräpää A. Neue Beitrage zur Verbreitung des Bernsteins in kammkeramischen Gebiet // Światowit (Warszawa). – 1960, t. 23, p. 235-247
Ayräpää A. Uber die Streitaxtkulturen in Russland. Studien über die Verbreitung neolitischer Elemente aus Mitteleuropa nach Osten // Eurasia Septentrionalis Antiqua (Helsinki). – 1933, t. 8, p. 1-161
Akavickas R. “Vilkduobės” mįslė // Utenis. – 1993, vas. 27, p. 3-4 Daugilis (Utenos raj.).
Akavickas R. Archeologas Jonas Basanavičius // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 16-18; Nr. 2, p. 18-21; Nr. 3, p. 24-27; 1995, Nr. 1(4), p. 22-24
Akavickas R. Archeologas Jonas Basanavičius // Baltų archeologija. – 1995. Nr.1 (4), p. 22-24. – Straipsnio pabaiga. Pradžia: 1994, Nr. 1-3
Akavickas R. Dr. J. Basanavičiaus archeologinė veikla // Lietuvos aidas. – 1994, vas. 19, p. 11
Akavickas R. J. Basanavičiaus archeologinių paminklų tyrinėjimai Svėdasų ir Anykščių krašte // Anykščiai. – 1996, Nr. 11, p. 2-4 Kraštų Taurakalnio ir Šeimyniškėlių Kapanicos kapinynų kasinėjimai.
Akavickas R. Kraštų (Svėdasų) senkapiai, vadinami Taurakalniu // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 5-15
Akavickas R. Neaiškių archeologinių objektų žvalgymas Utenos raj. 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 272-278 Pakalnių “Laumės kvartukėlis”, Kamešio kaimo Vaidulonių miško krūsnys, Daugilio “vilkduobė”.
Akelaitis M. Pastabos (1863) // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 246-247. – Versta iš: Akielewicz M. Uwagi // Lelewel J. Pisma rozmaite. – Poznań, 1863. – P. 107-108. Dėl senųjų lietuvių dievų.
Akelaitis M. Słówko o bogach litewskich / Akielewicz M. // Biblioteka Warszawska. – 1858, t. 3, p. 192-195. Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 242-246.
Akelaitis M. Žodelis apie lituvių dievus (1858) / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 241-242, 527) // Lietuvių mitologija. – V., 1995. T. 1, p. 242-246. – Versta iš: Akielewicz M. Słowko o bogach litewskich // Biblioteka Warszawska. – 1858, t. 3, p. 192-195
Akielewicz M. Uwagi // Lelewel J. Pisma rozmaite. – Poznań, 1863. – P. 107-108. Vertimas: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 246-247. Pastabos apie senąjį lietuvių tikėjimą.
Akiras-Biržys P. Vyžuonos. – K., 1927. – 30 p P. 4 – apie žalčio akmenį.
Akmenė. Ardo istorinę vietą ir naikina radinius // XX amžius. – 1938, rugpj. 18, p. 2 Buv. Judrelių (Akmenės raj.) kaimo kapinynas.
Akmenė. Ardo kapus ir naikina senienas // Vakarai (Klaipėda). – 1938, rugpj. 16, p. 4 Buv. Judrelių (Akmenės raj.) kaimo kapinynas.
Akmeniai // Šaltinis (Marijampolė). – 1932, Nr. 39, p. 558 Ardomas senkapis, Lazdijų raj.
Akmeninė stovyla // Lietuvos aidas. – 1935, geg. 22, p. 10 Lankeliškiuose (Vilkaviškio raj.) rasta žmogaus galva(?).
Akmens amžiaus radiniai Dzūkijoje // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 10, p. 552 Akmens amžiaus paminklų žvalgymas.
Akmens ir žalvario amžių radiniai iš Kretuono apyežerio gyvenviečių // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 2 (virš.) Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Akmens laikų sijų statybos pėdsakai Duobilės ežere // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 28, p. 7 Taurakiemio (Kauno raj.) kaime, Dobilios ežere.
Akmens su kryžiais ir paslaptingais ženklais // Lietuvos aidas. – 1938, lapkr. 12 (Nr. 514), p. 7 Jakėnų (Varėnos raj.) kaime.
Akmuo milžinas, kuriuo velnias norėjęs užtvenkti Ventos upę // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 3 (Nr. 341), p. 3 Geidžių (Mažeikių raj.) kaimas.
Akmuo, kuriuo velnias norėjo užtvenkti Ventos upę / St. Sklyp. // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 34, p. 9 Geidžių (Mažeikių raj.) akmuo.
Akt otwarcia Muzeum Starożytności w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1856, geg. 18 (Nr.39), p. 337-341. – Lygiagr. tekstas rus. 
Aktualiausi sostinės tvarkymo darbai. Pasikalbėjimas su miesto inžinieriumi arch. Vyt. Žemkalniu // Vilniaus balsas. – 1940, birž. 5 Taip pat apie Katedros  aikštės sutvarkymą.
Aktualiausieji darbai kultūros paminklams apsaugoti / J.R. // Į laisvę. – 1940, geg. 2, p. 6. Kultūros paminklų apsauga.
Aktualijos // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 1
Aktualūs Kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – 109 p
alatka V. Klajoklių stovyklos liekanos // Kibirkštis (Plungė). – 1976, birž. 12 Akmenskinės gyvenvietė.
Albertavičius J. Karaliaus Mindaugo pilis // Lietuvos žinios. – 1997, liep. 4 (Nr. 27), p. 6 Medininkų pilis.
Albertavičius J. Našlaitė, kuria turi kažkas pasirūpinti. Jos vardas – Medininkų pilis // Lietuvos rytas. – 1993, lapkr. 3, p. 4, 5 Medininkų pilis
Albertavičius J. Pilie Karališkųjų Medininkų, kelkis // Pirmadienis. – 1994, Nr. 47, p. 25 Medininkų pilis
Albertavičius J. Sugrįžimas į Medininkus // Draugas (Chicago). – 1993, spal. 9, p. 5 Medininkų pilis
Alė Rūta, Girnius J. Marija Gimbutienė / Alė Rūta ir Alaušius // Aidai (Brooklyn). – 1971, Nr. 3, p. 129-130.
Alė Rūta. Tokią aš tave matau: Marijai Gimbutienei // Draugas: Mokslas, menas, literatūra (Chicago). – 1991, vas. 23 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms. Eilėraštis.
Alekna A. Kaip gi yra iš tikro? / Pokalbis su žurnalistu Gintaru Bielskiu // Širvinta. – 1992, saus. 29 Kernavės senosios bažnyčios vietos tyrinėjimai.
Alekna A. Kas užtars Kernavę // Tiesa. – 1990, spal. 3 Tyrimai Kernavėje
Alekna A. Legendos tęsinyje // Voruta. – 1994, Nr. 13, p. 3 Apie 1993 m. Kernavės koplyčioje rastą akmeninį kiaušinį …
Alekna V. Eduardas Volteris // Voruta. – 1996, Nr. 11, p. 3
Aleknavičius B. “Kvailas per visą pilvą” // Gimtinė. – 1992, Nr. 12, p. 2 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Aleknavičius B. Archeologiniai radiniai // Komunistinis rytojus (Telšiai). – 1972, kovo 14 Šliktinės (Skuodo raj.) lobis.
Aleknavičius B. Bangpūtys // Lietuvos jūreivis (Klaipėda). – 1980, vas. 7-13, p. 10
Aleknavičius B. Į ateitį per praeitį // Klaipėda. – 1997, gruod. 30, p. 15. – Tas pat: XXI amžius. – 1997, gruod. 27, p. 6 Girkalių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Aleknavičius B. Iš XVII amžiaus // Švyturys. – 1965, Nr. 15, p. 3 (virš.).Švedijos moneta-plokštė Klaipėdos muziejuje
Aleknavičius B. Jis buvo laimingas // Vakarinis Kaunas. – 1992, gruod. 3 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Aleknavičius B. Laimingas žmogus // Respublika. – 1992, gruod. 18, p. 8 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Aleknavičius B. Neblėstančios akimirkos // Tarybinė Klaipėda. – 1982, gruod. 4 Apie P. Tarasenką.
Aleknavičius B. Netekome pasaulinio garso mokslininkės // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1994, vas. 9, p. 12
Aleknavičius B. Pasaulinio garso mokslininkė. Dešimtmečiu pavėlavęs fotoreportažas // Klaipėda. – 1991, saus. 23, p. 4 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Aleknavičius B. Pyplių piliakalnis // Socialistinių keliu (Kaunas). – 1958, gruod. 3
Aleknavičius B. Praėjusią vasarą // Švyturys. – 1972, Nr. 5, p. 2 Šliktinės (Skuodo raj.) lobis.
Aleknavičius B. Protėvių takais // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1969, rugs. 11; Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1969, rugs. 16 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas
Aleknavičius B. Vitą Valatką prisiminus // Kibirkštis (Plungė). – 1987, saus. 31 Telšių “Alkos” muziejaus darbuotojas, archeologas.
Aleknavičius B. Žemaitijos praeities tyrinėtojas // Tarybinė Klaipėda. – 1975, vas. 13. – Tas pat: Šviesa (Jurbarkas). – 1975, kovo 27; Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, liep. 29 Apie V. Valatką.
Aleknavičius B. Žemės paslapčių paviliotas // Tarybinė Klaipėda. – 1987, saus. 27, p. 5 Apie “Alkos” muziejaus darbuotoją, archeologą V. Valatką.
Aleknavičius G. Šukės laimę neša // Moksleivis. – 1977, Nr. 12, p. 36-37 Apie Nidos gyvenvietės kasinėjimus.
Aleknienė H. Dūla Valdovų rūmai // Vakarinės naujienos. – 1998, rugs. 9, p. 3 Vilniaus pilys
Aleksandras Vaškelis / Pokalbį užrašė B. Mačienė // Kauno diena. – 1998, rugs. 12, p. 33-34. Kauno pilis ir miestas
Aleksandravičius E. Caro valdžios požiūris į Vilniaus archeologijos komisiją (1855-1865) // MADA. – 1984, t. 4, p. 101-112
Aleksandravičius E. Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje 1831-1863 metais: Organizaciniai kultūros ugdymo aspektai. – V., 1989. – 137 p. P. 34-65 – apie Vilniaus archeologinę komisiją; p. 106-112 – komisijos narių sąrašas.
Aleksandravičius E. Vieni pirmųjų // Mūsų gamta. – 1985, Nr. 11, p. 24 Vilniaus archeologinės komisijos veikla.
Aleksandravičius P. Saugokime istorinius paminklus // Panevėžio tiesa. – 1949, liep. 29 Paminklų apsauga.
Alekseev V. Forschungen der Sowetischen Anthropologen über die lettisch-litauischen Völker // Demos (Berlin). – 1963, sąs. 2, p. 224-225
Aleksejevas G. Stebuklingo akmens paieškų ekspedicija // Lietuvos žvejys. – 1983, geg. 14, p. 9 Gintaro dirbinių paieškos ariamuose kapinynuose.
Aleksėriūnaitė V. Pilkapiai, alkakalniai ir senkapiai // Daugyvenės kraštas. – K., 1998. – P. 22-25
Aleksiejūnas L., Kapočius V. Čia tuokėsi Kęstutis ir Birutė, gimė, augo Vytautas // Gimtasis kraštas. – 1994, Nr. 30, p. 6-7 Senųjų Trakų piliavietė
Aleksiejūnas V. Alančių (Panevėžio raj.) XVII-XVIII a. monetų blobis // Raguvos praeitis. – V., 1997. – Kn. 2, p. 29-30
Aleksiejūnas V. Alančių XVII-XVIII a. monetų lobis // Panevėžio rytas. – 1994, vas. 22, p. 5
Aleksiejūnas V. Baniškių kaimo Prahos grašių lobis // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 356 Netoli Vilniaus.
Aleksiejūnas V. Gegužinės kaimo (Jonavos raj.) XV-XVII a. monetų lobis // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 116-119
Aleksiejūnas V. Joachimo Lelevelio paieškos numizmatikos srityje // Joachimas Lelevelis: Respublikinės mokslinės konferencijos, skirtos 200-sioms gimimo metinėms paminėti, medžiaga. – V., 1987. – P. 103-106
Aleksiejūnas V. Kai kurie duomenys apie Lietuvos pinigėliams artimas monetas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 229-233
Aleksiejūnas V. Kėdainių miesto 1992 m. lobis // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 299-301
Aleksiejūnas V. Konferencija Lunde // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 236
Aleksiejūnas V. Kontrasygnowany grosz Augusta III z 1754 r. // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1987, Nr. 4/6, p. 55-56 Radinys Vilniaus Žemutinėje pilyje.
Aleksiejūnas V. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų kaldinimo raida iki Liublino unijos (1569) // Pinigų studijos. – 1996, Nr. 2, p. 15-20
Aleksiejūnas V. Monetary Circulation in the Territory of Lithuania before the Introduction of its own Coinage // Contacts across the Baltic Sea during the late Iron Age (5th-12th centuries) Baltic Sea: Conference, Lund. October 25-27. – 1991. – P. 153-158 Apie arabų monetų lobius ir pavienius radinius.
Aleksiejūnas V. Monetary circulation in the territory of Lithuania before the introduction of its own coinge // Across the Baltic sea during the Late Iron Age (5 th – 12 th centuries): Baltic sea conference, Lund, October 25-27, 1991. – Lund, 1992. – P. 153-158
Aleksiejūnas V. Monetos // Lietuvos archeologija.– V., 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 63-65 Obeliai (Ukmergės raj.).
Aleksiejūnas V. Papildomi duomenys apie Labanoro lobį // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 233-234 Prahos grašiai, Švenčionių raj.
Aleksiejūnas V. Pierwsze monety litewskie // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1985, Nr. 7/8, p. 121-126 Rec.: Michelbertas M. Nauji darbai apie seniausias lietuviškas monetas // LIM, 1987 metai. – V., 1988. – P. 117-118.
Aleksiejūnas V. Pirmasis Lietuvos valstybės monetos spaudas // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 1, p. 53 Vilniaus pilys
Aleksiejūnas V. Pirmosios lietuviškos kaltinės monetos // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 56-58
Aleksiejūnas V. Senkapių monetos // Lietuvos archeologija (V.). – 1995, t. 11, p. 16-20 Ažugiriai (Utenos raj.), Bečiai (Ukmergės raj.), Diktarai (Anykščių raj.), Karmėlava (Kauno raj.), Kuršiai (Telšių raj.), Mažeikiai (Šiaulių raj.), Obeliai (Ukmergės raj.), Pavirvytė (Akmenės raj.) ir Tupiakiemis (Ukmergės raj.).
Aleksiejūnas V. Sidabrinės paslaptys // Tiesa. – 1984, rugs. 30 Romės Lauko (Šilalės raj.) lobis.
Aleksiejūnas V. Skaidiškių ir Altoniškių kaimų lobiai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 191-193 Skaidiškės (Vilniaus raj.) ir Altoniškės (Kauno raj.).
Aleksiejūnas V. Skaidiškių lobis // Draugystė (V.). – 1986, lapkr. 18, p. 4
Aleksiejūnas V. Skarb monet z XV-XVII w. z Trok // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1995, sąs. 3/4, p. 103-134
Aleksiejūnas V. Telšių lobis // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 234
Aleksiejūnas V. Trakų miesto XV-XVII a. monetų lobis (1991 m.) // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 122-125
Aleksiejūnas V. Vienos monetos klystkeliai // Kolekcija. – 1995, Nr. 2, p. 18-25 Iš Z. Jankausko kolekcijos.
Aleksiejūnas V. Virvytės aukštupio numizmatinė medžiaga // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis. Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 133-135 Pribitkos (Plungės raj.) kapinyno monetos.
Aleksiejūnas V. Vytauto Didžiojo laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piniginė sistema // Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai. – V., 1993. – P. 207-214
Aleksienė I. Amžių lobiai pasakoja // Kauno tiesa. – 1969, rugpj. 27.Kauno M. K. Čiurlionio muziejaus numizmatikos rinkiniai
Aleksienė I. Archeologas ir rašytojas // Kauno tiesa. – 1962, gruod. 7 70-osioms P. Tarasenkos gimimo metinėms.
Aleksienė I. Ką sukaupę numizmatai? // Vakarinės naujienos. – 1979, gruod. 21, p. 3 M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune numizmatikos rinkiniai.
Aleksiūnaitė V. Trys piliakalniai // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1994, birž. 22 Pelaniškių, Tučių ir Žeimelio piliakalniai.
Aleliūnas G. 1996 metų žvalgomieji tyrinėjimai Trakuose, karaimų gatvėje Nr. 57 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 363-365
Aleliūnas G. 1997 metų žvalgomieji tyrinėjimai Kražiuose ir Linkuvoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 360-361
Aleliūnas G. Joniškio lobis // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 509-511
Aleliūnas G. Medininkai: nauji radiniai // Gimtasis kraštas. – 1992, Nr. 38, p. 4
Aleliūnas G. Medininkų pilies archeologiniai tyrimai 1992 m. // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 31-32 Medininkų pilis
Aleliūnas G. Medininkų pilies archeologiniai tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 191-195 Medininkų pilis
Aleliūnas G. Nauji radiniai Veliuonoje // Šviesa (Jurbarkas). – 1996, liep. 13, p. 1, 4
Aleliūnas G. Veliuonos kokliai // Kultūros paminklai. – 1996, t. 3, p. 19-22
Aleliūnas G. XIV a. antrosios pusės ginklai // Kultūros barai. – 1992, Nr. 6, p. 72-74 Apie Žemutinės pilies teritorijoje rastus strėlių antgalius.
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Jurbarko mieste 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 231-232
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Seredžiuje (Jurbarko raj.) 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 232-233
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Skirsnemunėje (Jurbarko raj.) 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 233-234
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Ukmergėje 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 234-235
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Veliuonoje (Jurbarko raj.) // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 235-237
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilkijoje (Kauno raj.) // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 237-239
Aleliūnas G. Žvalgomieji tyrinėjimai Joniškyje 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 365-366.
Aleliūnas G. Žvalgomieji tyrinėjimai Jurbarke 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 362-363
Aleliūnas G. Žvalgomieji tyrinėjimai Ukmergėje 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 359-360.
Aleliūnas G. Žvalgomieji tyrinėjimai Žagarėje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 366-367
Aleliūnas G., Kvizikevičius L. Seredžiaus lobio radimvietės tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 356-359
Aleliūnas G., Merkevičius A. Medininkų pilies archeologiniai tyrimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 157-159 Medininkų pilis
Aleliūnas J. Alsėdžiai // Tautininkų balsas. – 1927, Nr. 23 Alsėdžių (Plungės raj.) piliakalnis – alkos kalnas.
Aleliūnas L. Žvalgų kalnas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1934, Nr. 26, p. 2 Eidintaičiai (Telšių raj.).
Ališauskaitė R. Septynetą šimtmečių išstovėję // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1987, rugpj. 29 Griežės piliakalnių apsauga.
Ališauskas N. XI-XII amžiaus kapai Rimaisiuose // Panevėžio tiesa. – 1965, saus. 9
Aliulytė D. Kasinėjama senovės gyvenvietė // Ramovė (Alytus). – 1996, rugpj. 23 Bakšiai (prie Alytaus).
Alytaus apskrityje yra šventkalnių // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 19 (Nr. 308), p. 3
Alytus. Apleisti istoriniai kalnai // Mūsų rytojus. – 1936, lapkr. 17, p. 4 Alytaus piliakalnis.
Alytus. Apleisti istoriniai kalnai // Rytas. – 1935, rugs. 21, p. 10 Alytaus piliakalnis.
Alytus. Arklių skerdykla ant piliakalnio // Lietuvos aidas. – 1940, saus. 12 (Nr. 12), p. 7 5 km nuo Alytaus, kaimas nenurodytas.
Alytus. Klebono akmuo // Lietuvos aidas. – 1938, gruod. 12 (Nr. 563), p. 5
Alytus. Piliakalnio tvarkymas // Rytas. – 1934, kovo 14, p. 8
Alytus. Randami žmogaus kaulai ir senoviški ginklai // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 17 (Nr. 454), p. 5 Poteronys (Alytaus raj.).
Alytus. Rasta senoviška ietis // Lietuvos aidas.  – 1939, spal. 30 (Nr. 656), p. 6 Jurkonys (Alytaus raj.).
Alytus. Reikėtų susidomėti // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 18 (Nr. 475), p. 6 Kazimieravo (Alytaus raj.) pilkapiai.
Alytus. Retas senovės liekanų radinys // Lietuvos žinios. – 1933, liep. 3, p. 4 Luksnėnų (Alytaus raj.) kapinynas.
Alytus. Sudarytas Alytaus apskrities senovės paminklų žemėlapis // Lietuvos aidas. – 1939, gruod. 2 (Nr. 741), p. 8
Alytus. Surado senovės kapus // Mūsų rytojus.  – 1933, liep. 7, p. 5 Luksnėnai (Alytaus raj.).
Alytus. Surado senovišką ietį // Lietuvos aidas. – 1939, vas. 28 (Nr. 95), p. 7 Trakininkai (Alytaus raj., Butrimonių v.), kapai.
Alytus. Tvarkomi piliakalniai // Rytas. – 1934, gruod. 3, p. 6 Punia ir Merkinė.
Alytus. Užtikti nežinomi senkapiai // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 9 (Nr. 355), p. 5 Kaspariškės (Alytaus raj.).
Alka. Laukuvos istorinės vietovės / J. E-čius // Vakarai (Klaipėda). – 1938, gruod. 30, p. 4. Bilionių ir Treigių (Šilalės raj.) piliakalniai.
Alkos kalnas / P.M. // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 2, p. 4. Juknaičiai (Šilutės raj.).
Alkos kalno paslaptis // Kaimynas (Klaipėda). – 1934, Nr. 31 Juknaičiai (Šilutės raj.).
Almgren O. Studien über nordeuropäische Fibelformen der ersten nachchristichen Jahrhunderte mit Berücksichtigung der provinzialrömischen und südrussischen Formen-Zweite Auflage. – Leipzig, 1923, – 245 p., 11 lent.
Alminas V. Matiškių piliakalnis // Lietuvis. – 1993, Nr. 5 Tauragės rajone (padavimai).
Alminauskis K. Įpilties piliakalnio kasinėjimai / K. Alm. // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 20, p. 6. Įpilties Senosios piliakalnis (Kretingos raj.).
Almonaičiai V. ir J. Stabinės mįslė // Skautų aidas. – 1991, Nr. 10/11, p. 6-7 Vaitimėnų (Tauragės raj.) Stabinės akmenys.
Almonaitis J. Kaip užkeikti pinigai degdavo // Lietuvos ūkininkas. – 1932, Nr. 10, p. 6
Almonaitis V. Akmenų legendos // Tarybinis studentas. – 1985, gruod. 3
Almonaitis V. Didi Mažųjų Žinėnų senovė // Jonavos balsas. – 1989, kovo 30 Apie kaimo piliakalnį.
Almonaitis V. Kernavė // Lietuvos pionierius. – 1987, birž. 24, p. 2 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Almonaitis V. Molavėnai // Lietuvos pionierius. – 1988, geg. 18 Piliakalnis, Raseinių raj.
Almonaitis V. Molavėnų šventvietė // Aitvarai (K.; V.). –1992, sąs. 3, p. 75 Akmuo-aukuras, Raseinių raj.
Almonaitis V. Nauji radiniai Pašlavantyje // Gėlupis (Prienai). – 1992, vas. 7 Piliakalnio gyvenvietės brūkšniuotoji ir grublėtoji keramika.
Almonaitis V. Paminklas paskandintiems Vieškūnams // Kauno laikas. – 1993, vas. 19 Apie Vieškūnų piliakalnį.
Almonaitis V. Paminklas paskandintiems Vieškūnams // Mokslas ir gyvenimas. – 1995, Nr. 4, p. 5 Vieškūnų (Kauno raj.) piliakalnis.
Almonaitis V. Rambynas // Lietuvos pionierius. – V., 1988, vas. 13, p. 4
Almonaitis V. Ženklus akmuo // Mūsų gamta. – 1986, Nr. 7, p. 28-29 Mažiulėniškės (Vilniaus raj.), deš. Neries krantas.
Alseika V. Lietuvos dvasios deivė // Šiaurės Atėnai. – 1996, Nr. 3, p. 3, 9 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės. Brolis apie M. Gimbutienę.
Alseikaitė-Gimbutienė Marija // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 27
Alseikaitė-Gimbutienė Marija-Birutė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 130-131.
Alseikaitė-Mikulskienė E. Alseikų giminės šaknys // Gimtinė. – 1995, Nr. 3, p. 2 Apie M. Gimbutienės senelius, tėvus.
Alte Münzen / R. // Memeler Dampfboot. – 1924, vas. 7, priedas. Vilkyškių (Šilutės raj.) lobis.
Altertumsfunde / S-n. // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1865, t. 2, p. 755-756.  P. 755 – apie mariose prie Juodkrantės rastus gintarinius dirbinius.
Altertumsfunde in Olschöwen // Neue Preussische Provinzial-Blätter (Königsberg). – 1859, t. 3, p. 108-109. Sidabrinių lydinių ir papuošalų lobis.
Altlitauische Befestigungsanlagen // Litauen (Bern). – 1917, Nr. 1.
Altlitauische Befestigungsanlagen // Zeitung der 10. Armee.  – 1916, Nr. 162. – Tas pat: Das Litauenbuch. – Wilna, 1918. P. 69-73.
Altlitauische Befestigungsanlagen // Zeitung der 10. Armee.  – Wilna, 1918. P. 69-73 (1916, Nr. 162).
Altlitauische Burgen in Volksmärchen // Litauen (Bern). – 1917, Nr. 4.
Altlitauische Festungen //  Litauen (Bern). – 1917, Nr. 3, p. 93-94.
Alunta / Vėjo vaikas // Tėvynės balsas. – 1922, birž. 21. Avilčių (Molėtų raj.) monetų lobis.
Ambrasas K. Anei dūdos, anei smuiko... // Tiesa. – 1969, rugs. 11 Dėl Kernavės piliakalnių.
Ambrasas K. Gaidės pamiškėmis ir paežerėmis // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 15, p. 14-15 Minimi J. Žiogo kasinėti paminklai.
Ambrasas K. Kraštotyrininkų pėdsakai Dubingiuose // Pirmyn (Molėtai). – 1968, spal. 1 Archeologijos paminklų padėtis.
Ambrozaitis J. “Bišpilis” // Karys.– 1931, Nr. 40, p. 805 Jurbarko piliakalnis.
Ambrozaitis J. Kalnėnų piliakalniai // Karys. – 1930, Nr. 33, p. 648 Kalnėnų Bišpiliai (Jurbarko raj.).
Ambrozaitis J. Mūsų piliakalniai // Karys. – 1930, Nr. 7, p. 138
Ambrozaitis J. Prancūzkapiai // Karys. – 1930, Nr. 33, p. 652. – Aut. nurodytas turinyje, p. 1067 Prie Jurbarko.
Ambrozaitis J. Raganė // Karys. – 1930, Nr. 7, p. 135 Mituvos sietuva (prie Jurbarko).
Amžinai gyvas // Šluota. – 1968, Nr. 10, p. 3 Bražuolės (Trakų raj.) piliakalnis.
Amžių ataskaita // Tiesa. – 1966, kovo 18 Archeologų ir etnografų konferencija Vilniuje.
Andraikėnai / Žvaigždelė // Vienybė. – 1931, Nr. 50, p. 404 Andreikėnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Andrašienė A. Kernavės archeologijos paminklų rytdiena / Pokalbis su A. Luchtanu, V. Ušinsku, R. Stulpinu ir P. Marcinkevičiumi // Vakarinės naujienos. – 1989, rugs. 5 Kernavės tyrinėjimai
Andrašiūnaitė D. Mustenių-Baubonių pilkapių (Trakų raj.) tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 36-37
Andrašiūnaitė D. Rumbonių piliakalnio, Alytaus raj., gyvenvietės kasinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 22-24
Andrašiūnaitė D. Trakų ir Rykantų lobiai // Muziejai ir paminklai. – V., 1967. – P. 90
Andrašiūnaitė D. Ubiškių lobis // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 144-147 Ubiškės (Trakų raj.).
Andrašiūnaitė R. Antroji garbės daktarė Vytauto Didžiojo universitete // Mokslo Lietuva. – 1993, Nr. 14, p. 7 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Andrašiūnaitė R. Marija Gimbutienė – archeomitologijos krypties pradininkė // Mokslo Lietuva. – 1993, Nr. 10, p. 1, 3 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Andrašiūnaitė R. Marijai Gimbutienei paminėti // Metai. – 1994, Nr. 3, p. 155
Andrašiūnaitė R. Nutilusi “Motinos-deivės” giesmė // Moteris. – 1994, Nr. 4, p. 6
Andrašiūnaitė R. Sausio 21 d. Vilniaus menininkų rūmuose įvyko vakaras-paroda, skirta profesorės Marijos Gimbutienės 73-čiajam gimtadieniui // Literatūra ir menas. – 1994, Nr. 5, p.14
Andrašiūnienė E. Saugokime archeologijos paminklus // Nauja vaga (Ignalina). – 1987, rugs. 30
Andrėjaitis V. Praeities beieškant // Kauno tiesa. – 1971, rugpj. 29, p. 6. – Tas pat: Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1971, rugpj. 21; Panevėžio tiesa. – 1971, rugpj. 24; Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, rugpj. 26; Nauja vaga (Ignalina). – 1971, rugs. 4 K. Mekui 65-eri; Kauno pilies tyrinėjimai.
Andriukaitienė I. Kur stovėjo Vorutos pilis // Europos lietuvis (London). – 1993, gruod. 4, Nr. 48, p. 4, 6. – Tas pat: Utenis. – 1993, gruod. 2, p. 1-2; Žiburys (Anykščiai). – 1993, Nr. 15
Andriukaitis V. Džiugo kalnas // Trimitas. – 1930, Nr. 12, p. 240 Telšių raj., padavimai.
Andrius A. A. Upytė ir Sicinskio kalnas // Vienybė lietuvininkų (Plymouth). – 1893, Nr. 10. Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Andriusevičius J. Apie Šatriją ir Luokę // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1976, bal. 17
Andriusevičius J. Biržuvėnų paminklai // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1976, vas. 7
Andriusevičius J. Ežero gatvės lobis // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1986, gruod. 20, p. 3-4 Telšiuose.
Andriusevičius J. Garbės kalnelis // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1997, lapkr. 8, p. 3 Apeiginė vieta(?), Telšių raj., Viešvienų apyl.
Andriusevičius J. Gilioji praeitis // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, spal. 12, p. 3
Andriusevičius J. Norėjo pirkti Šatriją // Gimtasis kraštas. – 1972, rugpj. 18
Andriusevičius J. Pirksiu... Šatriją // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, geg. 15 Apie “observatoriją” ant Šatrijos kalno.
Andriusevičius J. Prie Šatrijos // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 1, p. 21-24
Andriusevičius J. Šatrija – pagonių žinyčia // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1974, vas. 16 Pagal S. Daukantą, L. Jucevičių, M. Valančių.
Andriusevičius J. Šatrijos apylinkių padavimai // Kraštotyra. – V., 1970. – P. 247-249
Andriusevičius J. Šatrijos krikštas // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1973, vas. 8 Šatrija.
Andriusevičius J. Telšių kalneliai. Džiugo piliakalnis // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 4, p. 32
Andriušis P. Septinton įleidus. Memuaro autobiografiniai apmatai. – K., 1992. – 172 p. P. 69-70 – apie Juknėnų pilkapių kasinėjimus (Utenos raj.).
Andriušytė A. Marijampolės priešistorės radiniai // Lietuvos aidas. – 1995, kovo 21, p. 2 Meškučių (prie Marijampolės) piliakalnis.
Andriuškevičius A. Archeologų ir etnografų konferencija // Literatūra ir menas. – 1970, Nr.21, p. 15 Vilniuje.
Andriuškevičius A. Architektų [! archeologų] ir etnografų konferencija // Kultūros barai. – 1970, Nr.7, p. 74-75
Andriuškevičius A. Generalinė repeticija Rumšiškėse // Kauno diena. – 1998, rugpj. 6, p. 1, 5 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Andriuškevičius D. Ar mūsų archeologai tą vietą  žino? // Lietuvos aidas. – 1930, lapkr. 4, p. 4 Piliakalnis Kaune,  Neries pakrantėje, ties VII fortu.
Andrukaitienė I. Vorutos tyrinėjimai šiemet buvo vaisingi // Lietuvos aidas. – 1995, rugpj. 30, p. 16 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Anykščiai. Puntukas. Voruta // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 16, p. 8
Ankstyvieji virvelinės keramikos kultūros kapai Lietuvoje / A. Butrimas, V. Kazakevičius, G. Česnys, I. Balčiūnienė, R. Jankauskas // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 14-24
Ant Galvės ežero / R.V. // Ateitis. – 1943, birž. 10, p. 4. Trakų pilis.
Ant kelių polių laikosi valdovų rūmai? // Kultūros gyvenimas. – 1998, rugs. 30 (Nr. 11), p. 1-4 Ištraukos iš 1994.XI.18 ir 1998.IX.18 posėdžių protokolų.
Antanaitis I. An Archaeomythological Approach to Meaningn of Some East Baltic // From the Realm of the Ancestors: An anthology in honor of Marija Gimbutas. – Manchester, 1997. – P. 145-162
Antanaitis J. Matarnų piliakalnis // Lietuvos žinios. – 1927, rugs. 28, p. 4 Rementiškių (Vilkaviškio raj.) piliakalnis.
Antanaitis J. Senovė // Lietuva. – 1927, spal. 28, p. 4 Rementiškių (Vilkaviškio raj.) piliakalnis.
Antanaitis J. Senovė. Leliokų užpuolimas. Titnaginė arklio galva. Ugnies kamuoliai. Vokietukas // Lietuva. – 1927, lapkr. 23, p. 4 Rementiškių (Vilkaviškio raj.) piliakalnio padavimai.
Antanaitis K. Radiniai Kuršuose // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1987, geg. 7 Apie aptiktą kapinyną.
Antanaitis S. Adalbertas Bezzenbergeris // Lietuvos mokykla. – 1921, Nr. 4/6.
Antanaitytė A. Trakų  pilis atgimsta // Tiesa. – 1957, vas. 5 Trakų salos pilis.
Antanaitytė I. Kai kurių Rytų Pabaltijo simbolių prasmės interpretacija // Kultūros paminklai. – 1998, t. 5, p. 3-17.
Antanavičius B. Jau praskverbta velėna // Artojas (Šilalė). – 1976, birž. 24 Žąsino kapinynas.
Antanavičius J. Apie Medžionių senkapį // Švyturys. – 1968, Nr. 12, p. 30 Medžionys (Prienų raj.).
Antanavičius J. Balno kilpos Lietuvoje X-XIV a. // MADA. – 1976, t. 1, p. 69-81
Antanavičius J. Gailiušių sidabrinė antkaklė // Kraštotyra. – V., 1978. P. 86-87 Iš Babtų (Kauno raj.) apylinkės.
Antanavičius J. Geležiniai žirgo aprangos dirbiniai // Kraštotyra. – V., 1975. – P. 188-194 Botkočiai iš kapų su žirgais.
Antanavičius J. Gyvi šaltinėliai // Kauno tiesa. – 1969, birž. 22 Kauno istorijos muziejaus archeologijos ekspozicija.
Antanavičius J. Įdomūs senoviniai papuošalai // Muziejai ir paminklai. – V., 1969, p. 77-79 Prienlaukio ir Medžionių (Prienų raj.) radiniai.
Antanavičius J. Kai prabyla archeologinė praeitis // Kauno tiesa. – 1963, rugpj. 11. – Autorius nurodytas redakcijos prieraše Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas.
Antanavičius J. Kasinėjimai Pakalniškiuose // Kauno tiesa. – 1971, lapkr. 21, p. 6 Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas.
Antanavičius J. Kejėnų (Raseinių raj.) pilkapių ir senkapio kasinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 51-56
Antanavičius J. Medžionių (Prienų raj.) kapai // Kraštotyra. – V., 1970. – P. 130-140
Antanavičius J. Medžionių, Prienų raj., pavieniai kapai // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 44-45
Antanavičius J. Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 125-128
Antanavičius J. Pakalniškių (Šakių raj.) senkapio kasinėjimai 1972 ir 1973 metais // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 86-91
Antanavičius J. Pakalniškių kapinyno (Šakių raj.) tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 56-58
Antanavičius J. Pakalniškių kapinyno tyrinėjimas // Muziejai ir paminklai. – V., 1967. – P. 90 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Antanavičius J. Pakalniškių radiniai // Draugas (Šakiai). – 1974, rugs. 21, p. 3-4 Pakalniškių kapinynas.
Antanavičius J. Pakalniškių senkapis // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 3, p. 31-32 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Antanavičius J. Pakapių kaimo žirgų kapai // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 147-163 Kauno raj.
Antanavičius J. Plokštinis kapinynas // Švyturys. – 1968, Nr. 15, p. 30 Mankuviškės-Morkūnai (Kaišiadorių raj.).
Antanavičius J. Prabyla senovė // Kauno tiesa. – 1966, spal. 20 Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas.
Antanavičius J. Ramoniškių kapinyno, Šakių raj., tyrinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 43-44
Antanavičius J. Šilelis atskleidžia paslaptis // Vakarinės naujienos. – 1966, geg. 31 Šilelio (Kauno raj.) kapinynas.
Antanavičius J. X-XIII a. žirgų kamanos iš Pakalniškių // Kraštotyra. – 1969. – P.103-109 Šakių raj.
Antanavičius S. Apie brolį Juozą // Gimtinė. – 1995, Nr. 1, p. 2 Apie J. Antanavičių.
Antanavičius S. Ar piliakalnius ir ateityje arsime // Pirmyn (Molėtai). – 1968, spal. 15 Paminklų apsauga, minimi sunaikinti apeiginiai akmenys.
Antanavičius S. Ar žinome kultūros paminklus / S. Žemaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1975, saus. 25. Antatiškių akmuo ir pilkapiai.
Antanavičius S. Brangūs susitikimai // Pirmyn (Molėtai). – 1972, gruod. 5 Apie P. Tarasenką.
Antanavičius S. Ką žinome apie Baltadvarį // Pirmyn (Molėtai). – 1974, rugpj. 17
Antanavičius S. Kaip saugome kultūros paminklus / S. Žemaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1978, rugs. 14. Rajono archeologinių paminklų apsauga.
Antanavičius S. Kulionių piliakalnis // Pirmyn (Molėtai). – 1976, kovo 20
Antanavičius S. Kultūros paminklas ar ne? / S. Žemaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1977, rugpj. 2 Rajono pilkapynai.
Antanavičius S. Molėtų rajonas Utenos muziejuje // Pirmyn (Molėtai). – 1973, birž. 14
Antanavičius S. Padavimų akmenys // Vilnis (Molėtai). – 1996, lapkr. 8
Antanavičius S. Pasenusios paminklinės lentos / S. Žemaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1975, bal. 24. Vorėnų piliakalnis.
Antanavičius S. Pavandenės piliakalnis / S. Antanaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1977, spal. 15.
Antanavičius S. Piliakalnis ar tik kalnas / S. Žemaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1978, saus. 17. Švobiškėlio Skritkalnis ir Kaližų kaimo kalnas.
Antanavičius S. Saugoti paminklus – pareiga // Pirmyn (Molėtai). – 1977, rugs. 15 Gyvenvietės Molėtų rajone.
Antanavičius S. Senovė ir piktžolės // Vilnis (Molėtai). – 1991, rugpj. 21 Apie Dubingių piliavietę.
Anteinas A. Baltų ginkluotė // Mokslas ir technika. – 1966, Nr. 5, p. 42-43
Anteins A. Damaskinis plienas Pabaltijyje // Mokslas ir gyvenimas. – 1962, Nr. 6, p. 30
Anteins A. Die kurischen rhombischen Lanzenspitzen mit damaszierten Blatt // Gladius. – 1968, t. 7, p. 5-26 Yra duomenų apie Lietuvos radinius.
Anteins A. Im Ostbaltikum gefundene Schwerter mit damaszierten Klingen // Waffen und Kostümkunde. – München; Berlin, 1966. – P. 111-125
Anteins A. Latvijas senās akmens lejamas veidnes // Latvijas PSR Zinātņu akademijas vēstis (Rīga). – 1960, Nr. 3, p. 45-50
Anteins A. Structure and manufacturing techniques of patternwelded objects found in the Baltic States // Journal of the Ironand Steel Institute. – 1968, birželis, p. 563-571 Taip pat apie Lietuvos radinius.
Antiqua. Uterhaltungsblatt für den Freude der Altertumskunde (Zürich). – 1885, Nr. 11. P. 159, 160, lent. 34 ir 35 skelbiamos Linkuvos (Pakruojo raj.) trimitinės antkaklės.
Antireklama // Dienovidis. – 1992, Nr. 27/28, p. 16 Apie ardomus archeologijos paminklus.
Antoniewicz B. Wykaz prac opublikowanych i edytorskich Jerzego Antoniewicza za lata 1945-1970 // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyń). – 1970, Nr. 4, p. 678-685 Jerzy Antoniewicz (1919-1970)
Antoniewicz J.  Konferencja nauk historycznych poswięcona badaniom ziem północno-wschodnich Polski w Białymstoku // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1963, t. 29, p. 232-233
Antoniewicz J.  Prispevek k problemu vlivů Zapadnich Slovanů na hrnčirstvi Prusů // Wznik a počátky Slovanů. – Praha, 1958. – T. 2, p. 211-244
Antoniewicz J.  Prusowie we wczesnym średniowieczu i zarys ich kultury materialnej // Pomorze  średniowieczne. – Warszawa, 1958. – T. 1, p. 121-159
Antoniewicz J.  The Mysterious Sudavian People // Archeology (New York). – 1959, t. 11, sąs. 3, p. 156-161. – Tas pat: Antoniewicz J. “Paslaptingieji sūduviai. Naujausi archeologiniai kasinėjimai Suvalkų apskr.” / vertė M. Gimbutienė // Tautos praeitis (Chicago). – 1959, t. 1, kn. 1, p. 63-64 Rec.: Gimbutas M. // Rocznik Olsztyński. – 1961, t. 3, p. 275-276.
Antoniewicz J. Badania kurhanów z odresu  rzymskiego dokonane w 1957 r. w miejśowości Szwajcaria pow. Suwalki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1961, t. 27, sąs. 1, p. 1-26
Antoniewicz J. Baltowie zachodni w V w.p. n.e. – V w.n.e.: Terytorium, podstawy gospodarcze i spoleczne plemion prusko-jaćwieskich i letto-litewskich. – Olsztyn; Białystok, 1979. – 246 p Ref.: Ильгевич Г. // Литyанистика за рубежом. Общественные науки: Научно-реферативный сборник (В.). – 1982, вып. 5, с. 14-16.
Antoniewicz J. Ciekawe naczynie z miejscowości Szurpiły, pow. Suwalki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, p. 369-370 Šiurpilis (Suvalkų vaivadija).
Antoniewicz J. Einige Bemerkungen über den Getreidebau und die Wiehhaltung bei den westbaltischen Stämmen in der Früh- und Mitteleisenzeit // Pronksiajast varase feodalismini / Red. H. Moora, J. Selirand. – Tallinn, 1966. – P. 27-37 Rec.: Okulicz J. // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 8, p. 480-483.                          Ślaski K. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1967, t. 5, p. 336.
Antoniewicz J. Harri Moora (1900-1968) // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6, p. 7-13
Antoniewicz J. Harri Moora (1900-1968) // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1971, t. 10, p. 511-514
Antoniewicz J. Historia badań nad rozsiedleniem plemion bałtyjskich oraz ich kulturą materialną w starožytności (V w. przed n.e. – V w.n.e.) // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1965, Nr. 3, p. 337-352.Rec.: Jaskanis J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 199-200
Antoniewicz J. I konferencja nauk historycznych poświęcona badaniom ziem północno-wschodnich Polski w Białymstoku // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1961, Nr. 4, p. 625-630
Antoniewicz J. Jaki przebieg miała granica etniczna między Mazowszem a Prusami przed najazdem krzyžackim // Z dziejów Warmii i Mazur. – Olsztyn, 1958. – T. 4, p. 19-24
Antoniewicz J. Jotvingiai – kas jie buvo, kur gyveno ir kaip buvo išnaikinti / J. Antonevičius // Laisvė (New York). – 1962, birž. 26
Antoniewicz J. Litwini // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1967. – T. 3, p. 79-81
Antoniewicz J. Na tropach Jaćwiežy // Poznaj Świata (Warszawa). – 1957, Nr. 5
Antoniewicz J. Nasz dotychczasowy stan wiedzy o žyciu człowieka paleolitycznego w Prusach // Instytut Mazurski w Olsztynie (Olsztyn). – 1948, Nr. 1, p. 1-24
Antoniewicz J. Neue Forschungen über das Sudauen- problem in Polen // Archeologia Polona (Wrocław). – 1962, t. 4, p. 315-330
Antoniewicz J. Niektóre dane do dziejów rolnictwa w pierwszych wiekach n.e. na obszarze Prus i Jaćwiežy // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1968, Nr. 2, p. 179-189
Antoniewicz J. Niektóre dowody kontaktów słowiańsko-pruskich w okresie wczesnosredniowiecznym w swietle žródel archeologicznych // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, p. 233-277 Rec.: Kaczyński M. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 277-288.                     Szymański W. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1959, t. 3, sąs. 1, p. 217-221.
Antoniewicz J. Niektóre sporne aspekty kontaktów Bałto-słowiańskich w świetle żródel archeologicznych, onomastycznych i pisanych // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6, p. 105-116
Antoniewicz J. Niektóre średniowieczne skarby pruskie i litewskie i ich związki z Rusią // Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. – Wrocław etc., 1968. – P. 540-550
Antoniewicz J. O granicy etnicznej mazowiecko-pruskiej w świetle žródel archeologicznych // Notatki Płockie. – 1957, Nr. 3/4, p. 2-5
Antoniewicz J. O kilku importach prowincjonalno rzymskich i kultury “wenedzkiej”, znalezionych na obszarach plemennych Jaćwiežy // Rocznik Białostocki. – 1962, t. 3, p. 183-204 Rec.: Odoj R. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 395-397.
Antoniewicz J. O kompleksowych badaniach najstarszej przeszłości ziem dawnych Prusów // Warmia i Mazury (Olsztyń). – 1959, t. 5, Nr. 12, p. 9-12
Antoniewicz J. O wpływie rzemiosła Słowian na kulturę matiarialną starožytnych Prusów // Warmia i Mazury(Olsztyń). – 1959, t. 5, Nr. 1, p. 4-5
Antoniewicz J. Odkrycie grobu rolnika jaćwieskiego z narzędziami produkcji z okresu rzymskiego // Rocznik Białostocki. – 1962, t. 3, p. 205-223
Antoniewicz J. Osiedla obronne okresu wszesnoželaznego w Prusach // Światowit (Warszawa). – 1964, t. 25, p. 5-211; Atsp.: Warszawa, 1964 Rec.: Nosek S. // Rocznik Olsztyński. – 1968, t. 7, p. 269-271.
Antoniewicz J. Paslaptingieji jotvingiai // Aušra (Varšuva). – 1962, Nr. 4, p. 4
Antoniewicz J. Paslaptingieji sūduviai // Suvalkija (Marijampolė). – 1997, Nr. 7, p. 3
Antoniewicz J. Paslaptingieji sūduviai. Naujausi archeologiniai kasinėjimai Suvalkų apskr. // Tautos praeitis (Chicago). – 1959, t. 1, kn. 1, p. 63-64. Iš “Archeology”, 1958, sąs. 3
Antoniewicz J. Petras Tarasenka // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 258-259
Antoniewicz J. Petras Tarasenka // Rocznik Białostocki. – 1963, t. 4, p. 574-576 Petras Tarasenka.
Antoniewicz J. Polskie badania archeologiczne nad Bałtami w okresie powojennym (1945-1957) // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 295-317
Antoniewicz J. Problem stref pogranicznych Baltów ze Słowianami i Finami w starožytności (V w. przed n.e. – V w. n.e.) // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1966, t. 4, p. 481-511
Antoniewicz J. Problematyka regionu wschodnionadbałtyckiego na VII kongresie nauk przedhistorycznych i protohistorycznych w Pradzie w 1966 r. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1967, t. 5, p. 455-459
Antoniewicz J. Problemy i potrzeby badań archeologicznych na pólnocno-wschodnych ziemiach Polski // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1964, t. 1, p. 13-24
Antoniewicz J. Radlica łopatkowa okresu rzymskiego z Połnocnej Polski // Kwartalnik Historii Kultury Materialnei (Warszawa). – 1962, Nr. 3/4, p. 595-599 Rec.: Pokropek M. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 211-212. – Angl.
Antoniewicz J. Rauls Šnore (1901-1962) // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 257-258 Latvių archeologas, tyręs ir Lietuvos radinius.
Antoniewicz J. Rozwój nauk historycznych w Białymstoku w wypowiedziach nauki zagranicznej // Rocznik Białostocki. – 1966, t. 6, p. 543-549
Antoniewicz J. Senovės baltų žemdirbystės technikos klausimu / J. Antonevičius // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1964, t. 4, p. 164-170, 286 Rec.: Pokropek M. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 211-212. – Anglų k.
Antoniewicz J. Several imported objects from the Roman and Great Migration period found on the Sudavian tribal territory // Światowit (Warszawa). – 1962, t. 24, p. 319-334 Rec.: Odoj R. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 395-397.
Antoniewicz J. Symposium of Polish and U.S.S.R. scientists devoted to Balto-Slavonic contacts in the early middle ages in Bialystok // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 247-251 Įvyko 1965 m. rugs. 20-21 d.
Antoniewicz J. Slady handlu Słowian z Bałtami we wczenym średniowieczu // Rocznik Olsztyński. – 1961, t. 3, p. 9-20
Antoniewicz J. Studies of the Balto-Slavonic contacts in the 6th-8th centuries in Northern Poland // Studia archeologica in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – P. 45-49
Antoniewicz J. The Sudovians. – Białystok, 1962. – 20 p., 24 lent Rec.: Slaski K. //  Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 210-211.
Antoniewicz J. Toponimiczne nazwy “Prusy” w pólnocnej Polsce i na Rusi Nowogrodzkiej // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1967, Nr. 1/2, p. 121-129
Antoniewicz J. Tribal territories of the Baltic people in the Hallstatt – La Tene und Roman periods in the light of archaeology and toponimy // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 7-27
Antoniewicz J. Wyniki badań przeprowadzonych w latach 1958-1960 na cmentarzysku w miejscowości Szwajcaria, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1963, t. 29, p. 162-192 Rec.: Jaskanis J. // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 7, p. 279-281.
Antoniewicz J. Wyniki dotychczasowych badań starožytnego osadnictwa jaćwieskiego w dorzeczu Czarnej Hanczy // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, sąs. 1/2, p. 1-21
Antoniewicz J. Włodzimierz Hołubowicz (1908-1962) // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 254-257
Antoniewicz J. Zagadnienie wczesnoželaznych osiedli obronnych na wschód od dolnej Wisły i w dorzeczy rzeki Pregoły // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1954, t. 20, p. 327-364 Rec.: Dąbrowski J. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 270-272.                      Malinowski T. // Fontes Archeologici Posnaniensis. – 1955, t. 5.                          Szafrański W. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1957, t. 1, p. 248-260.
Antoniewicz J., Dzieržykray-Rogalski T. Grób ksiąžecy z końca IV w. naszej ery odkryty na cmentarzysku Jadżwingów na Suwalszczyznie // Przegląd Antropologiczny (Poznań). – 1958, t. 24, p. 502-510
Antoniewicz J., Kaczyński M., Okulicz J. Wyniki badań prowadzonych w 1956 roku na cmentarzysku kurhanowym w miejsc. Szwajcaria, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, sąs. 1-2, p. 22-57
Antoniewicz J., Kamiński A. Jaćwiež // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1964. – T. 2, p. 305
Antoniewicz Jerzy // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 38
Antoniewicz Jerzy // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 42-43
Antoniewicz W.  Czasy przedhistoryczne i wczesnodziejowe Ziemi Wileńskiej // Wilno i Ziemia Wileńska. – Wilno, 1930. – T. 1, p. 103-123; Atsp.: Wilno, 1930. – 24 p Rec.: Puzinas J. Priešistoriniai ir ankstyvosios Vilniaus krašto istorijos laikai // Vairas. – 1932, t. 4, Nr. 1, p. 91-95.
Antoniewicz W. Adam Honory Kirkor // Ziemia (Warszawa). – 1913, Nr. 6, p. 87-91.
Antoniewicz W. Aquamanile du moyen age de Grodno // Revue Archeologique (Paris). – 1926. – P. 23-27
Antoniewicz W. Archeologia Polski. Zarys czasów przedhistorycznych i wczesnodziejowych na ziem Polski. –  Warszawa, – 1928, – 8, 344 p., 48 lent., 9 žml Apima ir Vilniaus kraštą.
Antoniewicz W. Archeologiczne problemy związane z zagadnieniem Bałto-Słowian // Słowianie w dziejach Europy. Studia historyczne k uczczeniu 75 rocznicy urodzin i 50-lecia pracy naukowej prof. Henryka Łowmiańskiego. – Poznań, 1974. – P. 25-36
Antoniewicz W. Les plus anciens vestiges de l’homme dans la Pologne du nord-est et en Lithuanie // Transactions of the II. International conference of the Quarternary period in Europe. – Leningrad; Moskow, 1935. – P. 29-46
Antoniewicz W. Muzea archeologiczne w Polsce // Pamiętnik muzealny (Kraków). – 1933, sąs. 2, p. 47-57 Taip pat apie Vilniaus muziejų archeologinius rinkinius.
Antoniewicz W. Muzea Wileńskie // Źródła Mocy (V.). – 1928, sąs. 4, p. 32-43 Ir apie muziejų archeologinius rinkinius.
Antoniewicz W. Najdawniejsze kultury epóki kamienia (Streszczenie rozdziału ks. “Archeologia Litwy”) // Sprawozdania Polskiej Akademji Umiejętności (Kraków). – 1932, t. 37, Nr. 9, p. 30-36
Antoniewicz W. Ochrona zabytków kultury i sztuki w krajach baltyckich // Ochrona zabytków sztuki. – Warszawa, 1930/1931, d. 2, p. 451-456
Antoniewicz W. Posąžki Kaukazke w Muzeum Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1928/1929, t. 12, p. 129-136; Atsp.: Kraków, 1930. – 8 p
Antoniewicz W. Prace W. Szukiewicza z zakresu prehistorji / W.A. // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1920, t. 5, p. 70-72.  Wandalinas Szukiewiczius.
Antoniewicz W. Siekiery bronzowe typu Mälar z Minska na Białorusi // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, p. 278-283 Rec.: Jaskanis J. // Rocznik Białostocki. – 1961, t. 1, p. 332.
Antoniewicz W. Skarb w Muzeum Wileńskim: „Aquamanile“ sredniowieczne znalezione w Grodnie // Tygodnik Wileński. – 1925, liep. 26 (Nr. 16), p. 5
Antoniewicz W. Sprawozdanie z delegacji na Padole i do Wilna // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1921, t. 6, p. 184-193. P. 193 – apie Senienų muziejaus likučių tvarkymą Vilniuje.
Antoniewicz W. Wykopaliska z kurhanu póżno-rzymskiego we wsi Urdomin w pow. Kalwaryjskim // Przegląd Archeologiczny (Poznań). – 1919, sąs. 3-4, p. 141-143. Rudaminos (Lazdijų raj.) pilkapis.
Antoniewicz W. Zabytki póżno-rzymskie z Wewirszan na Žmudzi // Przegląd Archeologiczny (Poznań). – 1920, sąs. 1/2, p. 63-64. Veiviržėnų (Klaipėdos raj.) keramika.
Antoniewicz Wl. Les plus anciens vestiges de l ‚homme en Pologne du nord-est et en  Lithuanie // Proceedings of the I International Congress of Prehistoric and Protohistoric Sciences. – London, Oxford, 1934. – P. 88-89
Antoniewicz Władzimierz // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 38
Antoniewiczowa B. Bibliografia prac Jerzego Antoniewicza // Rocznik Mazowiecki (Warszawa). – 1972, t. 4, p. 461-468
Antras Lietuvos Puntukas / Ąžuolo Šermukšnis // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1932, Nr. 18, p. 3 Akmuo prie Stelmužės (Zarasų raj.), Degsnės miške.
Antroji archeologinė ekspedicija į Žemaičius // XX amžius. – 1936, rugs. 16, p. 8
Antušaitė N., Spudytė E. Archeologijos ir numizmatikos fondai Telšių kraštotyros muziejuje // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 12-14
Anusevičius R. Trakų pusiasalį reikia sutvarkyti // Mūsų gamta. – 1979, Nr. 3, p. 12-13 Pusiasalio pilis.
Anužis A. Ant Margirio kalno // Diena. – 1995, liep. 20, p. 8 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Apals J., Leinasāre I., Loze I. Padomju arheologijas jubilejas sesija // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1969, Nr. 11, p. 143-146 P. 144 – apie R. Rimantienės pranešimą Leningrade.
Apanavičienė V. Valstybė ir mes // Lietuva. – 1995, liep. 8 Vilniaus pilys
Apanavičius R. Baltai ir jų seniausieji kaimynai // Lietuvos mokslas. – 1994, kn. 2/3, p. 115-129
Apanavičius R. Kanklės – Narvos kultūros reliktas // Liaudies kultūros palikimas dabarties kultūroje. – K., 1989. P. 65-73
Apanavičius R. Kanklių kilmė ir baltų bei Pabaltijo finų etnogenezė // Mokslas ir gyvenimas. – 1986, Nr. 11, p. 18-19 Narvos kultūros areale.
Apanavičius R. Lietuviai ir suomiai: kaimynai ar giminaičiai // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 5, p. 50-54
Apanavičius R. Suvalkiečių kilmė etninės muzikos duomenimis // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 25
Apanavičius R. Tautos kilmę praskleidžia etnomuzika // Darbai ir dienos. – V., 1995, kn. 1 (10), p. 69-84 Rytų ir vakarų baltai, jų skirtumai.
Apanavičius V. Senovė keliasi iš kapų // Jaunoji Lietuva. – 1938, Nr. 6, p. 326-327 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Apdumta pilis // Dabartis. – 1918, saus. 31. Lepelionių (Prienų raj.) piliakalnis.
Apie 10.000 metų laikotarpio Lietuvos medžiaginės kultūros paroda // Trimitas. – 1934, Nr. 2, p. 32 Kauno miesto muziejuje.
Apie Gilandviržių Liūdežerį / Tikrasis // Lietuvos Keleivis (Klaipėda). – 1926, lapkr. 16 Padavimai apie Gilandviržių (Tauragės raj.) piliakalnį.
Apie Graužių archeologinius kasinėjimus / Alf.V. // Židinys. – 1938, t. 28, p. 145-146. Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Apie istorijos ir kultūros paminklų apsaugą // Tėvynė (Panevėžys). – 1979, saus. 13
Apie Iszkasimus prie Apuolės // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1931, rugs. 2 Apuolė (Skuodo raj.).
Apie ką byloja monetos // Vakarinės naujienos. – 1960, geg. 17 Lobis Šiaulių “Aušros” muziejuje.
Apie Kauno gubernijos milžinkapius // Viltis. – 1909, birž. 28 (liep. 11), p. 2-3. S. Abramovo kasinėjimai Berčiūnuose (Panevėžio raj.).
Apie Kauno istorinę statybą “Ostlando” numeryje //  Ateitis. – 1943, kovo 4, p. 3 Referuojamas G. Gettnerio str. (“Ostland”, 1943, Nr. 8).
Apie Kauno pilies kasinėjimus (pagal prof. Volterio informaciją) // Dienos naujienos. – 1932, birž. 11, p. 2 Kauno pilis.
Apie Mažosios Lietuvos gyventojų kilmę // Kaimynas (Klaipėda). – 1930, Nr. 4, p. 30-31. – Taip pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1930, vas. 8, p. 3 Apie A. Salio paskaitą Kauno universitete.
Apie Pilies kalną, Vilnius // Lietuvos ūkininkas. – 1912, Nr. 12/13, p. 120.
Apie priešistorinę kultūrą Klaipėdos krašte // Lietuvos keleivis. – 1931, kovo 10, p. 5 Klaipėdoje įvyks C. Engelio paskaita.
Apie senovės kapų kasinėjimus Tilžės-Spitrės laukuose // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, liep. 25, p. 3
Apie senovės piliakalnius ir jų paskirtį / J.B. // Vakarai (Klaipėda). – 1937, vas. 17, p. 2.
Apie Senowės Gywentojus mūsų Kraszte // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1933, rugs. 16, p. 3-4 Apie akmens amžių.
Apie žemaičių archeologines vietoves // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep.  8 Tintelių kapinynas ir Imbarės piliakalnis (Kretingos raj.).
Apie žiliausios senovės gyventojus mūsų krašte // Kaimynas (Klaipėda). – 1933, Nr. 8, p. 29-30 Apie akmens amžių.
Apiplėšė Gedimino paminklą Veliuonoje // Lietuva. – 1926, kovo 17, p. 5. – Tas pat: Rytas. – 1926, kovo 17, p. 4
Apylinkės muziejuje  // Tarybinis balsas (Varėna). – 1959, rugs. 23 Gandingos kapinyno radiniai Kulių (Plungės raj.) muziejuje.
Apyrankė iš jūros dugno // Komjaunimo tiesa. – 1973, saus. 3 Tyrinėjimai Šiaulių rajone.
Aplankykime Trakus // Lietuva šiandien. – 1968, Nr. 3, p. 73-77 Trakų salos pilis, muziejus.
Apleista istorinė vieta // Lietuvos aidas. – 1931, rugpj. 10, p. 7 Žagarės (Joniškio raj.) Žvelgaičio kalnas.
Apleista istorinė vieta.  Punia / J.K.P. // Lietuvos žinios. – 1935, birž. 27, p. 5.
Apleista Liškiavos pilis / Dzūkų sūnus // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 39, p. 13
Apleista pilis / Lakūnas P. // Lietuva. – 1924, bal. 30, p. 5.  Dubingių (Molėtų raj.) pilis.
Apleistas istorinis kalnelis // Lietuvos aidas. – 1933, liep. 28, p. 5 Raseinių-Mirklių piliakalnis.
Apleistas istoriškas piliakalnis // Rytas. – 1934, liep. 7, p. 6 Punia (Alytaus raj.).
Apleistas Karmėlavos piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 4, p. 7 Kauno raj.
Apleistas piliakalnis / P. // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 5, p. 6A Karmėlavos (Kauno raj.) piliakalnis.
Apleistas piliakalnis / Skruzdė // Lietuvos žinios. – 1924, saus. 12, p.1. Ukmergė.
Apleistas piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 24, p. 7 Lazduonėnų (Šilutės raj., Vainuto v.) piliakalnis.
Apleistas piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, bal. 5, p. 10 Karmėlava (Kauno raj.).
Apleistas piliakalnis // Lietuvos žinios. – 1935, rugpj. 20, p. 6 Varnupiai (Marijampolės raj.).
Apleistas piliakalnis // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 43, p. 9 Žinutė apie Gargždų piliakalnį.
Apleistas piliakalnis // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 32, p. 12 Paulaičiai (Šilutės raj.).
Apleistas Ukmergės piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, lapkr. 8, p. 5
Apleisti karių kapai / Rožių keras // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 10, p. 9 Juodonių (Rokiškio raj.) piliakalnis.
Apleisti piliakalniai // Lietuvos aidas. – 1933, lapkr. 11, p 7 Šakališkių (Marijampolės raj.) ariamas, Pašlavančio (Prienų raj.) iškasinėtas.
Apleistos senienos. Punia // Lietuvos aidas. – 1932, bal. 19, p. 7 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Apleistos senovės liekanos / Valia // Mūsų laikraštis. – 1934, Nr. 38 Merkinės (Varėnos raj.) piliakalnis.
Apsaugojamas milžinkapis // Lietuvos aidas. – 1935, vas. 7, p. 9 Lenčių Viešpilis (Raseinių raj.).
Apsaugos senovės paminklus Lietuvoje // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 125, p. 500 Informacija apie paruoštą įstatymą.
Apsodino istoriškąjį Cibakalnį // Lietuvos aidas. – 1932, geg. 27, p. 5 Raseinių (Mirklių) piliakalnis.
Apsodins Šatriją / Nepo // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1938, Nr. 18, p. 7 Šatrijos (Telšių raj.) piliakalnis.
Aptiko mūrų liekanas // Lietuvos žinios. – 1940, liep. 27, p. 1 Vilnius miestas.
Aptikta Vytauto  Didžiojo medžioklės pilies liekanos // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 27, p. 2 Prienų apylinkės.
Aptikti senkapiai. Dusetų v. / Ad. Br. Šk. // Panevėžio garsas. – 1935, Nr. 43, p. 1. Vildžiūniškės (Zarasų raj.) vienkiemis, netoli Dusetų.
Aptiktos Vytauto Didžiojo medžioklės pilies liekanos? Legendos artina prie tikrovės // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 2 (Nr. 290), p. 2 Senuosiuose Prienuose aptiktos mūrų liekanos.
Apuolė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 226-227
Apuolė mūsų senovės raktas // Bangos. – 1932, Nr. 29, p. 749-750 Apuolė (Skuodo raj.).
Apuolė vėl kasinėjama // Lietuvos žinios. – 1931, rugs. 14, p. 3
Apuolėj nauji radiniai // Lietuvos žinios. – 1932, liep. 15, p. 6 Apuolė (Skuodo raj.).
Apuolėj vėl pradėti tyrinėjimai // Lietuvos aidas. – 1931, rugs. 14, p. 4
Apuolės iškasenų paroda Švedijoje // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 6, p. 3 Apuolė (Skuodo raj.).
Apuolės kasinėjimai pabaigti // Lietuvos žinios. – 1931, rugs. 24, p. 5
Apuolės piliakalnį pradeda kasinėti // Lietuvos aidas. – 1929, rugs. 7, p. 6
Apuolės piliakalnį tyrinėja // Lietuvos aidas. – 1929, rugs. 10, p. 7
Apuolės piliakalnio kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1931, rugpj. 11, p. 7
Apuolės piliakalnio kasinėjimai // Mūsų laikraštis. – 1931, Nr. 39, p. 6
Apuolės piliakalnio kasinėjimai // Trimitas. – 1931, Nr. 38, p. 743-744. – Tas pat: Mūsų rytojus. –  1931, Nr. 32, p. 2
Apuolės piliakalnio kasinėjimai baigiami // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 35, p. 5
Apuolės piliakalnio tyrinėjimai // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1931, Nr. 46, p. 3
Apuolės piliakalnis dar sykį  bus kasinėjamas // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 12, p. 6 Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Apuolės piliakalnyje rasta daug įdomių dalykų // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 27, p. 5 Apuolė (Skuodo raj.).
Apuolės pilis turi 2000 metų amžiaus // Lietuvos žinios. – 1932, liep. 27, p. 3 Apuolė (Skuodo raj.).
Apuoles pils izrakumi Liepajas muzieja // Kurzemes vards (Liepaja). – 1927, vasaris. Nurodomas pagal J. Burbos straipsnį “Lietuvos žinios”, 1927m. liep. 23 Apuolės (Skuodo raj.) kapinyno (?) radiniai.
Apuolės radiniai // Latvijas Saule (Rīga). – 1930, Nr. 93/96, p. 1045 E. Volterio iškasenų nuotraukos.
Apvogė mirusį numizmatą // Lietuvos aidas. – 1936, lapkr. 23 (Nr. 540), p. 6 Alsėdžiuose pavogta kunigo E. Semenavičiaus monetų kolekcija.
Ar eksponuosime senąją keramiką? / J. Baršauskas, R. Batūra, K. Čerbulėnas, A. Jankevičienė, A. Miškinis, J. Oksas, S. Pinkus // Literatūra ir menas. – 1978, Nr. 8, p. 14
Ar garbinę lietuviai stabus ? / Jn. Nk. // Trimitas. – 1932, Nr. 15, p. 301.
Ar nereikėtų uždrausti žmonėms vaikščioti pilyje // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 27, p. 6 Biržų pilis.
Ar restauruoti ar tik konservuoti senąją pilį // Lietuvos aidas. – 1930, rugs.  30, p. 4. – Tas pat: Rytas. – 1930, rugs. 27, p. 6 Kauno pilis.
Ar Saulės mūšio archeologiniai radiniai // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 9 (Nr. 308), p. 2 Bauskės apyl. (Latvija).
Ar tuoj sugrius pilys ant Nemuno krantų // XX amžius. – 1936, liep. 21, p. 8
Arabų pinigai Lietuvoje // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 904
Arbman H. Zur Geschichte der Nortyckener Axte // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1933, t. 24, p. 3-21 Ir Lietuvoje rastieji kirviai.
Archaeologia Baltica / Edited by Vytautas Kazakevičius, Raymond Sidrys. – V., 1995. – 199 p Rec.: Malbory J. P. // The Journal of Indo-European stadies (Washington). – 1998, Nr. 1/2, p. 203.
Archaiologijos kasinėjimai Kauno gub. // Lietuvos žinios. – 1913, liep. 18 (31), p. 3. V. Nagevičiaus kasinėjimai  Pavenčiuose, prie Viekšnių.
Archaiologijos tardymams svarbu // Viltis. – 1910, gruod. 1 (14), p. 3.  Žinutė apie Vilniuje aptiktus rūsius.
Archaiologiški kasinėjimai: iš “Vestnik Libavy” // Lietuvos žinios. – 1910, spal. 20 (lapkr. 2), p. 2.  Apie V. Nagevičiaus kasinėjimus Pryšmančiuose (Kretingos raj.).
Archäologische Schätze aus Litauen im Duisburg Museum // Rheinische Post. – 1992, rugs. 11 Archeologijos paroda Duisburge
Archäologische Schätze aus Litauen: Begleitband zur gleichnamigen Ausstellung. – Duisburg, 1992. – 135 p. Archeologijos paroda Duisburge
Archeologai baigė darbymetę // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1976, gruod. 7 Apie darbų Mažeikių naftos gamyklos teritorijoje pabaigą.
Archeologai dirbs ir po vandeniu // Respublika. – 1998, birž. 4, p. 15 Apie būsimas ekspedicijas.
Archeologai leis laikraštį // Dienos naujienos. – 1933, bal. 23, p. 3
Archeologai nepritaria Vilniaus Žemutinės pilies atstatymui // Lietuvos aidas. – 1998, gruod. 24, p. 3 Vilniaus pilys
Archeologai per vasarą tikisi atrasti nemažai radinių // Lietuvos aidas. – 1997, liep. 18, p. 13 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnio ir Kalniškių (Raseinių raj.) kapinyno kasinėjimai.
Archeologai pradėjo tyrinėjimų sezoną // Lietuvos aidas. – 1996, liep. 19, p. 3 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Archeologai pradėjo vasaros sezoną // Lietuvos aidas. – 1997, birž. 6, p. 12 Archeologinės ekspedicijos.
Archeologai tyrinėjo 91 km ilgio ruožą // Lietuvos aidas. – 1996, lapkr. 28, p. 4 Apie Erslos piliakalnį ir Trūbakių kapinyną (Skuodo raj.).
Archeologai Utenoje // Lenino keliu (Utena). – 1975, liep. 10 Narkūnų piliakalnis.
Archeologai, susidomėkite / Kazlas // Lietuva. – 1923, geg. 26, p. 2. Sukinių (Ukmergės  raj.) kapinynas ir Moko akmuo.
Archeologas prof. dr. J. Puzinas / S.K. // Vienybė (Brooklyn). – 1950, birž. 2.
Archeologiczna komisyja Wileńska // Encyklopedyja powszechna S.Olgelbranda. – Warszawa, 1883. – T. 1, p. 267. – Tas pat: Warszawa, 1898. – T. 1, p. 406.
Archeologiczna komisja Wileńska // Wielka encyklopedya powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1891. – T. 4, p. 633-638.
Archeologija // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 3/4, p. 575-576 Apie Kelmės kapinyną, Seredžiaus kapinyno tyrinėjimus, Janapolės (Telšių raj.) Romos monetų lobį.
Archeologija // Gimtasai kraštas. – 1940, Nr. 3/4, p. 316 Pilys ir kapinynai.
Archeologija // Kultūra (Šiauliai). – 1924, Nr. 1, p. 67. Apie A. A. Spicyno paskaitą Kaune.
Archeologija ir numizmatika // Lietuvos aidas. – 1929, rugs. 17, rugs. 20, p. 6 Salako (Zarasų raj.) pilkapiai, akmuo, monetų rinkiniai.
Archeologija Katedros aikštėje // Vilniaus balsas. – 1998, lapkr. 13 (Nr. 15), p. 7 Vilniaus pilys
Archeologijos atlaso puslapiai // Vakarinės naujienos. – 1967, lapkr. 20 Apie ekspedicijas.
Archeologijos dalykai pas mus // Židinys. – 1930, t. 12, Nr. 8/9, p. 182 Pabaltijo archeologų kongresas Rygoje. 
Archeologijos ekskursija Smurgainiuosna // Viltis. – 1914, liep. 10 (23), p. 3.  Smurgainių pilkapiai (Ašmenos a.).
Archeologijos ekspedicija // Komjaunimo tiesa. – 1952, rugpj. 23 Nemenčinės (Vilniaus raj.) piliakalnio tyrinėjimai.
Archeologijos ir etnografijos lobiai // Tiesa. – 1959, kovo 22. Apie konferenciją Vilniuje.
Archeologijos iškasenos // Biržų žinios. – 1932, Nr. 22/23 Degėsiai (Pakruojo raj.).
Archeologijos iškasenos // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1930, Nr. 37, p. 5 Šapnagių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Archeologijos kasinėjimai prie Baltijos kranto // Viltis. – 1912, birž. 29 (liep. 12), p. 3.  Pryšmančiai (Kretingos raj.).
Archeologijos katedros reikalu // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 23 (Nr. 284), p. 4 Atsiliepimas į V. Krėvės straipsnį (“Vytauto Didžiojo Universiteto žinios”, 1936, Nr. 1).
Archeologijos paminklų teritorijos ir jų apsauginės zonos // Tėvynė (Panevėžys). – 1978, rugs. 2
Archeologijos paskaita / Klausytojas // Rytas. – 1923, gruod. 23, p. 7. A. A. Spicynas Kaune.
Archeologijos radinys // Trimitas. – 1927, Nr. 37, p. 1173 Seredžiaus (Jurbarko raj.) piliakalnyje rasta apyrankė.
Archeologijos tardymai // Viltis. – 1910, birž. 4 (17), p. 3. 
Archeologijos vietos // Lietuva. – 1927, lapkr. 17, p. 2 Tarp Panemunio ir Juodupės (Rokiškio raj.) esą 5 piliakalniai ir 27 milžinkapiai.
Archeologinė ekspedicija // Darbas (Pasvalys). – 1973, liep. 5 Pamiškių kapinynas.
Archeologinė konferencija ir Lietuva / Mr. // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 9, p. 2.
Archeologinė paroda “Senovės Lietuva” Varšuvoje // Respublika. – 1994, kovo 9 Lietuvos archeologijos paroda Varšuvoje
Archeologinės Apuolės iškasenos / E. // Lietuvos žinios. – 1931, rugs. 1, p. 4.
Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – 81 p Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referat. leid. (V.). –1984, sąs. 12, p. 133-135.
Archeologinės vietos // Rytas. – 1927, lapkr. 16, p. 3 Juodupės apyl. (Rokiškio raj.) archeologiniai paminklai.
Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – 178 p Ref.: Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История: Научно-реферат. Сборник (B.). – 1977, вып. 1, с. 232-245.                                                                       Rec.: Kosman M. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1975, t. 20, sąs. 1, p. 231-237.
Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – 207 p Ref.: Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История: Научно-реферат. сборник (В.). – 1977, вып. 1, c. 232-245.
Archeologiniai ir konservaciniai darbai Vilniaus krašte // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 27 (Nr. 328), p. 2 Taip pat apie Trakų salos pilį.
Archeologiniai kasinėjimai / Aš. // Lietuvos ūkininkas. – 1937, Nr. 23, p. 11. Nikėlų ir Paulaičių (Šilutės raj.) radiniai.
Archeologiniai kasinėjimai Dubysos žiotyse / M. Porteris // Šluota. – 1969, Nr. 10, p. 3. Seredžiaus Palocėlio aplinkos niokojimas.
Archeologiniai kasinėjimai Įpilty // Rytas. – 1934, rugpj. 24, p. 5
Archeologiniai kasinėjimai ir senovės paminklų apsauga // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 23, p. 7 V. Nagevičius išvyko į Įpiltį (Skuodo raj.), P. Tarasenka – į Velikuškį (Zarasų raj.).
Archeologiniai kasinėjimai Katedros aikštėje // Vilniaus balsas. – 1941, birž. 19, p. 5 Vilniaus pilis.
Archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje // Židinys. – 1932, Nr. 8/9, p. 174-178 Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnio, Kauno pilies teritorijos ir Gibaičių (Šiaulių raj.) kapinyno kasinėjimai.
Archeologiniai kasinėjimai Linkaičiuose // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1932, Nr. 33, p. 6 Linkaičių (Joniškio raj.) kapinynas.
Archeologiniai kasinėjimai tęsiami // Vakarinės naujienos. – 1987, rugpj. 18, p. 1 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Archeologiniai kasinėjimai Trakų pilyje // Tiesa. – 1956, rugpj. 12. – Tas pat: Valstiečių laikraštis. – 1956, rugpj. 17 Trakų salos pilis. 
Archeologiniai kasinėjimai Vilniuje // Lietuviškas baras (V.). – 1939, Nr. 5, p. 200 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Archeologiniai kasinėjimai Vilniuje bus tęsiami // Lietuvos aidas. – 1940, vas. 26 (Nr. 93), p. 6 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Archeologiniai radiniai //  Rytas. –  1934, kovo 22, p. 6 Paventės (Mažeikių raj.) ir Upytės (Panevėžio raj.) kapinynų radiniai.
Archeologiniai radiniai // Į laisvę – 1942, spal. 31, p. 3. – Tas pat: Ūkininko patarėjas. – 1942, Nr. 44 Kėblių (Šiaulių apyl.) kapinynas ir akmuo.
Archeologiniai radiniai // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 3, p. 4 Ricielių (Lazdijų raj.) gyvenvietės kasinėjimai.
Archeologiniai radiniai // Tiesa. – 1957, birž. 30. – Tas pat: Tarybinė Klaipėda. – 1957, liep. 3, p. 1; Žvaigždė (Švenčionys). – 1957, liep. 3; Stalino vėliava (Salantai). – 1957, liep. 17 Bareikų (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Archeologiniai radiniai “Alkos” muziejuje // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 43, p. 13 Virvytėje šalia Daktariškės (Telšių raj.), rasti akmeniniai kirveliai.
Archeologiniai radiniai Užulėnyje // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 10, p. 8 Gružos (Ukmergės raj.).
Archeologiniai tyrimai būsimosios  jūros dugne // Tiesa. – 1956, rugpj. 8. – Tas pat: Komunizmo keliu (Tytuvėnai). – 1956, rugpj. 12 Bačkininkėlių (Prienų raj.) ir Guogų-Piliuonos (Kauno raj.) piliakalniai.
Archeologiniai tyrinėjimai // Naujas gyvenimas (Švenčionėliai). – 1957, rugs. 20. – Tas pat:  Vilnis (Chicago). – 1957, spal. 23 Aukštadvario piliakalnis (Trakų raj.).
Archeologiniai tyrinėjimai Apuolėje / E. // Lietuvos žinios. – 1931, rugpj. 26, p. 4.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – 180 p Ref.: Daugudis V. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1979, sąs. 6, p. 273-279.                                                                                                 Rimkus V. Ką surado archeologai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1978, birž. 3, p. 3.                                                                                                                   Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История (В.). – 1978, вып. 2, с. 210-217.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – 220 p Ref.: Daugudis V. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referatyvinis leid. (V.). – 1980. Nr. 7, p. 194-202.                                                                   Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История. – В., 1979, вып. 3, c. 163-172.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – 142 p Ref.: Rimkus V. Kas naujo archeologijoje // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1980, gruod. 30.                                                                                                       Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1981, sąs. 9, p. 159-163.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – 115 p Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referat. leid. (V.). – 1983, Nr. 11, p. 135-142.                                                                            Микнис Р. // Литуанистика в СССР. История: Научно-рефер. сборник (В.). – 1983, вып. 7, c. 100-105.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – 169 p
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – 144 p.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – 223 p
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – 253 p
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1. – 193 p.; Sąs. 2. – 167 p.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – 377 p.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – 478 p.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – 558 p
Archeologiniai tyrinėjimo darbai // Tiesa. – 1948, rugs. 8 Žvalgomoji ekspedicija.
Archeologinis radinys / O. // Lietuva. – 1926, liep. 29, p. 5 Noruišių (Kelmės raj.) pilkapių radiniai (tekste Noruišiai vadinami Namiškiais).
Archeologinis radinys // Komjaunimo tiesa. – 1954, gruod. 11 Kapinynas Šiauliuose.
Archeologinis radinys // Lietuvos  žinios. – 1926, spal. 5, p. 3. Deglėnų (Pasvalio raj., buv. Pušaloto v.) kapinynas.
Archeologinis radinys // Lietuvos žinios. – 1924, geg. 11, p. 3. Kaunas, rasta glazūruotų čerpių.
Archeologinis radinys Klaipėdos krašte. Iškasenos Kopūstų kalne // Rytas. – 1930, gruod. 3, p. 2 Kapinynas Kopūstų ir Dargužių (Klaipėdos raj.) kaimų riboje.
Archeologinių ekspedicijų radiniai // Tiesa. – 1969, rugs. 5, p. 2 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas
Archeologiškas radinys // Lietuvos žinios. – 1911, liep. 5 (18), p. 2. Apie Lauksvydų (Kauno raj.) kapinyną.
Archeologiški kasinėjimai // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 31, p. 2
Archeologiški radiniai Kauno pilyje / A.P. // Rytas. – 1932, liep. 26, p. 4. – Tas pat: Ūkininkas. – 1932, Nr. 29, p. 4 Kauno pilis.
Archeologiško instituto narys Abramovas // Lietuvos žinios. – 1910, rugs. 1 (14).
Archeologų atsilankymo rezultatai // Panevėžio balsas. – 1930, Nr. 25, 26 E. Volteris lankėsi Panevėžio muziejuje ir Raguvoje pas K. Šulgą.
Archeologų draugijoje // Dienovidis. – 1992, Nr. 5, p. 8
Archeologų ekspedicija // Tiesa. – 1948, liep. 30 Linksmučių kapinyno ir Sakališkių pilkapių (Pakruojo raj.) kasinėjimai.
Archeologų ekspedicija // Vakarinės naujienos. – 1960, birž. 9 Žvalgomoji ekspedicija prie Nemuno.
Archeologų ekspedicijos // Komjaunimo tiesa. – 1970, liep. 1
Archeologų ir etnografų darbai // Vakarinės naujienos. – 1968, bal. 22
Archeologų ir etnografų konferencija // Komjaunimo tiesa. – 1959, kovo 31 Vilniuje
Archeologų ir etnografų konferencija // Literatūros ir meno metraštis, 1963. – V., 1964. – P. 254-255 Konferencija Vilniuje, 1963 m. lapkr. 14-16 d.
Archeologų ir etnografų konferencija // Tiesa. – 1970, geg. 15, p. 1 Vilniuje.
Archeologų radiniai // Po Spalio vėliava (Trakai). – 1957, saus. 27. – Tas pat: Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1957, vas. 21 Trakų salos pilis.
Archeologų radiniai // Tiesa. – 1978, lapkr. 2. – Tas pat: Gimtasis kraštas. – 1978, lapkr. 7; Vakarinės naujienos. – 1978, lapkr. 2 Archeologų konferencija Vilniuje.
Archeologų radiniai // Vakarinės naujienos. – 1970, liep. 23 Kauno senamiestis.
Archeologų radinys // Kauno tiesa. – 1963, birž. 28 Gintaro radiniai Kuršių nerijoje.
Archeologų suvažiavimas Elbinge // Vakarai (Klaipėda). – 1937, lapkr. 2, p. 2 Apie J. Puzino dalyvavimą.
Archeologų talkininkai // Vakarinės naujienos. – 1972, kovo 9 Vilniaus universiteto studentų archeologų konferencija.
Archeologų vasara // Lietuvos aidas. – 1997, liep. 19, p. 4 Eltos informacija apie kasinėjimus.
Archipovaitė L. Archeologų darbai // Vakarinės naujienos. – 1974, spal. 14 Mokslinės metodinės kultūros paminklų tarybos ekspedicijos.
Archipovas-Šidlauskas V. Praeitis kalbasi su mumis // Šiaulių laikraštis. – 1991, rugpj. 6, p. 3 Lieporių (Šiauliai) kapinynas
Ardamas pelkę rado lobį // Lietuvos aidas. – 1934, rugs. 14, p. 5 Meškininkų (Jurbarko raj.) monetų lobis.
Ardamas rado lobį // Trimitas. – 1934, Nr. 38, p. 759 Meškininkų (Jurbarko raj.) monetų lobis.
Ardė piliakalnį / Vienas iš visų // Žemaitis (Telšiai). – 1929, Nr. 22, p. 2 Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalnis. 
Ardomas piliakalnis // Zarasų kraštas. – 1934, Nr. 15, p. 4 Kiemionių piliakalnis.
Ardomas pilies kalnas. Ukmergė // Lietuvos aidas. – 1928, geg. 10, p. 4
Ariogala – piliakalnių  kraštas // Lietuvos aidas. – 1935, rugpj. 7, p.7 Gėluvos (Raseinių raj.) piliakalnis.
Ariogala. Rado kaukolę su šalmo papuošimu / Fija // Mūsų rytojus. – 1935, birž. 14, p. 3 Kalniškių (Raseinių raj.) kapinynas.
Arkeologiski rakumi kaiminu zemes. Rakumi Lietavas austrumos // Latvijas Saule (Rīga). – 1929, Nr. 73/74, p. 788-790; Nr. 75/76, p. 820-826 Apie F. V. Pokrovskio 1893-1894 m. kasinėjimus.
Arlauskas A. Velnio akmuo // Lietuvos pionierius. – 1957, rugpj. 29 Valatkoniai (Radviliškio raj.).
Arlauskas A. Velnio akmuo // Mūsų girios. – 1960, Nr. 8, p. 62-63 Valatkoniai (Radviliškio raj.).
Arlauskas K. Po plytą į Vilniaus pilių mūrą // Kultūros barai. – 1988, Nr. 5, p. 9 Vilniaus pilis
Arlauskas K. Puntuko pusbrolis // Anykšta. – 1992, spal. 22, p. 3 Mini trinamąsias girnas iš durpyno prie Desiukiškių.
Arlauskas P. Mūsų piliakalniai // Spartuolis (Trakai). – 1972, vas. 29 Trakų rajono piliakalniai.
Arlauskas P. Saugokime archeologinius paminklus // Spartuolis (Trakai). – 1972, saus. 15
Arlauskienė R. Muziejininko dienai artėjant // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1994, geg. 17, p. 14 Apie E. Tiškevičių.
Armalienė L. Lietuvos kaimo senovė // Švyturys (Kretinga). – 1968, spal. 17 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas.
Armalis V. Apie Paveikslų galeriją // Vakarinės naujienos. – 1987, kovo 28, p. 2 Renginys Meno darbuotojų rūmuose (minimi V. Daugudžio, V. Urbanavičiaus pranešimai).
Armalis V. Gedimino kalnas ir jo gelmės // Vakarinės naujienos. – 1985, rugpj. 7, p. 2 Vilniaus pilys
Armalis V. Gedimino kalnas. Tvirtinimo darbai // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 4, p. 8
Armalis V. Lobis tranšėjoje // Tiesa.– 1981, rugs. 6, p. 4 Vievyje, Vilniaus gatvėje.
Armalis V. Muziejaus fonduose // Tiesa. – 1978, spal. 29, p. 4 Klaipėdos pilies XVI a. sluoksnyje rastas žiedas.
Armalis V. Sekli atminties versmė // Jaunimo gretos. – 1988, Nr. 4, p. 22-23 Archeologinių paminklų apsauga.
Armalis V. Tavo viduramžių miestai // Jaunimo gretos. – 1987, Nr. 8, p. 6-7 Apie E. Svetiką.
Arminas-Trupinėlis P. Nusidavimai Lydos pilies / Trupinėlis P. // Lietuwiszkas „Auszros“ kalendorius ant metų 1885… – Bitėnai, 1884.
Arti Tilžės iškasė seną kapinyną // Lietuvos aidas. – 1936, bal. 11 (Nr. 168), p. 3 Tilžės vakariniame pakraštyje.
Arturas M. Kur mūsų bočiai kovojo // Leninietis (Šiauliai). – 1972, birž. 27 Bubių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Arvasevičius S. Jurgaičių piliakalnio kryžiaus keliai // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 43, p. 4-5 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Asadauskas A. 1991-ųjų tyrinėjimai // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 20, p. 5; Nr. 21, p. 4 Apie archeologines ekspedicijas.
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrimai Lietuvoje 1990 metais // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 224-229
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrimai Lietuvoje 1992 metais // LIM, 1992 metai. – V., 1994. – P. 291-295
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrimai Lietuvoje 1993 metais // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 235-244
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1991 metais // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 246-255
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1994 metais // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 312-318
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1995 metais // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 411-420
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1996 metais // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 500-517
Asadauskas A. Baltische Waffen der römischen Kaiserzeit im Gräberfeld von Dauglaukis // Beiträge zu römischer und barbarischer Bewaffnung in den ersten vier nachchristlicher Jahrhunderten. – Lublin; Marburg, 1994. – P. 393-403
Asadauskas A. Dauglaukio senovės gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 37-39 Dauglaukis (Tauragės raj.).
Asadauskas A. Greižėnų plokštinis kapinynas // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 86-89 Tauragės raj.
Asadauskas A. Žagdailių vietovės žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 269-272 Gyvenvietė, Tauragės raj.
Asadauskas A. Žvalgomieji Žagdailių vietovės tyrinėjimai // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V., 1995. – P. 28-29 Tauragės raj.
Asadauskas A., Malonaitis A. Dauglaukio senovės gyvenvietės tyrimai 1994-1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 35-37
Asadauskas-Žvirblis A. Dauglaukio gyvenvietės žvalgomieji tyrimai // Nemuno delta: Tyrimai ir atradimai. – Dauglaukis, 1992. – P. 38-42
Asadauskas-Žvirblis A. Greižėnų plokštinis kapinynas // Nemuno delta: Tyrimai ir atradimai. – Dauglaukis, 1992. – P. 7-37. Remiamasi A. Bezzenbergerio 1900 m. darbu (žr. įr. Nr. 826).
Asaris J. 11.-13. gs. zobens maksts bronzas uzgaļu tipi un to izplatība Kurzemē // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1994, t. 17, p. 21-28
Aścik K. O wojskowości Prusów w V-XIII wieku // Kommunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1968, Nr. 2, p. 221-237
Ascikas K. Lietuviškas skydų tipas // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 12, p. 26 XIII-XV a. skydai.
Ascikas K. Prūsų pėdsakai Lodzės vaivadijoje // Aušra (Varšuva). – 1967, Nr. 12, p. 4
Asmenų archyvai: Rankraštyno fondų apžvalgos / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. – V., 1989. – 186 p. J. Puzino, E. Volterio, E. M. Brenszteino fondai; archeologinės medžiagos ir duomenų apie archeologus yra ir kituose fonduose.
Aspelin J. R. Antiquités du Nord Finno-Ougrien. V.L’age du fer.Antiquités des Provinces Baltiques. – Helsingfors, St. Petersbourg; Paris, 1884. Rec.: Grewingk C. // Situngsberichte Eestnischen Gesellschaft. – Tartu, 1885, p. 98-122. Pav. 1883-1900 – radiniai iš Lietuvos. Recenzijoje – minimi radiniai iš Vilniaus apyl.
Astramskas A. Panevėžio kraštotyros muziejaus sidabro lydiniai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 51 1-512
Astrauskas A. K. Ptolemėjaus minimų sūdinų lokalizavimo problema // Lituanistica. – 1990, Nr. 4, p. 3-10
Astrauskas A. Laidojimo papročiai Marvelės kapinyne // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 21-27
Astrauskas A. Marvelė // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 6
Astrauskas A. Marvelės (Kauno miestas) kapinyno senojo ir viduriniojo geležies amžiaus tyrinėjimai 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 173-175
Astrauskas A. Marvelės bendruomenė II a. pabaigoje – V a.: Daktaro disert. santrauka. Humanitariniai mokslai, istorija (05H). –V., 1998. – 24 p
Astrauskas A. Marvelės kapinynas // Baltų archeologija ir etnologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos tezės. Vilnius, 1993 m. kovo 31 diena. – V., 1994. – P. 8-10
Astrauskas A. Marvelės kapinyno (II-VII a. kapai) tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 120-124
Astrauskas A. Marvelės kapinyno senojo ir viduriniojo geležies amžių kapų tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 93-95 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Astrauskas A. Marvelės pilkapiai // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. Vilnius, 1994 m. kovo 30 d. – V., 1995. – P. 30-34 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Astrauskas A. Naujojo Obelyno kapinyno tyrinėjimai 1997 metais. – V., 1998. – P. 175-178 Šilalės raj.
Astrauskas A. Poškonių senkapių tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 229-230. Šalčininkų raj.
Astrauskas A. Ramoniškių senkapių tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 230-232 Šakių raj.
Astrauskas A. Relations between the west and east balts during the first halt of the first millennium A. D. // The sections of the XIII International Congress of prehistoric and protohistoric sciences, Forli (Italia) 8-14 September 1996: 1 Abstracts. – Forli, 1996. – P. 402
Astrauskas A. Vidurio Lietuvos gyventojų kultūrinės orientacijos kaita SGA-VIGA // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 4-10 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Astrauskas A. X-XVI a. jotvingių laidojimo paminklai BTSR teritorijoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 89-90
Astrauskas A. Žvengia žirgai Marvelės tyruose / Kalbėjosi L. Inis // Laisvės alėja (Kaunas). – 1996, birž. 1, p. 12. Marvelės (Kaunas) kapinynas
Astrauskas A., Bertašius M. Archeologiniai tyrimai Marijampolės Marijonų vienuolyne // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 212-213
Astrauskas A., Bertašius M. Marvelės kapinyno tyrinėjimai 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 90-94 Kaunas.
Astrauskas A., Luchtanas A. Archeologijos įvado kurso programa. – V., 1991. – 11 p. Vilniaus universitete.
Astrauskas J. Atrastos senovės karių kapinės // Karys. – 1934, Nr. 40, p. 829 Mikytai (Šakių raj.).
Astrauskas J. Nosiedai- Pavilkijys istorinė vieta // Trimitas. – 1935, Nr. 1, p. 18 Mikytų ir Nosiedų (Šakių raj.) kapinynai.
Ašmantas E. Graži dabar nuskurdusių Dubingių praeitis // Diena. – 1935, Nr. 20 Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Atgaivinamoji praeitis. Karo muziejuje apsilankius // Į laisvę. – 1941, lapkr. 19, p. 3 Apie archeologijos skyrių.
Atgazis M. Avas cirvji Latvijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1997, t. 19, p. 53-63 Kovos kirviai.
Atgazis M. Dzels iedzītna šķēpu gali ar atkarpem Latvijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 154-173 Įtveriami ietigaliai su užbarzdomis.
Atgimimo deivė // Atgimimas. – 1994, Nr. 6, p. 8
Atidarys V.D. Kultūros muziejaus priešistorinį skyrių // Lietuvos žinios. – 1937, liep. 23 Archeologijos skyriaus ekspozicijos ruošimas Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Atidarytas V. D. Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius // Lietuvos žinios. – 1938, saus. 25, p. 7 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Atidarytas Vytauto D. Muziejaus priešistorinis skyrius // Lietuvos aidas. – 1938, saus. 26 (Nr. 38), p. 2 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Atidaromas priešistorinis skyrius // Lietuvos aidas. – 1938, saus. 21, Nr. 30, p. 5 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Atkasama Tauragės senovė. Kasinėja senkapius // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugs. 23, p. 6 Paulaičių ir Nikėlų (Šilutės raj.) kapinynai.
Atkasė 1500 metų senumo kapą // Ūkininko patarėjas. – 1939, Nr. 31, p. 2
Atkasė 16 amž. kapus // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 26, p. 1 Pentiškių (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Atkasė Apuolės miestą // Šaltinis (Marijampolė). – 1929, Nr. 38, p. 492
Atkasė krūvą kaukolių // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 23, p. 7 Totorkalnio kapinynas Prienuose.
Atkasė senienas // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 13, p. 7 Suvainiškio (Rokiškio raj.) kapinynas.
Atkasė senovės kario kapą / Skaitytojas // Mūsų rytojus. – 1930, Nr. 39, p. 6 Šaltinių (Anykščių raj.) pilkapiai.
Atkasė senovės karių kapus // Mūsų laikraštis. – 1934, Nr. 21, p. 6 Augmėnų (Radviliškio raj.) kapinynas.
Atkasė senovės titnago dirbtuvę // Lietuvos aidas. – 1933, birž. 2, p. 5. – Tas pat: Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 23, p. 2; Suvalkietis (Marijampolė). – 1933, Nr. 27, p. 3 Riogliškiai (Kauno raj.).
Atkasė senųjų Prūsų Milžinkapius // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, liep. 6 Vėluvos a. kasinėti pilkapiai (Rytų Prūsija).
Atkasinėja Kauno požemius // Klaipėdos žinios. – 1924, gruod. 6
Atkasta pinigai // Lietuvos žinios. – 1911, rugpj. 15 (18), p. 3. Vilnius, XVI a. monetų lobis.
Atkasta praeitis apie mūsų senovę / A.P-nis. // Rytas. – 1933, rugpj.  28, p. 2. Velikuškių (Zarasų raj.) piliakalnis.
Atkasta senoviški pinigai / Senienų Mėgėjas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1932, Nr. 2, p. 8 Kuršai (Telšių raj.).
Atkastas lietuvių ir kryžiuočių kautynių laukas / J-rinas // Ūkininko patarėjas.  – 1938, Nr. 22, p. 13. Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Atkastas senojo Vilniaus grindinys // Mūsų rytojus. – 1929, Nr. 19, p. 2 Vilnius, Bernardinų g-vė.
Atkasti 8-9 šimtmečio 26 palaidojimai. Istoriniai radiniai Daugėlaičių žvyryne // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1935, bal. 21 Daugėlaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Atkasti senovės kariai // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 1 (Nr. 336), p. 2 Pašešuvio (Raseinių raj.) kapinynas.
Atkasti tūkstantmečiai // Tiesa. – 1968, geg. 15 Archeologų ir etnografų konferencija Vilniuje.
Atkasti vartai Trakų pilin // Mūsų Vilnius. – 1935, Nr. 17, p. 264 Trakų salos pilis.
Atkastos kapinės – sukilėlių ? // Lietuvos žinios. – 1934, liep. 6, p. 6 Šiauliai.
Atkastos kapinės / Vinc. Ša. // Lietuvos ūkininkas. – 1936, Nr. 31, p. 8. Kelmės kapinynas.
Atkastos svarbios mūsų senovės liekanos // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, rugs. 14
Atkastos XVI šimtmečio kapinės // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr.51, p. 9 Lepšių kapinynas (Šiauliai)
Atkočiūnas J. Paliūniškio senkapis // Tėvynė (Panevėžys). – 1966, birž. 23, p. 3
Atkočiūnas J. Ruseinių kapinynas // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1983, spal. 25
Atkočiūnas J. Sukniškio kaimo senkapis // Tėvynė (Panevėžys).– 1981, rugpj. 22 Lėvens upės pakrantėje spėja buvus piliakalnį.
Atradimai Šventosios pelkėse // Švyturys (Kretinga). –1967, gruod. 19 Šventosios (Palanga) gyvenvietė
Atrado daug senovinių Lietuvos pinigų: iš “Draugo” // Tautos praeitis (Chicago). – 1960, t. 1, kn. 2, p. 302-303 (1959, birž. 13). Laugiriškių (Kelmės raj.) lobis.
Atrado labai senus kapus // Lietuvos žinios. – 1937, rugs. 20, p. 5 Ringiai (Tauragės raj.).
Atrado milžinišką senovės kapinyną // Lietuvos ūkininkas. – 1933, Nr. 16, p. 6. – Tas pat: Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 16, p. 1 Mikytai (Šakių raj.).
Atrado piliakalnį // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 36, p. 11 Turčinų (Šakių raj.) piliakalnis.
Atrado piliakalnį. Iškasti dviejų žmonių griaučiai // Ryto naujienos. – 1934, rugs. 9, p. 4 Turčinų (Šakių raj.) piliakalnis.
Atrado senkapius // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 35, p. 1 Žaduvėnai (Telšių raj.).
Atrado Senovės Liekanas // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1935, spal. 23 XVII a. kapai Tilžės apyl.
Atrasta Saulės mūšio vieta ? // Mūsų rytojus. – 1936, rugpj. 7, p. 4 Buv. Bačiūnų dvaro Degimų durpynas (prie Šiaulių).
Atrasta senoji Kernavė // Lenino vėliava (Širvintos). – 1986, spal. 23
Atrasta senovės lietuvių aukuro vieta // Žemaičių balsas (Tauragė). – 1933, Nr. 19, p. 5 Palangoje, Birutės kalno šlaite.
Atrastas lobis // Tiesa. – 1956, lapkr. 23 Vosgėliai (Utenos raj.).
Atrastas senas kapinynas // Karys. –1938, Nr. 34, p. 966 Veršvai.
Atrastas senas kapinynas // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 19 (Nr. 278), p. 6 Pagrybis (Šilalės raj.).
Atrastas turtingas kapas // Karys. – 1938, Nr. 30, p. 852. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1938, liep. 22 (Nr. 325), p. 8 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Atrasti karaliaus Jono Kazimiero Vazos turtai // Lapas. –1934, kovo 25, p. 1 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Atrasti keli seni kapinynai // Mūsų rytojus. – 1936, rugpj. 18, p. 2 Kelmės, Pumpėnų (Pasvalio raj.) bei Vabalninko (Biržų raj.).
Atrasti kurganų kapai // Lietuvos aidas. – 1933, liep. 5, p. 11 Luksnėnai (Alytaus raj.).
Atrasti nežinomi seni kapai Pangesuose // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1930, spal. 2, p. 3 Pangesų (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Atrasti seni aisčių kapai netoli Šventosios upės / St. // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 22, p. 8. Piktagalio (Anykščių raj.) kapinynas.
Atrasti senovės lietuvių kapai // Šaltinis (Marijampolė). – 1937, Nr. 46, p. 729 Taikūnai (Lazdijų raj.).
Atsakome skaitytojams: A. Rindokui, Prienai // Tiesa. – 1979, saus. 4, p. 3 Dėl Vilniaus pilies.
Atsakome skaitytojams: Punios miestelio gyventojams // Tiesa. – 1979, saus. 4, p. 3 Dėl Punios piliakalnio.
Atsargiau su radiniais //  Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 22, p. 12
Atsiskaitymo už išduotus leidimus atlikti archeologinius tyrimus bendrieji reikalavimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 462-466
Atsisveikinimas su VDU garbės daktare Marija Alseikaite-Gimbutiene // Universitas Vytauti Magni. – 1994, Nr. 2, p. 3
Atvyko užsienio archeologai // Trimitas. – 1930, Nr. 36, p. 758 C. Engelis lankėsi Kaune.
Atvyksta dvi švedų mokslininkų grupės susipažinti su Lietuvos praeitimi ir liaudies statyba bei menu / Mr. // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 30, p. 3. 1930 m. piliakalnis nebus kasinėjamas.
Augulis P. Ties Utena rado daug senų pinigų // Lietuvos žinios. – 1933, bal. 20, p. 4 Griūtys (Utenos raj.).
Augulytė M. “Man gėda, kai vėliava plėvesuoja virš šiukšlyno” // Diena. – 1994, rugpj. 27, p. 16 Vilniaus pilys
Augustinas K. Archeologų dėmesiui // Lietuvos aidas. – 1936, rugs. 26 (Nr. 421), p. 7 Šiaulių (Anykščių raj.) kaimo pilkapiai.
Augutis D. Pilaitė // Vakarinės naujienos. – 1959, rugpj. 1 Pilaitė (Vilnius).
Aukštadvaris. Randama senienų // XX amžius. – 1937, rugpj. 31, p. 7 Gudžionių ir Alešiškių (Trakų raj.) monetų radiniai.
Aukštaičių koplytėlė / Pr. D. // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 29, p. 7. Daugailių (Utenos raj.) piliakalnis.
Aukštaitis J. Alkai // Mūsų girios. – 1993, Nr. 2, p. 7
Aukštaitis N. Smilgių-Rymiškių apylinkių paminklai // Panevėžio tiesa. – 1965, kovo 19
Aukštaitytė N. Neabejingi senamiesčio likimui // Tarybinis studentas. – 1987, vas. 13, p. 3 Apie studentų dalyvavimą tyrimuose.
Aukštwilkiai. Senovės Kareivio Kapas // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1927, kovo 16, p. 3 Aukštvilkių (Tauragės raj.) kapinynas.
Auryla V. Lietuvių vaikų literatūra. – V., 1986. – 319 p P. 224-225, 294, 299 – apie P. Tarasenką.
Auserordentliche Generalversammlung und Sitzung am 1. Februar 1902 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 500-503. P. 502-503 – A. Bezzenbergeris referuoja apie grūdų atspaudų keramikoje iš Kuršių nerijos tyrimus.
Avižonis K. Alkvietės ir alkakalniai – senovės lietuvių tikybos paminklai // Lietuva. – 1927, vas. 5, p. 3
Avižonis K. Kelios istorinės Lietuvos vietos (su 9 fotografijomis ir 6 brėžiniais). – K., 1927, – 36 p. – Tas pat: Avižonis K. Rinktiniai raštai. – Roma, 1982. – T. 3, p. 211-232 Rec.: Ruseckas P. // Švietimo darbas. – 1927, Nr. 7, p. 680-682.                         Turinyje: 1. Pilis “Zamkus”, 2. Piltinis (Karklėnų apyl.), 3. Pilė (Pabalčiai, Raseinių raj.), 4. Pilinės kalnas (Gudeliai, Kelmės raj.), 5. Pilies kalnas (Papiliai, Kelmės raj.), 6. Piliukas (Burbaičiai, Kelmės raj), 7.  Rumšiškių piliakalnis ir “Velnio tiltas” (Kaišiadorių raj.), 8. Žvalgos kalnas (Čiobiškio apyl., Širvintų raj.), 9. Skarbas (Budeliai, Kaišiadorių raj.). II. Alkvietės ir alkakmeniai: 1. Spaustis ir Spausčiukas (Kelmės raj.), 2. Girgždūta (Telšių raj.), 3. Žydkapis (Paparčiai, Kaišiadorių raj.), 4. Veselija (Pakievis, Kelmės raj). III. Kurganai ir senkapiai: 1. Karoliniškių kurganai (Kelmės raj.), 2. Milžinkapiai (Panūdžiai, Kelmės raj.), 3. Verpenos senkapiai (Kelmės raj.). IV. Dionizo Poškos Baubliai.
Avižonis K. Kelios istorinės vietos // Avižonis K. Rinktiniai raštai. – Roma, 1982. – T. 3, p. 211-232. – Perspausdinta iš atskiro leidinio Kaune, 1927 m
Avižonis K. Lietuvių kilimo iš romėnų teorija XV ir XVI a. – K., 1939. – 30 p. – Tas pat: Praeitis. – V., 1993. – T. 3, p. 49-72
Avižonis K., Kolupaila S., Končius I. 20 kelionių po Kauno apskritį. – K., 1937. – 110 p., žml Rec.: Naujokaitis P. / P.N-tis. Tautos mokykla. – 1937, Nr. 10, p. 252.                  Minima daug piliakalnių, akmenų, kapinynų.
Azijatai sunaikino kultūros paminklą // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, vas. 16, p. 6 Naikių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Ažaneckienė D. Po žiupsnelį praeities // Žemaitis (Plungė). – 1994, rugpj. 6, p. 1 Apie Rietavo dvarvietės kasinėjimus.
Ažaneckienė D. Viduramžių ženklai // Žemaitis (Plungė). – 1997, liep. 19, p. 4 Tyrinėjimai Platelių ežere, Pilies saloje ir pakrantėje
Ąžuolais apaugęs Aukuro kalnas // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 31, p. 6A. Buv. Kurklių (Anykščių raj.) dvare.
Aлексеев Л. В. Белорусская археология и историческое краеведение во второй половине XIX – начале XX века // Советская археология (M.). – 1968, № 3, с. 85-100
Aнтанавичюс Ю. Раскопки могильника в Пакальнишкяй // АО 1972 года. – М., 1973. – С. 381 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Babickas D. Gedimino kalno papėdėje – griūvantys gyventojų sandėliukai // Lietuvos rytas. – 1998, rugs. 24, priedas: Sostinė, p. 4. Vilniuje, Gedimino kapo kalva.
Babickas P. Apuolės paslaptys / P. Bab. //  Mūsų Vilnius. – 1931, Nr. 26, p. 619.
Babickas P. Trakuose // Lietuvos aidas. – 1939, saus. 21 (Nr. 31). Iliustruotas kultūros priedas, p. 4 Trakų salos pilis.
Babičius V. Ožkų akmuo // Kultūros barai. – 1970, Nr. 4, p. 74-75 Pasiaurių (Švenčionių raj., Labanoro apyl.) girininkija.
Babińska A. Zygmunt Gloger – historyk, etnograf i archeolog // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1975, Nr.1, p. 70-74
Babinskas P. Juodkalnis // Žvaigždutė. – 1938, Nr. 20 Prie Pajevonių (Vilkaviškio raj.).
Babrungėnai / J. B. // Žemaičių prietelius (Telšiai), – 1925, Nr. 13, p. 3-4 Ir apie kapinyną – Milžinkapį, Plungės raj.
Bačiliūnaitė J. Kokius indus naudojo mūsų protėviai // Lietuvos rytas. – 1995, bal. 26, p. 2 Keramikos paroda Klaipėdoje.
Bačiūnų durpyne atkastas grindinys // Lietuvos žinios. – 1936, liep. 29, p. 5 Prie Šiaulių buv. dvaro durpyne.
Badania archeologiczne w gub. Kowieńskiej / K. N. // Litwa. – 1913, Nr. 29/30, p. 229. Pavenčiuose, prie Viekšnių.
Badania cmentarzyska Bałtów // Słowo. – 1939, rugpj. 23, p. 7 Pakrauglės (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Badania cmentarzyska kurhanowego koło Jaszun // Słowo. – 1938, geg. 19, p. 7 Jašiūnai (Šalčininkų raj.).
Badania na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1936, gruod. 5, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Badania na Górze Zamkowej w Wilnie // Žródła Mocy (Wilno). – 1930, sąs. 6, p. 103-104 Vilniaus pilis. 
Badania techniczno-archeologiczne // Kurjer Litewski. – 1912, saus. 26 (vas. 8).
Bagdanavičius V. Sūduvių religijos klausimas // Tėvynės sargas (Chicago). – 1980, Nr. 3, p. 41-51
Bagdonas V. Archeologų radiniai // Diena. – 1994, spal. 18, p. 3 Šeimyniškėlių piliakalnio ir Kriokšlio kapinyno tyrinėjimai (Anykščių raj.).
Baginskaitė D. Pilies kalnui sutvarkyti // Vakarinės naujienos. – 1979, rugs. 7, p. 2 Vilnius.
Bagušienė O., Rimantienė R. Akmeniniai gludinti dirbiniai // Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – V., 1974. – T. 1: Akmens ir žalvario amžiaus paminklai. – p. 84-205, 244-245
Baigia kasti Apuolę // Žemaitis (Telšiai). – 1931, Nr. 36, p. 5
Baigia nykti senkapiai / Gr. // Mūsų rytojus. – 1934, geg. 29, p. 3.  Palankinės-Karališkių (Šakių raj.) kapinynas.
Baigs stiprinti istorinių pilių griuvėsius // XX amžius. – 1939, liep. 17, p. 10 Taip pat apie Trakų ir Gardino pilis.
Baigtas piliakalnio kasinėjimas // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 38, p. 4
Baigti archeologiniai tyrinėjimai Seredžiuje // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 19 (Nr. 278), p. 8 Seredžiaus (Jurbarko raj.) kapinynas.
Baigti kasinėjimai Apuolėj // Lietuvos aidas. – 1931, rugs. 24, p. 6
Baikštytė E. “Kernavė” // Kalba Vilnius. – 1987, saus. 30, p. 4 Televizijos laida apie Kernavės tyrinėjimus.
Baikštytė E. Nuo laiko viršūnės // Kalba Vilnius. – 1988, Nr. 7, p. 4 Vilniaus pilis
Bay J. de. Compte rendu des traveaux du neuvieme congrés russe d’archeologie 1893, precédé d’une etude historique sur la Lithuanie et Vilna. – Paris, 1894. – 136 p. Rec.: Покровский Ф. В. // Виленский вестник. – 1894, 6 окт.
Bajalienė R. Šventojoje atstatyta pagoniškoji šventykla – žemaitiško užsispyrimo ir triūso padarinys // Vakarinė Palanga. – 1998, birž. 24/27 (Nr. 48), p. 6.
Bajor A. A. Współczesni o Marii Gimbutas i razem z nia // Kurjer Wileński. – 1996, vas. 1, p. 6 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Bajor A. A. Zamek w Miednikach // Kurjer Wileński. – 1996, liep. 11 Medininkų pilis
Bajoras V. Archeologai Šventojoje // Tarybinė Klaipėda. – 1969, rugpj. 29 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Bajoras V. Iš amžių glūdumos // Tarybinė Klaipėda. – 1966, liep. 23 Girkalių kapinyno radiniai (Klaipėdos raj.).
Bajoras V. Klaipėdos pilis. Kada ją aplankysime? // Tarybinė Klaipėda. – 1986, gruod. 5, p. 8
Bajoras V. Kur prasidėjo ir ant ko stovi Palanga // Vasara: Tarybinės Klaipėdos priedas). – 1988, birž. 17, 24
Bajoras V. Medžio rievių byla // Tarybinė Klaipėda. – 1987, geg. 31, p. 8 Apie J. Genį.
Bajorūnaitė I. Išvyka prie Džiugo piliakalnio // Komunizmo aušra (Telšiai). –1956, geg. 12 Siraičių kapinynas (Telšių raj.).
Bakanas J. Padavimas apie Veliuonos piliakalnį // Mūsų rytojus. – 1936, spal. 13, p. 4
Bakas S. Gedimino kalno ir pilies svetimkūniai // Šiaurės Atėnai. – 1996, Nr. 15, p. 7 Vilniaus pilys
Bakėnas J. Ieško užkastų turtų // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 24, p. 9 Kubilių (Šakių raj.) kapeliuose.
Bakonis E. Archeologai mokykloje pirmauja // Dialogas. – 1998, kovo 13, p. 5
Bakonis E. Istorijos ir kultūros paminklų apsauga Lietuvoje 1918-1940 metais // Istorija (V.). –1994, t. 33, p. 18-33
Balbieriškis. Pamirštas piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1938, geg. 23 (Nr. 229), p. 7 Prie Peršėkės upelio, Norkūnuose (?, Prienų raj.).
Balčikonis J. Nauja Vilniaus archeologų draugija / Šimtanagis // Viltis. – 1912, saus. 25 (vas. 7). Feljetonas apie Miesto taryboje archeologų komisiją.
Balčiūnas A. Įdomi iškasena // Kauno tiesa. – 1955, rugpj. 13 Usėnų (Šilutės  raj.) apyl. rasti tauro kaulai.
Balčiūnas D. Danielius Balčiūnas – iš tų, su kuriais mes einame į piliakalnius / Pokalbį užrašė S. Bulzgis // Šiaulių kraštas. – 1997, kovo 5, p. 10.
Balčiūnas D. Kauno senamiesčio 33 kvartalo archeologiniai tyrimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 119-120 Kauno pilies ir senamiesčio tyrinėjimai
Balčiūnas D. Kauno šv. Jurgio bažnyčios archeologiniai tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 7-9
Balčiūnas D. Tyrinėjimai Kaune Panevėžio gatvės Nr. 8 sklype // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 126-127 Kauno senamiestis
Balčiūnas D., Vaškelis A. 1995 m. archeologiniai tyrinėjimai Kaune, buvusiame Bernardinų vienuolyne // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 215-217 Kauno pilis ir miestas
Balčiūnas D., Vaškelis A. Kauno senamiesčio sklypo T. Daugirdo g. Nr. 1-3 archeologiniai tyrimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 221-224 Kauno pilis ir miestas
Balčiūnas D., Vaškelis A. Kauno šv. Jurgio bažnyčios archeologiniai tyrimai 1994 m. // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 213-215 Kauno pilis ir miestas
Balčiūnas J. Akmenių pilkapynai [Trakų raj.], Akmens kaimo Užkeikta merga; Andriūnų Alka; Burokaraisčio kapinynas; Dvarčių pilkapiai; Kaniavos kapinynas; Kapiniškių kapinynas; Kuršių pilkapynas; Liškiavos Bažnyčios kalnas; Liškiavos akmens liekanos; Papiškių senovės gyvenvietė; Pasgrindos pilkapynas; Vilkiautinio senovės gyvenvietė; Voniškių piliakalnis [visi Varėnos raj.]; Akmenės-Mūrininkų pilkapynas; Dusinėnų pilkapynai; Paraisčių-Dvyliškio pilkapynas; Grabijolų pilkapynas; Grabijolų-Žemaitiškių pilkapynai; Gudelių pilkapynas; Karmazinų pilkapynas; Karveliškių senovės gyvenvietė; Kregžlės pilkapynas; Laukininkų pilkapynas; Mūrininkų pilkapiai; Marijampolio akmuo; Paraisčių pilkapynas; Parudaminio pilkapynas; Pilaitės piliakalnis (Vilnius); Pilviškių pilkapynas; Aleksandriškių-Pukštėnų pilkapynas; Pūkštėnų pilkapynas; Bildiškių-Pukštėnų pilkapynas; Pukštėnų pilkapiai; Sidaronių pilkapiai; Veseluchos pilkapiai; Žingių pilkapynas [visi Vilniaus raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 15, 208, 209, 230, 232, 233, 243, 250, 273, 293, 302, 308-311, 314, 320-321, 325-327, 332, 347
Balčiūnas J. Biržų (Astravo) senkapio žvalgomieji tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 92-94
Balčiūnas J. Čiukiškių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 65-66 Čiukiškiai (Kėdainių raj.).
Balčiūnas J. Dauglaukio plokštinio kapinyno 1983 m. žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 70-72
Balčiūnas J. Dvejos kautynės dėl Kauno pilies // Kardas. – 1931, Nr. 7, p. 98-106 1362 ir 1384 m. kovos.
Balčiūnas J. Grikiapelių pilkapiai; Miškinių pilkapiai; Šaltinių pilkapiai; Trakinių piliakalnis; Varkujų kapinynas [visi Anykščių raj.]. Ažušilės pilkapiai; Bališkių pilkapiai; Čelniukų akmuo; Dvarykščiaus pilkapiai; Gedžiunėlių-Garšvinės pilkapiai; Gedžiūnų pilkapiai; Ginučių pilkapiai; Gurbų pilkapiai; Ignalinos pilkapiai; Padysnio pilkapiai; Kazlupiškės piliakalnis; Kuprių pilkapiai; Lapušiškės pilkapiai; Laukstenių pilkapiai; Leoniškės-Bajorų piliakalnis; Medžiukiškių pilkapiai; Pavajuonio-Cegelnės pilkapiai; Pavajuonio pilkapiai; Didžiasalio (Poglinės miško) pilkapiai; Poliankos (Dvarykščiaus) pilkapiai; Puziniškio piliakalnis; Ramiojo pilkapiai; Rokėnų kapinynas; Sidariškių (Krivasalio) pilkapiai; Stripeikių pilkapiai; Dūkšto-Vigodkos pilkapiai [visi Ignalinos raj.]. Žlaugtų pilkapiai [Šalčininkų raj.]. Ardiškio pilkapiai; Dailidžių-Ardiškio pilkapiai; Dailidžių pilkapiai; Dainių kapinynas; Karališkių kapinynas ir gyvenvietė; Kiemelių kapinynas; Labūnavos (Liukonių) pilkapiai; Mančiušėnų piliakalnis, sen. gyvenvietė ir kapinynas; Maskoliškių piliakalnis; Staurygalos kapinynas; Voliukiškių pilkapiai; Vindeikių kapinynas; Žvagukalnio pilkapiai [visi Širvintų raj.]. Abejučių pilkapiai; Antaniškės pilkapiai; Baliulių piliakalnis ir pilkapiai; Stirnių pilkapiai; Dotlnėnų pilkapiai; Družilų pilkapiai; Paduobės-Šaltaliūnės piliakalnis; Degutinės-Kaltanėnų pilkapiai; Kavalčiukų piliakalnis; Kirdeikiškės pilkapiai; Kretuinių antrieji pilkapiai; Liulinės pilkapiai; Mylių I pilkapiai; Naujojo Strūnaičio pilkapiai; Paaldikio pilkapiai; Pabradės pilkapiai; Papiškės pilkapiai; Pašekščio pilkapiai; Peršaukščio-Kasčiukų pilkapiai; Rėkučių-Pakretuonės pilkapiai; Rėkučių-Paversmio piliakalnis; Sarių-Laukių pilkapiai; Stuglių piliakalnis; Sudotos pilkapiai; Svitailiškės pilkapiai; Šeškynės pilkapiai; Švenčionėlių pilkapiai; Veikūnų-Pašaminės pilkapiai; Ziboliškės pilkapiai [visi Švenčionių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 46, 60, 89, 91, 99, 116, 117, 128-132, 138, 139, 147, 155-159, 167-170, 172, 266, 268, 274, 275, 276, 285, 286, 297, 304, 305, 307, 309, 310, 313, 314, 316, 317, 322, 326, 334, 340, 341, 342, 345-348, 351, 352, 354, 358, 364, 365
Balčiūnas J. Mokslinės metodinės paminklų apsaugos tarybos archeologiniai tyrinėjimai 1967-1986 metais // 1967-1986 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987 m. rugsėjis). – V., 1987. – P. 31-36
Balčiūnas J. Neaiškių objektų žvalgomieji tyrinėjimai 1994-1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 284-285 Vilniaus ir Zarasų rajonai.
Balčiūnas J. Paveldo sąrašas plečiasi // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 17
Balčiūnas J. Raudonės pilis // Lietuvos aidas. – 1931, liep. 2, p. 2-3 Teigiama, kad pastatyta 1337 m., o 1339 m. čia žuvęs Gediminas.
Balčiūnas J. Šalčininkų ir Varėnos rajonų paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 181-183 Žlaugtų (Šalčininkų raj.) pilkapiai.
Balčiūnas J., Dakanis B. Ignalinos rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 110-113 Leoniškės ir Puziniškio piliakalniai, Rokėnų pilkapių radiniai.
Balčiūnas J., Dakanis B. Rokiškio rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 113-114 Rudžių piliakalnis ir kiti paminklai.
Balčiūnas J., Dakanis B. Švenčionių rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1987 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 166-168
Balčiūnas J., Dakanis B., Merkevičius A. (jaun.). Akmenės rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 168-169
Balčiūnas J., Dakanis B., Merkevičius A. (jaun.)., Zabiela G. 1986 m. žvalgyti paminklai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 169-171
Balčiūnas J., Dakanis B., Merkevičius A. (jaun.)., Zabiela G. 1987 m. žvalgyti paminklai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 172-177
Balčiūnas J., Dakanis B., Strazdas A. Archeologijos paminklų žvalgymas 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 278-292 P. 278 – Laumakės (Dietkauščiznos, Ignalinos raj.) akmuo su dubeniu; p. 279-280 – Šuneliškių (Kaunas) piliakalnis; p. 285 – Puškų (Ignalinos raj.) piliakalnis. 
Balčiūnas J., Dakanis B., Zabiela G. Vilniaus miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1987 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 177-178
Balčiūnas J., Kuncienė O. Kretuonių pirmasis pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 322-323.
Balčiūnas J., Merkevičius A. (jaun.), Zabiela G. Utenos rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 115-116
Balčiūnas J., Merkevičius A. (jaun.). Žvalgomoji ekspedicija Zarasų rajone // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 114-115
Balčiūnas K. Archeologiniai radiniai iš Paragaudžio // Tiesa. – 1973, rugpj. 4 Kapinynas (Šilalės raj.).
Balčiūnas K. Kurmis ir archeologai // Mūsų gamta. – 1986, Nr. 10, p. 29 Apie Padievaičio (Šilalės raj.) piliakalnyje rastą Romos monetą.
Balčiūnas K. Kurmis rado Romos monetą // Tiesa. – 1986, rugs. 3, p. 4 Padievaičio (Šilalės raj.) piliakalnis prie Kvėdarnos.
Balčiūnas K. Pajūralis // Artojas (Šilutė). – 1970, vas. 7
Balčiūnas. Gen. leit. gyd. V. Nagevičius // Karys. – 1929, Nr. 1, p. 4
Balčiūnienė I. 1988 ir 1989 metų archeologinių tyrinėjimų sukauptos medžiagos odontologiniai duomenys // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 235-241 Spigino ir Duonkalnio (Telšių raj) radiniai.
Balčiūnienė I. Ar kentė dantų skausmą mūsų senoliai? // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 3, p. 34-35
Balčiūnienė I. Dantų raštas ir... tautos // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 3, p. 14-15
Balčiūnienė I. Pamarių kultūros žmonių odontologinis tipas ir jo genezė // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 281-289
Balčiūnienė I. Pirmųjų Žemaitijos žmonių odontologija // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 42-45
Balčiūnienė I. Plinkaigalio kapinyno etninės odontologijos duomenys // Lietuvos archeologija. – 1993, t. 10, p. 209-212
Balčiūnienė I. Plinkaigalio V-VI a. gyventojų odontologija // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 117-120 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Balčiūnienė I. XIV-XVII a. Alytaus miesto gyventojų odontologija // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 21-25
Balčiūnienė I. XIV-XVII a. Alytiškių etninė odontologija // Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai. – V., 1989. – P. 79-86
Balčiūnienė I. XV-XVIII a. Kernavės žmonių dantų ligos // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 127-130
Balčiūnienė I., Česnys G. XVI-XVII a. Mažeikių (Šiaulių raj.) kapinynas etninės odontologijos ir kraniologijos požiūriu // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 206-210
Balčiūnienė I., Česnys G., Jankauskas R. Spigino mezolito kapų kraniometrija, odontologija, osteometrija ir paleopatologija // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, p. 10-16 Biržulio ežero baseinas (Telšių raj.).
Balčiūnienė I., Jankauskas R. Spigino kapų Nr. 4 ir Nr. 2 žmonių odontologiniai, osteometriniai ir paleopataloginiai duomenys // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 11-15
Balčiūnienė I., Volkaitė-Kulikauskienė R., Merkienė R. Pratarmė // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 11-13. – Lygiagr. k. anglų k. (p. 14-16) ir rusų k. p. 17-20) Etnogenezės ir etninės istorijos tyrinėjimų apžvalga.
Balčiūnienė J. Etninės odontologijos duomenys // Lietuvos archeologija. – V., 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 100-103
Balčius A. Dėl Liškiavos piliakalnio // Tiesa. – 1958, kovo 26 Varėnos raj.
Balčius A. Nesaugomi istoriniai  paminklai // Komjaunimo tiesa. – 1958, gruod. 3 Liškiavos pilis (Varėnos raj.).
Balčius M. Atradimų žemė // Palanga. – 1992, kovo 6 (Nr. 8), kovo 13 (Nr. 9), kovo 20 (Nr. 10) Šventosios monetų radiniai.
Balčius M. Būtingės dvarvietėje rastos monetos // Kultūros paminklai. – 1995, t. 2, p. 22-25 Būtingė (Kretingos raj.).
Balčius M. Dadotkų lobis (1601/1977) kaip XVI a. II pusės piniginės apyvartos šiaurės Žemaitijoje tyrinėjimo objektas // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 141-146 Telšių raj.
Balčius M. Gegužinės (Jonavos raj.) monetų lobio (1643/1980) komplektavimas // Iš Lietuvos istorijos tyrinėjimų. – V., 1991. – P. 13-19
Balčius M. Mikelis / Kalbėjosi A. Girininkas // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 4(7), p. 7-8. M. Balčius apie save.
Balčius M. Monetų radinių skirstymas // 1967-1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987 m. rugsėjis). – V., 1987. – P. 58-60
Balčius M. Palangos lobis // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 193-196 Kunigiškių (Kretingos raj.).
Balčius M. Vokiečių Ordino monetos // Voruta. – 1992, Nr. 40, p. 3
Balčius M., Ivanauskas E. Die Münzen und Barren des Grossfürstentums Litauen von 1387-1495 // Münstersche Numismatische Zeitung (München). – 1993, Nr. 2, p. 1-5; 1994, Nr. 2, p. 8-12; 1995, Nr. 2, p. 1-4; 1996, Nr. 1, p. 1-5; 1997, Nr. 1, p. 1-5
Balčius M., Ivanauskas E. Lietuvos valstybinių ženklų kilmė ir prasmė // Voruta. – 1990, Nr. 13, p. 2
Balčius M., Ivanauskas E. Monetų radiniai Šventosios pajūryje 1967-1987 m. // Kultūros paminklai (V.). –1994, t. 1, p. 31-35
Balčius M., Ivanauskas E. Pirmosios Lietuvos monetos // Komjaunimo tiesa. – 1988, birž. 19
Balčius M., Ivanauskas E. Polocko ir Smolensko monetų kalyklos // Voruta. – 1992, Nr. 5, p. 4, 7 Apie Andriaus Algirdaičio monetas.
Balčius M., Ivanauskas E. Seniausios Šventojoje rastos monetos // Žemaičių praeitis. – 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 77-80
Balčius M., Ivanauskas E. Švedijos monetų radiniai Lietuvoje // Voruta. – 1991, Nr. 20, p. 3
Balčius M., Ivanauskas E. Šventosios anglų pirklių kontoros numizmatinė medžiaga // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 91-93
Balčius M., Ivanauskas E. Varnių archeologinių tyrinėjimų monetos // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 196-197
Baleišis E. Šventoji...prieš 5000 metų // Vakarinės naujienos. – 1969, rugs. 27, p. 4 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Balevičius Z. Senovinis žvejybos ūkis // Mūsų girios. – 1959, Nr. 8, p. 32-36
Balevičiūtė A. Dovanos mokyklos muziejui // Moksleivis. – 1983, Nr. 2, p. 5 Leipalingio (Lazdijų raj.) kapinynas.
Balikienė B. Įvykis Kėdainių senosios rinkos aikštėje // Respublika. – 1991, bal. 26, p. 9 Apie 1990 m. kasinėjimus Kėdainiuose.
Balikienė B. Monetų skambesys // Vakarinės naujienos. – 1986, rugs. 4, p. 4 Monetų radiniai Vilniuje (minimas 1981 m. Lydos gatvėje rastas lobis).
Balikienė B. Padovanojo grašį // Vakarinės naujienos. – 1986, birž. 28, p. 1 Į Istorijos ir etnografijos muziejų Vilniuje pateko Prahos grašis.
Balikienė B. Suvenyras taupyklė // Vakarinės naujienos. – 1986, gruod. 20, p. 2 Skaidiškių (Vilniaus raj.) lobis.
Baliliūnaitė D. Archeologiniai tyrimai Kaune, Karaliaus dvaro g. Nr. 6 kieme // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 224-227 Kauno pilis ir miestas
Baliliūnaitė D. Archeologiniai tyrimai Simno bažnyčioje 1992 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 208-210
Baliliūnaitė D., Vaškelis A. Kėdainių senamiesčio sklypo Didžiojoje gatvėje Nr. 17 archeologiniai tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 239-241 Kėdainiai
Baliliūnaitė D., Žalnierius A. Buvusiojo Bernardinų vienuolyno bravoro Kaune 1995 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 217-219 Kauno pilis ir miestas
Baliński M. Krewo starodawny zamek na Litwie. // Baliński M. Pisma historyczne. – Warszawa, 1843. – T. 4, p. 165–180. Krėvos pilis (Ašmenos a.).
Baliński M. Starożytna Polska. – Warszawa, 1886. – T. 3. – Pakartotas 1846 m. leidimas.
Balinski M., Lipiński T. Starožytna Polska pod względem historycznym, jeograficzszym i statistycznym. – Warszawa, 1846. – T. 3. – 866, 28 p. P. 201-202 – Pilaitė ( Vilnius); p. 202-204 – Kernavė; p. 204-206 – Maišiagala; p. 206-207 – Giedraičiai; p. 207-208 – Vydeniškės; p. 209-210 – Dubingiai; p. 211-213 – Medininkai; p. 216 – Kurmelionių (Šalčininkų raj.) piliakalnis ( su griuvėsiais!); p. 233-238 –Krėvos pilis; p. 252-257 – Lydos pilis; p. 264-270 – Ukmergė; p. 270-272 – Deltuvos (Sukinių, Ukmergės raj.) Mokas; p. 276-279 – Norkūnai ir Pakalniai (Utenos raj.); p. 280 – Vyžuonų pilkapiai; p. 282 – Raguvos akmuo; p. 283 – Obelių kapinynas (Ukmergės raj., nukeltas į Rokiškio raj.); p. 296-318 – Trakai; p. 318-323 – Senieji Trakai; p. 324-325 – Rūdininkai; p. 427-429 – Punia; p. 448 – Upytės pilis; p. 459-466 – Raginėnai (Radviliškio raj.); p. 467-473 – kryžiuočių pilys prie Nemuno; p. 525-526 –Platelių pilis; p. 538 – Jurbarko pilis; p. 544-554 – Veliuona; p. 554-559 –Seredžius; p. 579 – Salduvės kalnas (Šiauliai).
Baliulis A. Jurbarko praeitis istoriniuose dokumentuose // Jurbarkas. – V., 1996. – P. 27-63 P. 27-30 – apie Jurbarko pilį.
Baliulis A., Mikulionis S. Karališkieji Medininkai – miestelis ar kaimas // Statyba ir architektūra. – 1983, Nr. 10, p. 22-23
Baliulis A., Miškinis A. Kada ir kaip kūrėsi Trakai // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 12, p. 13-15
Baliulytė I. Miestų užuomazgų Lietuvoje chronologija ir bruožai // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 105-107
Baliūnas K. Anykščiai dabar ir prieš 400 metų  // Sekmadienis. – 1939, Nr. 6, p. 5
Baliūnas K. Eigulių didvyriai ir pabaisos // Sekmadienis. – 1939, Nr. 30, p. 3 Eigulių (Kaunas) piliakalnis, kapinynas ir akmens amžiaus stovykla.
Baliūnas K. Gražiųjų ežerų paslaptys // Sekmadienis. – 1939, Nr. 4, p. 3 Padavimai apie Molėtų v. ežerus.
Baliūnas K. Istoriniai apsaugos vartai Darsūniškyje // Sekmadienis. – 1939, Nr. 11, p. 3 Darsūniškio (Kaišiadorių raj.) piliakalnis ir pilkapiai.
Baliūnas K. Karaliaus sostas Kernavėje // Sekmadienis. – 1938, Nr. 36, p. 5 Daug pramanytų dalykų apie piliakalnius.
Baliūnas K. Plungės gyvenimo vaizdeliai // Sekmadienis. – 1939, Nr. 39, p. 3 Gandingos piliakalnis (Plungės raj.).
Baliūnas K. Rumbonių valdovai ir vaiduokliai // Sekmadienis. – 1938, Nr. 33, p. 4 Rumbonių (Alytaus raj.) piliakalnis.
Balys J. Ar senovės lietuviai turėjo stabų // Jaunoji Lietuva. – 1929, Nr. 8, p. 33-37; Nr. 9, p. 44-46; Nr. 10, p. 50-54
Balys J. Ąžuolas tikybos istorijoje // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1934. – T. 2, skilt. 536-538.
Balys J. Baltų mitologijos apžvalga // Aidai (Brooklyn). – 1954, Nr. 7, p. 326-327
Balys J. Baum und Mensch im litauischen Volksglauben // Deutsche Volkskunde. – 1942, sąs. 4, p. 171-177
Balys J. Dar apie Karsakiškį / J.B. // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 38, p. 3-4. Žiaunų (Panevėžio raj.) kapinynas.
Balys J. Deginamosios aukos // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1937. – T. 6, skilt. 281-283
Balys J. Dvasių kultas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1955. – T. 5, p. 288-289
Balys J. Etnografijos ir archeologijos sutartinis darbas // Vairas. – 1932, Nr. 6, p. 221-228
Balys J. Etnografiniai ir archeologiniai darbai susovietintoj Lietuvoj // Draugas (Chicago). – 1953, bal. 18
Balys J. Gilios senovės laivas muziejuje // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 19 (Nr. 374), p. 6 Noruišių (Kelmės raj.) durpyno radinys Šiaulių “Aušros” muziejuje.
Balys J. Istoriniai padavimai. – Chicago, 1949. – 101 p P. 49-56 – apie paskendusius miestus, pilis; p. 57-81 – apie užburtas pilis, piliakalnius.
Balys J. Karsakiškio apylinkė // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 30-32 Gasparėlių pilkapiai, Pagiegalos kapinynas ir Tiltagalio apylinkės (Panevėžio raj.).
Balys J. Keletas istorinių vietų Lėvenos baseine // Panevėžio balsas. – 1930, Nr. 33 Ties Aščiagalių-Bygailių (Panevėžio raj.) kaimais esąs piliakalnis.
Balys J. Lietuvių kryžiai // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 43-52 Kryžių ryšys su ikikrikščioniškais antkapiniais paminklais.
Balys J. Lietuvių liaudies pasaulėjauta tikėjimų ir papročių šviesoje. – Čikaga, 1966. – 120 p Rec.: Jonynas A. Knyga apie lietuvių liaudies tikėjimą // Kultūros barai. – 1968, Nr. 9, p. 70-71.
Balys J. Lietuvių mitologija “Mytologie generale” leidinyje // Lietuvos aidas. – 1935, rugs. 7, p. 3 Prancūzijoje leidžiamo leidinio 20 sąsiuvinyje, p. 270-277, F. Guirand ir G. Alexinsky pateikia straipsnį apie lietuvių mitologiją.
Balys J. Lietuvių rasinė sudėtis // Jaunoji  karta. – 1933, Nr. 35, p. 581-582
Balys J. Lietuvos archeologiniai paminklai Mintaujos muziejuje // Lietuvos aidas. – 1930, vas. 4, p. 6
Balys J. Lithuanian Mythology // Standar Dictionary of Folklore, Mythology and Legend. – New York, 1950. – P. 631-634. – Tas pat: Lietuvių mitologija. V., 1997. – T. 2, p. 397-406
Balys J. Mokslas religijų istorijoje. Mintys apie senųjų lietuvių religiją // Aidai (Brooklyn). – 1954, Nr. 1, p. 40-41
Balys J. Senovės lietuvių dievai ir dvasios // Santarvė (London). – 1956, Nr. 4/5
Balys J. Senovės lietuvių tikybos klausimu / J.B. // Lietuva. – 1927, vas. 25, p. 2, 3, 5 Alkos, mini Mituvos ež. salą – Alką (Kupiškio raj.).
Balys J. Skapiškis // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 30, p. 12 Mini Alko salą prie Skapiškio (Kupiškio raj.).
Balys J. Ugnis ir jos garbinimas // Kūryba. – 1942, Nr. 1, p. 47-52; Nr. 2, p. 41-46
Balys J. Žalčių garbinimas senovės Lietuvoj // Aidai (Augsburg). – 1947, Nr. 3, p. 115-117
Balys J. Žalčių garbinimas senovės Lietuvoje // Aidai (Augsburg). – 1948, Nr. 18, p. 346-349
Balys J., Biezais H. Baltische Mythologie // Wörterbuch des Mythologie / Herausg. von. H.W. Hassing. 1. Die alten Kulturvölker. – Stuttgart, 1965. – P. 373-454
Balys J., Skardžius P. Deivė // Lietuvių  enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 4, p. 410-412.
Balytė P. Lankėsi archeologai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1976, spal. 16 Paminklų registracija.
Balodis F. “V. Nagevičiaus iškasenos Apuolėje yra įrašiusios naujų puslapių senovės kuršių istorijoje” // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 24, p. 5 Apuolė (Skuodo raj.).
Balodis F. Apule. Apules pilskalns // Brīvas Zeme (Rīga). – 1931, Nr. 39, p. 309-311
Balodis F. Apuolės piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 18, p. 2-3.
Balodis F. Atrakts seno kuršu varenības piemineklis // Atpūta (Rīga). – 1932, Nr. 405 Apuolė (Skuodo raj.).
Balodis F. Bagātīgi izrakumi Apūles pilskalnā Lietuvā // Jaunakas ziņas (Rīga). – 1932, Nr. 159 Apuolė (Skuodo raj.).
Balodis F. Die lettischen Burgberge nach den Grabungen der letzten Jahre // Finska fornminnesföreningens tidiskrift (Helsinki). – 1934, t. 40, p. 200-211 Aptaria  ir Apuolės piliakalnio tyrinėjimus.
Balodis F. Izrakumi Impiltas pilskalnā // Brīva zeme (Rīga). – 1934, Nr. 185. – Tas pat: Latvis (Rīga). – 1934, Nr. 3843
Balodis F. Kvieši senajā Kursā sēti jau 5.g.s. pr. Kr. Izrakumi Apūles pilskalnā // Brīva zeme (Rīga). – 1932, Nr. 160 Apuolė (Skuodo raj.).
Balodis F. Latvijas pilskalni 1909.-1934. gadu izrakumi gaismā // Pagātne un tagadne.– Riga, 1938. – T. 2, p. 110-119 P. 114-117 – aptaria Apuolės tyrinėjimus.
Balodis F. Nobeigti izrakumu darbi Apūlés pilskalnā // Latvis (Rīga). – 1932, Nr. 3214 Apuolė (Skuodo raj.).
Balsys V. Kaune atkasta senojo miesto pastatų liekanų / Vb. // Lietuvos aidas. – 1935, spal. 18, p. 7. Kauno pilis ir miestas.
Balsys V. Kaune rado Romos laikų pinigų // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 3, p. 8 Sidabrinė Cezario moneta.
Balšaitytė N. Senovės paslaptys // Valstiečių laikraštis. – 1963, lapkr. 22, p. 3 Trakų pusiasalio pilis.
Baltai ar aisčiai? / Al. U-as. // Akademikas. – 1936, Nr. 16/17, p. 346-347.
Baltakis J. A. Smetonos akmuo ant Ginučių piliakalnio tarp turistų lankomų objektų // Lietuvos aidas. – 1997, geg. 29, p. 4 Ginučių (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Balte E. Altlitauische Festungen // Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1927, Nr. 2, p. 1-2 Piliakalniai, remiasi P. Tarasenka.
Balte G. Zur Mythologie der alten Litauer // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1928, Nr. 4
Balten // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 83
Baltijas arkeologu Konference. Rīga // Latvijas Saule (Rīga). – 1930, Nr. 91/92, p. 1005-1012 P. 1007 – E. Volterio pranešimas; p. 1010 – V. Nagevičiaus pranešimas.
Baltijas Asamblėjas balva // Latvijas vēstures institūta žurnals (Rīga). – 1997, Nr. 4, p. 160 R. Rimantienė – Baltijos Asamblėjos premijos laureatė
Baltijos kraštų archeologų kongresan Rygoj // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 2, p. 6
Baltijos kraštų archeologų kongresas // Lietuvos aidas. – 1930, birž. 30, p. 2 V. Nagevičius vyks su Pryšmančių kapinyno (Kretingos raj.) radiniais.
Baltijos tautos priešistorinėje gadynėje. Vokiečių  mokslininko prof. dr. Carlo Engelio tyrinėjimų duomenys // Lietuvos aidas. – 1937, gruod. 31 (Nr. 594), p. 3 Rygoje skaitė paskaitą.
Baltijos valstybės švedų archeologo tyrinėjimų šviesoje // Lietuvos aidas. – 1933, birž. 20, p. 2
Baltis A. Aplankykite “istorines” vietas // Literatūra ir menas. – 1969, Nr. 28, p. 11 Biržų pilis ir muziejus.
Bałtowe – północni sąsiedzi słowian // Kurjer Wileński. – 1990, spal. 16 Apie parodą Varšuvos archeologijos muziejuje.
Baltramiejūnas A. Gilbonių  kapmilžiai // Panevėžio balsas. – 1934, Nr. 32 Panevėžio raj.
Baltrūnas A. Nuo kada lietuviai pinigus skaičiuoja // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 3/4, p. 2-3 Apie pirmąsias Lietuvos monetas.
Baltrūnas V. Nelinksma kelionė per Žemaitiją // Komjaunimo tiesa. – 1987, liep. 16, p. 3 Apie archeologinius akmenis.
Baltrūnas V., Kučas V. Šlaitas netruks nugriūti // Tiesa. – 1978, rugpj. 4, p. 4 Paverknių (Prienų raj.) piliakalnis.
Baltrušaitienė K. Dantų caries ir jo pasekmės seniausiose iškastinėse Lietuvos gyventojų kaukolėse // Medicina. – 1962, t. 3, p. 243-244
Baltrušaitienė K. Paleostomatologiniai tyrinėjimai // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 12, p. 19-20
Baltrušaitis J. Paslaptingas praeities liudininkas // Draugas (Šakiai). – 1996, spal. 26 Kukarskės piliakalnis.
Baltrušaitis J. Žemė slepia lobius // Švyturys. – 1968, Nr. 18, p. 26 XVIII a. taleriai Sudarge (Šakių raj.).
Balts K. Baltijos kraštų prosenovė dabartinių Rytprūsių mokslo šviesoje // Tėvų žemė. – 1938, bal. 14 (Nr. 3), p. 8
Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1 Ref.: Urba K. Apie protėvių būtį ir dabarties būtį // Literatūra ir menas. – 1994, Nr. 23, p. 14.                                                                                                                            Umbražiūnas K. Baltų archeologija // Voruta. – 1994, Nr. 48, p. 2.                             Volkaitė-Kulikauskienė R., Griciuvienė E., Luchtanas A., Butrimas A., Vaitkunskienė L. Deguto šaukštas gražiame leidinyje // Lietuvos aidas. – 1994, birž. 29, p. 13. – Atsakymas: Girininkas A. Ar šaukšte tikrai degutas? // Lietuvos aidas. – 1994, rugpj. 19, p. 11.
Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga, Vilnius, 1994 m. kovo 30 d. – V., 1995. – 51 p
Baltų etninės istorijos problemos // Vakarinės naujienos.– 1981, kovo 27, p. 3 Apie konferenciją Vilniuje.
Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. Nuo seniausių laikų iki XV amžiaus pabaigos / Sudarė N. Vėlius. – V., 1996. – 741 p. Rec.: Mikhailov N. Naujas stimulas baltų mitologijai tyrinėti // Kultūros barai. – 1997, Nr. 12, p. 101-103.                                                                                                            Vyšniauskaitė A. Nepamirštamas palikimas // Liaudies kultūra. – 1997, Nr. 3, p. 51-53.
Baltų tautų civilizacijos paroda Florencijoje // Akiračiai (Chicago). – 1991, Nr. 9, p. 3. – Tas pat: Europos lietuvis (London). – 1991, rugpj. 6 Apie Varšuvos archeologijos muziejaus surengtą baltų parodą.
Baltutis J. Pilaitės piliakalnyje matydavę tris moteris plaukus šukuojant // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 26, p. 7 Šeputaičių-Juodžių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Baltutis L. Išarė puodą pinigų // Lietuvos aidas. – 1935, spal. 19, p. 8 Buv. Kurtuvėnų (Šiaulių raj.) dvaro laukuose rasti du lobiai.
Banelis J. Sudarkytas piliakalnis // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 7, p. 34 Pilaitė (Vilnius).
Banelis S. Muziejui / S.B. // Panevėžio balsas. – 1928, Nr. 22, p. 2. Molainių (Panevėžio raj.) lobis, Inkūnų (Biržų raj.) bronzinis kirvis.
Banelis S. Muziejus // Panevėžys / Red. J. Masilionis. – Chicago, 1963. – P. 280 Rinkiniai iki 1940 m.: minimi Užprūdžių (Naujamiesčio v.) ir Stačiūnų (Pušaloto v.) monetų lobiai.
Banelis S. Panevėžio muziejus / S. B-lis. // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 7, p. 1-2 Lepšių, Baibokėlių (Panevėžio raj.) numizmatikos radiniai.
Banelis S. Panevėžio muziejus / St. B-lis. // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 26, p. 1-2.
Banelis S. Panevėžio muziejus. Akmeniniai kirveliai / S. B-lis. // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 17, 18.
Banelis S. Panevėžys / S.B. // Mūsų rytojus. – 1928, Nr. 23, p. 6. Molainių (Panevėžio raj.) lobis.
Bangus radinys // Lietuvis. – 1927, Nr. 2, p. 3 Maštalierių (Alytaus raj.) lobis.
Banionis J. Jono Puzino gimtosios sodybos vieta // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 113. Svaronys (Ukmergės raj.).
Baniulis V. Ar paremsime iniciatyvą? / Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 48, p. 7 Apie V. Urbanavičiaus filmą “Šventaragio mįslės”.
Baniulis V. Kernava // Pavasaris. – 1930, Nr. 3, p. 74-76 Kernavė (Širvintų raj.).
Banys A. Dešimtasis sąraše // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, lapkr. 4 Ižiniškių (Raseinių raj.) piliakalnis.
Banys A. Kas po mūsų kojomis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1969, spal. 18 Raseinių-Mirklių piliakalnis.
Banys A. Mūsų žemė – kaip knyga // Naujas rytas (Raseiniai). – 1969, spal. 7 Raseinių rajono kapinynai.
Banys A. Padubysio-Kaimelės piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, kovo 2
Banys A. Šiaulelių piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1972, spal. 31
Banys P. Kur mūsų sentėviai gyveno, vargelį vargo // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 22, p. 352 Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis.
Banytė R. 1993 m. Baitų plokštinio kapinyno tyrinėjimai //ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 124-127 Baitai (Klaipėdos raj.).
Banytė R. Baičių kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 72-74 Baičiai (Klaipėdos raj.).
Banytė R. Baitų (Klaipėdos raj.) kapinyno tyrinėjimai 1990 ir 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 70-73
Banytė R. Baitų kapinyno tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 178-191. Klaipėdos raj.
Banytė R. Baitų plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 95-98 Klaipėdos raj.
Banytė R. Gintariniai kabučiai iš Baitų senkapių // Vakarų baltų istorija ir kultūra. – Klaipėda, 1995. – T. 2, p. 5-20
Banytė R., Genys J., Sprainaitis R. Prisilietimai prie praeities // Klaipėda. – 1992, bal. 10, p. 3 Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archeologiniai tyrinėjimai.
Banytė R., Žulkus V. Jakų, Klaipėdos raj., pylimų žvalgomieji archeologiniai kasinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 39-43
Banzemer I. Muzeum archeologiczne w Wilnie // Światowit (Warszawa). – 1899, t. 1, p. 157-159.
Barakauskas S. 1994-1995 m. Vilniaus miesto Bernardinų ir Pranciškonų bažnyčiose rastų palaikų antropologinė analizė // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 391-396 Vilniaus miestas
Baranauskas P.  Apsaugoti istorines vertybes // Mažeikių tiesa. – 1950, bal. 20 Paminklų apsauga.
Baranauskas T. Apie tariamą Žagarės jubiliejų // Voruta. – 1998, Nr. 35, p. 12 Ir apie Žagarės piliakalnius.
Baranauskas T. Atrasta Latavos pilaitė // Voruta. – 1997, Nr. 35, p. 9 Palatavio (Anykščių raj.) piliakalnis.
Baranauskas T. Praeities pėdsakai Anykščių krašto vietovardžiuose // Anykščiai. – 1995, sąs. 9, p. 18-22 Rašoma ir apie Žiogų akmenį.
Baranauskas T. Vorutos piliakalnio mįslė // Voruta. – 1997, Nr. 3, p. 13; Nr. 4, p. 13, 15. Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Baranauskas T. Vorutos piliakalnis tyrinėjamas // Žiburys (Anykščiai). – 1997, Nr. 4 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Baranauskas T., Zabiela G. Mindaugo dvaras Latava // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 21-40 Palatavio (Latavos) ir Šeimyniškėlių-Vorutos (Anykščių raj.) piliakalniai
Baranauskas V. Kokia bus Gedimino aikštė // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 19, p. 1, 5 Vilniaus pilis
Baranauskas V. Kur tvyro piliakalnių dvasia // Moksleivis. – 1971, Nr. 11, p. 26 Laukių (Švenčionių raj.) pilkapių tyrinėjimai.
Baranauskas V. Mūšiai pilies papėdėje // Lietuvos jūreivis (Klaipėda). – 1997, spal. 23, p. 5 Dėl Klaipėdos pilies teritorijos.
Baranowski T. Ceramika “grupy olsztyńskiej” z osady i cmentarzyka w Tumianach (uwagi wstępne) // Ceramika zachodnio bałtyjska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 283-292
Baranowski T. Pochowki koni z Tumian w woj. Olsztynskim // Archeologia Polski (Warszawa). – 1996, t. 41, sąs.1/2, p. 65-130
Barauskas R. Nušovė tėvelį... Už ką? // Respublika. – 1992, kovo 14, p. 3 Apie 1991 m. rugpj. 15 d. nušautą archeologą L. Dziką.
Barauskas V., Antanavičius J. Pakalniškių kapinyne iškastų žirgų kaulų liekanų archeologiniai, morfologiniai bei osteometriniai tyrimai // Lietuvos veterinarijos akademijos darbai (K.). – 1976, t. 11, p. 13-18 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Barbaravičienė J. Kernavės žemės paslaptys // Širvinta (Širvintos). – 1989, rugs. 2 Kernavės tyrinėjimai
Barbaravičienė J. Kernawe odsłania swe tajemnice // Czerwony sztandar. – 1989, spal. 6 Kernavės tyrinėjimai
Barbaravičienė J. Tikimės visos tautos paramos // Širvinta (Širvintos). – 1989, liep. 5 Kernavės tyrinėjimai
Barber E. J. Europos kultūros transformacija tarp 4500 ir 2500 m. pr. Kr. / Vertė M. G. [M. Gimbutienė] // Metmenys (Chicago). – 1980, kn. 39, p. 184-195 Pranešimas, skaitytas Dubrovnikų kongrese, 1979 rugsėjo 12-17 d. 
Bardauskienė R. Prabyla praeitis // Tiesa. – 1983, lapkr. 11 Obelių kapinyno radinių paroda Ukmergės muziejuje.
Bareika F. Saugokime istorinius ir archeologinius paminklus // Pergalė (Zarasai). – 1950, bal. 16 Paminklų apsauga.
Barysas J. Kokie išliks praeities paminklai? // Tėvynė (Panevėžys). – 1977, kovo 1, p. 3 Taip pat ir rajono archeologiniai paminklai.
Barkus A. Kriveikiškių kapinyno odontologiniai duomenys // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 396-397 Kernavė
Barkus A. Nauji senojo ir viduriniojo geležies amžiaus odontologijos duomenys (Marvelės senkapio medžiaga) // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 23 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Barkus M. Senoviški kapai // Lietuva. – 1925, kovo 20, p. 5 Dimaičių (Telšių raj.) kapai.
Baronaitė A. Užkasta ateinančioms kartoms // Veidas. – 1996, Nr. 31, p. 58-59 Vilniaus pilys
Baronas D. Lietuvių karybos bruožai XIII a. pradžioje // Lietuvos valstybė XII-XVII a. – V., 1997. – P. 487-505
Barran O. Auf archäologischer Ekspedition im Memelland. Juli 96 // Tolkemita-Mitteilungen (Dieburg). – 1996, Nr. 3, p. 7-12
Barstyčių apylinkė // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1929, Nr. 10, p. 6 Mikytų (Skuodo raj.) piliakalnis ir alkakalnis.
Baršauskas J. Barboros Radvilaitės rūmų pėdsakais // Tiesa. – 1968, Rugsėjo 19 Vilniuje.
Baršauskas J. Prie rūsčių Kauno gynybos sienų // Statyba ir architektūra. – 1971, Nr. 2, p. 23-24
Baršauskas J. Viduramžių Kaunas – miestas tvirtovė // Statyba ir architektūra. – 1972, Nr. 2, p. 29-30
Baršauskas J., Jankevičienė A., Kitkauskas N. Mūrinės statybos pradžia // Lietuvos architektūros istorija. – V., 1987. – T. 1, p. 32-47
Bartininkai. Didingas Basanavičiaus piliakalnis / Petr. A. // XX amžius. – 1939, birž. 23, p. 8. Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) kaimas.
Bartininkai. Gražus piliakalnis / Akiraitis // Suvalkietis (Marijampolė). – 1932, Nr. 23, p. 5 Piliakalniai (Vilkaviškio raj.).
Bartininkas M. Krivaitis, krivis, krivių krivis, krivūlė // Voruta. – 1994, Nr. 47, p. 5
Bartininkas M. Ugnies sergėtojos // Jaunimo gretos. – 1988, Nr. 1, p. 19 Apie vaidilutes.
Bartkus J. Šis tas iš žmonijos istorijos. Pirmųjų Lietuvos gyventojų tikėjimas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1931, Nr. 37, p. 8
Bartkus K.  Nepastebėtas piliakalnis ties Kaunu // Kraštotyra. – V., 1963. – P. 110-112 Marvelė (Kaunas).
Bartkus K. Berčiūnų pilkapiai // Panevėžio tiesa. – 1966, liep. 30
Bartkus K. Įrašai plieno ašmenyse // Bibliotekų darbas. – 1967, Nr. 4, p. 40 Įrašai kalavijuose.
Bartkus K. Ką byloja pamirštas kalno vardas // Naujas rytas (Raseiniai). – 1964, spal. 13, p. 4 Kapurnio (Raseinių raj.) kalva – apeiginė (?) vieta.
Bartkus K. Kur buvo Naujasis Kaunas // Kauno tiesa. –1969, rugpj. 31
Bartkus K. Metraščiai, legendos ir tikrovė // Kultūros barai. –1969, Nr. 12, p. 73 Apie Palemono legendą.
Bartkus K. Nevėžio žemupys kovų prieš kryžiuočius metu // Raudondvaris. – K., 1969. – P. 28-37
Bartkus K. Pamiršta K. Būgos “pasaka” // Bibliotekų darbas. – 1969, Nr. 7, p. 25-26 Apie lietuvių senovės raštą.
Bartkus K. Pilėnų beieškant // Kauno tiesa. – 1968, gruod. 22 Mano Bajerburgą prie Veliuonos buvus Pilėnais.
Bartkus K. Vardas ir legendos // Kauno tiesa. – 1967, birž. 18 Kaunas.
Bartkus K. Veliuona ir Junigėda // Kultūros barai. – 1970, Nr. 5, p. 74-75
Bartuškaitė V. Sudužusio puodo istorija // Lietuvos pionierius. – 1978, liep. 22, p. 3 Akmens amžiaus gyvenvietė prie Kretuono (Švenčionių raj.) ežero.
Barzdukas S. Suakmenėję daiktai ir Simno iškasenos // Lietuva. – 1925, rugs. 3, p. 5 Giluičių (Alytaus raj.) kapinynas.
Basalykas A. Kaip kūrėsi Lietuvos kraštovaizdis // Mūsų girios. – 1961, Nr. 8, p. 26-31
Basalykas A. Kaip kūrėsi Lietuvos upių tinklas // Mokslas ir gyvenimas. – 1958, Nr. 3, p. 8-11
Basalykas A. Kaip traukėsi ledynai iš Lietuvos teritorijos // Mokslas ir gyvenimas. – 1962, Nr. 3, p. 5-9
Basalykas A. Vėlyvojo ledynmečio tvanas Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1961, Nr. 2, p. 23-27
Basanavičius J. Akmens ir vario bei žalvario kultūra lietuvių dainose ir pasakose // Lietuvių tauta (V.). – 1923, kn. 3, d. 2, p. 318-345.
Basanavičius J. Apie senovės lietuvių dailą ir raštą // Vilniaus žinios. – 1905, lapkr. 10 (23) (Nr. 264); lapkr. 16 (29) (Nr. 269). Apie pagonišką aukurą Vilniaus Katedroje.
Basanavičius J. Apie senovės Lietuvos pilis // Auszra. – 1884, Nr.1, p.37-42. Darbo pabaiga, pradžia „Auszra“, 1883, Nr. 1-10.
Basanavičius J. Apie senovės Lietuvos pilis. – Tilžė, 1891. – 55 p. – Tas pat: Basanavičius J. Rinktiniai raštai. – V., 1970.  – P. 55-101.
Basanavičius J. Apie senowės Lietuwos piles // Auszra. –1883, Nr. 1, p. 15-18; Nr. 2, p. 30-41; Nr. 3, p. 60-64; Nr. 4, p. 97-102; Nr. 5, p. 129-135; Nr. 6, p. 163-169; Nr. 8-10, p. 236-242; 1884, Nr. 1, p. 37-42; 1983. – Tas pat: atskiras leid. Bitėnuose, 1891; Basanavičius J. Rinktiniai raštai. – V., 1970. – P. 55-101; Lietuvių tautos preitis (Chicago). – 1983, t. 6.
Basanavičius J. Apie senowes Lietuwos pylis / Jonas iš Oszkabalių // Lietuwiszka Ceitunga. – 1882, Nr. 32, 33, 35, 38, 40. – Str. nebaigtas, – Visas str. išsp.: Aušra, 1883, Nr. 1-6, 8-10; 1884, Nr.1.
Basanavičius J. Apie trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon // Lietuvių tauta (V.). – 1921, kn. 3, d. 1, p. 1-168. Rec.: Būga K. // Tauta ir žodis. (K.) – 1923. Kn. 1, p. 411-417. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 666-673.                                           Klimas P. // Mūsų senovė (Tilžė). – 1922, t. 1, kn. 3, p. 430-435.
Basanavičius J. Apie Vilniaus pradžią // Lietuvos rytai (V.). – 1923, geg. 19 (Nr. 5), p. 1-2.
Basanavičius J. Atsišaukimas į Lietuvos turtuolius // Viltis. – 1910, liep. 7 (20), p. 2-3.  Kvietimas supirkti monetų kolekciją Lietuvių mokslo draugijai.
Basanavičius J. Autobiografija – V., 1936. – 195 p. – Atsp. Iš “Lietuvių tautos” (V., 1935, kn. 5); pakartota – V., 1997
Basanavičius J. Autobiografija. Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija. 1851-1922 m. // Lietuvių tauta (V.). – 1935, kn. 5, p. 7-195. Ir atskiras leidinys. – V., 1936. – 195 p. ir V., 1997. – 335 p. Dalis teksto išsp.: Basanavičius J. Rinktiniai raštai. – V., 1970 Pasakoja apie savo kasinėjimus, Vilniaus Pilies kalno apsaugą, Lietuvių Mokslo draugijos veiklą, kaupiant archeologinius radinius.
Basanavičius J. Bajaro pilis / J. Bs. // Auszra. – 1884, Nr. 10-11, p. 354-357. Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6. Bajerburgo pilis prie Veliuonos.
Basanavičius J. Dar kartą apie „Getvingius“ // Varpas. – 1899, Nr. 4, p. 70. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 12 (4). Apie jotvingius.
Basanavičius J. Dar kartą apie įsteigimą „mokslo“ draugijos // Vilniaus žinios. – 1905, birž. 24 (liep. 7). Pakartoja „Varpe“ 1902, p.43 skelbtą draugijos projektą, kurio §10 ir 11 skirti archeologijai.
Basanavičius J. Dar kartą apie Rambyną // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1903, Nr. 12.
Basanavičius J. Daugiau tikrumo mūsų scenoje ir kostiumuose // Viltis. – 1909, saus. 30 (vas. 12), p. 3. Lietuvių kunigaikščių drabužius XIV a. pab.
Basanavičius J. Dėliai žynio Ilgio // Lietuvių tauta. – 1923, kn. 3, d. 2, p. 351-353. – Tas pat: Ramuva (V.). – 1997, sąs. 3,  p. 20-21.
Basanavičius J. Dėliai žynio Ilgio // Ramuva. – 1997, sąs. 3, p. 20-21. – Perspausdinta iš: Lietuvių tauta (V.). – 1923, kn. 3, d. 2, p. 351-353
Basanavičius J. Etnologiškos smulkmenos / Basanavitius J. – Tilžėje, 1893, – 32 p. Rec.: Jablonskis J. / Kaz. Obelaitis. // Varpas. – 1894, Nr. 2, p. 29-32. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 10 (2); Jablonskis J. Rinktiniai raštai. – V., 1957. – T. 1, p. 43-56.
Basanavičius J. Gelgaudiškio inteligentams! // Vilniaus žinios. – 1905, rugs. 3 (16), p. 1. Kviečia ieškoti Bajerburgo pilyje buvusio akmens su įrašu.
Basanavičius J. Gentaras/ J. Birštonas // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1892, Nr. 3.
Basanavičius J. Isz priežasties atradimo Lietuvoje „raszyto akmens“ / D-ras J. Bs. // Auszra. – 1885, Nr. 12, p. 377-387; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Apie Alksnėnų (prie Kalvarijos) akmenį, skelbtą “Aušros” Nr. 6 korespondencijoje iš Kalvarijos. 
Basanavičius J. Iš krikščionybės santykių su senobės lietuvių kultūra // Viltis. – 1912, gruod. 5 (18).
Basanavičius J. Iš musun praeigos. II. Žinės apie pirmus Lietuvos gyventojus // Auszra. – 1885, Nr. 4/5, p. 105-111; Nr. 7-8, p. 179-184; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7.
Basanavičius J. Lapelis iš senovės lietuvių kultūros istorijos // Lietuvių tauta. – 1919, kn. 2, p. 598-601. Apie žalvario apdirbimą senovės Lietuvoje.
Basanavičius J. Lietuvių kalba archaiologijos ir etnografijos šviesoje // Lietuvių tauta. – 1923, kn. 3, d. 2, p. 266-274.
Basanavičius J. Lietuvių Mokslo Draugija 1908-9 metais // Viltis. – 1909, liep. 19 (rugpj. 1), p. 1. Apie J. Basanavičiaus ir V. Nagevičiaus kasinėjimus; apie atsitiktinius radinius.
Basanavičius J. Lietuvių Mokslo Draugijos dešimties metų apyskaita // Lietuvos aidas. – 1917, lapkr. 6, p. 2. Apie muziejų ir jo archeologijos rinkinius.
Basanavičius J. Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija, 1851-1922. – V., 1997. – 335 p. – Persp. (žr. įr. Nr. 4050)
Basanavičius J. Prie „Kirminų kalno“ archeologijos // Vilniaus žinios. – 1905, spal. 29 (lapkr. 11), p. 4. Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinynas ir V. Nagevičiaus išvadų kritika – kasinėtos lietuvių kapinės, o ne mūšio laukas.
Basanavičius J. Rinktiniai raštai. – V., Vaga, 1970. – 1037 p. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 16-51 P. 46-48 – “Iš autobiografijos”; p. 55-101 – “Apie senovės Lietuvos pilis”; p. 124-125 – “Lietuvių kryžiai archeologijos šviesoje”; p. 272-375 – “Apie vėles bei nekrokultą senovės lietuvių”; p. 577-616 – “Iš senovės lietuvių mitologijos”.
Basanavičius J. Über die Bestimung der Schafschere im litauischen Gräbern // Corespondenzblatt der Deutschen Gesellschaft für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (München). – 1888, t. 19, Nr. 1, p. 1-4. Apie Giltinę.
Baškys V. Ar bus atstatyta Klaipėdos piliavietė // Atgimimas. – 1998, birž. 19, p. 11 Klaipėdos pilis ir miestas
Baškys V. Kelias į Salduvės kalną // Voruta. – 1995, Nr. 34/35, p. 1, 2 Salduvės (Šiauliai) piliakalnis.
Batūra R. Atradimai Vilniaus pilyje // Literatūra ir menas. – 1978, Nr. 40, p. 12 Arsenalo teritorijos tyrinėjimai.
Batūra R. Birštono pilies problemos // Tiesa. – 1968, geg. 22
Batūra R. Drūkšių pilis // Gaidės ir Rimšės apylinkės. – V., 1969. – P. 24-29 Drūkšiai (Brėslaujos raj.).
Batūra R. Dubingių pilis // Dubingiai. – V., 1971. – P. 39-49
Batūra R. Heroika prie žilojo Nemuno // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 3, p. 22-23 Nemuno pakrančių pilių lokalizavimas.
Batūra R. Ir menui, ir mokslui // Tiesa. – 1977, spal. 29 Apie miestų keramikos rinkinius.
Batūra R. Kreivasis kalnas Vilniuje (Trečioji Vilniaus pilis). – Alytus, 1971. – 4 p. – Lygiagr. tekstas rusų k
Batūra R. Kultūros istorija, paminklai ir mes // Tarybinis studentas. – 1987, gruod. 18, p. 3 Šiaulių rajono piliakalniai.
Batūra R. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys Vytauto Didžiojo epochoje // Vytautas Didysis ir Lietuva. – V., 1997. – P. 32-35
Batūra R. Lietuvos pilys // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 4, p. 7-11
Batūra R. Linkmenų pilis ir krašto gynyba XIII-XV a. // Ignalinos kraštas. – V., 1966. – P. 34-42 Ginučių (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Batūra R. Medvėgalis // Lietuvos pionierius. – 1961, kovo 25 Piliakalnis, Šilalės raj.
Batūra R. Merkinės pilis // Merkinė. – V., 1970. –P. 28-35
Batūra R. Nauji duomenys apie senąjį Vilnių // Vakarinės naujienos. – 1963, bal. 16 Vilniaus pilis.
Batūra R. Nuo kirvio iki raketos // Moksleivis. – 1966, Nr. 8, p. 26-27 Apie senovės ginklus.
Batūra R. Senasis Seredžius // Lietuvos pionierius. – 1961, saus. 7 Apie piliakalnį, Jurbarko raj.
Batūra R. Seniausioji Lietuvos sostinė // Jaunimo gretos. – 1966, Nr. 9, p. 14-15 Vilnius.
Batūra R. Sukurkime tautos memorialą // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 48, p. 10 Vilniaus Kreivosios pilies teritorijoje.
Batūra R. Šiauliai ir Šiaulių žemė karo su Ordinu verpetuose // Raudonoji vėliava. – 1983, rugs. 15-17
Batūra R. Šiaulių žemė kare su kryžiuočiais // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 10, p. 22-24
Batūra R. Tegu prabyla Vilniaus kalnai // Literatūra ir menas. – 1968, Nr. 9, p. 5 Dėl Kreivosios pilies vietos.
Batūra R. Teodoras Narbutas // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 9, p. 15-16, 33
Batūra R. Užpalių pilis // Kraštotyra. – V., 1966. – P. 61-67 Šeimyniškių (Utenos raj.) piliakalnis.
Batūra R. Varėnos pilis // Komjaunimo tiesa. – 1968, birž. 15 Girežerio piliakalnis.
Batūra R. Vienas reikšmingiausių Europoje // Gimtasis kraštas. – 1968, Nr. 9, p. 5 Vilniaus pilys.
Batūra R. Vietovardžiai – svarbūs praeities liudytojai // Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis. – 1969, Nr. 8, p. 5-6
Batūra R. Vilniaus Aukštutinė pilis. – V., 1964. – Bukletas liet., lenkų, rusų, anglų ir vok. kalbomis Vilniaus pilis.
Batūra R. Vilniaus pilis (tyrinėjimai, problemos) // “Vilniaus pilys naujausių mokslinių tyrinėjimų šviesoje”: Mokslinės konferencijos tezės (1983 m. gruodž. 20 d.). – V., 1983. – P. 3-9 Vilniaus pilis.
Batūra R. Vilniaus pilys // Vienybė (Akmenė). – 1972, rugpj. 5
Batūra R. XIV a. Vilniaus miesto gynybiniai įtvirtinimai // Statyba ir architektūra. – 1964, liepa, p. 13-15
Batūra Š. Archeologinėje ekspedicijoje // Lietuvos pionierius. – 1975, spal.1 Muoriškių (Biržų raj.) pilkapiai
Baubinas R. Kur gyveno sėliai? // Nauja vaga (Ignalina). – 1992, birž. 6
Baublienė M., Vanagienė E. Plunksna iš slankos sparno // Literatūra ir menas. – 1970, Nr. 49, p. 6 Apie E. Talmantą, archeologinės keramikos gamybos tyrinėtoją.
Baublys A. Archeologiniai tyrimai Biržuose, J.Janonio a. rytinėje dalyje 1990 ir 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 9-10
Baublys A. Archeologų konferencija Biržuose // Biržiečių žodis. – 1992, geg. 13, p. 4
Baublys A. Biržų, Rotušės g. 28, archeologiniai tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 10-11
Baublys K. Rasta daug senų pinigų // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 11, p. 7 Žygaičiai (Tauragės raj.).
Baubonis Z. Kūlgrindų, medgrindų ir žemgrindų klausimu // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 47-53
Baubonis Z. Pilaitės piliakalnio teritorijos žvalgymas // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 197 Vilnius.
Baubonis Z. Povandeniniai žvalgomieji tyrinėjimai Trakuose, Galvės ežere // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 257-258
Baubonis Z. Septynioliktojo amžiaus lobis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1982, birž. 1
Baubonis Z. Spėjamo Turbinavos (Bažavalės) kapinyno 1995 m. žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 285-286 Raseinių raj.
Baubonis Z., Dakanis B. Krūminių kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 232-234. Varėnos raj.
Baubonis Z., Dakanis B. Mačiūkių senkapių žvalgomieji tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 234-235. Plungės raj. (?).
Baubonis Z., Dakanis B. Maneičių piliakalnio gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 55-56. Utenos raj.
Baubonis Z., Dakanis B. Miškiškių (Aktapolio) pilkapyno žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 129-130. Molėtų raj.
Baubonis Z., Dakanis B. Nausodžio (Mardosų) kapinyno tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 181-183 Nausodžio (Plungės raj.) kapinynas.
Baubonis Z., Dakanis B. Plungės rajono kapinynų žvalgomieji tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 445-447 P. 445 – Vaištarų pilkapiai, p. 446 – Kepurėnų kapinynas, p. 446-447 – Dovainių kapinynas, p. 447 – Laumalenkų kapinynas.
Baubonis Z., Dakanis B. Radviliškio rajono piliakalnių ir gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 56-61 P. 56-59 – Pakalniškių piliakalnis, p. 59-61 – Raginėnų piliakalnio gyvenvietė.
Baubonis Z., Dakanis B. Raginėnų 3-iojo pilkapyno tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 131-135
Baubonis Z., Dakanis B. Vilkiautinio pilkapynų ir gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 135-138 Varėnos raj.
Bauer A.  Semgallen und Upmale in frühgeschichtlicher Zeit // Baltische Lande. – Leipzig, 1939. – T. 1, p. 307-309
Baužytė J. Maišiagalos piliakalnis – Algirdo kapas? // Tiesa. – 1992, bal. 18, p. 7
Bazevičius B. Ugnis ir jos simbolis // Švyturys. – 1959, Nr. 15, p. 6
Beardamas rado didelį lobį //Garsas (Brooklyn). – 1937, Nr. 41, p. 1 Kreivenių (Kupiškio raj.) monetų lobis.
Bebre V. Ornamentēto dzeramo ragu atradumi Latvijā 8.-12. gs. // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1996, t. 18, p. 43-48
Becekavičienė E. Kur pilys tarp ežerų // Jaunimo gretos. – 1970, Nr. 2, p. 22-23 Trakų pilys.
Beck W. Criteria for amber trade: the evidence in the eastern European Neolithic // Journal of Baltic Studies (Brooklyn). – 1985, t. 16, p. 200-209
Beck W. The role of the scientist: the amber trade, the chemical analysis of amber and the determination of the Baltic provenience // Journal of Baltic Studies (Brooklyn). – 1985, t. 16, p. 191-199
Becker J. Des Claudius Ptolomäus Germaniakarte in der frühgeschichtlichen Forschung // Geographische Zeitschrift. – 1938, t. 44, p. 220-229 Rašo ir apie aisčius.
Beckherr C. Merkwürdige Steine in Ost- und Westpreussen // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1893, t. 30, p. 373-429. P. 377-378  Ventės Rago ir Werden (Šilutės raj.) akmenys; p. 389 apie Rambyno akmenį.
Beckherrn C. Über  die Benennungen der ostpreussischen «Burgwälle» und die Pillberge im Samland // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1895, t. 32, p. 353-410. P. 367, 386-7 Vartuliškių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Beckmann B. Die baltischen Metallnadeln der römischen Kaiserzeit // Saalburg Jahrbuch (Berlin; NewYork). – 1969, t. 26, p. 107-119, 19-22 lent. Rec.: Michelbertas M. Lietuvos archeologijos klausimai “Saalburg Jahrbuch” leidinyje // LIM 1976 metai. – V., 1977. – P. 119-121.
Beckmann Chr. Metallfingerringe der römischen Kaiserzeit in freien Germania // Saalburg Jahrbuch (Berlin; NewYork). – 1969, t. 26, p. 5-106, 18 lent Rec.: Michelbertas M. Lietuvos archeologijos klausimai “Saalburg Jahrbuch” leidinyje // LIM 1976 metai. – V., 1977. – P. 120-121.
Będą wycięte drzewa na Górze Zamkowej // Słowo. – 1938, saus. 6, p. 6 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Bedarbis rado Vytauto Didžiojo laikų pinigų // Lietuvos aidas. – 1936, saus. 18 (Nr. 26), p. 4 Šančiuose (Kaune), Nemuno krante.
Bednarczuk A. Reliktowe formy ubioru Bałtów // Lud (Wrocław; Poznań). – 1982, t. 66, p. 179-191
Bednarczuk L. Etnolingvistiniai santykiai priešistorinėje Šiaurės-Rytų Europoje // Baltistica (V.). – 1977, II priedas, p. 7-14
Beerbohm E. Nachricht von heidnischen Gräbern auf der Kuhrischen Nehrung // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1896, sąs. 20, p.117-122. Persp. iš: Preussische Provinzial-Blatter. – 1833.
Beerbohm W. Nachricht von heidnischen Gräbern auf der Kurischen Nehrung // Preußisiche Provinziel-Blätter (Königsberg). – 1833, t. 9, p. 84-89. – Tas pat: Sitzungsberichte der Altertums Ges ellschaft Prussia (Königsberg). – 1896. – sąs. 20, p. 117-122.
Bei den Schatzengräber auf dem Rombinus // Memeler Dampfboot. – 1933, spal. 24, priedas, p. 1-2 Lobio paieškos prie Rambyno.
Beinoraitė E. Ar yra Lietuvoje archeologinių paminklų? // Šaltinis (Panevėžys). – 1995, Nr. 4/5, p. 42-44 Pakruojo, Panevėžio ir Pasvalio rajonų alkvietės, apeiginiai akmenys.
Beišytė I. Žodis Dauglaukio skalviams // Gimtinė. – 1998, Nr. 9, p. 4 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Beitnaras V. Ieškantys senovės // Švyturys (Kretinga). – 1979, liep. 26 Imbarės piliakalnis.
Beyer K. Album wystawy starżytności i przedmiotów sztuki.– Warszawa, 1856. Pristatomi ir radiniai iš Lietuvos.
Bekasinėjant miestą // Viltis. – 1912, birž. 24 (liep. 7).
Bekešo kalno paslaptis // Lietuviai. – 1943, Nr. 20, p. 3
Bėkšta A. Rentgeno spinduliai archeologijoje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 213-216
Beleckas J. K. Daugiau meilės ir rūpesčio  Trakų piliai // Lietuvos aidas. – 1940, birž. 15 (Nr. 280), p. 7 Trakų salos pilis.
Beleckas J. K. Panevėžio muziejuje archeologiniai pinigai skaitomi centneriais // Lietuvos aidas. – 1938, saus. 29 (Nr. 45), priedas, p. 3
Belgiškų ir ispaniškų monetų lobis // Lenino priesakai (Nemenčinė). – 1959, gruod. 19 Joniškio rajono “Vienybės” kolūkis – Bandoriai ?
Bemotas A., Skučienė A., Vedrickienė L. Nesudėtinga lokalinės elektrolizės įranga archeologiniams metalo radiniams valyti // Lietuvos dailės muziejus: Metraštis. – V., 1998. – Kn. 2, p. 334-336
Bendoraitis G. Istorines vertybes – ateinančioms kartoms // Draugas (Šakiai). – 1977, spal. 11 Palankinės (Šakių raj.) kapinynas.
Bendoravičius A. Kernavė – Lietuvos istorinė šventovė // Rytas. – 1931, vas. 4, p. 5
Beniševičius N. Kauno istorinės vietos // Diena. – 1929, Nr. 31, p. 3 Kauno Pajiesio piliakalnis (Napaleono kalnas).
Berčiūnai – istorinis kurortas // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 24 (Nr. 379), p. 5 Berčiūnų (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Berdysz z XVII wieku znaleziono za Wołokumpią // Kurjer Wileński. – 1938, lapkr. 9, p. 4 Minimas prie Valakampių (Vilnius) esąs Piliakalnio kaimelis.
Beresnevičius G. Baltų religijos reformos ir jų iniciatoriai // Naujasis židinys. – 1991, Nr. 4, p. 9-22 Apie Videvutį, Brutenį, Šventaragį.
Beresnevičius G. Baltų religinės reformos. – V., 1995. – 221 p. Rec.: Repšienė R. Kas buvo pasakojama apie tai, kas įvyko // Metai. – 1996, Nr. 2, p. 109-114.                                                                                                                     Šimėnas V. Kas iš tikrųjų buvo // Metai. – 1996, Nr. 6, p. 147-149.                          Vėlius N. // Naujasis židinys. – 1995, Nr. 11, p. 886-887.
Beresnevičius G. Dausos: Pomirtinio gyvenimo samprata lietuvių pasaulėžiūroje. – V., 1990. – 214 p. Rec.: Usačiovaitė E. Protėvių takais į amžinybę // Lietuvos aidas. – 1991, rugs. 4, p. 5.                                                                                                                                  Vaiškūnas J. Dausų beieškant // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 5, p. 30-31.
Beresnevičius G. Kosmosas ir šventvietės lietuvių ir prūsų religijose // Darbai ir dienos. – 1998, t. 6(15), p. 10-50. P. 13-17 – apie piliakalnius.
Beresnevičius G. Kriviai ir druidai // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 9, p. 5
Beresnevičius G. Lietuvos krikšto mįslės: Lietuvių žyniai: ar jie buvo ir kur dingo po krikšto? // Šiaurės Atėnai. – 1997, gruod. 6, 13, 20
Beresnevičius G. Pasaulio sukūrimas senovės lietuvių religijoje // Naujasis židinys. – 1991, Nr. 1, p. 8-17
Beresnevičius G. Prūsų pagonybės reforma. Videvutis ir Brutenis // Sietynas. – 1989, Nr. 5, p. 72-93
Beresnevičius G. Senosios religijos mįslės: “Zuikių dievas”: realijos ar nesupratimas // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 3, p. 5
Beresnevičius G. Senosios religijos mįslės: Augurai Kuršiuose? Paukščiai ir būrimas iš jų // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 1, p. 1
Beresnevičius G. Senosios religijos mįslės: Mergaičių žudymas Prūsijoje // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 4, p. 5
Beresnevičius G. Senosios religijos mįslės: Slotrazis, Szlotrazys. Vanta // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 2, p. 5
Beresnevičius G. Simboliai – sustingę ir judantys // Krantai. – 1991, kovas, p. 2-9 Apie archeologinių dirbinių ornamentikos mitologinę prasmę.
Beresnevičius G. Žaibuojantis kryžius // Šiaurės Atėnai. – 1994, saus. 21, p. 5 Perkūno simbolis.
Beresnevičius G. Žemaičiai senovės baltų religiniame kontekste // Žemaičių žemė. – 1998, Nr. 1, p. 8-11
Beresnevičius G. Žyniai ir valdovai. Du baltų visuomenės sąjungos modeliai legendinėje tradicijoje // Naujasis židinys. – 1991, Nr. 6, p. 17-21
Beresnevičius G. Žmonių aukos Lietuvoje // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 6, p. 5; Nr. 7, p. 5
Berga T. Saliekami svariņi Latvijā (10.-13. gs.) // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1996, t. 18, p. 49-61 Svarstyklių ir svorelių radiniai Latvijoje.
Berga T., Kulakovs V. 8.-14. gadsimta monetu atradumi senprūšu zemes // Latvijas Vestures institūta žurnals (Riga). – 1993, Nr. 2, p. 9-18
Bergas V. Aplankykime Gondingą // Mūsų girios. – 1958, Nr. 1, p. 42 Gandingos (Plungės raj.) piliakalnis.
Bergas V. Jurgaičių piliakalniui priderama pagarba // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1961, bal. 22 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Berkholz G. Über lettisch-litauische Urgeschichte // Baltische Monatschrift (Rīga). – 1886, sąs. 7/8, p. 513-531.
Berlėtaitė V. Senkapiai slepia paslaptis // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1979, rugpj. 2 Kasinėjimai Kėdainių rajone.
Bernota J. Čia bočių gyventa // Draugas (Šakiai). – 1995, geg. 10 Endziulių piliakalnis.
Bernota J. Čia bočių gyventa // Draugas (Šakiai). – 1995, kovo 2, p. 2 Baltrušių piliakalnis.
Bernota J. Čia bočių gyventa // Draugas (Šakiai). – 1995, rugpj. 5, rugs. 9 Pyplių (Kauno raj.) piliakalnis ir Pilėnai.
Bernotaitė A. Ar seniai gyvena žmonės Lietuvoje ? // Švyturys. – 1956, Nr. 16, p. 11
Bernotaitė A. Dzūkijoje apsilankius // Tarybinis balsas (Varėna). – 1959, rugs. 23, 26 Akmens amžiaus gyvenvietės Dubičių ir Marcinkonių apylinkėse.
Bernotaitė A. Kašėtų k. (Varėnos raj.) akmens amžiaus stovyklos // MADA. – 1960, t. 1, p. 49-73
Bernotaitė A. Radiniai Aukštadvaryje // Komjaunimo tiesa. – 1957, rugs. 25 Piliakalnio (Trakų raj.) gyvenvietė.
Bernotaitė A. Rudnios (Varėnos raj.) akmens amžiaus stovyklos //Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). –1959, t. 2, p. 86-102, 346-347
Bernotaitė A. Seniausi žmonių gyvenimo pėdsakai Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1958, Nr. 5, p. 28-32
Bernotaitė A. Versminio upelio I (Varėnos raj.) akmens amžiaus stovykla // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1958, t. 1, p. 5-19, 289-290
Bernotas V., Daugudis V., Kudaba Č. Apie kai kurias Joniškio apylinkių įdomybes // Kraštotyra. – V., 1970. – P. 109-118 Pavandenės (Molėtų raj.) piliakalnis.
Bernotienė S., Mažeikienė O., Tautavičienė B. Lietuvos TSR istorijos-etnografijos muziejus. – V., 1970 – 143 p P. 8-31 – apie archeologijos skyriaus ekspoziciją.
Bertašius M. 1994-1995 metais tyrinėti Marvelės degintiniai kapai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 99-101 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Bertašius M. Jėzuitų kvartalo (Perkūno namo skverelio) tyrinėjimai 1997 metais Kaune // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 368-371 Kauno pilis ir miestas
Bertašius M. Kauno proistorę tyrinėjant // Kauno diena. – 1995, geg. 17, p. 17 Kauno pilis ir miestas
Bertašius M. Kauno senamiesčio Jėzuitų kvartalo tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 241-245 Kauno pilis ir miestas
Bertašius M. Kauno senamiesčio pietryčių dalies tyrimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 121-122 Kauno pilies ir senamiesčio tyrinėjimai
Bertašius M. Kauno vėlyvųjų viduramžių keramika /// Architektūros paminklai. – 1993, t. 13, p. 13-18
Bertašius M. Marvelės degintiniai kapai I // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 56-69
Bertašius M. Marvelės kapinyno radiniai keičia požiūrį į Lietuvos valstybės formavimosi raidą // Kauno diena. – 1996, saus. 31, p. 9 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Bertašius M. Marvelės kapinyno VIII-XII a. kapų tyrinėjimai 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V 1998. – P. 184-187
Bertašius M. Marvelės žirgų kapai // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. Vilnius, 1994 m. kovo 30 d. – V., 1995. – P. 35-37 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Bertašius M. Tyrimai Kaune Vilniaus gatvėje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 122-124 Kauno pilies ir senamiesčio tyrinėjimai
Bertašius M. Tyrimai Kėdainiuose (Didžioji g. Nr. 13 ir 15) // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 227-230 Kėdainiai
Bertašius M. Tyrimai šv. Gertrūdos bažnyčioje Kaune // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 211-212 Kauno pilis ir miestas
Bertašius M. Tyrinėjimai Kaune, buvusio jėzuitų vienuolyno teritorijoje // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 127-128 Kauno senamiestis
Bertašius M. Vėlyvojo geležies amžiaus kapai Marvelės kapinyne // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 128-132
Bertašius M. Vidurio Lietuva VIII-XII amžiais: Daktaro disert. santrauka. – V., 1998. – 26 p.
Bertašius M. Vidurio Lietuva: Rytų prekybos kelio beieškant // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 11-17
Bertašius M. Ženklas provincijai? // Kauno diena. – 1996, gruod. 14, p. 21-22 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Bertašius M. Žirgų kapai – vienas Kauno proistorės klausimas ? // Kauno istorijos metraštis. – K., 1998. – P. 12-16
Bertašius M., Balčius D. Kėdainių buvusio karmelitų vienuolyno tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 14-16
Bertašius M., Daugnora L. Kauno apylinkių žirgai // Veterinarija ir zootechnika (K.). – 1997, t. 4, p. 7-15
Bertašius M., Žalnierius A. Kauno senamiesčio 15-ojo kvartalo žvalgomieji archeologiniai tyrimai // Architektūros paminklai. –1988, t. 11, p. 11-19 Kauno senamiestis
Berteškaitė D. Iš Tado Daugirdo gyvenimo (1852-1919) // Kraštotyra. – V., 1989. – Kn. 23, p. 82-85
Berteškaitė D. T. Daugirdo išvaikščiotais takais // Naujas rytas (Raseiniai). – 1977, liep. 9
Bertuleit H. Das Religionswesen der alten Preussen mit litauisch-lettischen Parallelen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1924, t. 25, p. 9-29. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 211-229.
Berulis S. Įmovinis ietigalis su užbarzdomis iš Pakovarniškės kaimo // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 93 Pakovarniškės (Vilniaus raj.).
Berulis S. Zapyškio senamiesčio tyrinėjimai 1990 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 11-14
Berulis S. Žvejybinė blizgė iš Zapyškio senamiesčio // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 5, p. 38 1990 m. radinys, Kauno raj.
Beržanskytė R. Kartu su archeologais // Kibirkštis (Plungė). – 1986, rugpj. 7, p. 4 Godelių kapinynas.
Bešėnienė D. Gajūnų (Biržų raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 116-118
Bezzenberger A. Accesionen des Prussia-Museums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1895, sąs. 19, p. 235-273. P. 235-246 Kuršių nerijos radiniai; p. 246 Mišeikių (Klaipėdos raj.) pilkapių radiniai; p. 250 Aukštakiemio (Klaipėdos raj.) radiniai; p. 250 Vėžaičių (Šilutė) radiniai; p. 251-252 Kuršių nerijos vėlyvi radiniai.
Bezzenberger A. Analysen vorgeschichtlicher Bronzen Ostpreussens. – Königsberg, 1904. –108 p. Rec.: Götze A. // Korespondenz-Blatt der Gesellschaft der deutchen Geschichte und Altertums Vereine (Berlin). – 1905, p. 129.
Bezzenberger A. Bericht über prähistorische Kultur in Litauen // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1893, t. 3, p. 548-557.
Bezzenberger A. Bronzezeitliche Beziehungen Ostpreussens zum Kaukazus // Труды  ХУ Археологического съезда в Новгороде. – Новгород, 1914. – Т. 1. – Straipsnis minimas „Švietimo darbe“ (1921 m., Nr. 5/6, p. 89).
Bezzenberger A. Das Gräberfeld bei Schernen, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1892, sąs.17, p. 141-168. Šernai (Klaipėdos raj.).
Bezzenberger A. Das Schlossberg im Augstumaller Moor // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1892, sąs. 17, p. 40-43. Aukštumalų (Šilutės raj.) piliakalnis.
Bezzenberger A. Die ältere und die jüngere Steinzeit in Ostpreussen // Mannus (Würzburg). – 1911. II. Ergänzungsband, p. 39-40.
Bezzenberger A. Die Kurische Nehrung und ihre Bewohner. – Stuttgart, 1889. – 139 p. Rec.: Jentsch A. // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1890, t. 27, p. 157-161. Stieda L. Letten und Preussen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1890, p. 39-43. P. 82-93 archeologinė Kuršių nerijos apžvalga.
Bezzenberger A. Die litauisch-preusische Grenze // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). –1882, t. 19, p. 651-655. Kalbiniais duomenimis apibrėžiamos ribos.
Bezzenberger A. Die Schanze von G. Pillkallen, Kr. Ragnit // Sitzungsberichte derAltertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 205-205. Piliakalnis prie Šešupės (Ragainės a.).
Bezzenberger A. Die Schanzen bei Piktaszen, Dwielen, Deegeln, Kr. Memel, und ein zerstörtes Gräberfeld bei Dwielen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, p. 184-191. Dieglių, Dvylių ir Piktožių (Klaipėdos raj.) pylimai ir Dvylių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Bezzenberger A. Einige Ostpreussische Hügelgräber // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1892/1893, sąs. 18, p. 76-88. P. 82-85 Mišeikių pilkapiai; p. 76-82 Hemanlöhen (Šilutės raj.)  pilkapiai.
Bezzenberger A. Gräberfeld bei  Pangessen, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 149-156, 1 lent. Pangesų-Pleškučių kapinynas (Klaipėdos raj.).
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Baiten, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 133-135.
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Barsduhnen, Kr. Heydekrug  // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 112-118. Barzdūnai (prie Šilutės).
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Bendiglauken, Kr. Tilsit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 138-148, 203. Bendiglaukių kapinynas prie Tilžės.
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Greyszönen, Kr. Tilsit  // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 135-152. Greižėnai (Tauragės raj.).
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Rubocken, Kr. Heydekrug // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 148-193. Rubokų (Šilutės raj.) kapinynas.
Bezzenberger A. Gräberfeld von Lumpönen, Kr. Tilsit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 130-147. Lumpėnų (Šilutės raj.) kapinynas.
Bezzenberger A. Hügelgrab bei Eglischken, Kr. Memel  // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 86-87. Egliškės (Kretingos raj.).
Bezzenberger A. Hügelgrab bei Schlaszen, Kr. Memel  // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 81-85. Šlažių (Kretingos raj.) pilkapiai.
Bezzenberger A. Hügelgräber bei Dt. Krottingen, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 39-41. Kretingalės (Klaipėdos raj.) pilkapiai.
Bezzenberger A. Ostpreussische Grenzbeziehungen // Mannus (Würzburg). – 1910, I. Ergänzungsband: Bericht über die I. Hauptversammlung zu Hannower, 6. bis 9. August 1909.   p. 72-75.
Bezzenberger A. Späte Gräber bei Kl. Grabuppen, Kr. Heydekrug // Sitzunsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, p. 208-209. Grabupėlių (Šilutės raj.) kapinynas.
Bezzenberger A. Über die Verbreitung einige Ortsnamen in Ostpreussen // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1883, t. 20, p. 123-128. Dėl kalbiniais duomenimis apibrėžtų lietuvių ir prūsų gyventos teritorijos ribų.
Bezzenberger A. Über einen bei Lankuppen, Kr. Memel, gemachten steinzeitlichen Fund // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 325-326. Lankupiai (Šilutės raj.).
Bezzenberger A. Über Zahlen- und Buchstabenähnliche Zeichen an vorgeschichtlichen Fundstücke // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 277-278.
Bezzenberger A. Vorgeschichtliche Gewichte des Prussia Museums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 270-277. Rec.: Kemke H. // Centalblatt für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (Jena). – 1900, sąs. 5, p. 300-301.
Bezzenberger A., Peiser F. E. Die Bronzefigur von Schernen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 424-444. Šernai (Klaipėdos raj.).
Bezzenberger, Adalbert // Encyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 118
Bicka J. Gynėsi pilys nuo priešo nuožmaus // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1973, saus. 13
Bicka J. Istorinėmis vietomis // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1973, rugpj. 4 Panemunės pilies, Rambynas.
Bicka J. Iš Tauragės miesto ir apylinkių istorijos // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1975, saus. 16
Bicka J. Kalvom ir kloniais // Komunistinis rytojus (Šilutė). – 1974, rugs. 10 Padavimai apie Šilutės rajono piliakalnius.
Bicka J. Tauralaukių akmuo // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1971, liep. 6
Bicka J., Tumosas F. 50 gražiausių Mažosios Lietuvos padavimų. – Lauksargiai, 1939. – 158 p Rec.: Balčiūnas J. Mūsų pajūris žmonių padavimuose // Kardas. – 1939, Nr. 17, virš.                                                                                                                 J. Vals. // Trimitas. – 1939, Nr. 23, p. 553.                                                            Lazauskas J. // Tautos mokykla. – 1939, Nr. 13, p. 314.                                      M. Z-kas // Naujoji romuva. – 1940, Nr. 8, p. 167.                                               Vykintas S. // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 15 (Nr. 373), Kultūros priedas, p. 2.
Bičiūnas V. Gedimino pilis // Mūsų Vilnius. – 1932, Nr. 10, p. 219-220; Nr. 11, p. 243 Vilniaus pilis, karalių kapai Vilniaus Katedroje.
Bičiūnas V. Globokime senienas / P. Daugis // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 19, p. 21 Paminklų apsauga.
Bičiūnas V. Kaunas 1030-1930. – K., 1930. – 256 p
Bičiūnas V. Maišiogala // Trimitas. – 1940, Nr. 25, p. 624 Apie piliakalnį.
Bičiūnas V. Senasis Kaunas // Lietuva. – 1925, rugpj. 19, p. 2-5; rugpj. 20, p. 2-3 Kauno pilis
Bičiūnas V. Tadas Narbutas – mūsų garbingos praeities kėlėjas // Mūsų rytojus. – 1934, rugs. 18, p. 6
Bičiūnas V. Žuvę Lietuvos  miestai // Bangos. – 1932, Nr. 48, p. 1235 Apie piliakalnius.
Bielenstein A. Bemerkungen zum Bericht über Racken // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1868, p. 41, 47.
Bielenstein A. Die Grenzen des lettischen Volksstammes und lettischen Sprache in der Gegenwart und im 13. Jahrhundert. Ein Beitrag zur Ethnologischen Geographie und Geschichte Russlands. Mit einem Atlas von 7 Blättern. – St. Petersbourg, 1892. – 16, 548 p., 7 žemėl. Rec.: Bezzenberger A. Bemerkungen zu dem Werke von A.Bielensteins // Bulletin de l’Academie des Scient de St.Petersbourg. Nouvelles serie IV. – 1895, p. 467-508.
Bielenstein A. Eine Expedition nach Rackten und Sagare // Rigasche Zeitung. – 1884, Nr. 155. Žagarės piliakalnis.
Bielenstein A. Le village d’Apoule (Opoule) dans le gouvernement de Kowno et la ville finnoise Apulia (853) // Труды IX археологического с’езда в Вильне 1893. – М., 1895. – Т. 1, c. 62-80. Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Bielenstein A. Rimberts Apulia. Beantwortung einer Frage für den archäologischen Congres zu Wilna 1893 // Magazin der Lettischen literarischen Gesellschaft (Riga). – 1894, t. 19, p. 1-31. Apuolė (Skuodo raj.).
Bielenstein A. Über die Lage alten Semgallenburg Sidobre // Magazin der lettischen-literarischen Gesellschaft (Riga). – 1883, t. 1, d. 1, p. 118-119. Sidabrė (Joniškio raj.).
Bielenstein A. Über Expedition nach Rakten und Sagare und über Burgberge an der Düna zwischen Stockmanshof und Friedrichstadt // Magazin Lettischen literarischen Geselschaft (Rīga). – 1885, t. 17, d. 2, p. 291-292. Žagarės piliakalniai.
Bielenstein A. Wo lag Rimberts Apulia? // Rigasche Zeitung. – 1886, Nr. 20. Apuolės piliakalnis (Skuodo raj. ).
Bieliauskas S. Apie Šiaulių “Aušros” muziejaus monetų lobius // Šiaulių kraštas. – 1998, rugpj. 13, p. 11
Bieliauskas S. Šiaulių “Aušros” muziejaus monetų lobiai // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 14-16 Medginų ir Puikių (Joniškio raj.), Laugiriškių ir Užvenčio (Kelmės raj.), Bandorių (Joniškio raj.), Dočkų, Girkantų, Leilėnų, Lukošaičių, Padvaiskių (Šiaulių raj.) ir Šiaulių miesto lobiai.
Bielinis J. Istorijos ir kultūros paminklai– visos liaudies turtas // Tiesa. – 1977, gruod. 24 Kultūros ministro kalba LTSR Aukščiausioje Taryboje.
Bielskis G. Ant kaklo… kirvelis // Širvinta (Širvintos). – 1990, rugs. 4 Tyrimai Kernavėje
Bielskis G. Skandinavams Kernavės istorija suprantamesnė nei mums // Širvinta. – 1993, spal. 9
Bielskytė V. Grumtynės su laiku // Tiesa. – 1966, rugs. 17, p. 4 V. Urbanavičiaus darbai plastinės rekonstrukcijos srityje.
Bielskytė V. Sprogimo aidas po… 300 metų // Tiesa. – 1990, spal. 20, p. 6 Biržų pilis.
Bierbaum.  Nauji kasinėjimai pas Rudaminius // Dabartis. – 1918, spal. 2. Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnio kasinėjimai.
Biezais H. Baltische Religion. – Stuttgart, 1975. – 76 p.  – Atsp. iš: Ström A., Biezais H. Germanische und Baltische Religion. – Stuttgart, 1975. – P. 309-384
Biezais H. Die Gottesgestalt der lettischen Volksreligion. – Uppsala, 1961. – 267 p Rec.: Gimbutienė M. “Dievas” senojoje baltų religijoje // Metmenys (Chicago). – 1963, kn. 7, p. 78-86.
Biezais H. Die Relligionsquellen der Baltischen Völker und die Ergebnisse der bisherigen Forschungen. – Uppsala, 1954
Biezais H. Dzieje badań nad religią Bałtów // Euchemer – Przegląd religioznawczy (Warszawa). – 1976, Nr. 1, p. 19-35
Bikauskaitė D. Senoji miesto širdis interesų voratinklyje: Piliavietės lobiai // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1998, spal. 31, p. 14-15 Klaipėdos pilis ir miestas
Bikulčienė I. Piliakalnio šeimininkas // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1988, liep. 19, p. 4 Apie Poteronių piliakalnį prižiūrintį J. Vasiliauską.
Bikulčius R. Sėliai // Utenis. – 1995, bal. 29, p. 2; geg. 6, p. 5
Bikulicz W. Zapomniany grób // Czerwony sztandar. – 1967, liep. 20 Z. Sierakausko kapas esąs ant Vilniaus Pilies kalno.
Bikuličius J. Piliakalnis / Bivainės Driskis // Zarasų kraštas. – 1937, Nr. 14, p. 4 Piliakalnio (Zarasų raj., buv. Imbrado v.) vienkiemis.
Bikuličius V. Senos fotografijos pėdsakais // Mokslas ir gyvenimas. –1968, Nr. 6, p. 56 Z. Sierakausko ir kitų sukilėlių kapai esą Vilniuje, Pilies kalne.
Biniakonis. Svarbu senovės tyrinėtojams // Viltis. – 1908, rugs. 8 (21), p. 3. Šalčininkų dvare kasant žvyrą randama senienų.
Binkis D. Prosenelių palaikams 1500 metų // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1969, rugpj. 5 Riklikų (Anykščių raj.) pilkapiai.
Binkis K. Mažoji Lietuva // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 13, p. 200-201; Nr. 15, p. 232; Nr. 16, p. 250-251; Nr. 17, p. 263-264 Nr. 16 – yra skyrelis “Ką sako archeologija.”
Binkis K. Mūsų kultūros lopšys // Šviesos keliai. – 1934, Nr. 5, p. 258-262
Birgelis S. Baltai – slavų šiaurės kaimynai // Aušra (Punskas). – 1990, Nr. 8, p. 17-19 Paroda Varšuvoje.
Birkner F. Steinzeitliche Funde aus Litauen unter Berücksichtigung gleichzeitiger Funde aus Bayern // Abhandlungen der mathematischen-physikalischen Klasse der Bayrische Akademie der Wisenschaften (München). – 1923, Supplement Bd., p. 235-251.
Birštonas / Svečias // Vilniaus žinios. – 1907, rugs. 16 (29). Birštono ir apylinkų piliakalniai.
Birutės kalnas // Lietuvos aidas. – 1934, birž. 1, p. 6 Palangoje.
Birutės kalnas Palangoje // Lietuva. – 1925, birž. 22, p. 5 Perėmė Lietuvai pagražinti draugija.
Birutės kalno perdavimas Lietuvos Pagražinimo Draugijai // Rytas. – 1925, birž. 23
Birutės kalno perdavimo iškilmės // Lietuva. – 1925, birž. 23, p. 3 Palanga.
Birvėtaitė N. Ekspedicijų kronika // Tiesa. – 1987, lapkr. 4, p. 4 Tyrinėjimai Plateliuose.
Biržai // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 37, p. 536-537; Nr. 38, p. 551. Pilies ir miesto istorija.
Biržai. Biržų muziejus  turi Dariaus ir Girėno vežtą laišką // Lietuvos žinios. – 1933, rugs. 6, p. 6 Minimi muziejuje esančius 3 sidabro lydinius iš Vilniaus.
Biržės kalnas // Mūsų rytojus. – 1936, geg. 29, p. 4 Kalniškių (buv. Spakainasties dv., Kelmės raj.) piliakalnis.
Biržiška M. Lietuvos geografija. – V., 1918. – 148 p. – Vėliau dar keli leidimai. P. 5-10  – aisčių giminės; p. 5-19 – akmenys klajūnai; p. 32-34 – piliakalniai; p. 35 – alkakalniai; p. 70 – šventupiai, alkupiai.
Biržiška M., Dielininkaitis P. Auka // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1934. – T. 2, skilt. 152-155.
Biržiška V. Dr. J. Basanavičiaus bibliografija // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 47, p. 374-377 Minimi ir jo archeologiniai straipsniai.
Biržiška V. Krašto pažinimas Lietuvoje ir Rusijoje / Vac. B-ka. // Švietimo darbas. – 1924, Nr. 4, p. 372-373. 
Biržiška V. Kryžiuočių keliai į Lietuvą XIV amžiuje: I dalis. Keliai į Žemaičius // Praeitis (K.). – 1930, t. 1, p. 1-63
Biržiška V. Lietuviškų knygų istorijos XVI-XVIII amžiuje bruožai // Baras. – 1925, Nr. 3, p. 60-64; Nr. 4, p. 55-60; Nr. 6, p. 60-65 Nr. 4, p. 55-58 apie tariamą senovės lietuvių raštą.
Biržiška V. Lietuvos praeities liekanos laukuose / V. R-nis. // Trimitas. – 1921, Nr. 28, p. 23-27. 
Biržiška V. Mūsų kraštas. Šiauliai / V.R-nis // Trimitas. – 1921, Nr. 32, p. 20-26.  Kryžių kalnas ir Salduvė (Šiaulių raj.).
Biržiška V. Ochrona zabytków przeszłości / Rg. // Wiadomości Wileńskie. – 1920, rugs. 26 (Nr. 41).
Biržiška V. Papilės piliakalnis / V.R-nis. // Trimitas. – 1921, Nr. 29, p. 23-26. 
Biržiška V. Paskutinioji žemaičių kova / Kap. B. // Karys. – 1922, Nr. 15, p. 174-175. Apie Paršpilį ir Medvėgalį (Šilalės raj.).
Biržiška V. Senovės lietuviai turėjo savo raštą? // Trimitas. – 1929, Nr. 18, p. 291-293
Biržys P. “Skutykla – Muziejus” Radvilišky // Sekmadienis. – 1931, Nr. 15, p. 3 Rinkiniuose yra senov. monetų, 5 akm. kirvius.
Biržų istorinės liekanos / Biržietis // Lietuva. – 1923, geg. 17, p. 3. Biržų pilis.
Biržų m. piliakalnis su kun. Radvilų pilies griuvėsiais bus globojami // Lietuvos aidas. – 1934, lapkr. 15, p. 5
Biržų muziejaus posėdis // Biržų žinios. – 1930, Nr. 36 Apie J. Tiškevičiaus kasinėjimus Biržų pilies teritorijoje.
Biržų muziejus auga / Kalnius // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1930, Nr. 41, p. 5 Minima sidabrinė antkaklė iš Migonių (Pasvalio raj.) lobio.
Biržų pilies apsauga / K. // Lietuva. – 1924, geg. 30, p. 6.
Biržų pilis / Šokių Mėgėjas // Biržų žinios. – 1927, Nr. 20
Biržų pilis // Savaitė. – 1942, Nr. 18, p. 354
Biržulio gyvenvietės; Grigiškių pilkapynas; Jaros neolito gyvenvietės; Jauneikių kapinynas; Kalifatas; Ryšiai su Lietuva; Kretuono pilkapiai; Kulikauskas Pranas. Kulikauskienė Regina; Pagrybio kapinynas; Plinkaigalio kapinynas; Šaukėnų kapinynas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1985. – Papildymai, p. 90, 219, 264, 266, 283, 330, 335, 488, 511, 596
Bitinaitė V. Įdomus archeologinis radinys // Raudonasis artojas (Biržai). – 1959, spal. 8 Biržų mieste rasta keramikos, mūrinių pastatų liekanų.
Bitinaitė V. Iš Biržų pilies istorijos // Raudonasis artojas (Biržai). – 1960, lapkr. 26 Biržų pilis.
Bitner-Wróblevska A. Prusowie przed Świętym Wojciechem // Prusowie: Dzieje i kultura ludu Bałtyjskiego. – Gdańsk, 1997. – P. 12-21
Bitner-Wróblewska A. Between Scania and Samland. From studies of stylistic Links in the Baltic basin during the Early Migration Period // Fornvännen (Stocholm). – 1991, t. 86, p. 225-241 Lankinės segės žvaigždine kojele ir geriamųjų ragų apkalai.
Bitner-Wróblewska A. Cross-Bow brooches from the Eastern Baltic basin in the Early Migration period. The import of ideas or objects? // Contacts across the Baltic Sea during the late Iron Age (5 th – 12 th centuries): Baltic sea conference, Lund, October 25-27, 1991. – Lund, 1992. – P. 27-36
Bitner-Wróblewska A. Elementy bałtyjskie w kulturze wielbarskiej // Kultura wielbarska w młodszym okresie rzymskim. – Lublin, 1989. – T. 2, p. 161-177
Bitner-Wroblewska A. Stražnicy bursztynowego wybrzeža // Gazeta Biskupińska (Biskupin). – 1998, rugs. 19 (Nr. 8), p. 2-3
Bitner-Wróblewska A. Suwalsczyzna w okresie wędrowek ludów: Problem tzw. kultury sudowskiej // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 14
Bitner-Wroblewska A. Suwalszyzna w okresie wędrówek ludów // Ceramika zachodnio bałtyjska od wcrecnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 305-318
Bitner-Wróblewska A. The Southeastern Baltic zone and Scandinavia in the Early Migration period // Barbaricum, 1992. – Warszawa, 1992. – T. 2, p. 245-277 Apie lankines seges žvaigždine kojele, storagales apyrankes, geriamųjų ragų apkalus.
Bitner-Wróblewska A. Z badań nad ceramiką zachodnio-bałtyjską w okresie wędrówek ludów: Problemy tzw. kultury sudowskiej // Barbaricum (Warszawa). – 1994. – T. 3, p. 219-241
Bitner-Wróblewska A. Zachodniobaltyjska osada w Kazimierówce gm. Jeleniowo, woj. Suwalskie // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 17, p. 365-372 Suvalkų vaivadija.
Bitner-Wróblewska A. Zapinki z gwiazdzistą i łopatkowatą nożką z południowo-wschodnych wybrzeży Baltiku // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1990, t. 51, sąs. 1, p. 49-90
Bitner-Wróblewska A., Iwanowska G. Zaryś dziejow osadnictwa ziemi Punskiej w starożytności i wczesnym średniowieczu na tle pojezieria Suwalskiego // Kultura wsi Punskiej: Materiały konferencijne. – Warszawa, 1987. – P. 8-25
Bižuteria sprzed 800 lat // Przyjazń (Warszawa). – 1965, Nr. 36, p. 7 Stakliškių (Trakų raj.) lobis.
Bylekas. Kuršo Neringa // Trimitas. – 1923, Nr. 1, p. 26-30. Akmens amžiaus paminklai (pagal O. Tischlerio ir A. Bezzenbergerio tyrinėjimus).
Bylėkas. Saugokim istorijos liekanas // Trimitas. – 1921, Nr. 46, p. 26-28.
Bylicki T. Wornie // Wiadomości numizmatyczne (Warszawa). – 1975, t. 19, sąs. 4, p. 245 Romos monetų radiniai Varniuose.
Blažinskas J. Piliakalnių liepsnos sąšauka // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, liep. 10 Apie rajono piliakalnius.
Blažys K. Lobio ieškotojo grąžtas // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1969, birž. 28, p. 3 Archeologijos paminklų ardymas.
Blažys K. Šatriją būtina išsaugoti // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1969, rugpj. 14, p. 3
Blažys K., Končius B. Kelionės praturtina // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1969, rugpj. 19, p. 3 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Blėda S. Padėkim Kryžių kalnui // Tiesa. – 1989, rugpj. 12, p. 5 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Blell-Tüngen T. Ein altrussischer Helm von Kowno um 1400 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia. 38. Vereinsjahre (Königsberg). – 1881/1882, p. 53-56.
Blesse E. Die Kuren und ihre sprachliche Stellung im Kreise baltischen Volksstämme // Congressus Secundus Archaeologorum Balticorum Rigae, 19.-23.VIII. 1930. – Rigae, 1931. – P. 293-312
Bliūdžiūtė V. Archeologijos paminklai neprivatizuojami // Švyturys (Kretinga). – 1993, saus. 26, p. 3
Bliujienė A. A Scandinavian style belt buckle from the Užpelkiai burial ground // Fennoscandia Archaeologica (Helsinki). – 1996, t. 13, p. 93-98
Bliujienė A. Alinkos (Raistinės) pilkapiai // Lietuvos archeologija. –1992, t. 8, p. 105-127 Alinka (Trakų raj.).
Bliujienė A. Alinkos (Raistinės) pilkapių tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 47-50 Trakų raj.
Bliujienė A. Alinkos (Raistinės) pilkapyno tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 41-43 Trakų raj.
Bliujienė A. Alinkos-Raistinės (Trakų raj.) pilkapiai // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 36-37
Bliujienė A. Apskriti kabučiai kuršių kultūroje VIII amžiaus pabaigoje – IX amžiuje // Lituanistica. – 1995, Nr. 1, p. 39-72
Bliujienė A. Apskriti pakabučiai // Ornamentikos raida rytų Lietuvoje: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1994. – P. 3-6
Bliujienė A. Ar kapinėse auginsime daržoves? // Švyturys (Kretinga). – 1989, bal. 18 Apie Užpelkių kapinyną.
Bliujienė A. Archeologai laukia paramos // Švyturys (Kretinga). – 1991, birž. 26, p. 3 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A. Archeologų radiniai pajūryje // Amžius. – 1992, bal. 25 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas
Bliujienė A. Archeologų radiniai Užpelkiuose // Švyturys (Kretinga). – 1988, bal. 16 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A. Archeologų vasaros Rūdaičiuose // Švyturys (Kretinga). – 1994, birž. 29 Užpelkių kapinyno tyrinėjimai.
Bliujienė A. Investigation of the Užpelkiai burial ground // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 16 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A. Investigations at the Užpelkiai Cemetery // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 277-290. Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A. Jau antrą vasarą... // Literatūra ir menas. – 1989, Nr. 21, p. 10 Apie Užpelkių kapinyną.
Bliujienė A. Senieji lietuvių papuošalai. – V., 1988. – 32 p. – Lygiagr. tekstas rusų ir vok. k Parodos katalogas.
Bliujienė A. Skandinaviško tipo radinys Užpelkių kapinyne // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 5-12 Užpelkiai (Kretingos raj.).
Bliujienė A. Užpelkių gintariniai papuošalai // Švyturys (Kretinga). – 1993, liep. 21 Užpelkių kapinynas.
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno paslaptys // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1995, rugpj. 4, 10
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrimai 1990 ir 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 73-77 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai // Švyturys (Kretinga). – 1992, birž. 17, p. 3 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai 1987 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 67-70 Kretingos raj.
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai 1988 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 74-77 Užpelkiai (Kretingos raj.).
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 132-137 Užpelkiai (Kretingos raj.).
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 102-106 Užpelkiai (Kretingos raj.).
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 187-190 Užpelkiai (Kretingos raj., prie Palangos).
Bliujienė A. VIII – IX a. kuršių moterų papuošalų ornamentika: Daktaro disert. santrauka. – V., 1997. – 48p.
Bliujienė A. VIII a. Lamatos moterų ovalūs kiauraraščiai kabučiai ir jų germaniškos paralelės // Lituanistica. – 1998, Nr. 2, p. 66-86
Bliujienė A. Žemaitijos žemė sklidina paslapčių / Kalbėjosi A. Kukys // Klaipėda. – 1995, rugpj. 19, p. 19. Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A. Žvalgome, tiriame ir saugome archeologinius paminklus – pažįstame praeitį // Švyturys (Kretinga). – 1995, rugpj. 9, p. 1, 2 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A., Aleksiejūnas V. Užpelkių kapinyno arabiška moneta // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 126 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas
Bliujienė A., Gleiznienė G. Masių spektrometrijos pritaikymas archeologinio metalo sudėčiai tirti // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 302-307
Bliujienė A., Klimka L. Archeologų radinys pajūrio kapinyne // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 8, p. 11-12 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas. Apeiginis židinys?
Bliujienė A., Petrauskienė J. II-XV a. alavuoti papuošalai Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 11, p. 34-35
Bliujus A. Akmenės pilkapynas; Daugų piliakalnis; Eitulionių pilkapynas; Gerulių piliakalniai; Godelių kapinynas; Golubiškių piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 28, 395, 494, 608, 642
Bliujus A. Eitulionių (Trakų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 53-56
Bliujus A. Eitulionių pilkapių tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 43-46 Trakų raj.
Bliujus A. Eitulionių pilkapynas // Muziejai ir paminklai (V.). – 1983, sąs. 5, p. 31-40 Trakų raj.
Bliujus A. Saugokime paminklus // Spartuolis (Trakai). – 1978, bal. 8
Bliumas P.  Gimtajam kraštui tirti draugijos muziejus // Panevėžys / Red. J. Masilionis. – Chicago, 1963. – P. 278-279 Mini Lepšių, Pajuostės, Pašilių (Panevėžio raj.) kapinynų kasinėjimus. Yra klaidinančių duomenų.
Bliumas P. “Milžinų ten kaulai pūva – verkia jų kapai” // Mūsų kraštas. – 1930, birž. 18. Nr. 6, p. 1 Apie Lepšių (Panevėžio raj.) kapinyną.
Bliumas P. Nuo kada lietuviai  gyvena prie Baltijos jūros ? //  Karys (Brooklyn). – 1956, Nr. 5, p. 169-170
Blynas M. 1993 metai – karaliaus Mindaugo metai // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 16-17 Dėl Medininkų pilies atstatymo.
Blynas M. Eastern Lithuanians Historical Monuments // Eastern Lithuania. – Chicago, 1985. – P. 27-73 Lietuvos mūrinės pilys.
Blynas M. Rytų Lietuvos senovės paminklai // Rytų Lietuva / red. A. M. Budreckis. – Chicago, 1980. – P. 39-83 Vilniaus, Trakų, Medininkų, Krėvos, Lydos pilys.
Blombergowa M. M. Badania archeologiczne Polaków na terytorium Imperium Rosyjskiego w XIX i początku XX wieku. – Lodż, 1993. – 125 p. P. 39-76 – apie tyrinėjimus Lietuvoje, Baltarusijoje.
Blombergowa M. M. Józefa Jodkowskiego kłopoty z objęciem posady w Wilnie w swietle listów do Wandalina Szukiewicza // Folia archeologica. – 1992, sąs. 16, p. 37-41. – Acta Universitatis Lodziensis
Blombergowa M. M. Kartki z życiorysu Wandalina Szukiewicza // Час, помнiкi, людзi. – Мiнск, 1993. – C. 157-159
Blombergowa M. M. Polacy członkowie rosyjskich towarzystw archeologicznych 1839-1914. – Wrocław, 1988. – 144 p. – (Acta archeologica Lodziensia; Nr. 35) Apie Vilniaus archeologinės komisijos narius. 
Blombergowa M. M. Polscy członkowie Cesarskiego Moskowskiego Towarzystwa Archeologicznego (1864-1914). // Kwartalnik Historii Nauki i Techniki (Warszawa). – 1980, Nr. 3, p. 545-559 Apie E. ir K. Tiškevičius, M. Krupowiczių. 
Blombergowa M. M. W sprawie towarzystw naukowych działających w Wilnie w XIX i początku XX wieku // Kwartalnik Historii Nauki i Techniki. – 1992, sąs. 1, p. 69-87
Bock S. Münzfunde aus der Römerzeit in Bernsteinbruch bei Memel, Wilkitten und Prökuls // Versuch eines wirtschaftlichen Naturgeschichte von der Königreich Ost – und Westpreussen. – Dessau, 1782. – T. 2, p. 610-611.
Bočiaus kaulais kelius taiso / Valstietis // Lietuvos ūkininkas. – 1935, Nr. 36, p. 7 Liepiškių (Radviliškio raj.) kapinynas.
Boetticher A. Die Bau- und Kunstdenkmäler der Province Ostpreussen. – Königsberg, 1895. – Sąs. 5. – 158 p. P. 84 Klaipėdos pilis ir apylnkės archeologiniai paminklai.
Bogušytė R. Mokslinė konferencija, skirta Vilniaus pilims // LIM, 1984 metai. – V., 1985. – P. 138 Vilniaus pilys
Bohneberg K. Die Vorzeit im Schützengraben // Das Land Ober-Ost.  – Stuttgart; Berlin, 1917. P. 403-409. Šiaulių (?) X-XIV a. lobis.
Bohne-Fischer H. Ostpreussens Lebensraum in der Steinzeit. Schriften der Albertus Universität. Naturwissenschaftliche Reihe. – Königsberg, Berlin, 1941. – 7, 156 p Rec.: La Baume W. // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1942. P. 114-116.
Bohnsack D. Vor- und frühgeschichtlicher Bernsteinschmuck // Documenta archeologica. Wolfgang La Baume dedicata. – Bonn, 1956. – P. 9-12 Juodkrantės ir kiti radiniai.
Boy C. Die Sagen und Traditionen über Apulia // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1884, p. 24-25. Apuolė (Skuodo raj.).
Bokštas ant Napoleono kalno // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 13, p. 5 Pastatytas ant Pajiesio (Kaunas) piliakalnio.
Bolesne rzeczy opowiada w „Kurjerze Litewskim” p. Wandalin Szukiewicz // Ziemia (Warszawa). – 1910, Nr. 30, p. 430.  Apie Lydos pilį.
Bolin S. Die  Funde römischer und byzantinischer Münzen in Ostpreussen // Prussia (Königsberg). – 1926, t. 26, p. 223-240 Andulių (Kretingos raj.) ir Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) kapinynų monetos.
Borovskis J. Trakų salos pilis, kaip tvirtovė ir Didžiojo Kunigaikščio rezidencija, atliktų konservacinių darbų šviesoje // Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus  metraštis. – K., 1941, t. 1, p. 199-242 Trakų salos pilis. 
Bortnowski W. Przegląd prac konserwacyjnych na Górze Zamkowej w Wilnie w latach 1930-1936 // Ateneum Wileńskie. –1938, t. 13, sąs. 1, p. 211-216 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Bosas J. Lietuvos proistorė: Žiloji Zanavykijos senovė // Draugas (Šakiai ). – 1997, birž. 7, 18
Botyrius A. Pasakojimai apie lietuvių griaustinį Perkūną (1871) / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 241-249, 527-528// Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 249-264. – Versta iš: Батыр А. Сказание о литовском громовержце Перкунас // Московские университетские известия (М.). – 1871, № 9, c. 443-462.
Boльтерис Э. Литовская археология // Литовский голос. – 1933, 1 авг., с. 2
Brachel H. Die Riesenberge und Hünengräber in Litauen. Ein Bruchstück aus dem Denkwürdigkeiten von Jucewicz. Nach dem polnischen // Sendungen der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1840, t. 1, p. 45 – 49.
Bradūnas K. Bartininkai – dr. J. Basanavičiaus gimtinė // Ūkininko patarėjas. –1933, Nr. 12, p. 7 Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) kaimo piliakalnis.
Bradūnas K. Prie archeologo karsto // Draugas (Chicago). – 1978, bal. 22 J. Puzinui dedikuotas eilėraštis.
Braižys B. Kalnas su 380 kryžių. Padavimai apie Kryžių kalną. Toks kalnas Lietuvoje vienintelis // Tėviškė (Šiauliai). – 1942, Nr. 25, p. 5
Brama Rudnicka // Kurjer Litewski. – 1913, rugs. 14 (27). Rudininkų vartų pamatai.
Brama Rudnicka // Wiadomości ilustrowane (Wilno). – 1913, rugs. 22 Nr. 4, p. 9.
Brammer K. Auf der Burginsel von Traken // Wilnaer Zeitung. – 1941, lapkr. 1 Trakų salos pilis. 
Branginkime kultūrinį palikimą // Lenino keliu (Utena). – 1969, rugpj. 14
Branginkime senovės paminklus / Sm. // Mūsų balsas (Telšiai). – 1932,  Nr. 19, p. 3. Gondingos (Plungės raj.) piliakalnis.
Brangios archeologinės iškasenos // Lietuvos žinios. – 1937, saus. 9 Apie Tilžės ir Spitrės kapinynų radinius.
Brangios iškasenos // Lietuvos aidas. – 1931, gruod. 7, p. 7 Migonių (Pasvalio raj.) papuošalų lobis.
Brangios senovės liekanos vietos muziejui // Klaipėdos garsas. – 1927, kovo 24, p. 3 Aukštvilkių (Tauragės raj.) kapinyno radiniai.
Brangūs eksponatai // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 28, p. 2 Į “Alkos” muziejų pateko apie 40 archeologinių radinių iš Platelių apylinkių.
Brangus gintaro rinkinys Kretingos muziejuje // Vakarai (Klaipėda). – 1937, vas. 26, p. 2 Palangos gintariniai neolito dirbiniai.
Brangus radinys // Lietuvos aidas. – 1933, saus. 4, p. 6 Patumšių (Telšių raj.) lobis.
Brangūs senienų radiniai Pagėgių apskr. // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 16, p. 7 Kreivėnų (Šilutės raj.) kapinynas.
Brangūs senovės liekanų atradimai Pagėgių krašte // Lietuvos žinios. – 1932, lapkr. 29, p. 6. – Tas pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1932, lapkr. 23, p. 4 Kreivėnų (Šilutės raj.) kapinynas.
Brangūs senovės radiniai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, vas. 9,  p. 4 Apie Spitrės  kapinyno radinius prie Tilžės.
Brasiškis S. Rinkime senovės liekanas / Br. // Lietuva. – 1920, vas. 25. p. 4.
Brasiškis S. Tėvynės pažinimo reikalu / B. // Švietimo darbas. – 1920, Nr. 4, p. 15-18. Minima T. Daugirdo pastangos įsteigti Tėvynės pažinimo draugiją.
Brastiņš E. Rimberta ziņas par cīnam ar kuršiem // Aizsargs (Rīga). – 1927, Nr. 4 Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Brazaitis D. Akmens amžiaus paminklų žvalgymas Vokės aukštupyje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 3-5 Mikašiūnų ir Papiškių (Šalčininkų raj.) gyvenvietės.
Brazaitis D. Akmens amžiaus tyrinėjimai Vokės aukštupyje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 5-8 Papiškių (Šalčininkų raj.) gyvenvietė.
Brazaitis D. Nauji akmens amžiaus paminklai Vokės aukštupyje // Kultūros paminklai. – 1994, t. 1, p. 9-12 Mikašiūnų ir Papiškių (Šalčininkų raj.) gyvenvietės.
Brazaitis D. Papiškių akmens ir žalvario amžių gyvenvietė // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 5-7 Papiškės (Šalčininkų raj.).
Brazaitis D. Papiškių senovės gyvenvietės // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. T. 1, p. 234-235 Šalčininkų raj.
Brazaitis D. Pyplių piliakalnio papėdės gyvenvietės // Lietuvos archeologija (V.). – 1998, t. 15, p. 87- 106 Kauno raj.
Brazaitis D. Pyplių piliakalnio papėdės gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 5-8 Kauno raj.
Brazaitis D. Tarptautinė archeologų konferencija // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 472-477 Vilniuje, Lietuvos ir Norvegijos archeologų.
Brazaitis D. The analysis of materials from Papiškės IV site using computer data sets // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 16 Papiškės (Šalčininkų raj.).
Brazaitis D. The Analysis of Materials from Papiškis IV Sitte Using Computer Databases // Archaeologia Baltica. – 1998. – T. 3, p. 175-186 Papiškės (Šalčininkų raj.).
Brazaitis D. Žvalgomieji tyrinėjimai Kunigiškių akmens amžiaus gyvenvietėse // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 5-7 Kunigiškiai (Jonavos raj.).
Brazaitis D., Zabiela G. Archeologiniai žvalgymai Būtingėje 1995 m. // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 286-287 Būtingė (Kretingos raj.).
Brazauskas A. Dar kartą Žąsine // Artojas (Šilalė). – 1977, liep. 5 Kapinyno tyrinėjimai.
Brazauskas A. Kraštotyrininką prisiminus // Artojas (Šilalė). – 1970, rugpj. 27 A. Nezabitauskas (1901.VII.19-1968.XII.15).
Brazauskas A. Piliakalnių apsaugai // Artojas (Šilalė). – 1968, liep. 16
Brazauskas A. Regiu atstatytą senąją Medininkų pilį // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 3 Medininkų pilis
Brazauskas A. Sostinės pilys bus atstatytos istoriškai ir taps nacionalinių muziejų ansambliu / Su Lietuvos respublikos Prezidentu Algirdu Brazausku kalbasi Lietuvos seimo narys Romualdas Ozolas // Atgimimas. – 1995, Nr. 18, p. 1-2 Vilniaus pilys
Brazauskas A. Šneka Žąsino senkapis // Laisvė (New York). – 1978, rugpj. 25 Žąsinas (Šilalės raj.).
Brazauskas J. Saugokime istorinius paminklus // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1950, bal. 19 Paminklų apsauga.
Braziulis A. Apuolės piliakalnio paslaptys // Trimitas. – 1932, Nr. 31, p. 607-609 Apuolė (Skuodo raj.).
Braziulis A. Globokime senovės palikimus // Jaunimas “Lietuvos ūkininko” priedas. – 1923, Nr. 9, p. 2.
Braziulis A. Šiaulių “Aušros” muziejaus archeologiški radiniai // Diena. – 1933, Nr. 1, p. 3 Linkaičių (Joniškio raj.) ir Gibaičių (Šiaulių raj.) radiniai.
Braziulis J. Kaip gyveno mūsų senoliai? // Tiesa. – 1971, liep. 10, p. 1 Apie archeologinę ekspoziciją Istorijos ir etnografijos muziejuje Vilniuje.
Braziulis L. Barbakano likimas // Tiesa. – 1966, lapkr. 19 Vilnius.
Bražinskas L. Plateliai // Ūkininkas. – 1926, Nr. 15, p. 9 Platelių (Plungės raj.) pilis.
Breidaks A. Ievads baltu valodniecībā. – Daugavpils, 1998. – 100 p P. 7-78 – apie baltus, baltų gentis, jų apgyventą teritoriją priešistoriniais laikais ir viduramžiais.
Breidaks A. Latgaļu, sēļu un kuršu cilšu valodu sakari // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1969, Nr. 9, p. 40-51
Brensztejn M. Cmentarzyska „Gargżdi kalns“ i „Szyluks“ we wsi Judsodzie w powiecie i parafii Telszewskiej na Żmujdzi // Materiały antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1901, t. 5, p. 31-35. Juodsodės (Telšių raj.) kapinynas.
Brensztejn M. Cmentarzysko Potumszelu-Kapaj u pow. Telszewskim, par. Łuknickiej na Żmudzi, zbadane w kwietniu 1896 // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1896, Nr. 4, p.157-160; Atsp.: 1897. – 8 p. Patumšalių (Telšių raj.) kapinynas.
Brensztejn M. Foulles executées a Rajnie, ferme du district Telsze, en Samogitie // Bulletin de l’Academie Scientes de Cracowie. – 1899, Nr. 1, p. 5-7. Rainių (Telšių raj.) pilkapiai.
Brensztejn M. Góra Dżugasa // Kronika rodzinna (Warszawa). – 1901, Nr. 12.
Brensztejn M. Góra Dżugasa // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1895, Nr. 1, p. 286-287. Džiugo (Telšių raj.) piliakalnis.
Brensztejn M. IX zjazd archeologiczny w Wilnie // Wiadomości Numizmaticzno-archeologiczne (Kraków). – 1893, Nr. 4, p. 126-128.
Brensztejn M. Kilka podań żmujdzkich. Góra Girgżduti, Góra Sprudis, Panukalns // Wisła (Warszawa). –1899, t. 13, p. 348-352. Girgždūtė ir Sprūdės kalnas – Šaukštelio piliakalnis (Telšių raj.), Panų kalnas (Telšių raj.).
Brensztejn M. Kniaz Danilo Myszeckij / M.Br. //  Kurjer Wileński. – 1911, lapkr. 20 (gruod. 4).  Vilniaus pilis.
Brensztejn M. Komunikat odczytany przez kustosza zbiorów Towarzystwa Przyjaciół Nauk … pod czas uroczystego otwarcia Muzeum TPN.  2. III. 1930 // Žródła Mocy (V.). – 1930, sąs. 6, p. 96-106
Brensztejn M. Monety rzymskie na Żmujdzi // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1897, Nr. 1-2, p. 266-267. Vaiguvos (Kelmės raj.) radinys.
Brensztejn M. Muzeum miejskie w Kownie // Kurjer Litewski. – 1907, saus. 24 (vas. 6), p. 2.
Brensztejn M. Pogrzeb Kiejstuta. Obrazek obyczajowy z życia starożytnej Litwy // Przegląd Zakopański. – 1900, bal. 12 (Nr.15).
Brensztejn M. Rzadki róg // Wędrowiec (Warszawa). – 1896, Nr. 28. Šiaurės elnio ragų radiniai Telšių apskrityje.
Brensztejn M. S.p. Roman Szwojnicki // Kurjer Litewski. – 1915, saus. 8 (21). Dailininkas, kasinėjo Pakalniškių (Panevėžio raj.) pilkapius.
Brensztejn M. Ś.p.ks. kanonik Jan Kociełło // Kurjer Litewski. – 1908, geg. 21 (birž. 3). Jonas Katelė paliko nedidelį archeologijos rinkinį.
Brensztejn M. Skarb bronzowy, znaleziony we wsi Syrajcie w powiecie i parafii Telszewskiej na Żmujdzi // Materiały antropologiczno - archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1903, t. 6, p. 44-50. Siraičių (Telšių  raj.) lobis.
Brensztejn M. Tadeusz Dowgird (Wspomnienie posmiertne) // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1922, t. 7, p. 148-154. – Liet.: Tadas Daugirdas // Lietuva. – 1924, rugs. 9, p. 2-5.
Brensztejn M. Telsze // Kurjer Litewski. – 1908, rugpj. 6 (19).
Brensztejn M. W Tow. Przyjaciół Nauk // Kurjer Litewski. – 1914, geg. 18 (31). Garbės nariais išrinkti: L. Krzywicki, W. Szukiewicz ir J. Tałko-Hryncewicz.
Brensztejn M. Wandalin Szukiewicz // Kujer Litewski. – 1914, saus. 1 (14), p. 2.
Brensztejn M. Wandalin Szukiewicz // Ziemia (Warszawa). –  1914, Nr. 15, p. 225-226.
Brensztejn M. Wykopalisho monet w pow. Święciańskim / M.E.B. //Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1896, Nr. 1, p. 36.
Brensztejn M. Wykopaliska na folwarku „Rajnie“ w pow. Telszewskim na Żmujdzi // Materiały antropologiszno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1898, t. 3, p. 38-40. Rainių (Telšių raj.) pilkapiai.
Brensztejn M. Wykopalisko w Strumilce, gub. Kowienskiej / M.E.B. // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1895, Nr. 1, p. 288.  Straumilių (Rokiškio raj.) monetų lobis.
Brensztejn M. Z pow. Telszewskiego // Kurjer Litewski. – 1908, birž. 20 (liep. 3).
Brensztejn M. Z wycieczki letnej w Jeziorosie // Kurjer Litewski. – 1907, rugs. 2 (15); rugs. 4 (17). Rugsėjo 4 (17) apie J. Žiogą.
Brensztejn M. Zamek w Płotelach // Kurjer Litewski. – 1906, geg. 5 (18). Platelių (Plungės raj.) pilis.
Brensztejn M. Zamki na Litwie: I. Lidzki; II. Ritterswerder w Kownie; III. Zamek w Krewie // Naokoło świata (Warszawa). – 1903, Nr. 43, 47, 51.
Brensztejn M. Zbiory i opisy kurhanów // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Krakow). – 1894, Nr. 1-2, p. 181. Apie M. Davainio-Silvestraičio rinkinį.
Brensztejn M. Zbiory prywatne w gubernji Kowieńskiej //  Kurjer Litewski. – 1906, spal. 13 (26); spal. 14 (27). Taip pat ir archeologinės kolekcijos.
Brensztejn M. Zbiory ś.p. Antoniego Zaborskiego w Poszuszwiu // Kurjer Litewski. – 1907, geg. 11 (24).
Brenšteinas (Brensztejn) // Bibliografijos žinios. – 1938, Nr. 3, p. 110-111 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Brenšteinas M. Tadas Daugirdas // Lietuva. – 1924, rugs. 9, p. 2-5. Versta iš “Wiadomości Archeologiczne”, – t. 7 (1922).
Bresava M. Jauni materiāli par sēlu kolektīvo uzkalniņu kapulaukiem // Latvijas PSR Zinātņu akademijas vēstis (Rīga). – 1966, Nr. 5, p. 41-54
Briedienė R. Kirtavietė… paminklo zonoje // Diena. – 1996, geg. 30, p. 12
Briedis A. Prof. Volteriui 80 metų // Akademikas. – 1936, Nr. 6, p. 151-152 E. Volterio 80-metis
Briedis S. Senovės lietuvių kapinės // Panevėžio tiesa. – 1968, spal. 25, p. 3 Berčiūnų (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Briedvaišio piliakalnis // Kultūros barai. – 1968, Nr. 10, p. 73 Kelmės raj.
Brilenis A. Tikrai piliakalnis // Lietuvos ūkininkas. – 1934, Nr. 30, p. 2 Ramulėnų (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Briukneris (Brückner) A. Iš lietuvių mitologijos / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 453-457, 542-543 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 457-467. – Versta iš: Brückner A. Beitrage zur litauischen Mythologie // Archiv für slawische Philologie (Berlin). – 1886, t. 9, p. 1-12
Briukneris (Brückner) A. Lietuvių mitologija / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 453-457, 544 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 485-490. – Versta iš: Brückner A. Mitologia // Wielka encyklopedja powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1910. – T. 43/44, p. 633-635.
Briukneris (Brückner) A. Senoji Lietuva. Žmonės ir dievai. Mitologija / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 453-457, 543 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 468-485. – Versta iš: Brückner A. Starożytna Litwa. Ludy i bogi. – Warszawa, 1904. – P. 18-22, 147-166.
Brivkalne E. Daži amatniecības darinājumi Tērvetes pilskalnā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1964, t. 6, p. 85-104 Kaulo, spalvoto metalo, medžio apdirbimo įrankiai.
Brīvkalne E. Tērvetes saktas // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 121-140 Žiemgalių segės.
Brückner A. Beiträge zur litauischen Mythologie. Aus der Hypatioschronik und aus Rostowski’s Geschichte der Litauischen Ordensprovinz der Jesuiten. Unglaubwürdigkeit der Sammlung Weckenstedt’s // Archiv für slavische Philologie (Berlin). – 1886, t. 9, p. 1-35, 161-191. Lietuvių k.: Lietuvių mitologija. – V. 1995. – T. 1, p. 457-467.
Brückner A. Litauische Religion // Die Religion in Geschichte und Gegenwart. – Tübingen, 1929. – T. 3
Brückner A. Litwa starożytna. Ludy i bogi. – Warszawa, 1904. – Su J. Jaskanio įvadu ir komentarais perspausdinta Olsztyne 1979 ir 1984 m. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 468-485. Rec.: Būga K. // Mūsų senovė (Tilžė). – 1921. – T. 1.                             Prochaska A. // Kwartalnik Historyczny (Warszawa). – 1904, t. 18, p. 106-109.   Zdziarski S. // Lud (Lwow). – 1904, d. 1, p. 110-114. 
Brückner A. Ludy Bałtyckie. Pierwota wiara i kulty // Brückner A. Mitologia słowiańska i polska / Wstęp i oprac. S. Urbańczyk. – Warszawa, 1980. – P. 351-359
Brückner A. Ludy Baltyckie. Pierwotna wiara i kulty // Polska, jej dzieje i kultura. – Warszawa, 1929. – T. 1, p. 47-50
Brückner A. Mitologia litewska // Wielka enciklopedia powszechna. -–  Warszawa, 1910. – T. 33/34, p. 633-635. – Taip pat: Lietuvių mitologija. – Vilnius, 1995. – T. 1, p. 485-490.
Brückner A. Osteuropäische Gotternamen. Ein Beitrag zur vergleichenden Mythologie //Zeitschrift fur vergleichende Sprachforschung (Göttingen). – 1922, t. 50, p. 161-197. Apie prūsų ir lietuvių mitologiją.
Brückner A. Slaven und Litauer // Lehrbuch der Religionsgeschichte. – Tübingen: Herausg. von A. Bertholet und E. Lehman, 1925. – T. 2, p. 506-539 Apie senąją lietuvių religiją.
Brückner A. Starożytna Litwa. Ludi i bogi: Szkice historiczne i mitologiczne / Opracował i wstępem poprzedzil Jan Jaskanis. – Olsztyn, 1979. – 240 p. – Tas pat Olštine, 1984 m Rec.: Powierski J. Wznowiany Brückner // Komunikaty Mozursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1981, Nr. 4, p. 567-581.
Brückner A. Starożytna Litwa. Ludy i bogi // Biblioteka Warszawska. – 1897, t. 2, p. 235-268; t. 3, p. 416-450; 1898, t. 1, p. 37-68.
Brückner A. Starożytna Litwa. Ludy i bogi // Biblioteka Warszawska. – 1898, t. 1, p. 37-68. – Žr. įrašą Nr. 768.
Brükner A. Starożytna Litwa. Ludi i bogi. Szkice historiczne i mitologiczne. – Olsztyn, 1984. – 17, 245 p. – Pakartotas 1904 ir 1979 metų leidimas
Brundza A.  Lietuva turtinga senovės radinių. Paulaičiuose ir Nikėluose surasti dideli vertingi senovės kapinynai iš I ir II amžių // Lietuvos aidas. – 1936, rugs. 3 (Nr. 447), p. 4 Su Švėkšnos v. piliakalnių sąrašu.
Brundza A. Apie ištirtą turtingą   III –IV amž. kapinyną Seredžiuje pasakoja dr. J. Puzinas / Algim. // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 21, p. 4. Seredžiaus (Jurbarko raj.) kapinynas.
Brundza A. Ką byloja mūsų senovės paminklai. Dr. J. Puzinas apie šių metų ištirtus senovės paminklus ir tyrimo rezultatus / Algis Agaras // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 22, Nr. 235, p. 3 Purvynai (Trakų raj.), Seredžius (Jurbarko raj.) Urnėžiai (Kėdainių raj., Dotnuvos v.) ir  Poškaičiai (Raseinių raj., Betygalos v.).
Brundza A. Lietuva pilna senovės liudininkų. Keletas valandų su Valst. archeologinės komisijos ekspedicija // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 25 (Nr. 338), p. 7
Brundza A. Pačtuvos senkapių paslaptis ištirta / Algim. // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 16, p. 4. Paštuvos (Kauno raj.) kapinynas.
Brundza A. Prof. Eduardo Volterio 80 metų amžiaus sukaktis / Algis // Vakarai (Klaipėda). – 1936, kovo 19, p. 3 E. Volterio 80-metis
Brundza A. Tyrinėjami piliakalniai / Algim. // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 19 (Nr. 327), p. 4. P. Tarasenkos tyrinėjami Bartkūnų, Berzgainių  ir Paželvių (Ukmergės raj.) piliakalniai.
Brundza K. Archeologijos ir botanikos bendrieji ryšiai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 2/4, p. 529-533; 1937, Nr. 1, p. 57-65
Brundza K. Lietuvos miškų istorijos pradmenys // Mūsų girios. – 1934, Nr. 1/2
Brundza K. Mūsų gamtos ir kultūros tyrinėjimas // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 3, p. 58-61 Apie žiedadulkių reikšmę archeologijai.
Bruožaitytė V. Klaipėdos krašto piliakalniai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, vas. 26 – bal. 2 (Nr. 47, 53, 59, 65, 74). – Klaidų atitais.: Šlaža J. // Vakarai. – 1937, kovo 19, p. 2 Duotas ir 34 piliakalnių sąrašas pagal E. Hollacką, P. Tarasenką ir O. Schwarzieną.
Bružas A. Rambyno kalnas // Lietuva. – 1926, birž. 18, p. 4 Padavimai.
Brzoza B. Pilkalnie litewskie i żródło nazwy Znicza // Biblioteka Warszawska. – 1859, t. 4, p. 778-781. – Tas pat: Wisła (Warszawa). – 1892, t. 6, p. 433-434.
Brzoza B. Pilkalnie litewskie i żródło nazwy żnicza // Wisła (Warszawa). – 1892, t. 6, p. 433-434. – Perspausdinta iš: „Biblioteka Warszawska“. – 1859, t. 4, p. 778-782.
Brzozowski J., Siemaszko J. Grób szkieletowy z miejscowości Dręstwo, stanowisko 10, gm. Bargłów Kościelny, woj. Suwalskie // Concordia: Studia ofiarowane Jerzemu Okuliczowi-Kozarynowi w sześćdziesiątą piątą rocznice urodzin. – Warszawa, 1996. – P. 33-36 Mezolito laikotarpio kapas.
Bubelis L. Kukuoras // Kauno naujienos. – 1926, saus. 26 Notėnų (Skuodo raj.) kalva.
Bubnelis L. Vilniaus kalyklos pinigai Lietuvos dailės muziejaus numizmatikos rinkinyje // Lietuvos dailės muziejus: Metraštis. – V., 1998. – Kn. 2, p. 154-161 P. 156 – minimi Vilniuje, prie šv. Jokūbo ir šv. Kazimiero bažnyčių, bei Sabaliūnų kaime, (Šalčininkų raj.) rasti monetų lobiai.
Bubnys J. Gintaras numizmatikoje // Kauno tiesa. – 1979, rugpj. 26, p. 8
Bubnys J. Gintaras numizmatikoje // Kauno tiesa. – 1986, rugs. 3, p. 8
Bubnys J. Gintaras. – V., 1957. – 123 p P. 21-32 – gintaro prekyba senovėje.
Bubnys J. Gintaro keliai // Kauno tiesa. – 1976, spal. 17
Bubnys J. Numizmatika ir gintaras // Lietuvos ūkis. – 1992, Nr. 3, p. 10-12
Bubnys J. Prelomciškės piliakalnis // Alytaus naujienos. – 1995, rugpj. 23, p. 4 Prelomčiškė (Lazdijų raj.).
Bucevičiūtė J. Senojoje pilyje // Vakarinės naujienos. – 1966, liep. 7 Kauno pilis.
Buchaveckas S. Medininkų pilies mįslė // Komjaunimo tiesa. – 1977, birž. 18
Buchholz A., Spreckelsen A. Bibliografie der Archäologie Liv-, Est- und Kurlands von den Anfängen bis 1913 // Baltische Studien zur Archäologie und Geschichte. – Riga, 1914. – P. 296-415.
Bučelis B. Pagonių laikais // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1972, saus. 8, p. 3 Šilalės (Skuodo raj.) šventvietė.
Būdavas S. Papilė. Istorijos padavimas // Šiaulių naujienos. – 1924, Nr. 11, p. 2. Papilės (Akmenės raj.) piliakalnis.
Budginas K. Pirmieji žmonės. Mūsų protėviai – baltai // Lietuvos darbininkas. – 1991, liep. 19, rugpj. 22
Budreckis A. Senovės lietuvių tikėjimas ir jo pasipriešinimas krikščionybei: Paskaita, skaityta Toronte, 1987 kovo 3 // Aidai (Brooklyn). – 1987, Nr. 2, p. 105-114
Budreckis A. Senovės lietuvių tikėjimas ir lietuvių priešinimasis krikščionybei // Lietuva ir krikščionybė. – Torontas, 1987. – P. 11-39
Budreika E. Vilniaus pilis. – V., 1977. – 47 p. – Tas pat leid. rusų k. Vilniuje 1980 m
Budreika E. Žemutinės pilies rūmai Vilniuje // Jaunimo gretos. – 1988, Nr. 5, p. 26-27 Vilniaus pilis
Budrys R. Ar jau rasti Vilniaus pamatai // Švyturys. – 1960, Nr. 2, p. 7 Vilniaus pilis.
Budrys R. Iš amžių glūdumos / R. Būdvietis // Švyturys. – 1961, Nr. 15, p. 28. Vilniaus pilis.
Budrys R. Potvynis padėjo archeologams / R.B. // Švyturys. – 1958, Nr. 12, p. 24. Krikštonių (Lazdijų raj.) pilkapiai.
Budrys R. Seniausias mūras Lietuvoj / R. Budvietis // Švyturys. – 1959, Nr. 19, p. 24. Kauno pilis.
Budrys R. Unikalios vertybės // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 5, p. 19-22 Minimi ir archeologiniai gintaro dirbiniai.
Budrytė S. Laivių “markapiai”. 1940 ir 1949 m. Laivių kapinyno tyrinėjimai // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 17-23. – Pab. Pradžia: 1997, Nr. 1 (10). – Žr. įr. 16286
Budrytė S. Laivių “markapiai”. 1940 ir 1949 m.: Laivių kapinyno tyrinėjimai // Baltų arrcheologija. – 1997, Nr 1(10), p. 8-13. – Straipsnio tęs.: Lietuvos archeologija. – 1998, Nr. 1 Laiviai (Kretingos raj.).
Budvytienė S. Marija Gimbutienė turėjo vieną išrinktąjį – mokslą / Pokalbį užrašė L. Tamulaitienė // Šiaulių kraštas. – 1997, saus. 23, p. 9, 12-13. M. Gimbutienė
Budvytienė S. Pasiekus pasaulinės šlovės Marija Gimbutienė išliko paprasta, neprofesoriška moteris / Atsiminimus užrašė L. Paleckis-Kaktavičius // Lietuvos aidas. – 1997, bal. 17, p. 15. M. Gimbutienė
Budvytienė S. Prie užsidarančios epochos vartų / Parengė A. Venckuvienė // Šiaulių naujienos. – 1997, saus. 29, p. 11-12. M. Gimbutienė
Budzinskas A. Seminaras kraštotyrininkams // Tiesa. – 1986, rugpj. 5, p. 2 Šiaulių rajono kraštotyrininkų suvažiavimas, minima V. Urbanavičiaus paskaita ir jo filmas apie Gervėnų Šiurpkalnį (Šiaulių raj.).
Budziński A. Korespondencja z Łomży // Przegląd bibliograficzno-archeologiczny (Warszawa). – 1882, t. 3, p. 276-277. Apie Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapius.
Budziński A. Poszukiwania archeologiczne w b. gubernyi Augustowskiej // Biblioteka Warszawska. – 1871, t. 1, p. 230-243. ir atspaudas: Warszawa, 1871. – 13 p. P. 234-235 Šiurpilių piliakalnis, p. 235-239 Justynavo kapai (?), p. 240-241 Žyva Voda, p. 242-243 Osovos pilkapiai (Suvalkų vaivadijoje).
Budzkiewicz B. Do Biblioteki Warszawskiej. Pilkalnie litewskie i żródło nazwy Znicza // Biblioteka Warszawska. – 1859, t. 4, p. 790.
Būga J. Tauragnai ir Taurapilis // Draugas (Chicago). – 1953, geg. 4
Būga K.  E. Brastinš. Latvijas pilskalni. I. Kuršu zeme, 1923 // Tauta ir žodis (K.). – 1924, kn. 2, p. 484. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 724.
Būga K. “Romowe”, Criwe” i “Znicz” // Lietuvių tauta (V.). – 1909, kn. 1, d. 3, p. 337-350. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 165-189.
Būga K. Aisčių praeitis vietų vardų šviesoje // Lietuva. – 1924, vas. 11; vas. 12, p. 2-3; Atsp.: K., 1924. – 20 p., 2 žml. Rec.: Jakštas A. // Klaipėdos žinios. – 1924, kovo 30, p. 5.                             Mūsų istorijai // Lietuvis. – 1925, Nr. 50, p. 9-10.                                               Tarasenka P. “Aisčių praeitis vietų vardų šviesoje” ir Lietuvos praeities pažinimas // Lietuva. –1924, rugpj. 12, p. 2-3.                                                                        Vireliūnas A. // Švietimo darbas. – 1924, Nr. 2, p. 173-174.
Būga K. Die Vorgeschichte der aistischen (baltischen) Stämme im Lichte der Ortsnamenforschung // Streitberg – Festgabe. – Leipzig, 1924. – P. 22-35.
Būga K. Kalba ir senovė // Švietimo darbas. – 1922, Nr. 1-9. – Tas pat: Būga K. Kalba ir senovė. – K., 1922; Būga K.  Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 7-293. Apie prūsų dievus, krivius.
Būga K. Kalbos mažmožiai // Vairas. – 1914, Nr. 9/11, 13, 15, 17/18. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 546-550.  Nr. 15, p. 10-12 – skyrelis “Medžioklės terminai bei lietuvių protėvynės klausimas”.
Būga K. Kalbų mokslas bei mūsų senovė // Draugija. – 1913, t. 20, p. 80-98; Atsp.: Kaunas, 1913. – 20 p. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. –  T. 1, p. 401-418. Apie lietuvių, latvių ir prūsų giminingumą, jų apsigyvenimą Pabaltijyje.
Būga K. Kalėdų vardo kilmė // Vilties nemokamas Mokslo ir Literatūros Kalėdų priedas. – 1913, p. 9-11. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 429-432. Apie lietuvių ryšius su suomiais-estais bei rusais-baltarusiais iki XIII a.
Būga K. Kann man Keltenspuren auf baltischen Gebiet nachweisen? // Rocznik sławistyczny (Warszawa). – 1913, t. 6, p. 1-38. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. –  V., 1958. – T. 1, p. 496-530.
Būga K. Kunigo Criwe’s vardo kilmė // Labdarių Draugijos kalendorius. – Peterburgas, 1904. – Nurodoma pagal Z. Ivinskio “Senovės lietuvių religijos bibliografiją”. – K., 1938, Nr. 376.
Būga K. Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje // Tauta ir žodis (K.). – 1924, kn. 2, p. 1-27. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 551-583.
Būga K. Lietuvių kalbos žodynas. – K., 1924. Sąs. 1, p. 64, 80; 1925. – Sąs. 2, p. 65-149, 80. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1961. – T. 3, p. 9-457. P. 53-149 – apie lietuvių tautą ir kalbą bei jos artimiausius giminaičius; p. 57, 62 – apie alkas.
Būga K. Medžiaga lietuvių, latvių ir prūsų mytologijai // Lietuvių tauta. – 1908, kn. 1, d. 2, p. 208-229; 1909, kn. 1, d. 3, p. 337-351; – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 143-189. Tekste: Dievaitis, Suaixtix, Panicke, Rikoyt’as, Romowe, Criwe, Znicz, waidelotte.
Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1. – 655 p Perspausdinta: “Kalbos mokslai ir mūsų senovė” (p. 429-431), “Kann man Kelten spuren auf baltischem Gebiet nachweisen?” (p. 496-530), “Medžioklės terminai bei lietuvių protėvynės klausimas” (p. 546-550).
Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1959. T. 2. – 730 p P. 80-98 – seniausi lietuvių santykiai su germanais.
Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3. – 1008 p Perspausdinti darbai iš įvairių leidinių apie lietuvių atsikėlimą iš Aukštutinio Padnieprio, apie seniausius baltų santykius su slavais, germanais, apie baltų mitologiją (p. 491-483, 728-778, 807-810, 896-902 ir kt.).
Būga K. Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė // Tauta ir žodis. – 1923, kn.  1, p. 1-44. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 493-550.
Būga K. Videvuto veliava / K. Ulys // Vilniaus žinios. – 1905, kovo 1 (14), p. 3-4.
Būga K. Vietų vardai – istorijos šaltinis // Tėvynės balsas. – 1922, spal. 22, p. 4. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 491-492. Apie kuršių, sėlių, žiemgalių ir sūduvių gyventą teritoriją.
Būga K. Visų senieji lietuvių santykiai su germanais // Švietimo darbas. – 1921, Nr. 5-6, p. 12-28. – Tas pat: Būga K. Kalba ir senovė. – K., 1922; Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1959. – T. 2, p. 80-98.
Būga K. Voruta. Ariogala. Veredava // Draugija. – 1909, t. 8, Nr. 30, p. 206-213. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 131-137.
Būga K. Žiemgala // Lietuva. –  1924, geg. 7, priedas, p. 2-3. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 747-748.
Bugailiškis P.  Kraštotyros darbas ir mokytojai // Kultūra. – 1932, Nr. 5, p. 304-308 P. 305 – darbai archeologijos srityje.
Bugailiškis P. Būkime savo senovės ir gamtos paminklų sargais //  Jaunasis ūkininkas. – 1934, Nr. 10 Kultūros paminklų apsauga. 
Bugailiškis P. Kraštotyros darbo organizacija ir uždaviniai // Kultūra. – 1933, Nr. 7/8, p. 343-345 Muziejininkų ir kraštotyrininkų suvažiavime Šiauliuose skaityto pranešimo santrauka.
Bugailiškis P., Čipkus S., Galaunė P. Rinkime mūsų krašto kultūrines vertybes // Tiesa. – 1958, kovo 2
Bugenytė I. Archeologai Vilniuje // Respublika. – 1993, birž. 30, p. 3 Vilniaus senamiesčio kasinėjimai.
Buinevičius A. Turtai, kuriuos privalu išsaugoti // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1976, gruod. 23 Archeologiniai paminklai.
Buivydas A. Naujoji Žagarė / Žagaras A. I. B. // Auszra. – 1885, Nr. 10, p. 355-356; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Raktės piliakalnis (Žagarė).
Bujack F. Wenedowie na wschodnich wybrzežach Baltyku. – Toruń, 1948 Rec.: Łowmiański H. Początki Polski. – Warszawa, 1963. – T. 1, p. 60-61.           Venedai-slavai, gyvenę Lietuvoje, o vėliau Kurše.
Bujack G. Accesionen des Prussia–Museums pro 1887. // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1888, p. 195-272. P. 196-197 Kuršių nerijos radiniai; p. 197 Spirkių ir Purmalių (Klaipėdos raj.) radiniai; p. 199-200 Šilutės dvaro radiniai; p. 200 Vėžaičių (Šilutė) radiniai; p. 200, 258 Macikų (Šilutės raj.) radiniai.
Bujack G. Accession des Prussia-Muzeums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1883, p. 125-135. P. 130 Joniškės (Klaipėda) kapinyno radiniai.
Bujack G. Accessionen des Prussia – Museums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1887, p. 132-175. P. 154 Joniškės (Klaipėda) kapinynų radiniai, p. 155 – Popelkių (Labguvos a.) sidabrinių lydinių lobis.
Bujack G. Accessionen des Prussia–Museums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg), – 1889, p. 260-299.  P. 261-263 – Kuršių nerijos akmeniniai ir gintariniai radiniai; p. 283 – Jagučių-Spirkių (Klaipėdos raj.) ir p. 284 – Grambaviškių (Klaipėdos raj.) kapinynų radiniai; p. 284 – Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinyno radiniai.
Bujack G. Eine bronzene Brustkette mit Nadeln und ein bronzene Pferdschimnuck der römischen Periode aus Adl. Heydekrug // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1889, p. 111-112. Šilutės radiniai.
Bujack G. Eine Riesenfibula aus Weszeiten, Kr. Heydekrug // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1889, p. 110-111. Vėžaičių (Šilutė) radiniai.
Bujak F. Dwa bóstwa prusko-litewskie “Kurchie” i “Okopirmus” // Lud (Lwów). – 1923, t. 2, p. 1-12; Atsp.: Lwów, 1924.
Bujak F. Dwa bóstwa prusko-litewskie „Curche“ i „Okkopirmus“ // Studja spólczesne i gospodarcze. Księga jubilieuszowa dla uczczenia 40-letnej pracy naukowej Ludwika Krzywickiego. – Warszawa, 1925. – P. 31-43
Bujokas S. Druskių piliakalnis // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1933, Nr. 30, p. 5 Aluotos-Druskiai (Kupiškio raj.).
Bukauskas V. Lapainios puodžiai // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1968, rugpj. 13 Senovės gyvenvietė.
Bukauskienė T. Po karo mano gimtoji Ariogala... // Literatūra ir menas. – 1989, Nr. 28, p. 13 Apie T. Daugirdą.
Bukelis J. Pagerbtas prof. J. Puzinas // Draugas (Chicago). – 1965, lapkr. 4 Jono Puzino 60 m. sukaktis
Bukelis J. Prof. J. Puzino pagerbimas // Dirva (Cleveland). – 1965, lapkr. 3 Jono Puzino 60 m. sukaktis
Bukevičius  S. Švėkšna / S. Bukevičia // Lietuvos žinios. – 1910, geg. 26 (birž. 8). Minimas Šiuparių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Bulota A. A. Bulotos  kalba dėlei Vilniaus Pilies kalno // Lietuvos ūkininkas. – 1912, Nr. 25, p. 247-248. Kalba Valstybės dūmoje.
Bulota A. Senovės urvas Vilniuje / A.B.P. // Varpas. – 1901, Nr. 3, p. 34. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 12 (4). Apie radinius Vilniaus Katedros aikštėje.
Bulota J. “Kryžių kalnas” // Jaunimo gretos. – 1959, Nr. 8, p. 18-19 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Bulota J. Gedimino kalne ir jo pašlaitėse // Jaunimo gretos. – 1993, Nr. 6, p. 12-15
Bulota J. Katedros požemių paslaptys // Jaunimo gretos. – 1993, Nr. 8, p. 18-19
Bulota J. Kviečia “Pasaga”... // Literatūra ir menas. – 1971, Nr. 14, p. 16 Feljetonas apie Vilniaus barbakaną-bastėją.
Bulota J. Neatsakingi veiksmai // Komjaunimo tiesa. – 1959, liep. 15 Ardomas Laivių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bulota J. Radiniai buvusiame Vyskupų rūmų sode // Gimtasis kraštas. – 1995, Nr. 46, p. 4 Vilniaus miestas
Bulota J. Šventaragio slėnio tyrinėjimai // Gimtasis kraštas. – 1995, Nr. 33, p. 1, 4 Vilniaus pilys
Bulota J. Žemutinės pilies kunigaikščių rūmų požemiuose // Jaunimo gretos. – 1993, Nr. 7, p. 22-24
Bulota J., Šalūga R. Užpilti požemiai po Gedimino kalnu // Švyturys. – 1960, Nr. 20, p. 13 Vilniaus pilis.
Bulota J., Šalūga R. Vilniaus požemiuose.  Kas yra po Vilniaus pilimi // Komjaunimo tiesa. – 1959, birž. 17 Vilniaus pilys
Bulzgis S. Daugyvenės žemė // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1970, rugpj. 20, 22, 27. – Tas pat: Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1970, rugs. 29, spal. 6, 8 Apie Raginėnų (Radviliškio raj.) piliakalnį ir pilkapius.
Bulzgis S. Iš Šiaulių pašonės, iš Malavėnų …// Šiaulių naujienos. – 1994, vas. 12, p. 5
Bulzgis S. Kas čia gyveno prieš pusantro tūkstančio metų? // Šiaulių naujienos. – 1991, spal. 24 Lieporių (Šiauliai) kapinynas
Bulzgis S. Neatmenamų laikų atgarsis // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1972, spal. 17 Pašušvio pilis (?).
Bulzgis S. Praeities puslapiai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1970, spal. 24, p. 3 Kapinynas Šeduvos miestelio centre.
Bulzgis S. Raginėnai // Panevėžio tiesa. – 1970, lapkr. 3 Radviliškio raj.
Bulzgis S. Šiaulių praeičiai skirta konferencija // Šiaulių naujienos. – 1991, gruod. 3, p. 2 Apie B. Salatkienės pranešimą.
Bulzgis S. Trypiame užmirštą Velžio piliakalnį // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1968, rugs. 17
Bumblauskas A. Istorijos ir archeologijos studijos Istorijos fakultete // Universitas Vilnensis. – 1994, Nr. 2, p. 10-11
Bumblauskas A., Gudavičius E., Urbanavičius V. Senovės lietuviai ir jų valstybė dabartinės kartos akimis / Pokalbį užrašė R. Geleževičius // Veidas. – 1998, Nr. 28, p. 24-29.
Bumbulis S. Ant Pivošiūnų piliakalnio // Lenino keliu (Jieznas). – 1961, rugpj. 23 Alytaus raj.
Bundorfas L. Archeologija Klaipėdos krašte // Skalvos keleivis (Šilutė). – 1992, geg. 7
Bunka L. Įdomūs radiniai Katedros aikštėje // Diena. – 1996, birž. 14, p. 16 Vilniaus pilys
Buračas B.  Kryžkelių kryžiai // Sekmadienis. – 1937, Nr. 35, p. 3 Apie akmenis.
Buračas B.  Pabudo piliakalniuose miegojusi kariuomenė // Ūkininko patarėjas. – 1939, Nr. 44, p. 5 Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis, Šatrija (Telšių raj.).
Buračas B. “Vingio” akmuo ant “Velnio pylimo” // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 45, p. 12 Laumakių (Kretingos raj.) kaime.
Buračas B. Akmeniu virtusi karalaitė // Trimitas. – 1939, Nr. 34, p. 831 Buv. Jučionių kaimo, Nerėpos upelio, akmuo (Kauno raj.).
Buračas B. Betygalos piliakalnis // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 11, p. 7
Buračas B. Birštono piliakalnio paslaptis / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 34, p. 2
Buračas B. Branginkime senovės paminklus // Jaunasis ūkininkas. – 1939, saus. 19
Buračas B. Eržvilko piliakalnis // Trimitas. – 1936, Nr. 43, p. 1023 Jurbarko raj.
Buračas B. Girgždutės kalnas / Buračėlis // Sekmadienis. – 1939, Nr. 32, p. 3
Buračas B. Girnikų kalnas // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 47, p. 9 Šiaulių raj.
Buračas B. Gražiaisiais Panemuniais / Buračėlis // Sekmadienis. – 1940, Nr. 23, p. 3. Veršvų (Kaunas) piliakalnis, Netonių (Kauno raj.) akmuo.
Buračas B. Gražioj Žemaitijoj / B. Buračėlis // Sekmadienis. –1937, Nr. 48, p. 3. Prie Lyduvėnų (Raseinių raj.) buvusią romuvą.
Buračas B. Gražioji Lietuva. Raganų kalnas // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 16, p. 13 Raginėnai (Radviliškio raj.).
Buračas B. Įžyniškių piliakalnis //  Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 50, p. 12 Raseinių raj.
Buračas B. Jurbarko piliakalnis – Lietuvos Golgota // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 9, p. 150. – Tas pat: Mūsų Vilnius. – 1933, Nr. 21/22, p. 297
Buračas B. Jurbarko piliakalnis // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 26, p. 444
Buračas B. Juškaičių piliakalnio legenda // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 49, p. 13 Tauragės raj.
Buračas B. Kaip dabar garbinamas perkūnas? // Sekmadienis. – 1937, Nr. 27, p. 3
Buračas B. Kairių ežero atsiradimas / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 37, p. 3. Kairiai (Šiaulių raj.).
Buračas B. Kauno pilies padavimas // Mūsų rytojus. – 1935, gruod. 3, p. 4 Kauno pilis ir miestas.
Buračas B. Kelionė Nemuno krantais / Buračėlis // Sekmadienis. – 1940, Nr. 26, p. 2 Seredžiaus ir Veliuonos apylinkių paminklai.
Buračas B. Kryžių kalnas // Sekmadienis. – 1933, Nr. 46, p. 3 Jurgaičiai (Šiaulių raj.).
Buračas B. Kupiškis. Randa senovės pinigų // Mūsų rytojus. – 1936, rugs. 4, p. 5 Miesto ganyklose.
Buračas B. Kur banguoja Nemunėlis / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1940, Nr. 24, p. 3 Jaučakių (Kauno raj.) ir Seredžiaus piliakalniai.
Buračas B. Kur girių dievus garbina // Sekmadienis. – 1936, Nr. 40, p. 3
Buračas B. Kurtuvėnai ir jų gražiosios apylinkės / Buračėlis // Sekmadienis. – 1939, Nr. 26, p. 3 Girnikai (Šiaulių raj.).
Buračas B. Laumės // Sekmadienis. – 1936, Nr. 42, p. 3
Buračas B. Liškiavos pilis // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 24, p. 9 Varėnos raj.
Buračas B. Margarava – Margio pilis // Skautų aidas. – 1938, Nr. 13/14, p. 307 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis. Margaravas (Alytaus raj.).
Buračas B. Medvėgalis – Žemaičių pilis // Skautų aidas. – 1933, Nr. 6 Šilalės raj.
Buračas B. Medžiokalnio šventasis ąžuolas / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1940, Nr. 21, p. 3. Kražiai (Kelmės raj.).
Buračas B. Merkinė // Mūsų Vilnius. – 1933, Nr. 13, p. 193-194 Piliakalnis, Varėnos raj.
Buračas B. Milžinkapių paslaptys // Sekmadienis. – 1936, Nr. 45, p. 3 Acokavai (Radviliškio raj.).
Buračas B. Milžinkapių praeitis pasakose // Ūkininko patarėjas. – 1944, Nr. 4, p. 5-6 Luponių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Buračas B. Milžinų kapai. Pasakojimai apie žemaičių Girgždutą ir kitus šventkalnius // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 15, p. 355 Girgždūtė (Telšių raj.).
Buračas B. Mirusiųjų garbinimo papročiai Aukštaitijoje // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 44, p. 13
Buračas B. Mūsų gražioji tėvynė / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 50, p. 3. Rozalimo (Pakruojo raj.) apylinkės akmenys.
Buračas B. Mūsų krašto įdomybės. Kryžių kalnas // Pavasaris. – 1933, Nr. 17, p. 506 Jurgaičiai (Šiaulių raj.).
Buračas B. Nagarbos kalne šmėklojasi // Sekmadienis. – 1936, Nr. 39, p. 3 Negarbos (Kretingos raj.) piliakalnis.
Buračas B. Nepaprastos Lietuvos vietos. Kryžių kalnas // Mūsų laikraštis. – 1936, Nr. 44, p. 8 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Buračas B. Nuotakos baubliai // Sekmadienis. – 1936, Nr. 41, p. 2 Kvesų (Kauno raj.) raistas-aukų vieta.
Buračas B. Pagoniškos rugiapiūčių apeigos / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 32, p. 3
Buračas B. Paskendę Žemaičių dievai // Diena. – 1936, Nr. 12 Biržulio ežere (Telšių raj.).
Buračas B. Paslaptingieji ežerai pasakojimuose // Ūkininko patarėjas. – 1944, Nr. 18, p. 7-8 Apie ežeruose nugrimzdusias pilis.
Buračas B. Perkūnas šaudo velnius / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1939, Nr. 21, p. 3 Apie akmenis.
Buračas B. Perloja senovės atsiminimuose // Ateitis. – 1944, kovo 2 Apeiginės vietos, Varėnos raj.
Buračas B. Piliakalniai arba šventkalniai. Pilies Kryžių kalnas // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 43, p. 6-7 Jurgaičių (Šiaulių raj.) Kryžių kalnas.
Buračas B. Pilies kryžių kalnas // Trimitas. – 1930, Nr. 24, p. 485 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Buračas B. Puntuko akmuo gerbtinas senovės paminklas // Ūkininko patarėjas. – 1942, Nr. 36, p. 9 Nepritaria akmens panaudojimui Dariaus ir Girėno atminimui įamžinti.
Buračas B. Raudondvario pilis // Mūsų rytojus. – 1935, spal. 8, p. 3 Kauno raj.
Buračas B. Raudonė. Giliai žemėje nežinoma siena // Mūsų rytojus. – 1936, geg. 19, p. 4 Jurbarko raj., siena aptikta prie pilies.
Buračas B. Senoji Rudamina / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1940, Nr. 2, p. 3. Piliakalnis, Lazdijų raj.
Buračas B. Seredžius. Archeologiniai radiniai // Mūsų rytojus. – 1936, geg. 19, p. 4 Miestelyje aptikti kapai.
Buračas B. Stebuklingas šaltinėlis / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 8, p. 3. Seredžius-Motiškiai (Jurbarko raj.).
Buračas B. Šatrija – žemaičių šventkalnis // Trimitas. – 1931, Nr. 49, p. 972-974 Telšių raj.
Buračas B. Šatrija – žemaičių šventovė // Skautų aidas. – 1936, Nr. 13, p. 281
Buračas B. Šiaulėnų piliakalniai // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 45, p. 6 Kudinų (Radviliškio raj.) kaimo.
Buračas B. Šiaulės kalnas // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1930, Nr. 10, p. 10 Kudinų-Šiaulėnų (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Buračas B. Šiaulių ežeras padavimuose / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 16, p. 3. Talkšos (Talšos) ež. Šiauliuose.
Buračas B. Šiluvos stebuklingasai akmuo / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 36, p. 3.
Buračas B. Tauragnai ir jų apylinkės // Mūsų Vilnius. – 1933, Nr. 15/16, p. 234 Taurapilis ir Kamšos piliakalnis (Utenos raj.).
Buračas B. Tauragnai ir jų apylinkės // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 46, p. 10 Taurapilio ir Kamšos (Utenos raj.) piliakalniai.
Buračas B. Užburtoji kariuomenė //Trimitas. – 1937, Nr. 33, p. 790 Šatrijos (Telšių raj.) piliakalnis.
Buračas B. Užkeikti lobiai. Ukmergės apylinkės padavimai / Buračėlis // Sekmadienis. – 1939, Nr. 3, p. 3
Buračas B. Užkeikti Raseinių piliakalniai // Mūsų rytojus. – 1936, spal. 9, p. 4 Raseinių piliakalnis ir aplinkinės kalvos.
Buračas B. Vandenų ir dievų garbei / Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 23, p. 3
Buračas B. Vėlinės ir mirusiųjų gerbimo papročiai // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 43, p. 10
Buračas B. Velžių kaimo piliakalniai //  Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 46, p. 8 Velžių (Radviliškio raj.) pilė, Bažnytkalnis ir buvę pilkapiai.
Buračas B. Vilkijos istoriniai paminklai / Buračėlis // Sekmadienis. – 1939, Nr. 28, p. 3 Jaučakių (Kauno raj.) piliakalnis.
Buračas B. Žirgakalnio aukso žirgas // Trimitas. – 1940, Nr. 28, p. 693 Pajuodupės (Kupiškio raj.) kaimas.
Burba A. Lokavos kalns //Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1902, t. 5, p. 198-199. Akmenės raj. piliakalnis.
Burba J.  Kauno pilis ir jos liekanų kasinėjimai // Naujienos (Chicago). – 1926, rugpj. 27
Burba J. Kur yra senosios kuršių kultūros liekanos // Lietuvos žinios. – 1927, liep. 23, p. 2 Apuolės (Skuodo raj.) kapinyno radiniai.
Burbienė L. Prie Kirsnos archeologai rado seniausio šalyje pastato liekanų // Lietuvos rytas. – 1997, rugpj. 5, p. 7 Turlojiškės (Marijampolės raj.) durpynas
Burbulo piliakalnio padavimas / J.M. // Vienybė. – 1931, Nr. 22, p. 181 Velžiai (Radviliškio raj.).
Burda A. Lobis moliniame puode // Tiesa. – 1967, geg. 27 Trakų pusiasalio pilyje.
Burda A. Surastas lobis // Komjaunimo tiesa. – 1963, bal. 13 Trakuose.
Burek K. Starożytnicy i archeolodzy. Z dziejów badań archeologicznych na Białostoczyżnie. – Olsztyn, 1977. – 227 p
Burneika J. Dovanok, didysis kunigaikšti, už savo ainių nevalumą // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 17, priedas: Sostinė, p. 44 Vilniaus pilys
Burneika K. Čia palaidotas T. Daugirdas // Naujas rytas (Raseiniai). – 1975, kovo 15
Burneika K. Saugokime archeologinius paminklus // Naujas rytas (Raseiniai). – 1972, spal. 10
Bus kasinėjama toliau // Vakarinės naujienos.– 1981, rugpj. 31, p. 2 Vilniuje, šalia Žemutinės pilies, Barboros Radvilaitės gatvėje.
Busilas A. Pateronių piliakalnis / K. Aukštuolis // Skautų aidas. – 1939, Nr. 6, p. 163 Poteronys (Alytaus raj.).
Busilas A. Poteronių piliakalnis / Aukštuolis K. // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 42, p. 13 Alytaus raj.
Buszyński I. Brzegi Niewiaży. / I. B. – Wilno, 1873. – 72 p. P. 15-16 apie archeologinius radinius Panevėžio apyl.
Bušmienė S. Eduardas Volteris. Bibliografija. – V., 1973. – 102 p Rec.: Urbutis V. // Kalbotyra. – 1976, t. 27, sąs. 1, p. 103-107.                          Žukas V. Vertinga Eduardo Volterio bibliografija // Bibliotekų darbas. – 1974, Nr. 4, p. 33-34.                                                                                                        Žvurgūnas B. // Mūsų kalba. – 1974, Nr. 6, p. 30-32.                                            P. 21-22 – darbai archeologijos srityje; p. 47-50 – archeologinio pobūdžio straipsniai.               
Butėnas D. “Kliūčių neturim – tik atsargiai” // Vakarinės naujienos. – 1990, geg. 15, p. 3 Apie E. Tiškevičių.
Butėnas D. Mykolo Brenšteino rankraštinis palikimas // Pergalė. – 1970, Nr. 3, p. 133-135 Taip pat ir apie archeologinius darbus.
Butėnas D. Tadas Daugirdas // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 10, p. 16
Butėnas E. Generolui Vladui Nagiui-Nagevičiui – 111 // Trimitas. – 1996, Nr. 8, p. 5-6 V. Nagevičius
Butėnas E. Lietuvos archeologijos bibliografijų rodyklė // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 485-487
Butėnas E. Maisiejūnų pilkapių (Kaišiadorių raj.) tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 42-45
Butėnas E. Maisiejūnų pilkapių tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 47-48 Kaišiadorių raj.
Butėnas E. Maisiejūnų pilkapyno tyrinėjimai // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 163-184 Maisiejūnai (Kaišiadorių raj.).
Butėnas E. Vanagiškių pilkapyno tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 138- 142 Vanagiškiai (Jonavos raj.).
Butėnas E. Žvalgomieji tyrinėjimai Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje Nr. 1 ir 1A // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 371-372 Vilniaus miestas
Butėnas J. Archeologijos populiarintojas // Pergalė. – 1967, Nr. 12, p. 167-168 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Butėnas J. Mirė P. Tarasenka // Pergalė. – 1962, Nr. 6, p. 180-181 Petras Tarasenka (1892. XII. 7-1962.V.17).
Butėnas J. Petrą Tarasenką prisimenant // Literatūra ir menas. – 1962, Nr. 21, p. 4 Petras Tarasenka (1892. XII. 7-1962.V.17).
Butėnas P. Ant. Stals. Sargasim savas tautas senatni. Rīga, 1925 // Lietuva. – 1925, geg. 22, p. 2-3. Latvijos senovės paminklų apsauga lyginama su padėtimi Lietuvoje.
Butėnas P. Lietuvių tautotyros žinių ir senienų rinkimo programa. – Šiauliai, 1925. – 208 p
Butėnas P. Lietuvių vandens ūkis prieš 3000 m. // Mokslo dienos. – 1937, Nr. 6/7, p. 375-376 Baltų protėvynė, finougrų skoliniai iš baltų kalbų.
Butėnas P. Mindaugo sostinės pėdsakų ieškojimas // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 3/4, p. 329-334 Voruta (Šeimyniškėliai, Anykščių raj.).
Būtėnas P. Mūsų kalnai // Mūsų senovė (Tilžė). – 1922, t. 1, kn. 4/5, p. 590-597. Kryžių kalnas (Šiaulių raj.) ir Migonių (Pasvalio raj.) piliakalnis.
Butėnas P. Panevėžio apylinkių senovės atgarsiai apie Vytauto Didžiojo laikus // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 1, p. 196-199 Lepšių kapinynas ir Berčiūnų pilkapiai.
Butėnas P. Paslaptingieji sūduviai // Karys (Brooklyn). – 1963, Nr. 2, p. 36-43
Butėnas P. Senovė apkasuose // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 3/4, p. 154-160 Atpasakotas R. Bohnenbergo straipsnis “Die Vorzeit in Schützengraben” (“Das Land Ober Ost.- Berlin, 1917”).
Butėnas P. Senovės lietuvių pažiūros į gamtą // Lietuvos ūkininkas. – 1937, Nr. 5, p. 7
Butėnas P. Ten kur gražu ir istoriška // Kosmos. – 1938, Nr. 7/9, p. 193-224 P. 203-205 – Šeimyniškėliai (Anykščių raj.) – tai Voruta; p. 222 – Puntukas, šventi medžiai.
Butėnas P. Vorutos pilies beieškant // Panevėžio apygardos balsas. – 1943, Nr. 6, p. 4 Atsiliepimas į P. Tarasenkos straipsnį (“Ateitis”, 1943, saus. 23).
Butėnas S. Rudamina // Raudonasis artojas (Lazdijai). – 1959, birž. 24
Butėnienė E. Archeologiniai kasinėjimai Panevėžio apylinkėse // Panevėžio tiesa. – 1961, gruod. 3 Pažalvaičių (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Butėnienė E. Archeologiniai paminklai Kaišiadorių rajone // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1971, spal. 12
Butėnienė E. Katkuškių, Eišiškių raj., pilkapių tyrinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 64-66
Butėnienė E. Kretuonių (Švenčionių raj.) pilkapių tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 132-136
Butėnienė E. Kretuonių (Švenčionių raj.) pilkapių tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 56-59
Butėnienė E. Kretuonių pilkapių tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 65-67 Švenčionių raj.
Butėnienė E. Laivių kapinyno laidosena // MADA. – 1964, t. 1, p. 83-99. Laiviai (Kretingos raj.).
Butėnienė E. Lazdininkų kapinynas // Lietuvos archeologijos paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 143-161, 223-224 Kretingos raj.
Butėnienė E. Maisiejūnų pilkapių (Kaišiadorių raj.) tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 37-38
Butėnienė E. Nemaitonių (Kaišiadorių raj.) pilkapių tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 39-40
Butėnienė E. Palūšės pilkapiai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 67-70 Ignalinos raj.
Butėnienė E. Pelyšėlių kapinynas (Anykščių raj.) // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 153-154
Butėnienė E. Pelyšėlių kapinynas [Anykščių raj.]; Palūšės antrasis pilkapynas [Ignalinos raj.]; Gaidžių kapinynas; Pakubėtiškių kapinynas (Jurgiakampis) [Molėtų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. T. 1, p. 66, 154, 195, 202-203
Butėnienė E. Siraičių X-XII a. senkapis // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 159-176, 351-352 Siraičiai (Telšių raj.).
Butėnienė E. Zabieliškių (Šalčininkų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1972 ir 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 53-54
Butėnienė E. Želmeniškės pilkapynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 50-53 Utenos raj.
Butkevičienė I. Baltų protėvynė // Dienovidis. – 1991, Nr. 37, p. 3
Butkevičius A. Antrajam gyvenimui. Apie Biržų pilies restauravimą // Biržiečių žodis. – 1978, rugpj. 8
Butkevičius A. Apie restauraciją ir Biržų pilį // Biržiečių žodis. – 1979, birž. 12
Butkevičius A. Atgijusi praeitis // Biržiečių žodis. – 1975, geg. 24 Muoriškių (Biržų raj.) pilkapiai
Butkevičius A. Atgimsta naujam gyvenimui // Panevėžio tiesa. – 1979, liep. 7, p. 3 Biržų pilis.
Butkevičius A. Praeities tyrinėtojas // Biržiečių žodis. – 1972, gruod. 5 Apie P. Tarasenką.
Butkevičius A. Svajonė tampa tikrove // Biržiečių žodis. – 1986, spal. 7 Biržų pilis.
Butkevičius A. Žvalgomoji ekspedicija Astrave // Biržiečių žodis. – 1979, liep. 14, p. 4 Astravo kapinynas.
Butkevičius B. Žemė slepia praeitį // Kibirkštis (Plungė). – 1968, rugpj. 24 Gintališkės (Plungės raj.) kapinyno kasinėjimai.
Butkienė D. Vilniaus amatininkų miestelyje nedaug galios turėjo net Lietuvos valdovas // Lietuvos aidas. – 1998, spal. 24, p. 10 Kasinėjimai prezidentūros teritorijoje.
Butkų Juzė. Apie senovės lietuvių kultūrą / J. Bastelis // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 51/52.
Butkų Juzė. Kasinėjimai Upytėje / J.Br. // Lietuvos žinios. – 1938, rugpj. 1, p. 6. – Tas pat: Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 33, p. 11. Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Butkų Juzė. Kunigaikštienė Birutė ir jos kalnas Palangoje / J.B-ba. // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 24, p. 6.
Butkų Juzė. Po gražiąją Žemaičių žemę / J.V-tis. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, birž. 3, p. 4. Žvaginių (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Butkų Juzė. Seniausioji mūsų krašto prosenovės istorija / J. Bastelis // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 50, p. 2, 4.
Butkus A. Akmeniniai Žiemgalos liudininkai // Mokslas ir gyvenimas. – 1993, Nr. 8, p. 18-19 Apie akmenis su įrašais “Žiemgala”.
Butkus A. Beletrizuojant istorinius faktus // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 8, p. 5 Aptariama etnokultūrinė situacija II a.m.e.
Butkus A. Galkaičių piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, birž. 10
Butkus D. Kretingos kraštotyros muziejaus monetų lobiai // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 17-18 Baublių, Genčų, Lazdininkų, Kašučių, Kretingos, Kvecių, Palangos, Salantų ir Gargždų (visi Kretingos raj.) lobiai.
Butkus D. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 190-194 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Butkus D. Senovės kuršių moterų kostiumas Kretingos muziejuje // Švyturys (Kretinga). – 1998, kovo 10, p. 5
Butkus D. Žymus visuomenės veikėjas Vladas Nagevičius (1881.06.17 - 1954.09.15) // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1995, rugs. 12 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Butkus D., Kanarskas J. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 81-85
Butkus D., Kanarskas J. Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietės // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 39-41 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Butkus D., Sidrys R., Kanarskas J. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 138-145 Kretingos raj.
Butkus J. Mokas. Jankelis. Jankeliukas ir kiti // Lenino priesakai (Šalčininkai). – 1977, kovo 22 Akmenys Dieveniškių apylinkėje.
Butkus J. Priešistorinis žmogus Lietuvoje // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1931, Nr. 29, p. 4
Butkus J. Šis tas iš žmogaus istorijos. Akmens laikotarpio pabaiga ir bronzos bei geležies laikotarpio pradžia Lietuvoje // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1931, Nr. 39, p. 7-8
Butkus S. Kada balsas iš piliakalnių šaukė // Karys. – 1928, Nr. 8, p. 121-122 Padavimai.
Butkus V. “Priklausom vienai šeimai – Romuvai” // Europos lietuvis (London). – 1994, Nr. 37, 39
Butkus V. Generolas, archeologas, tautinių tradicijų puoselėtojas // Diena. – 1995, rugs. 9, p. 14 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Butkus V. Priklausom vienai šeimai – Ramuvai // Ramuva (V.). – 1997, sąs. 3, p. 6-9 M. Gimbutienė
Butkus V., Jakubauskaitė V. Generolo palaikus priglaus gimtoji žemė // Diena. – 1995, rugs. 8, p. 1 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Butkutė S. Piliakalniai byloja // Kalba Vilnius. – 1974, rugpj. 30, p. 11 Archeologai Mažeikių rajone.
Butnorius F. Eksponatai apie senovę // Pergalė (Vilkaviškis). – 1963, rugpj. 20 Kunigiškių-Pajevonių (Vilkaviškio raj.) piliakalnis.
Butrimas A. 1730 metais Prancūzijos Mokslų Akademijoje... // Literatūra ir menas. – 1983, Nr. 49, p. 15 Žurnalistų “atradimai” archeologijoje.
Butrimas A. Akmens amžius Žemaičių aukštumoje. Daktariškės neolito gyvenvietė: Katalogas / Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejus. – V., 1983. – 45 p., 34 lent
Butrimas A. Apie Šatrijos raganas ir archeologiją // Mūsų gamta. – 1984, Nr. 9, p. 14 Šatrija (Telšių raj.).
Butrimas A. Apylinkių istorija (Pavandenė) // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 176-185 P. 179-182 – apie Sprūdės ir Moteraičio (Telšių raj.) piliakalnius.
Butrimas A. Apylinkių istorija // Žemaičių praeitis. – V., 1996. – D. 6: Pavandenė, p. 9-18 Burbiškių Moteraitis ir Šaukštelių Sprūdė (Telšių raj.).
Butrimas A. Archeologiniai rinkiniai Kauno gubernijos dvaruose (M. Brenšteino duomenimis) // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987 geg. 6-7 d.d.). – V., 1987. – P. 12-14
Butrimas A. Archeologiniai tyrinėjimai prie Biržulio // Komunizmo švyturys (Telšiai).– 1981, spal. 22, 27 Akmens amžiaus paminklai.
Butrimas A. Baltai Vikingų epochoje // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 2, p. 9-10
Butrimas A. Biržulio baseino ir Žemaičių aukštumos akmens amžiaus tyrinėjimų apžvalga // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 107-131
Butrimas A. Biržulio ež. apylinkių (Telšių raj.) akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 3-6
Butrimas A. Biržulio sąsmaukos stovyklos ir gyvenvietės tyrinėjimai ir ežero pakrančių žvalgymas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 3-5 Telšių raj.
Butrimas A. Biržulio žynio kapas // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 2, p. 24-25 Biržulio ež. (Telšių raj.) Duonkalnio saloje.
Butrimas A. Corded Pottery Culture graves from Lithuania // Praehistoria XIX: Schnurkeramik Symposium, 1990. – Praha, 1992. – P. 307-311
Butrimas A. Daktariškės 5 neolito gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 8-11 Telšių raj.
Butrimas A. Daktariškės 5-os neolito gyvenvietės tyrinėjimai 1987 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 5-7 Telšių raj.
Butrimas A. Daktariškės 5-osios neolito gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 7-9 Telšių raj.
Butrimas A. Daktariškės I gyvenvietė // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 3-4 Akmens amžius, Telšių raj.
Butrimas A. Daktariškės neolito gyvenvietė; Duonkalnio neolito gyvenvietė // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 377, 471-472
Butrimas A. Dešimt vasarų prie Biržulio // Moksleivis. – 1987, Nr. 8, p. 18-19 Akmens amžiaus paminklų tyrinėjimai.
Butrimas A. Double burial of a “seer” from Donkalnis // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 7
Butrimas A. Duonkalnio neolito gyvenvietės, alkos ir kapinyno tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 3-5 Telšių raj.
Butrimas A. Human Figurines in the praehistoric Art of the Eastern Baltic // The Indo-Europeanization of Northern Europe. – V., 1994. – P. 4-5
Butrimas A. Jaunųjų muziejininkų konferencija // LIM, 1983 metai. – V., 1984. – P. 167-168 Vilniuje.
Butrimas A. Kaulo bei rago dirbinių konservavimas Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejuje // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 18-20
Butrimas A. Krėva // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 51, p. 4 Krėvos pilis.
Butrimas A. Lietuvos istorija VI-VII klasei: Lietuva iki valstybės susidarymo. – K., 1990. – 49 p.
Butrimas A. Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki Vytauto Didžiojo mirties. – V., 1992. – 143 p. P. 3-63 – apžvelami laikai iki valstybės susidarymo (remiamasi daugiausia archeologijos duomenimis).
Butrimas A. Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos. – V., 1993. – 225 p. Rec.: Dubonis A. Ne paskutinis vadovėlio leidimas // Naujasis židinys. – 1993, Nr. 7/8, p. 136-137.
Butrimas A. Marija Gimbutas and the Archaeology of the Balts // From the Realm of the Ancestors: An Anthology in honor of Marija Gimbutas. – Manchester, 1997. – P. 32-35 M. Gimbutienė
Butrimas A. Marija Gimbutienė – senosios Europos ir baltų kultūros studijos // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 1, p. 1-2 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Butrimas A. Mesolithic Grawes from Spiginas // Mesolithic Miscellany. – 1989, t. 10, sąs. 2, p. 10-11
Butrimas A. Mezolito kapai Spigino saloje // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 3-4 Biržulio ež. (Telšių raj.).
Butrimas A. Nauji tyrimai Šarnelės akmens amžiaus gyvenvietėje // Kibirkštis (Plungė). – 1982, spal. 23, p. 3-4
Butrimas A. Neolitas Žemaičių aukštumoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1982. – Kn. 4, p. 83-84
Butrimas A. Neolito ir žalvario amžiaus paminklų tyrinėjimai prie Biržulio ežero ir Virvytės // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 5-7 Telšių raj.
Butrimas A. Neolito kapai iš Donkalnio (Telšių raj.) // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 26-28 Biržulio ež. (Telšių raj.).
Butrimas A. Ožnugario 1-os neolito gyvenvietės tyrinėjimai 1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 5-7 Prie Biržulio ež. (Telšių raj.).
Butrimas A. Sakote, nieko naujo? // Komjaunimo tiesa. – 1982, birž. 5, p. 3 Apie archeologinius tyrinėjimus.
Butrimas A. Senoji Viržuvėnų (Janapolės) istorija archeologinių šaltinių duomenimis // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 78-83
Butrimas A. Senosios Europos vizija – įmanoma ar geidžiama? // Šiaurės Atėnai. 1997, Nr. 4, p. 6 Apie M. Gimbutienės knygą “Senoji Europa”.
Butrimas A. Spigino mezolito kapai // Lietuvos archeologija. –1992, t. 8, p. 4-10 Biržulio (Telšių raj.) ež. saloje.
Butrimas A. Šarnelės neolito gyvenvietė // Lietuvos archeologija. – 1996, t. 14, p. 174-191 Plungės raj.
Butrimas A. Tyrinėjimai Žemaičių aukštumoje // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 5-7 Akmens amžiaus paminklai Biržulio ežero baseine ir Šarnelėje (Plungės raj.).
Butrimas A. Žmogus priešistorinėje Rytų Baltijos kraštų dailėje // Europos dailė. Lietuviškieji variantai. – V., 1994. – P. 7-38
Butrimas A., Aleksiejūnas V. Archeologiniai radiniai ir lobiai // Vakarinės naujienos. – 1983, birž. 3, p. 1 Paroda Istorijos ir etnografijos muziejuje, Vilniuje.
Butrimas A., Česnys G. Mezolito kapai iš Spigino (preliminariniai archeologinio ir antropologinio tyrimo duomenys) // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 6-11 Telšių raj.
Butrimas A., Česnys G. The Emergance on the Pamariu (Baltic Coastal) group of Indo-Europeans according to archeological and anthropological data // The Journal of Indo-European (Washington). – 1990, t. 18, Nr. 3/4, p. 359-378
Butrimas A., Girininkas A. Naujausia akmens amžiaus medžiaga (1976-1980): Ataskaitinės parodos katalogas. – V., 1980. – 39 p
Butrimas A., Jankauskas R. Donkalnio neolito gyventojų gyvenimo sąlygos ir paleopatalogija // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 100-102 Telšių raj.
Butrimas A., Jankauskas R. Mesolithic and Neolithic Graves in Lithuania: Data on the Transition from Foraging to Food Production // Harvesting in the Sea, farming the Forest: The Emergence of Neolithic Societies in the Baltic Region. – Sheffield, 1998. – P. 219-223. – (Sheffield Archaeological monographs; 10)
Butrimas A., Jankauskas R. Mesolithic and Neolithic graves in Lithuania: Data on transition from foraging to food production // Harvesting the Sea, Farming the Forest: The emergence of Neolithic societies in the Baltic Region and adjacent areas. – Sheffield, 1997. – P. 1-5
Butrimas A., Ostrauskas T. Mesolithic in North-Western Lithuania // Man and Sea in the Mesolithic. – Kalundborg, 1993. – P. 22
Butrimas A., Ostrauskas T. Pirmieji Varnių apylinkių gyventojai // Žemaičių praeitis. – V., 1996. – D. 4: Varniai, p. 7-14
Butrimas A., Paškevičius R. Žvejyba Virvytės upėje // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 100-105 P. 100-101 – apie neolito žvejybos įrankius.
Butrimas A., Žulkus V. Žemaitijos priešistorė // Žemaitijos istorija. – V., 1997. – P. 13-52
Butrimas E. Bičiulių klubas – Imbarėje // Lietuvos pionierius. – 1988, rugpj. 27, 31 Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnis.
Butrimówna M. Panevėžio pavieto Nevėžnikų pilkapiai: Iš “Swiatowit” (Warszawa, 1902, t. 4) // Panevėžio rytas. – 1993, rugs. 10, p. 4.
Butrymówna M. Kurhany w Niewieżnikach w pow. Poniewieskim / [Su E. Majewskio prier., p. 151] // Światowit (Warszawa). – 1902, t. 4, p. 148-149. – Vertimas: Panevėžio rytas. – 1993, rugs. 10, p. 4.
Buzaitė J. Stovykla Medininkų pilyje // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 44-45 Medininkų pilis
Buzas J. Įspūdžiai iš Dubingių ekspedicijos // Pirmyn (Molėtai). – 1968, rugpj. 3, p. 3 Mini įdomesnius akmenis, Drūsios ir Baliūnų lobius.
Buzas P. Apie Kupiškėnų piliakalnį / P. Vientautis // Lietuvos žinios. – 1924, liep. 18, p. 1.  Apsodintas Kupiškio piliakalnis.
Caland W. Die vorgeschichtlichen baltischen Totengebräuche // Archiv für Religionswissenschaft (Leipzig). – 1914, t. 17, p. 476-512.
Caune A. Die Gräbertypen und Bestattungssitten im Ostbaltikum // Bestattungwesen und Totenkult. – Berlin, 1991. – P. 257-274
Caune A. Dobuakmeńi Latvijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 89-98
Caune A. IV starptautiskais slāvu arheologijas kongress // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga).– 1981, Nr. 5, p. 132-134 Minimi ir M. Michelberto ir A. Varno pranešimai Sofijoje, 1980 m. rugsėjo 15-21 d.
Cegły gotyckie na padworku przy kościele św. Michała w Wilnie // Słowo. – 1933, birž. 22 Rasta  figūrinių plytų.
Cehak H. Chrońmy zabytki naszej najdawniejszej przeszłości // Spawy nauczycielskie (V.). – 1933, Nr. 1, p. 22-26
Cehak H. Muzeum Archeologiczne Universytetu Stefana Batorego w Wilnie // Z otchłani wieków (Poznań). – 1933, t. 8, p. 38-40
Cehak H. Muzeum Archeologiczne w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1933, gruod. 11, p. 2
Cehak H. Muzeum Storožytności Wileńskiej Komisji Archeologicznej a Muzeum Archeologiczne Uniwersytetu Stefana Batorego // Dziennik Wileński. – 1933, gruod. 8, p. 3
Cehak H. Nowo odkryte stanowisko ceramiki prafińskiej na Wilenszczyżnie // Z otchłani wieków (Poznań). – 1933, Nr. 3/4, p. 84 Bratoniškės (Vilniaus raj.).
Cehak H. O ochrone zabytków przedhistorycznych // Kurjer Wileński. – 1933, geg. 5
Cehak H. O ochrone zabytków przedhistorycznych // Kurjer Wileński. – 1935, geg. 3
Cehak H. Rola młodziežy akademickiej w ochrone zabytków przedhistorycznych // Wiadomości ludoznawcze (Łodz). – 1933, sąs. 1; Atsp.: Łódź, 1934. – 3 p
Cehak-Hołubowicz H. Cmentarzysko kurhanowe z VI i VII w. w miejsc.  Karmazyny koło miasta Troki w Litewskiej SSR // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, p. 312-331 Karmazinų (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Cehak-Hołubowiczowa H.  Zabytki archeologiczne województwa Wileńskiego i Nowogródskiego. – Wilno, 1936. – 40 p
Cehak-Hołubowiczowa H. 1000 kilometrów szłakiem ekspedycji archeologicznej na Wilenszczyznie // Z bliska i zdaleka (Lwów). – 1935, sąs. 7, p. 179-184 Mini Plikiškių (Širvintų raj.) ir Žingių (Vilniaus raj.) pilkapių kasinėjimus, Adrėjovcų ir Černevicų pilkapius (Baltarusija).
Cehak-Hołubowiczowa H. Brązoletka mankietowa z Pokradła w pow. Wileńsko-Trockim, gm. Niemenczyn // Z otchłani wieków (Poznań). – 1939, Nr. 3/4, p. 47-50 Pakrauglė (Vilniaus raj.).
Cehak-Hołubowiczowa H. Cmentarzysko kurhanowe w Karmazynach koło Dukszt Pijarskich // Prace i materiały sprawozdawcze sekcji historji sztuki Towarzystwa Pryjaciół Nauk w Wilnie. – Wilno, 1938 (1939). – T. 3, p. 266-267 Karmazinų (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Cehak-Hołubowiczowa H. Kto ochrania zabytki przedhistoryczne? Z powodu artykułu prof. Limanowskiego // Słowo. – 1936, lapkr. 25, p. 3
Cehak-Hołubowiczowa H. Mieszkańcy wileńszczyzny wspólczesni Chrystusowi / Dr. H.C.H. // Kurjer Wileński. – 1940, kovo 22/24, p. 3. Pakrauglės (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Cehak-Hołubowiczowa H. Muzeum  Archeologii Przedhistorycznej  USB w Wilnie //Ateneum Wileńskie. – 1936, t. 11, p. 806-811
Cehak-Hołubowiczowa H. Muzeum Archeologii Przedhistorycznej USB w Wilnie / H.C.H. // Ateneum Wileńskie. – 1938, t. 13, sąs. 2, p. 351-353.
Cehak-Hołubowiczowa H. Muzeum archeologji przedhistorycznej USB w Wilnie // Ateneum Wileńskie. – 1937, t. 12, p. 682-683
Cehak-Hołubowiczowa H. Muzeum Archeologji Przedhistorycznej USB w Wilnie // Ateneum Wileńskie. – 1939, t. 14, sąs. 1, p. 374-375 Vilniaus Bekešo kalnas.
Cehak-Hołubowiczowa H. Muzeum Starožytności Wileńskiej Komisji Archeologicznej a Muzeum Archeologiczne Universitetu Stefana Batorego // Światowit (Warszawa). – 1936/1937, t. 17, p. 9-14; Atsp.: Warszawa, 1938. – 6 p
Cehak-Hołubowiczowa H. Słowianie na Wilesnczyznie w swietle badań archeologji predhistorycznej // Kurjer Wileński. – 1938, geg. 3, p. 3-5; Atsp.: Wilno, 1938. – 7 p
Cehak-Hołubowiczowa H. Zburzenie Krzywego Grodu w swietle žrodeł historycznych // Coemedia (V.). – 1939, Nr. 6, p. 16-17 Vilniaus Bekešo kalnas.
Celencevičius R. “Barbora Radvilaitė” griuvėsiuose // Respublika. – 1995, birž. 14, p. 5 Apie J. Grušo dramos pastatymo premjerą Vilniaus Žemutinėje pilies rūmų griūvesiuose.
Celencevičius R. Apmirusi Vilniaus archeologija // Respublika. – 1995, liep. 22, p. 23 K. Katalyno nuomonė apie Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos tyrinėtojus.
Celencevičius R. Vilniaus pilys rezervatu netampa dėl konflikto // Respublika. – 1998, saus. 28 Vilniaus pilys
Cenne odkrycia archeologów // Czerwony sztandar. – 1963, lapkr. 26. Archeologinės ekspedicijos.
Cenne wykopaliska na Górze Zamkowej // Prawda Wileńska. – 1940, lapkr. 19, p. 1 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Cenny zabytek historyczny pod Wilnem // Prawda Wileńska. – 1940, rugs. 1 Rokantiškių (Naujoji Vilnia) pilis.
Centristų lyderis išaiškino Prezidento Žemutinės pilies atstatymo koncepciją // Lietuvos aidas. – 1995, geg. 11, p. 4 R. Ozolo nuomonė dėl Žemutinės pilies rūmų vietos tyrimų ir atstatymo.
Ceplīte R. Atsvariņi Latvijas 10.-13. gs. kapu inventārā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 198-212 Svarstyklės ir svoreliai Latvijos kapuose.
Ceramika zachodniobałtyjska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej: Materiały z konferencji, Białystok, 14-16 maja 1997. – Białystok, 1998. – 337 p
Ceдoв B. B. Eжи Aнтоневич // Coвeтcкaя apxeoлoгия (M.). - 1971, № 2, c. 307 Jerzy Antoniewicz (1919-1970)
Ceдoв B. B. Бeлopyccкoe Пoдвине и Cмoлeнcкoe Пoднепровье в пepиoд вeликoгo пepeceлeния нapoдoв // Poccийская apxeoлoгия (M.). – 1998, № 2, c. 54-57
Chadaravičius T. Ir vėl statybos draustinyje // Komjaunimo tiesa. – 1988, kovo 25, p. 3 Veliuona.
Chantre E. Armes et objectés de parure du cabinet de l’Université Jaguellone a Cracovie // Matériaux pour l’histoire primitive et naturelle de l’homme. – Toulouse ; Paris, 1878, t. 9, ser. 2, p. 126-129. Apie įvairius dirbinius, tarp jų antkaklė kūginiais galais su kiauraraščiais kabučiais iš Lietuvos (?).
Charkiewicz W. Insygnja królewskie / W. Ch. // Słowo. – 1932, saus. 24, p. 1. Vilniaus pilis, karalių kapai Vilniaus Katedroje.
Charkiewicz W. Kościol św. Marcina stał na górach Altarji // Słowo. – 1939, birž. 29, p. 3, 6 Vilniaus Bekešo kalnas.
Charkiewicz W. Na górach Altarji stał gród warowny // Słowo, – 1939, birž. 27, p. 6 Vilniaus Bekešo kalnas.
Charkiewicz W. Ś.p. Michał Eustachy Brensztejn / W. Ch. // Słowo. – 1938, kovo 30, p. 7. Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Charkiewicz W. Zamek  Królewskie w Wilnie / W. Ch. // Słowo. – 1933, gruod. 10, p. 3 Apie P. Sledziewskio paskaitą.
Chartonowicz M., Kaczmarz G. Komisje archeograficzne i archeologiczne Wileńskie w latach 1842-1915 // Kwartalnik Historii Nauki i Techniki (Warszawa). – 1988, Nr. 4, p. 957-980
Chlewiński M. Troki // Ziarno (Warszawa). – 1904, Nr. 12, p. 226-227.
Chodzko I. Dzien szósty i siódmy wrzesnia w Wilnie. Artikul umieszczony w Albumu złożonym N.Cezarzom Jego Mości, przez Wileńska Komissya Archeologiczna, dnia 6 wczesnia 1858 roku // Kurjer Wileński. – 1858 rugs. 14 (Nr.73), p. 769-772. – Lygiagr. tekstas rus.
Cholodinska A. Kivylių (Akmenės raj.) senkapis //ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 144-148
Cholodinska A. Kukių (Mažeikių raj.) senkapio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 77-81
Cholodinska A., Striaukaitė A. Pavirvytės-Gudų (Akmenės raj.) senkapio tyrinėjimai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 174-181
Cholodinskienė A. Kivylių senkapis // Vienybė (Akmenė). – 1977, rugpj. 23
Cholodinskienė A. Paventės (Mažeikių raj.) pilkapiai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 46-47
Cholodinskienė A. Pavirvytės-Gudų (Akmenės raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 95-97
Cholodinskienė A. Praeitis, saugota Skėrių senkapių // Žemaičių praeitis. – V., 1997. – T. 5: Seda, p. 51-54, 291
Cicėnas J. Dieną Trakuose pabuvus. Vandenin nugrimsta istorija // Vilniaus balsas. – 1941, bal. 11, p. 4 Trakų salos pilis. 
Cicėnas J. Praeitis yra su mumis / J. Garšva // Naujoji Lietuva. – 1943, birž. 6, p. 4 Rokantiškių pilis.
Cicėnas J. Rekantiškių pilies paslaptis / J. Garšva //  Lietuviai  – 1943, Nr. 23, p. 4 Rokantiškių (N. Vilnia) pilis.
Ciechanowski A. Z dziejów budowy zamku w Biržach // Kwartalnik Architektury i Urbanistiki (Warszawa). – 1959, t. 4, sąs. 1/2, p. 44-66
Ciekawe odkrycie // Kurjer Litewski. – 1910, birž. 9 (22). Vilniuje, Pylimo g-vėje, rastas tašytų akmenų grindinys.
Ciekawe wykopaliska // Kurjer Wileński. – 1928, liep. 5, p. 3 Nemenčinės (Vilniaus raj.) senkapiai.
Ciekawe wykopaliska w pow. Postawskim // Goniec poranny. – 1939, rugpj. 2, p. 5 Viržių-Volkolatos ir Heljanovo pilkapių kasinėjimai (Baltarusija).
Ciekawy zabytek archeologiczny // Czerwony Sztandar. – 1954, gruod. 8 Kapinynas Šiauliuose.
Cieślak T. Jerzy Antoniewicz (1919-1970) // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1971, t. 10, p. 505-511 Jerzy Antoniewicz (1919-1970)
Cieška I. Archeologiniai darbai Aukštadvaryje // Tiesa. – 1958, liep. 16 Piliakalnio tyrinėjimai.
Cijūnėlis P. Restauruojama apšildymo sistema // Spartuolis (Trakai). – 1972, bal. 13 Trakų salos pilis.
Cijūnėlis P. Surastas lobis // Spartuolis (Trakai). – 1963, birž. 4, p. 3 Vanagų (Trakų raj.) lobis.
Cijūnėlis P. Žilos senovės liudininkai // Spartuolis (Trakai).– 1981, rugpj. 4 Monetų radiniai Trakų muziejuje.
Cimbaliuk D. Atradimų dienos // Komjaunimo tiesa. – 1986, rugpj. 5, p. 3 Žvilių (Šilalės raj.) kapinyno kasinėjimai.
Cimermanis S., Mugurēvičs Ē., Rudzīte M. Starprespublikāniska konference par baltu etniskās vēstures problēmam // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1978, Nr. 3, p. 131-136 Tarprespublikinė konferencija etniniais klausimais.
Civinskas V.  Čia Kęstutis girdydavo žirgą / V. Civ. // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 52, p. 8. Trakų salos pilis.
Clasen-Sandt K. Zur Baugeschichte der Memelburgen Ragnit, Splitter und Tilsit // Prussia (Königsberg). – 1931, t. 29, p. 196-222 Ragainės ir Tilžės pilys.
Clemen C. Die Religion der Balten und Slaven // Zeitschrift für Missionskunde und Religionswissenschaft. – 1938, t. 53, p. 76-95. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 312-330
Cleve N. Finnländische runde Fibeln der Wikingerzeit aus Osteuropa // Eurasia Septentrionalis Antiqua (Helsingfors). – 1934, t. 9, p. 405-409 Apie Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinyne rastą segę.
Cmentarzysko z czasów Napoleonskich pod Turgielami // Słowo. – 1930, birž. 4, p. 3 Turgeliai (Šalčininkų raj.).
Cmentarzysko z roku 1656 na ul. Mickiewicza // Kurjer Wileński. – 1927, lapkr. 3, p. 3 Vilniuje, Gedimino prosp.
Co sie robi na Placu Katedralnym ? // Kurjer Wileński. – 1937, liep. 9 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedra.
Co znaleziono w podziemiach Katedry // Słowo. – 1930, spal. 19, p. 3 Vilniaus katedra.
Crome H. Die Religion der alten Preussen // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 2, p. 50-54
Crome H. Karte und Verzeichnis der vor-und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreussen // Altpreussen (Königsberg). – 1937, sąs. 3, p. 95-125 P. 124-125 – Klaipėdos krašto piliakalnių sąrašas.
Crome H. Kaspar Hennenbergers Karte des alten Preussens die älteste frühgeschichtliche Karte Ostpreussens // Altpreussen (Königsberg). – 1940, sąs. 1, p. 10-15; sąs. 2, p. 27-32
Crome H. Längswälle in Ostpreussen // Mannus (Leipzig). – 1937, t. 29, p. 69-90
Crome H. Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreussens // Prussia (Königsberg), – 1940, t. 34, p. 83-154. Straipsnio pabaiga, pradžia – 1938, t. 32, d. 1
Crome H. Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreussens // Prussia (Königsberg). – 1938, t. 32, d. I, p. 173-209; 1939, t. 32, d. II, p. 297-324; t. 33, p. 263-289; 1940, t. 34, p. 83-154 P. 185-186 – Klaipėdos krašto piliakalnių sąrašas.
Crome H. Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreussens // Prussia (Königsberg). – 1939, t. 32, d. 2, p. 297-324; t. 33, p. 263-289; 1940, t. 34, p. 83-154. Pradžia – 1938, t. 32, d. 1
Crome H. Weitere Nachrichten über Johann Michael Guise, den Wegbereiter Ostpreussischer Burgwalforschung // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 4, p. 91-94
Crome H., Grunert W. Verzeichnis vor- und frühgeschichtlichen Wehranlagen im westlichen Nadrauen // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1935, sąs. 20, p. 1-11 Nadruvos piliakalniai.
Curman S. Medeltid och funko i Litauen. Riksantikvarien älterkomen fran Balticum // Svenska dagbladet (Stockholm). – 1931, rugs. 23
Curman S. Svearna voro ä ven herear över Apulia // Dagens Nyheter (Stocholm). – 1931, rugs. 5
Cvirka P. Archeologijos radiniai / Pė. // Lietuva. – 1927, kovo 8, p. 6. Domantų (Jurbarko raj.) lobis.
Cvirka P. Archeologiniai iškasiniai / Pė. // Lietuvis. – 1927, saus. 28, p. 5. Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Cvirka P. Archeologiniai radiniai // Lietuva. – 1926, lapkr. 23, p. 6. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 235 Veliuonos apylinkių Draustinės miško kapai ir Bereiviškių lobis (Jurbarko raj.).
Cvirka P. Archeologiniai radiniai // Lietuvis. – 1927, kovo 16, p. 4 Veliuonos Pilaitės (Jurbarko raj.).
Cvirka P. Archeologinis radinys / C. // Lietuva. – 1927, rugs. 15 Prie Seredžiaus (Jurbarko raj.) piliakalnio rasta didelė apyrankė.
Cvirka P. Brangus radinys / P. Cv. // Lietuva. – 1926, gruod. 10, p. 6. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 237 Seredžiaus (Jurbarko raj.) Romos monetų lobis.
Cvirka P. Brangus radinys / Pė // Lietuva. – 1927, kovo 17, p. 5 Burbinės (Jurbarko raj.) lobis.
Cvirka P. Brangus radinys / Pė // Lietuvos žinios. – 1927, spal. 6, p. 3 Domantų (Jurbarko raj.) kapinynas.
Cvirka P. Didelis akmuo / P.Cv. // Lietuva. – 1927, saus. 17, p. 6. Prie Klangių, Armenos upelyje (Jurbarko raj., Veliuonos v.).
Cvirka P. Istoriškas parašas // Lietuva. – 1926, spal. 21, p. 5. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p.231 Padubysio (Jurbarko raj.) prie Seredžiaus akmuo su įrašu.
Cvirka P. Kasinėjimai // Lietuva. – 1926, rugpj. 13, p. 5. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 229 Rasteikonių Bajorkalnyje (Seredžiaus v.) ieško aukso.
Cvirka P. Kaulai ir gelžgaliai / P. Cv. // Lietuva. – 1927, saus. 17, p. 6. Pakalniškių (Jurbarko raj.) kapinynas?
Cvirka P. Keistas akmuo // Lietuva. – 1926, liep. 20, p. 5. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 228 Klangių (Jurbarko raj.) kaimo akmuo.
Cvirka P. Naikina Gedimino kalną. Veliuona // Lietuva. – 1926, lapkr. 9. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 236
Cvirka P. Netvarka Veliuonos kalne // Lietuva. – 1926, liep. 29, p. 5. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1926. – T. 12, p. 229
Cvirka P. Požemio urvas. Veliuona / P. Cv. // Lietuva. – 1926, gruod. 9. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 236-237 Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Cvirka P. Prancūzų kapinės / P. Cv. // Lietuva. – 1927, saus. 20, p. 6. Į šiaurės rytus nuo Vilkijos, už žydų kapų.
Cvirka P. Rado strėlių. Veliuona // Lietuva. – 1926, lapkr. 11, p. 6. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 234 Pilaitės (Jurbarko raj.) prie Veliuonos.
Cvirka P. Senovės aukuras / P. Cv. // Lietuva. – 1926, gruod. 30, p. 5. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 239 Jaučakių (Kauno raj.) piliakalnis.
Cvirka P. Veliuona / P. Cv. // Ūkininkas. – 1926, Nr. 49, p. 9. Veliuonos Pilaitės (Jurbarko raj.).
Czacki T. Dzieła. – Poznań, 1845. – T. 3. – 567 p. P. 364-455 apie Lenkijos ir Lietuvos monetas.
Czacki T. Dzieła.– Poznań, 1844. – T. 1. – 311 p.; T. 2. – 272, XV, XXIII, VI p. T. 1, p. 129–201 apie senąsias monetas; t. 2, p. I–VI: apie arabų monetas.
Czacki T. O monecie polskiej i litewskiej // Czacki T. O litewskich i polskich prawach. – Warszawa, 1800. – P. 111-178. – Tas pat: Dzieła Tadeusza Czackiego – Poznań, 1844. – T. 1, p. 129-201 [bei 1861 metų Krokuvos ir kituose leidimuose]. 
Czaykowski Z. M. Krzywy  gród (podgrodzie zamku Wileńskiego) // Prawda Wileńska. – 1941, saus. 28, p. 5 Kreivoji pilis esanti Vilniaus senamiesčio dalis.
Czaplińska L. Wykopaliska archeologiczne // Czerwony sztandar. – 1956, liep. 10 Vilniaus pilys.
Czcimy przeszłości w imię przyszłości // Czerwony sztandar. – 1967, vas. 26 Kapinynai ir kiti paminklai.
Czeczuga B., Kossacka W. Nasiona prosa (Panicum miliaceum L.) i owsa (Avena sativa L.) z osad Jaćwieskich w pow. Suwalkskim // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1971, t. 10, p. 386-387
Czeczuga B., Kossacka W. Nasiona roslin uprawnych i chwastów z osady Jaćwieskiej w Osowej, pow. Suwałki (III-V w.n.e.) // Acta Baltico-Slawica (Warszawa). – 1973, t. 8, p. 151-164
Czeczuga B., Kossacka W. Szczątki rośline z osady protojaćwieskiej z okresu rzymskiego w Osowej, pow. Suwalski // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1974, t. 12, p. 427-429
Czeczuga B., Kossacka W. Szczątki roślinne z osady jaćwieskiej (II-VI w.n.e.) w miejscowości Osinki pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 7, p. 153-162
Czekanowski J. Bałtowie (3) // Słownik storožytności slowiańskich. – Wrocław, etc, 1961. – T. 1, p. 74-77 Baltų antropologija.
Czekanowski J. Wstęp do historii Słowian. – Lwów, 1927. – 327, 13 p P. 83-93 – baltų etnogenezės klausimu.
Czekanowski J. Wstęp do historii słowian. Perspektywy antropologiczne, etnograficzne, archeologiczne i językowe. – Poznań, 1957. – 515 p. – Wydanie 2 P. 113-138 – apie baltus.
Cавукинене Н., Сейбутис А. Влияние субатлантического ухудшения климата на развитие земледелия в Литве в свете палинологических данных // Первобытный человек и природная среда. – М., 1974. – С. 247-251
Cедов В. В. Ятвяжскoе племя Дейнова // КСИА (М.). – 1968, вып. 113, с. 24-30 Dainava – jotvingių žemė.
Cоболевский А. И.  Где жила Литва? // Известия Академии Наук. Серия VI. (СПб.). –  1911, c. 1051-1054.
Cтанкус И. Технология железных изделий балтов в II-XIII вв. // Тезисы докладов советской делегации на III международном конгрессе славянской археологии. Братислава, сентябрь 1975 г. – М., 1975. – С. 43-44
Čadasai (Ežerėnų aps.) // Vienybė (Kaunas). – 1908, Nr. 1, p. 11. Čedasų (Rokiškio raj.) monetų lobis.
Čaikovskis A. Didelę grėsmę Gedimino kalnui kelia net medžiai // Lietuvos rytas. – 1998, bal. 28, priedas: Sostinė, p. 4 Vilniaus pilys
Čaikovskis A. Didžiosios praeities liudininkas // Komjaunimo tiesa. – 1967, saus. 14 Kauno pilis.
Čaikovskis A. Gynybinė pilies siena saugojo daug istorijos lobių // Lietuvos rytas. – 1998, rugpj. 27, priedas: Sostinė, p. 12 Pilies kalno šlaitą stiprinusios sienos.
Čaplikas V. Pamusių pilkapių tyrimui – 100 m. // Merkio kraštas (Varėna). – 1989, birž. 3
Čekienė E. Dr. Jonas Puzinas // Diena. – 1975, spal. 23 J. Puzino 70 metų jubiliejus
Čekienė N. Sudrauskime savivaliautojus // Pergalės vėliava (Mažeikiai).– 1981, birž. 9 Griežės kapinynas.
Čeliauskas P. Egipto dievai žemaičių žemėje // Tėviškės žinios. – 1995, kovo 4, p. 11 XIX a. A. Pliaterio radiniai.
Čelkaitis A. Alunta // Naujoji Lietuva. – 1942, lapkr. 4, p. 2 Apie Švobiškėlio (Molėtų raj.) akmenį su ženklais.
Čepaitienė A. Baltų simbolikos tyrinėjimai // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 304 Apie Vilniuje spalio 25-26 d. vykusią konferenciją.
Čepaitienė A. IV baltų etnogenezės konferencija // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 233-234 Apie 1991.IX.25-28 Palangos konferenciją.
Čepas V. Archeologinė ekspedicija Tauragės rajone // Leniniečių balsas (Tauragė).– 1981, rugpj. 11 Šaukėnų (Tauragės raj.) kapinynas.
Čepas V. Archeologų ekspedicija // Tėvynės šviesa (Tauragė). – 1990, rugs. 7, p. 6 Kasinėjimai Dauglaukyje (Tauragės raj.).
Čepėnas J. Gutaučių pilekalnis // Lietuva. – 1920, saus. 9, p. 3-4. Zarasų raj., padavimai.
Čepienė I. Lietuvių etninės kultūros istorija. – V., 1992. – 142 p. Rec.: Sereda A. Lietuvių etninė kultūra... Kas tai? // Naujasis židinys. – 1993, Nr. 11, p. 86-87.                                                                                                                     Stravinskas A. Pradžiamoksliu nepavadinsi // Liaudies kultūra. – 1993, Nr. 5, p. 49-50.
Čepienė I. Pažintis su baltų mitiniu pasauliu // Mokykla. – 1992, Nr. 5, p. 28-29
Čepkauskaitė A. Radome lobį // Lietuvos pionierius. – 1968, liep. 10, p. 3 Atiduotas Kauno istoriniam muziejui.
Čeponis K. Mirusieji nesiskundžia // Nauja vaga (Ignalina). – 1994, liep. 30, rugpj. 6, 10, lapkr. 12 Apie kapines ir apie kai kuriuos rajono pilkapynus.
Čerbienė V. Slinkties pasekmės likviduojamos // Šviesa (Jurbarkas). – 1986, lapkr. 22, p. 3-4 Seredžiaus piliakalnis.
Čerbulėnas K. Gynybiniai arealai Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 4, p. 37-39 XIII-XIV a. pilys.
Čerbulėnas K. Gynybinių įrenginių sistema // Lietuvos architektūros istorija. – V., 1987. – T. 1, p. 16-31
Čerbulėnas K. Liškiavos ansamblis // Statyba ir architektūra. – 1969, Nr. 5, p. 23-24 Trumpai apie Liškiavos pilį.
Čerbulėnas K. Panemunės gynybos pilys // Statyba ir architektūra. – 1972, Nr. 10, p. 29-30
Čerbulėnas K. Pirmykštės bendruomenės laikotarpio statiniai // Lietuvos architektūros istorija. – V., 1987. – T. 1, p. 9-15
Čerbulėnas K. Renesanso architektūra Lietuvoje // Statyba ir architektūra. – 1976, Nr. 5, p. 29-32 Vilniaus Žemutinė pilis.
Čerbulėnas K. Šeduva // Kultūros barai. – 1969, Nr. 2, p. 34-39 Taip pat apie Raginėnų piliakalnį ir pilkapius.
Čerbulėnas K. Ten, kur Veliuonos šventykla // Nemunas (K.). – 1969, Nr. 11, p. 45-47 Veliuonos (Jurbarko raj.) pilis.
Čerka (Čerkauskas) J. Apie sidabrinį pinigų lobį Biržų apylinkėje / Starkas // Auszra. – 1885, Nr. 2, p. 58. Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7.
Čerkauskas M. Senojo Vilniaus dalis po Katedros aikštės grindiniu // Vakarinės naujienos. – 1998, spal. 28, p. 4 Vilniaus pilys
Čerkeliūnas K. Archeologas Karolis Mekas (1906-1993) // Draugas (Chicago). – 1993, kovo 27 K. Meko mirtis (1906.XI.13 – 1993.I.2)
Čerkeliūnas K. Aukštaitijoj pasidairius // Lietuvos aidas. – 1939, saus. 3, Nr. 6, p. 2 Taurapilio piliakalnis ir Šeimaties kaimo Moko akmuo (Utenos raj.).
Černeckis V. Kauno istorikas Konstantinas Gukovskis // Kauno tiesa. – 1965, birž. 3
Černeckis V. Konstantinas Gukovskis // Kultūros barai. – 1970, Nr. 2, p. 60-61
Černeckis V. Veršvai // Kauno tiesa. –1969, birž. 29 Kapinynas ir piliakalnis Kaune.
Černiauskaitė R. Bandymai įminti Vorutos mįslę // Anykšta. – 1993, lapkr. 10, Nr. 2
Černiauskas M. Archeologijos paminklai – seniausi kultūros liudininkai // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1974, geg. 18
Černiauskas M. Archeologijos paminklų apsauga // Kolūkiečio kalendorius. – V., 1970. – P. 83-84
Černiauskas M. Archeologiniai akmenys // Kolūkiečio kalendorius. – V., 1970. – P. 84-86
Černiauskas M. Aukuro akmuo // Mūsų gamta. – 1973, Nr. 2, p. 8 Daukonys (Radviliškio raj.).
Černiauskas M. Gaštynų megalitinis paminklas // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 7, p. 60 Kurtuvėnų (Šiaulių raj.) apylinkės akmuo.
Černiauskas M. Jesli znajdziesz na polu kamień niezwykly... / M. Czerniauskas // Czerwony sztandar. – 1972, vas. 10 Maseliškių-Paraisčių (Vilniaus raj.) akmuo.
Černiauskas M. Ką akmenys byloją? // Kauno tiesa. – 1971, rugpj. 1. – Tas pat: Tarybinė Klaipėda. – 1971, rugpj. 3; Panevėžio tiesa. – 1971, rugpj. 4. – Antr. skirtingos
Černiauskas M. Kultūros paminklai – liaudies turtas // Tarybų darbas. – 1958, Nr. 4, p. 21-22
Černiauskas M. Kultūros paminklai miškuose ir mes // Girios: “Mūsų gamtos” priedas. – 1969, Nr. 10, p. 8
Černiauskas M. Labūnavos kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 47-49 Kėdainių raj.
Černiauskas M. Milžinkapiai byloja // Valstiečių laikraštis. – 1965, liep. 9.Apie Ignalinos rajono piliakalnius ir pilkapynus
Černiauskas M. Noliškių (Šiaulių raj.) pilkapių tyrinėjimai 1973 ir 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 56-60
Černiauskas M. Pėdos akmenyje // Valstiečių laikraštis. – 1973, saus. 30
Černiauskas M. Saugokime archeologinius akmenis // Pirmyn (Molėtai). – 1973, rugs. 11
Černiauskas M. Saugokime archeologinius akmenis // Švyturys (Kretinga). – 1971, rugpj. 3; Nauja vaga (Ignalina). – 1971, rugpj. 12; Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, rugpj. 21, p. 3; Banga (Klaipėda). – 1971, rugs. 23, p. 3.
Černiauskas M. Saugokime archeologinius paminklus // Šviesa (Jurbarkas). – 1965, rugpj. 5. – Tas pat: Švyturys (Kretinga). – 1965, rugpj. 10
Černiauskas M. Vilniaus stabakūliai // Švyturys. – 1976, Nr. 5, p. 28-29
Černiauskas M. Žvalgomieji kasinėjimai 1978 ir 1979 metais Kėdainių rajone // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 122-125 Gailiakaimio ir Liliūnų kapinynai.
Černiauskas M., Savickas P.  Saugoti rajono istorinius ir archeologinius paminklus // Lenino keliu (Priekulė). – 1956, saus. 12
Černiauskas M., Survilienė N. Nauji duomenys apie senovės paminklus // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1979, lapkr. 14 Pakiršinių ir Raginėnų-Stūriškių kapinynai.
Černiauskas P. Užmirštas milžinkapis // Valstiečių laikraštis. – 1972, geg. 20 Merkinės (Varėnos raj.) piliakalnis.
Česas V. Gal dar ne viskas prarasta...// Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 42, p. 14 Pernaravos (Kėdainių raj.) apylinkių sunaikinti piliakalniai (?).
Česnavičius J. Kelionė į senąją Lietuvos sostinę // Aušra (Seinai). – 1980, Nr. 1, p. 18-20 Kernavės piliakalnių tyrinėjimai.
Česnė // Vilniaus žinios. – 1905, kovo 30 (bal. 12), p. 4. Ardoma pilaitė (Telšių raj.), randama kaulų ir senienų.
Česnīs G. Triju Latvijas otrā gadu tūkstoša kraniologisko sēriju analīze pēc nemetriskajām pazīmēm // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1987, t. 15, p. 121-126
Česnių kaimas (Telšių v.) / Švilpukas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1934, Nr. 9, p. 2 Sunaikinta Pilalė, ardomas kapinynas.
Česnys B. Šatrija // Draugija. – 1909, t. 7, Nr. 26, p. 125-130. Šatrijos (Telšių raj.) kalnas; minimi 1908 m. mėgėjiškų kasinėjimų radiniai.
Česnys G. “Mažas paminklas Marijai” // Dienovidis. – 1994, Nr. 38, p. 2-3.
Česnys G. A Marija Gimbutas Memorial Conference // Homo: Zeitschrift für vergleichende Biologie der Menschen (Stuttgart; Jena; New York). – 1995, Nr. 1 M. Gimbutienės mirties metinės
Česnys G. Ankstyviausi mūsų etninės istorijos puslapiai antropologo akimis // Lietuvių katalikų mokslų akademijos XV suvažiavimo pranešimų tezės. – V., 1991. – P. 23-24
Česnys G. Antropologija apie baltų genčių susidarymą // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 2, p. 31-33
Česnys G. Antropologinės lietuvių tautos etnoso šaknys // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 5-16. – Perspausdinta iš: Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 1, p. 4-10
Česnys G. Antropologinės mūsų šaknys // Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 1, p. 4-10. – Perspausdinta Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 5-16
Česnys G. Archeologų konferencija Dubline // Gimtasis kraštas. – 1989, lapkr. 30, p. 4-5
Česnys G. Changes in body stature of Lithuanians during millenia A.D. // II nd Anthropological Congress of Aleś Hrdlička. – Praha, 1982. – P. 407-410
Česnys G. Cranialogical characteristics of the 14th-17th CC. population in Lithuania // Przegląd Antropologiczny (Poznań). – 1977, t. 43, sąs. 2, p. 347-356
Česnys G. Craniological characteristics of the 14th- 17th C population in Lithuania. 1. Male crania // Przegląd Antropologiczny (Poznań). – 1976, t. 42, sąs. 2, p. 233-243
Česnys G. Ethnogenesis of the Lithuanian people according to medieval craniological data a multivariate approach // Populations of the Nordic countries: Human population biology from the present to the Mesolithic: Abstracts. – Lund, 1990. – P. 9
Česnys G. I m.e. tūkstantmečio vidurio Lietuvos gyventojų paleodemografijos metmenys (Plinkaigalio kapinynas) // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 148-150 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Česnys G. II m.e. tūkstantmečio pietų Lietuvos gyventojų kraniologija ir paleodemografija // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 151-152 Leipalingio (Lazdijų raj.) ir Bazorų (Alytaus raj.) kapinynų medžiaga.
Česnys G. II-IV a. Kalnelių žmonės antropologijos požiūriu // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 146-148 Kalneliai (Šiaulių raj.).
Česnys G. III-XI a. žemaičiai kraniologijos atžvilgiu // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 141-151
Česnys G. Jakštaičių XIV-XVII a. gyventojų paleodemografija ir antropologija // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 152-170
Česnys G. Jonas Basanavičius – antropologas // LIM, 1988 metai. – V., 1989. – P. 29-40
Česnys G. Jonas Basanavičius – antropologas // Mokslas ir gyvenimas.– 1981, Nr. 11, p. 10-11
Česnys G. Jono Basanavičiaus antropologinis palikimas (analizė ir interpretacija) // Medicina. – 1985, t. 24, p. 156-173
Česnys G. Jonui Basanavičiui // Literatūra ir menas. – 1989, Nr. 32, p. 7 Konferencija Bulgarijoje.
Česnys G. Jotvingių antropologija // Iš lietuvių etnogenezės.– V., 1981. – P. 47-59
Česnys G. Kas buvo viduramžių vilniečiai? // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 6, p. 8-9
Česnys G. Lietuviai XIV amžiaus pabaigoje – XVIII amžiuje (antropologijos bruožai) // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 167-170
Česnys G. Lietuvių antropologinis tipas // Mokslas ir gyvenimas. – 1975, Nr. 10, p. 38-41
Česnys G. Lietuvių etninės paleoantropologijos pagrindai. – V., 1990. – 55 p.
Česnys G. Lietuvių kraniologijos dabartis ir gairės rytdienai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 62-70
Česnys G. Lietuvos gyventojai XIV-XVII amžiais // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 5, p. 22-23
Česnys G. Lietuvos II-V a. plokštinių kapinynų žmonės (antropologinė apžvalga) // Lietuvos archeologija.– 1981, t. 2, p. 92-110 Rec.: Rösing F.W. // Homo (Stuttgart; Jena; New York).– 1982, t. 33, sąs. 2-3, p. 155.
Česnys G. Lietuvos žmonių gyvenimo trukmės dinamika per du tūkstantmečius // Medicinos istorija ir praktika. – 1997, Nr. 1, p. 28-29
Česnys G. Marija Gimbutas in My Life: Some Reminiscences // From the Realm of the Ancestors: An Anthology in honor of Marija Gimbutas. – Manchester, 1997. – P. 26-31 M. Gimbutienė
Česnys G. Mūsų ūgis per du tūkstantmečius // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, Nr. 11, p. 21-23
Česnys G. Naujas XV-XVI a. dzūkų antropologijos paminklas (Vinkšninių senkapis) // Šiuolaikiniai medicinos mokslo laimėjimai: Respublikinės mokslinės konferencijos tezės. – V., 1990. – P. 10 Vinkšninės (Alytaus raj.).
Česnys G. Neolitinės kaukolės iš Plinkaigalio // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 16-19 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas. 
Česnys G. On the craniology of the Balts // Ethnogenese europäischer Volker. Hrsg. W. Bernhard, A.Kandler-Pälsson. – Stutgart; New York, 1986. – P. 349-361
Česnys G. Osteologijos pagrindai archeologams. Kurso atmena ir pratybų nurodymai. – V., 1988. – 58 p.
Česnys G. Paleodemografija ir antropologija // Lietuvos archeologija. – V., 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 89-100
Česnys G. Paleodemography of Iron age man in Lithuania // Historicka demografie (Praha). – 1987, Nr. 11, p. 9-20
Česnys G. Pažvelkime į veidą žmogui, kursai gyveno prieš 8000 metų / Kalbėjosi Vida Petrauskaitė // Veidas. – 1994, Nr. 32, p. 18-19
Česnys G. Plinkaigalio gyventojų paleodemografija, antropologija ir populiacinė genetika // Lietuvos archeologija (V.). – 1993, t. 10, p. 182-196
Česnys G. Rimutė Rimantienė: asmenybės fenomenas // Lietuvos aidas. – 1995, spal. 24, p. 15
Česnys G. Suvalkiečių kilmė antropologijos duomenimis // Marijampolė: miestas ir žmonės Lietuvos istorijoje. – Marijampolė, 1992. – P. 5-13
Česnys G. Šapnagių (Akmenės raj.) senkapiai ir feodalizmo laikotarpio šiaurės žemaičių telšiškių antropologija // MADA. – 1987, t. 3, p. 48-58
Česnys G. Šis tas apie Juchnovo kultūros žmonių antropologiją // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 242-244
Česnys G. The Neolithic and Bronze Age Man in the South-East Baltic Area // Homo (Berlin; Frankfurt). – 1991, Nr. 1, p. 1-20; Nr. 2, p. 130-149; Nr. 4, p. 242-243
Česnys G. Visi mes čia vienodai seniai gyvename ir esame kraujo broliai. Kas buvo XIV-XVIII a. vilniečiai antropologijos požiūriu // Lietuvos aidas. – 1996, geg. 11, p. 16-17
Česnys G. XIV-XVII amžių Alytaus gyventojų paleodemografija ir kraniologija (preliminariniai duomenys) // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 120-126 Alytaus kapinynas.
Česnys G. Žemaičių antropologinis tipas ir jo kilmė // Žemaičių žemė. – 1998, Nr. 1, p 5-7.
Česnys G. Žemaičių mini akademija Varniuose // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 35, p. 16 Apie konferenciją Vilniuje.
Česnys G., Balčiūnienė I. Senųjų Lietuvos gyventojų antropologija. – V., 1988. – 199 p. Rec.: Butrimas A. Lietuvos viduramžių gyventojai // Literatūra ir menas. – 1989, Nr. 22, p. 5.                                                                                                                      Aptariama XIV-XVII a. kapinynų antropologinė medžiaga.
Česnys G., Barkus A., Jankauskas R. IV-Va. Kalniškių plokštiniame kapinyne palaidotų žmonių kraniologija // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 131-134 Kalniškiai (Raseinių raj.).
Česnys G., Binkauskaitė I., Mitraitė E. Nauji vėlyvojo feodalizmo rytų aukštaičių – kupiškėnų antropologiniai radiniai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 210-212 Plundakai, Elniškių ir Paketurių (Kupiškio raj.) kapinynai.
Česnys G., Bunikis J. Viduramžių vilniečių kraniologija // Medicina. – 1994, t. 31, p. 79-88
Česnys G., Jankauskas R. Viduramžių alytiškių antropologija // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 26-33
Česnys G., Jankauskas R. XVI-XVIII a. Rusnės gyventojų antropologijos ir paleopatalogijos metmenys // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 130-133 Rusnė (Šilutės raj.).
Česnys G., Jankauskas R. XV-XVII a. Varnių kapinyną palikusios populiacijos kraniologija, rekonstrukcinė somatologija ir paleopatalogija // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 212-215
Česnys G., Mitraitė E., Binkauskaitė I. Gyventojų biologinės istorijos metmenys // Alytaus miesto ir apylinkų istorijos bruožai. – V., 1989. – P. 72-73
Česnys G., Mitraitė E., Binkauskaitė I. Kuršų žmonės: kuršiai ar žemaičiai // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 51-53
Česnys G., Pavilionis S. Lietuvos antropologijos bibliografija (1470-1970). – V., 1974. – 236 p
Česnys G., Tautavičiūtė R. 1979 m. kasinėtų Žemaitijos senkapių antropologinė charakteristika // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 126-129 Arglaičiai ir Paprūdžiai (Raseinių raj.) bei Šapnagiai (Akmenės raj.).
Česnys G., Urbanavičius V. Archeologiniai tyrinėjimai Kavarsko vienkiemiuose // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 162-167
Česnys G., Urbanavičius V. Diktarų (Anykščių raj.) senkapis // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 191-202
Česnys G., Urbanavičius V. Gėluvos kalvinistų bažnyčios ir kapinių tyrinėjimai 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. P. 158-162 Gėluva (Raseinių raj.).
Česnys G., Urbanavičius V. M. e. I tūkstantmečio vidurio rytų Lietuvos gyventojų antropologija // MADA. – 1984, t. 4, p. 56-68
Česnys G., Urbanavičius V. Materials on the historical demography of Lithuania in the 14th-18th cc // Anthropologie (Brno). – 1978, t. 16, sąs. 3, p. 195-203
Česnulevičius L. Lietuvos kunigaikštystės sostinė // Mažoji Lietuva (Klaipėda). – 1990, Nr. 39, p. 5 Tyrimai Kernavėje
Čia brolių kaulai, tėvų kapai // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1972, saus. 22 Uoginių (Kupiškio raj.) kapinės.
Čia dar slepiasi mūsų senovės garbinga praeitis // Kaimynas (Klaipėda). – 1932, Nr. 29, p. 113 Apuolė (Skuodo raj.).
Čia, kur mūsų praeities užkasti turtai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1930, birž. 29 Kopūstų-Dargužių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Čiapas J. Archeologų konferencija // Vakarinės naujienos. – 1963, geg. 11 Minske.
Čibas V. Verknė-Vytautava-Alkaitis // Ateitis. – 1944, vas. 24. Žuklijų (Trakų raj.) piliakalnis.
Čibiras L., Labanauskas K. Ko vertas sulaukėjęs medelynas? // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 39, p. 3
Čičinskas K. Šatrija // Sariai ir Luokė. – V., 1979. – P. 43-50. – (Socializmo laimėjimai Lietuvoje)
Čičinsko piliakalnis / Jaunimo Draugas // Panevėžio balsas. – 1932, Nr. 39, p. 4 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Čičiškina S. Įdomus radinys // Tiesa. – 1971, lapkr. 12 Genaičių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Čiegis J. Du seneliai // Tarybinis balsas (Ukmergė). – 1958, birž. 5 Mateikiškių-Pilionių piliakalnis (Ukmergės raj.).
Čilinskas V. Palangoje prabilo senkapiai // Stalinietis (Kretinga). – 1961, bal. 19
Čilvinaitė M. “Perkūno kolka” ir kiti gydymo būdai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1937, Nr. 1, p. 84-85 Apie akmeninius kirvius.
Čiobiškis. Reikėtų saugoti senovės kapus // XX amžius. – 1936, liep. 31, p. 6 Neries kair. krante, į vakarus nuo Čiobiškio, vėjas pusto kapinyną.
Čiubrinskas V. 1992 m. archeologinių ir etnologinių lauko tyrimų rezultatų aptarimas Vilniaus universitete // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 219-220
Čiurinskaitė E. Ant devinto rago kavoliai kalė // Moksleivis. – 1987, Nr. 10, p. 10-11
Čivilytė A., Zabiela G. Prano Kulikausko bibliografija // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 10-17
Čivylius J. Kernava // Diena. – 1931, Nr. 1, p. 11 Kernavės (Širvintų raj.) piliakalniai ir Mitkiškių (Trakų raj.) akmuo.
Čižas S. Mokytojas-kraštotyrininkas // Tarybinis mokytojas. – 1956, rugpj. 9, Nr. 32 Apie renkantį ir archeologinius radinius H. Lizdenį.
Čyžius J. Kodėl Viršupį vadiname Žirgo gatve ? // Literatūra ir menas. – 1971, Nr. 6, p. 10 Dėl Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vasaros rezidencijos Vilniuje.
Dabartinės Marvelės vietoje gyvenęs žmogus buvo ypač sėslus // Kauno diena. – 1993, kovo 23, p. 1 Marvelės kapinynas.
Dąbrowska T. Uwagi o związkach kulturowych między kulturą przeworską i kulturą zachodnio bałtyjską w okresie w pływow rzymskich // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 201-212
Dąbrowski J. Epoka brązu w północno-wschodnej Polsce. – Białystok, 1997. – 185 p.
Dąbrowski J. Problemy epoki brązu w Polsce północno-wschodniej // Węzłowe problemy pradziejów Polski północno-wschodniej. – Olsztyn, 1970. – P. 25-31
Dąbrowski J. Z problematyki II okresu epoki brązu w pólnocno-wschodnej Polsce // Komunikaty Mazursko-Warmyńskie (Olsztyn). – 1963, Nr. 2, p. 169-180 Plačiai apie Juodkrantės keramiką.
Dąbrowski J. Z problematyki wytwórczości metalurgicznej epoki brązu w północno-wschodnej Polsce i na terenach sąsiednych // Archeologia Polski (Warszawa). – 1968, t. 13, sąs. 1, p. 151-187
Daglėnai (Pušaloto v.) // Ūkininkas. – 1926, Nr. 42, p. 8 Deglėnų (Pasvalio raj.) kapinynas.
Daiga J. Karavīra aproce // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 174-197
Dailidė P. Baltijos valstybių archeologų konferencija Rygoje / Pikulis // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 21, p. 4
Dailidė R. Radiniai Valdamuose // Tarybinis mokytojas. – 1963, spal. 20 Valdomų (Šiaulių raj.) kapinynas.
Dainauskas J. Būtina tęsti Medininkų pilies atstatymą // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 14-15 Medininkų pilis
Dainauskas J. Medininkų pilies senovė // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 31-33 Medininkų pilis
Dainauskas J. Sūduvių praeities tyrinėjimai tęsiami // Draugas (Chicago). – 1974, saus. 26
Dainava turtingas senienomis kraštas / J. Ašm. // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 21 (Nr. 389), p. 4.
Dainius A. Legenda apie suakmenėjusią merginą // Mažeikių tiesa. – 1950, liep. 5 Repšiai (Mažeikių raj.).
Dainytė L. Užžėlusiu taku // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, rugs. 4, p. 3 Dėl Paplienijos piliakalnio.
Dainos Pilies kalne // Vakarinės naujienos. – 1971, birž. 5 Rokantiškių (N. Vilnia) piliavietė.
Dakanis B. Aluonos pilkapynas; Bagdononių piliakalnis; Beižionių pilkapynas; Čižiūnų Milžinkapis; Drabužninkų pilkapynas; Dusmenų pilkapiai; Eitulionių-Migliniškių pilkapynas; Jurgionių kapinynas; Kryžkelio-Zabarijos pilkapiai; Lavariškių pilkapynas; Mirgelių-Nupronių piliakalnis; Mitkiškių Kryžiaus akmuo; Monių-Dargonių pilkapiai; Mošos-Naujasodžio pilkapynas; Naravų piliakalnis; Paaliosės pilkapiai; Padvariškių-Blagodatnos pilkapynas; Padvariškių pilkapynas; Purvynų kapinynas; Senųjų Trakų senovės gyvenvietė; Skersabalės pilkapynas; Strakiškių senovės gyvenvietė; Toleikių senovės gyvenvietė; Totoriškių pilkapis; Valuškių pilkapynas; Varliškių pilkapis; Žemųjų Semeniukų pilkapiai [visi Trakų raj.]; Baraučiznos kapinynas; Gaičiūnų kapinynas; Užulėnio-Gružų kapinynas; Pamūšio kapinynas; Pavydžių piliakalnis ir pilkapynas [visi Ukmergės raj.]; Pavyžinčio pilkapynas [Utenos raj.]; Svironių pilkapynas [Vilniaus raj.]; Paežerinės pilkapiai; Vyželių pilkapynas [abu Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 15, 16, 18-22, 27, 28, 34-35, 39-41, 50-51, 58, 92-93, 95, 97, 102-103, 107, 161, 335, 372, 386.
Dakanis B. Archeologijos paminklai – senų senovės palikimas // Lietuvos kultūros kongresas. – V., 1991. – P. 643-650
Dakanis B. Archeologijos paminklai –senų senovės palikimas // Lietuvos kultūros būklė: Memorandumo medžiaga. – V., 1990. – P. 38-45
Dakanis B. Archeologijos paminklų apskaita Lietuvoje // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 98-108
Dakanis B. Archeologijos paminklų kartografavimas Lietuvos TSR // 1967-1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987 m. rugsėjis). – V., 1987. – P. 37-49
Dakanis B. Archeologinių paminklų žvalgymas 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 93-98 Kaišiadorių, Pasvalio, Utenos, Vilniaus rajonai.
Dakanis B. Auksūdžio archeologijos paminklai // Švyturys (Kretinga). – 1992, spal. 7, 10
Dakanis B. Avilčių kapinynas; Baltadvario pilkapynai; Baltišiaus-Skudutiškio pilkapynas; Beinašalio pilkapynas; Bendžiukų kapinynas ir senov. Gyvenvietė; Bučeliškės-Rudesėlės pilkapynai; Gudelių pilkapynas; Graužinių kapinynas; Budriškių pilkapynai; Janonių pilkapynas; Kijėlių pilkapiai; Laičių kapinynas; Lakajų pilkapynas; Mintaučkių-Pavyžinčio pilkapynas; Miškiškių pilkapynas; Napriūnų pilkapynas; Padumblės-Pavyžinčio pilkapynas; Padumblės pilkapynas; Padumblės-Sližiškių pilkapynas; Pakamonio kapinynas; Pastovėlio pilkapis; Pašekščių pilkapynas; Piešiškių pilkapynas; Rudesos pilkapis; Šlavinkos pilkapiai; Vanaginės pilkapiai; Voverių pilkapiai; Vorėnų pilkapynas; Voronių pilkapynas [visi Molėtų raj.]. Jašiūnų pilkapynas; Jundziliškių pilkapynas; Jurgionių pilkapynas; Kaniūkų pilkapynas; Mištūnų kapinynas; Žygmantičkių pilkapynas; Reistinių pilkapiai; Senųjų Macelių pilkapynas; Senųjų Miežionių pilkapiai; Skaivonių pilkapiai; Tadaravo-Mikoliškio pilkapynas; Reistinių pilkapynas; Tetėnų pilkapynas; Valakavičių pilkapynas [visi Šalčininkų raj.]. Jutonių pilkapynas (Švenčionių raj.) // Kultūros paminklų enciklopedija.– V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 180-183, 190, 193, 194, 196, 197, 200, 202, 203-205, 208, 212, 229, 230, 241, 249, 252, 258, 261, 314
Dakanis B. Avilčių senkapiai // Pirmyn (Molėtai). – 1979, geg. 29
Dakanis B. Bandomieji kasinėjimai Kelmės rajone 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 94-98 Budraičių kapinynas, Lapučių ir Noruišių pilkapiai.
Dakanis B. Juknaičių ir Raginėnų senovės gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 24-26 Juknaičiai (Šilutės raj.) ir Raginėnai (Radviliškio raj.).
Dakanis B. Kelmės rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 183-187 Palukojo pilkapiai, Dimgailių, Junkilų, Naukaimio ir Užvenčio kapinynai.
Dakanis B. Klaipėdos rajono senkapiai // Muziejai ir paminklai (V.). – 1983, sąs. 5, p. 40-53
Dakanis B. Klaišių (Truikinų) plokštinio kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 72-74 Skuodo raj.
Dakanis B. Lapučių kaimo senkapis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1974, rugs. 19, p. 3-4 Lapučių-Kelmynų (Kelmės raj.) pilkapiai.
Dakanis B. Mažai žinomi I tūkstantmečio ir II tūkstantmečio pradžios kapinynai // Muziejai ir paminklai (V.). –1991, sąs. 9, p. 8-37 Pateikti duomenys apie 45 kapinynus.
Dakanis B. Mažai žinomi I-IV a. pilkapiai // Muziejai ir paminklai. – 1985, sąs. 7, p. 56-64
Dakanis B. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. – 1994, t. 1, p. 35-60 Pateikiama žinių apie 62 piliakalnius.
Dakanis B. Mažai žinomi V-XII a. rytų Lietuvos pilkapiai // Muziejai ir paminklai. – 1987, sąs. 8, p. 57-68 Skelbiami duomenys apie 45 pilkapių grupes.
Dakanis B. Mažeikių rajono archeologinių paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 187-191 Lėlaičių kapinynas, Ritinės piliakalnis, Purvėnų pėduotas akmuo.
Dakanis B. Nauja archeologinių akmenų grupė Lietuvoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 106-110 Akmenys su kelių mažų dubenėlių duobutėmis.
Dakanis B. Naujosios Vilnios pilkapynas // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – V., 1988. – T. 1, p. 561
Dakanis B. Obelių ir Gaiciūnų senkapiai // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1980, saus. 3, p. 3-4
Dakanis B. Piepalių-Lopų plokštinio kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 43-44 Radviliškio raj.
Dakanis B. Pilkapiai Vilniaus mieste // Vakarinės naujienos. – 1982, rugs. 16 Netoli N. Vilnios.
Dakanis B. Pilsūdų senovės gyvenvietė // Artojas (Šilalė). – 1979, kovo 1
Dakanis B. Radiniai prie Saločių // Kraštotyra. – V., 1984. – Kn. 18, p. 99-102 Šalnaičių (Pasvalio raj.) pilkapiai, gyvenvietė, 
Dakanis B. Rajone – archeologinė ekspedicija // Naujas rytas (Raseiniai). – 1974, rugs. 14
Dakanis B. Senovės gyvenviečių tyrinėjimai Radviliškio rajone 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 37-39
Dakanis B. Senųjų Alksnėnų akmuo su ženklais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 447-449. Marijampolės raj.
Dakanis B. Stungių plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 45-47 Joniškio raj.
Dakanis B. Šašių kapinyno (Radviliškio raj.) žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 70-71
Dakanis B. Šiaulių miesto ir rajono archeologinių paminklų žvalgymai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 99-102 Ir Rokantiškių (Naujoji Vilnia) pilavietė.
Dakanis B. Tverijoniškių ir Maironių senkapiai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1974, lapkr. 6
Dakanis B. Valstybės archeologijos komisijos archeologinė medžiaga (1919-1925) // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 90-94
Dakanis B., Kuncevičius A. Bazorų senkapiai // Komunistinis rytojus (Alytus).– 1981, geg. 23
Dakanis B., Kuncienė O. Popų-Vingelių pilkapynas [Trakų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 95
Dakanis B., Merkevičius A. (jaun.). Nauji duomenys apie Radviliškio rajono archeologijos paminklus // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 179-181
Dakanis B., Merkevičius A. (jaun.)., Zabiela G. Skuodo rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 181-184 Plačiau apie Puodkalių kapinyną.
Dakanis B., Ostrauskas T., Strazdas A. Archeologiniai žvalgymai Balsupiuose // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 145-146 Marijampolės raj.
Dakanis B., Strazdas A. Archeologijos vertybių žvalgymas Kėdainių ir Šiaulių apskrityse // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 287-289 Pilionių (Naujupio) piliakalnis (Kėdainių raj.), Plauciškių (Pakruojo raj.) pilkapiai.
Dakanis B., Strazdas A. Joniškio rajono kapinynų žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai 1995 m. // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 104-106 Budraičių kapinynas.
Dakanis B., Škimelis A. Varsėdžių kapinynų tyrinėjimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 145-149 Šilalės raj.
Daktaraitytė L. Ką kalneliai pasakoja // Nauja vaga (Ignalina). – 1973, rugs. 6, 8 Rajono archeologiniai paminklai.
Dalinkevičius J. Paleolito klausimas Lietuvoj // Kūryba. –1944,  Nr. 3, p. 181-183
Dalinkevičiūtė U. Archeologiniai kasinėjimai Baičiuose // Banga (Klaipėda). – 1989, rugpj. 3 Baičių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Dalis Rambyno nugriuvo // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1928, liep. 27
Dalsze badania podziemi katedry // Słowo. – 1931, rugs. 15, p. 3. Vyskupų kapai.
Dalsze badania w Bazylice Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1931, rugs. 15, p. 3
Dalsze odkrycia przy ul. Ostrobramskiej. Starožytne schody 8 metrów pod ulicą // Słowo. – 1926, kovo 31, p. 2 Vilnius.
Dalsze odkrycia w grobach królewskich. Badania  szczątków królewny Barbary // Kurjer Wileński. – 1931, spal. 29, p. 2
Dambrauskaitė G. Iš Biržų istorijos. Pilies legenda // Raudonasis artojas (Biržai).   – 1957, saus. 8
Dambrauskas A. A.a. kan. Žadeikis // Rytas. – 1933, gruod. 7, p. 7
Dambrauskas A. Benediktinų vienuolyno lobyje – unikalios lietuviškos ir vakarų Europos monetos // Kauno diena. – 1995, kovo 9, p. 1, 3 Kaune 1995 m. kovo 1 d. rastas lobis.
Dambrauskas A. Žvyryne  rado žmogaus kaukolę // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 41, p. 11 Milžemių (Kėdainių raj.) kaime.
Dambrauskas A., Sėlenis D. Kauno požemių paslaptys // Kauno diena. – 1995, liep. 21, p. 5 Kauno pilis ir miestas
Dambrauskas K. Archeologijos profesorius lankėsi Šiauliuose // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1937, Nr. 22, p. 1 C. Engelis “Aušros” muziejuje.
Damijonaitis J. Krašto mokslo skaitymų rinkinys. – 2-asis leid. – K., 1928. – 160 p Su ištraukomis iš A. Aleknos, M. Biržiškos, Šatrijos Raganos, A. Vireliūno knygų ir straipsnių apie kai kuriuos piliakalnius, lietuvių gentis, senąjį tikėjimą.
Daminaitis V. 1992 metų Vilniaus šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino bažnyčios archeologinių tyrimų apžvalga // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 212-214 Vilniaus miestas
Daminaitis V. 1994 m. archeologiniai tyrimai Vilniuje, Trakų g, Nr. 11 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 245-246 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Archeologiniai tyrinėjimai Savičiaus g. 6. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 16-19 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Archeologinių tyrinėjimų Katedros a. Nr. 1 (aplink bokštą) apžvalga // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 196-197 Varpinės aplinka.
Daminaitis V. Buvusių Oskierkų rūmų teritorijos (Vilniuje) archeologiniai tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 125-127 Vilniaus miesto tyrinėjimai
Daminaitis V. Lietuvos archeologų atradimas // Draugas (Chicago). – 1996, gruod. 12 Jėzuitų vienuolyno teritorijoje “šventykla”.
Daminaitis V. Nauji duomenys apie Vilniaus senamiesčio pietvakarinės dalies praeitį // Mokslo Lietuva. – 1992, Nr. 13, p. 4-5 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Teatro ir muzikos muziejus Vilniuje, Vilniaus g. 41 // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 48-49 Vilniaus senamiestis
Daminaitis V. Tyrinėjimai šv. Pranciškaus ir Bernardinų bažnyčios šventoriuje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 341-342 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Tyrinėjimai Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 345-346 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Tyrinėjimai Vilniuje, Gaono g. 4 kieme // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 373 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Vilniaus pilys // Trimitas. - 1996, Nr. 1, p. 11. Vilniaus pilys
Daminaitis V. XVI a. metalo liejyklos Vilniuje // Kultūros barai. – 1988, Nr. 4, p. 48-50 Vilniaus senamiestis
Damulytė J. Katedros aikštėje rasta unikalių istorijos paminklų // Lietuvos aidas. – 1996, birž. 20, p. 3 Vilniaus pilys
Danilaitė E. Ankstyvosios brūkšniuotosios keramikos kilmės klausimu // MADA. – 1966, t. 2, p. 111-125
Danilaitė E. Archeologiniai tyrinėjimai Kiauleikiuose // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1961, t. 3, p. 101-124, 341-342 Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinynas.
Danilaitė E. Brūkšniuotoji keramika Lietuvoje // Spalio revoliucija ir visuomeniniai mokslai Lietuvoje. – V., 1967. – P. 229-231
Danilaitė E. Brūkšniuotosios keramikos gyvenvietė Vakarų Lietuvoje // MADA. –1964, t. 2, p. 23-39 Paplienija (Telšių raj.).
Danilaitė E. Brūkšniuotosios keramikos išnykimo Lietuvoje klausimu // MADA. – 1967, t. 1, p. 35-50
Danilaitė E. Ėgliškių, Kretingos raj., pilkapių tyrinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 39-43
Danilaitė E. Lietuvos brūkšniuotosios keramikos ornamentas // MADA. – 1968, t. 1, p. 41-57
Danilavičius E.  Gdyby kamienie przemówiły // Czerwony sztandar. – 1957, gruod. 1 Rokantiškių (Naujoji Vilnia) pilis.
Danilavičius E.  Zaniedbany zabytek historyczny // Czerwony sztandar. – 1956, gruod. 21 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Danilavičius E. Wyprawa do Kiernawy //Czerwony sztandar. – 1957, gruod. 3
Danilevičius E. Domininkonų požemio paslaptis // Vakarinės naujienos. – 1960, kovo 23 Vilnius.
Danilevičius E. Kernavė // Tiesa. – 1958, lapkr.  30
Danilevičius E. Kernavė // Tiesa. – 1969, rugpj. 3, p. 4
Danilevičius E. Medininkai // Tarybinis mokytojas. 1969, rugpj. 1, p. 4 Pilis, Vilniaus raj.
Danilevičius E. Pilaitė // Draugystė (Vilnius). – 1978, saus. 14
Danilevičius E. Piliakalnis ar ganykla? // Valstiečių laikraštis. – 1973, birž. 12 Turgelių (Šalčininkų raj.) piliakalnis.
Danilevičius E. Vilnietis – tarptautinės organizacijos narys // Vakarinės naujienos. – 1982, rugs. 30, p. 1 V. Jurkštas – archeomuzikos studijų narys.
Danilevičius E. Vilniuje... Prieš 75 metus... Prieš 50 metų // Vakarinės naujienos. – 1983, spal. 8 Apie Vilniaus pilies griuvėsius.
Daniliauskas A. Archeologinių žvalgymų keliais // Panevėžio tiesa. – 1959, birž. 10 Akmens amžiaus radiniai Tiltagaliuose.
Daniševičius M. Mokslininkams žinotina // Lietuvos žinios. – 1913, geg. 18 (31), p. 3. Pakruojo-Noreikonių kapinyno radiniai.
Daniulaitis G. Piliakalniai Lietuvos kraštovaizdyje // Statyba ir architektūra. – 1975, Nr. 6, p. 30-32
Danta K. Lietuvos piliakalniai atskleidžia mūsų istorijos paslaptis / Kl. Da. // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 34, p. 573-574.
Dar  nesutvarkytas Utenio piliakalnis // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 26, p. 7A Narkūnai (Utenos raj.).
Dar apie Šventviečių saugojimą // Jaunoji karta. – 1937, Nr. 42, p. 864 Rambynas.
Dar archeologinių radinių // Trimitas. – 1926, Nr. 47, p. 1445 Draustinės (Veliuonos apyl.), miško kapinynas ir Bereiviškių (Jurbarko raj.) monetų lobis.
Dar daug randa archeologinių radinių / J. Pr. // Lietuvos aidas. – 1938, lapkr. 21 (Nr. 528), p. 7. Apie Tverų (Plungės raj.) apylinkes, nekonkretus.
Dar dėl Pilies kalno // Lietuvos žinios. – 1912, bal. 5 (18). V. Šukevičiaus protesto ištrauka.
Dar dėl Pilies kalno // Viltis. – 1912, vas. 8 (21), p. 4.
Dar dėl senovės iškasimų Linkūnuose // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, rugs. 18, p. 3 Linkūnų kapinynas prie Tilžės.
Dar kartą  svarstė Kauno pilies likimą // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 21, p. 5
Dar kartą dėl kultūros paminklų apsaugos / Kulikauskienė R., Kulikauskas P., Merkys V., Tautavičius A., Jasas R., Lasavickas S., Baliūnas V. // Komjaunimo tiesa. – 1958, liep. 9
Dar vienas piliakalnis / Vl-te. // Šaltinis (Marijampolė). – 1926, Nr. 36, p. 536. Masališkės (Varėnos raj.).
Darbai Apuolėje // Rytas. –1931, rugpj.  25, p. 5
Darbai Gedimino kalne // Vakarinės naujienos. – 1987, birž. 23, p. 1
Darbai Kauno pilyje // Tiesa. –1958, spal. 10 Kauno pilis.
Darbėnai. Moksliški kasinėjimai piliakalnyje // Mūsų rytojus. – 1933, rugs. L, p. 5 Įpilties (Kretingos raj.) piliakalnis.
Darbingo mokslininko sukaktuvės // Draugas (Chicago). – 1974, gruod. 17 Jonas Puzinas, 40 metų mokslinio darbo.
Darbininkai rado auksinių pinigų // Darbas. – 1936, spal. 22, p. 5 Gėluvos (Raseinių raj.) lobis.
Darbininkai rado nepaprastą radinį // Darbas. – 1936, spal. 24, p. 5 Gėluvos (Raseinių raj.) lobis.
Darbštus mokytojas surinko daug įdomių retenybių // Lietuvos aidas. – 1933, saus. 27, p. 8. Akmeniniai kirviai, Būdautiškės (Prienų raj.).
Darbutaitė L. Istorikai – ne tarakonai. Jiems retkarčiais moka algas // Respublika. – 1995, spal. 9, p. 14 Lietuvos istorijos instituto archeologų ekspedicijos.
Dargaitė Z. Žemaitiškos žemės sauja Vilniaus Bernardinų kapinėse // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, gruod. 7 Apie E. M. Brenszteiną.
Dargis A. Pasivaikščiojimai su miestą mylinčiais žmonėmis // Nemunas (Kaunas). – 1977, Nr. 4, p. 10-12 Apie Karolį Meką.
Dargis A. Žmogų su dviračiu išdavė tie, kuriuos jis išgelbėjo nuo mirties // Lietuvos rytas. – 1997, saus. 14 – saus. 31 Apie P. Baleniūną.
Darys piliakalnių nuotraukas // Rytas. – 1932, geg. 28, p. 5
Daro tyrinėjimus // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 1 (Nr. 290), p. 8 J. Puzinas žvalgė Panevėžio ir Kupiškio rajonuose, tiria Rimaisus.
Darsūniškis / Padangių Aras // Lietuvos keleivis. – 1925, birž. 13, p. 2 Darsūniškio (Kaišiadorių raj.) pilkapynas.
Das Museum für Kunst und Gewerbe in Hamburg. 1877 bis 1927. – Hamburg, 1929 Lent. 35 publikuojama sidabrinė vytinė antkaklė iš Lietuvos.
Das Stadtmuseum in Kaunas / G.B. // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1934, Nr. 1. Apie muziejaus archeologinius rinkinius.
Daškevičius A. Antrasis Balčių piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, bal. 27 Pužų piliakalnis.
Daškevičiūtė A. Išsaugota legenda // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1975, liep. 22 Buivydonių piliakalnis, padavimai.
Dating of fossil wood samples from the excavations of Grand Dukes castle in Vilnius / G. Zaitseva, A. Gaigalas, K. Alsanov, N. Kovaliuk, L. Sulerzhtskij, J. Mažeika, R. Petrošius, V. Urbanavičius // Conference on geochronology and dendrochronology of old works and radiocarbon dating of archeological findings in Lithuania. Vilnius, October 31- November 4, 1994: Abstracts and Papers. – V., 1994. – P. 48-53
Daudžvardienė J. Koks bus Klaipėdos piliavietės likimas // Lietuvos aidas. – 1996, gruod. 6, p. 1, 9
Daugėja eksponatai Vytauto Didžiojo muziejaus skyriams // Lietuvos aidas. – 1935, rugpj. 7, p. 4. – Tas pat: Lietuvos žinios. – 1935, rugpj. 19, p. 8 Pentiškių (Kaišiadorių raj.) kapinyno ir Draustinių (Kėdainių raj.) lobio daiktai.
Daugirdas (Dowgird) T. Trumpa apžvalga padarytų Lietuvoje ir Žemaitijoje archeologiszkų tyrinėjimų palaikų prieszistoriszkos gadynės / Vertė J. Bitaitis, J. Staugaitis // Varpas, 1891, Nr. 6, p. 86-88; Nr. 7, p. 100-102. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 9 (1).
Daugirdas T. Gerai yra svetimas šalįs pažinti, o savoji – tai jau priedermė // Viltis. – 1908, liep. 20 (rugpj. 2), p. 1. Apie Kauno muziejaus rėmimą archeologiniais radiniais; S. Šilingo padovanoti Darsūniškio (Kaišiadorių raj.) radiniai.
Daugirdas T. Jeremiejaus rauda // Lietuvos žinios. – 1912, birž. 7 (20), p. 5. Kauno paminklų  apsauga.
Daugirdas T. Kauno kapitulai //  Lietuvos žinios. – 1912, geg. 8 (21). Kauno paminklų apsauga.
Daugirdas T. Kauno senovės pilis „Karalienės Bonos pilimi“ vadinta // Lietuvos žinios. – 1911, gruod. 8 (21); gruod. 17 (30); gruod. 20 (1912 saus. 2).
Daugirdas T. Mūsų piliakalniai / Barzdyla Lietuvis // Viltis. – 1910, rugpj. 11 (24).  Apie Gabrieliškių (Raseinių raj.) piliakalnio kasinėjimus.
Daugirdas T. Piliakalniai // Telšiai. Straipsniai ir istorijos dokumentai. – V., 1994. – P. 7-14. – Versta iš: Dowgird T. Pilkalnie. – Wisła, 1889. – T. 3, p. 384-389 Apie Džiugo kalną-piliakalnį.
Daugnora L. “Keistas mano hobis – žirgų kaulai” // Laisvės alėja (K.). – 1996, Nr. 14, p. 8-10
Daugnora L. Birutės kalno papėdės gyvenvietės osteologinės medžiagos tyrimai // Žulkus V. Palangos viduramžių gyvenvietės. – Klaipėda, 1997. – P. 319-329
Daugnora L. Economic development in the Baltic territories in the Neolithic and Bronze Ages // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 12
Daugnora L. Kretuono 1B, Žemaitiškės 1 ir Kretuono 1C gyvenvietės rastų dirbinių tyrimas // Lietuvos veterinarijos akademijos mokslo darbai (V.). – 1994, p. 14-18 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Daugnora L. Kretuono apyežerės gyvenviečių archeologinių kasinėjimų medžiagos tyrimo rezultatai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 11-15 Akmens amžiaus gyvenvietės, Švenčionių raj.
Daugnora L. Laukinių gyvūnų galūnių kaulų, rastų Kretuono 1C gyvenvietėje, matavimai // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 29-33 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Daugnora L. Marvelės kapinyno žirgai // Vidurio Lietuvos archeologija. Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 86-90
Daugnora L. Metrical analysis of metacarpals and metamorfoses of horses in Marvelė cementery // The III. Workshop of Veterinary-medicine anatomists of the Baltic and Nordic countries. – Tartu, 1996. – P. 14-19 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Daugnora L., Girininkas A. Analysis of found remains from the Kretuonas Lake settlement // International Journal of osteoarchaeology (London). – 1995, Nr. 1, p. 83-93
Daugnora L., Girininkas A. Kretuono apyežerio gyvenviečių dirbinių paleosteologija // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 13-28 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Daugnora L., Girininkas A. Neolithic and Bronze Age mixed farming and stoch breeding in the traditional Baltic culture-area // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 43-51
Daugnora L., Girininkas A. Osteoarcheologija Lietuvoje: Vidurinysis ir vėlyvasis holocenas. – V., 1996. – 196 p.
Daugnora L., Girininkas A. Stock Breeding in the Baltic Culture Area // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 223-234
Daugudis  V. Nauji Paželvių piliakalnio radiniai // Švyturys. – 1963, Nr. 21, p. 28 Ukmergės raj.
Daugudis V. “Iš glūdumos senų senovės” // Mokslo Lietuva. – 1992, Nr. 18, p. 7 Apie M. Černiausko eilėraščių knygutę.
Daugudis V. “Jaučio pėda” // Švyturys. – 1972, Nr. 3, p. 30 Plaštakos (Anykščių raj.) kaimo akmuo.
Daugudis V. “Tariamųjų” piliakalnių klausimu // Gimtinė. – 1997, Nr. 8, p. 3
Daugudis V. Akmuo su ženklais // Švyturys. – 1971, Nr. 5, p. 30 Klovinių (Utenos raj.) akmuo.
Daugudis V. Alovė // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 3, p. 51 Kapinynas ir lobis, Alytaus raj.
Daugudis V. Antatilčių piliakalniai; Aukštadvario piliakalnis; Bakainių piliakalnis; Barinės kapinynas; Bartkūnų piliakalnis; Berzgainių piliakalnis; Bilionių piliakalnis; Birštono piliakalnis; Bradeliškių piliakalnis; Bražuolės piliakalnis; Bubių piliakalnis; Budelių piliakalnis; Burbaičių piliakalnis; Daniliškių piliakalnis; Dapšių piliakalnis; Darbutų piliakalnis; Daubarių piliakalnis; Dūkšto piliakalnis; Džiuginėnų piliakalnis; Eglinė; Gabrieliškių piliakalnis; Gaigalių piliakalnis; Gandingos piliakalnis; Gimbutienė Marija; Ginučių piliakalniai; Griežės kapinynas; Griežės piliakalniai; Grublėtoji keramika // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 75, 135, 166, 210, 215, 239, 250, 256, 278, 283, 290, 293, 308, 382, 383, 390, 392, 466, 484, 487, 559, 562, 573, 616, 622, 659-660, 670
Daugudis V. Apie senąją Dūkšto praeitį // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 10, p. 44 Dūkšto (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Apuolės piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 12, p. 50-51 Skuodo raj.
Daugudis V. Ar dabartinėje Lietuvos teritorijoje žmonės gyveno prieš 200 tūkst. metų? // Apžvalga. – 1998, Nr. 4, p. 10
Daugudis V. Ar neradote protėvių kalavijo? // Švyturys. – 1966, Nr. 1, p. 28 Bernotų (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Ar verta domėtis praeitimi? // Atgimimas. – 1994, Nr. 50, 51
Daugudis V. Ar verta domėtis praeitimi? // Želvelė (Želva, Ukmergės raj.). – 1998, Nr. 11, p. 1-2; Nr. 12, p. 4; Nr. 13, p. 3; Nr. 15, p. 2; Nr. 17, p. 2; Nr. 19, p. 2
Daugudis V. Archeologai baigė darbą //Vakarinės naujienos. – 1971, rugs. 27 Žvalgomoji ekspedicija Vilniaus ir Švenčionių rajonuose.
Daugudis V. Archeologijos ir kultūros paminklų būklė pokario Lietuvoje // Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 2, p. 79-85
Daugudis V. Archeologinis paminklas // Švyturys. – 1970, Nr. 23, p. 30 Akmuo Utenoje.
Daugudis V. Archeologų paieškos // Vakarinės naujienos. – 1970, birž. 27 Žvalgomoji ekspedicija.
Daugudis V. Archeologų radiniai / Vakarinės naujienos. – 1971, spal. 22 Klaišių (Skuodo raj.) ir Gudų (Akmenės raj.) kapinynai.
Daugudis V. Archeologų radiniai // Draugystė (Vilnius). – 1973, birž. 9 Žvalgomoji ekspedicija Vilniaus rajone.
Daugudis V. Archeologų radiniai // Vakarinės naujienos. – 1970, lapkr. 5, p. 4 Žvalgomoji ekspedicija.
Daugudis V. Archeologų radiniai // Vakarinės naujienos. – 1970, liep. 23 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis 
Daugudis V. Archeologų žvalgyba // Vakarinės naujienos. – 1971, geg. 29, p. 1 Mažeikių rajone.
Daugudis V. Ateities kartoms // Vakarinės naujienos. – 1974, rugpj. 16 Dapšių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Atsiveria Imbarės paslaptys / Pokalbis su koresp. G. Paulikaite // Švyturys (Kretinga). – 1988, rugpj. 9, p. 2-3.
Daugudis V. Aukštadvario apylinkių proistorė // Gimtinė. – 1993, Nr. 8-12
Daugudis V. Aukštadvario piliakalnio įtvirtinimai ir pastatai // MADA. – 1962, t. 1, p. 43-69 Aukštadvaris (Trakų raj.).
Daugudis V. Aukštadvario piliakalnis (Pilaitė) // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas: Bandomieji lankai. – V., 1982. – P. 22-24
Daugudis V. Aukštadvario piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 2 Trakų raj.
Daugudis V. Aukštadvario piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1986, Nr. 4, p. 34 Trakų raj.
Daugudis V. Aukštadvario piliakalnis; Balandiškių Pilies kalnas; Baubonių-Mustenių pilkapynas; Beižonių piliakalnis; Bražuolės piliakalnis; Latvių piliakalnis; Lavariškių piliakalnis; Mošos pilkapynas; Žuklijų piliakalnis [visi Trakų raj.]; Antatilčių alkakalnis; Bartkūnų piliakalnis; Zujų pilkapiai [visi Ukmergės raj.]; Antabaltės piliakalnis; Antalgės piliakalnis; Daugailių piliakalnis; Kačiūnų piliakalnis; Kamšos Barsukalnis; Kaniūkų senovės gyvenvietė; Nolėnų piliakalnis; Sūngailiškio piliakalnis; Šeimaties piliakalnis; Šeimyniškių piliakalnis; Tauragnų piliakalnis; Taurapilio piliakalnis; Našloniškių piliakalnis Vaikėso ež. saloje; Urviškių piliakalnis-Piniginis kalnas [visi Utenos raj.]; Kaniavėlės piliakalnis [Varėnos raj.]; Pakilta-Bradeliškių piliakalnis; Lavoriškių senovės gyvenvietė ir geležies apdirbimo vieta [visi Vilniaus raj.]; Antaniškių piliakalnis; Bielkaučiznos piliakalnis; Narkyčių piliakalnis; Velikuškių Salos piliakalnis; Vencavų piliakalnis [visi Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 15-19, 27-28, 35, 95, 97-98, 136, 140-141, 146, 150-151, 159, 173-174, 183-184, 196, 202, 232, 306, 315, 352-353, 359, 372, 384-385.
Daugudis V. Aukštadvaris // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 118-119. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Aukštadvaris; Aukštupėnų piliakalnis; Bakainių piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1976. – T. 1, p. 461-462, 468, 572. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Aukštadvaru pilskalns // Latvijas padomju enciklopēdja.– Rīga, 1981. – T. 1. – Aut. nenurodytas Aukštadvaris (Trakų raj.).
Daugudis V. Bakainių piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 5, p. 3 Kėdainių raj.
Daugudis V. Bakšėnų piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 11, p. 3 Kupiškio raj
Daugudis V. Bartkūnų piliakalnis; Berzgainių piliakalnis; Bilionių piliakalnis; Bražuolės piliakalnis; Brodeliškių piliakalnis; Bubiai; Budelių piliakalnis; Burbaičių piliakalnis; Daniliškių piliakalnis; Darbutų piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1977. – T. 2, p. 32, 118-119, 145, 264, 282, 292, 297, 326, 551, 578-579. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Berzgainių piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 4, p. 3 Ukmergės raj.
Daugudis V. Beržiškių praeities liudininkai // Gimtinė. – 1997, Nr. 3, p. 3 Beržiškės (Vilniaus raj., Rudaminos apyl.) akmens amžiaus radiniai.
Daugudis V. Bilionių piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 2, p. 3 Šilalės raj.
Daugudis V. Bražuolė // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 5, p. 60 Bražuolės (Trakų raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Bražuolės (Trakų raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1972 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 19-22
Daugudis V. Bražuolės piliakalnis // Spartuolis (Trakai). – 1972, rugpj. 15
Daugudis V. Brodeliškių piliakalnio tyrinėjimai 1970 metais // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 19-21 Vilniaus raj.
Daugudis V. Bubių piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 4, p. 3 Šiaulių raj.
Daugudis V. Buvusi Sauginių pilaitė // Švyturys. – 1987, Nr. 6, p. 15 Šiaulių raj.
Daugudis V. Čia buvo geležies liejykla // Švyturys. – 1971, Nr. 10, p. 30 Bakieriškės (Trakų raj.).
Daugudis V. Dapšių (Mažeikių raj.) piliakalnis // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 10-20
Daugudis V. Dar apie įdomų radinį // Švyturys. – 1969, Nr. 19, p. 30 Akmuo – XVII a. antkapis Panorų (Kaišiadorių raj., Žąslių v.) kaime.
Daugudis V. Daubarių (Mažeikių raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai 1976 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 101-111
Daugudis V. Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 20-27
Daugudis V. Dėl laidojimų Lietuvos piliakalniuose // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 27-35
Daugudis V. Die Eisenzeitliche Kultstätten in Litauen // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 121-146
Daugudis V. Drobūkščių senkapis // Švyturys. – 1965, Nr. 1, p. 28.Drobūkščiai (Telšių raj.)
Daugudis V. Du įdomūs ir reti archeologiniai radiniai // Švyturys. – 1970, Nr. 17, p. 30 Akmeninis kirvis iš Molėtų rajono ir bronzinis kovos kirvis iš Ariogalos (Raseinių raj.) apylinkių.
Daugudis V. Dūkšto piliakalnis; Gabrieliškių piliakalnis; Gandinga // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 3, p. 189, 573, 618-619. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Dūkštų apylinkių praeitis // Kultūros barai. – 1971, Nr. 9, p. 70 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Dviašmenis kalavijas iš XI-XII amžiaus // Švyturys. – 1971, Nr. 11, p. 30 Ukmergė.
Daugudis V. Gabrieliškių piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 9, p. 1, 3 Raseinių raj.
Daugudis V. Gabrieliškių piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1995, vas. 18, p. 4
Daugudis V. Gaigalių piliakalnis // Gimtinė. – 1995, Nr. 2, p. 5 Kupiškio raj.
Daugudis V. Galvyčių senkapio lobiai // Švyturys. – 1968, Nr. 4, p. 30 Galvyčiai (Plungės raj.).
Daugudis V. Gintaro lobis Neringoje // Švyturys. – 1963, Nr. 20, p. 28 Akmens amžius.
Daugudis V. Ginučiai; Griežės piliakalnis; Imbarės piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 4, p. 100, 212-213, 413. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Gyvenvietės ir pastatai // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – V., 1978. – T. 1, p. 14-47, 126-127
Daugudis V. Gutaučių piliakalnis; Imbarės piliakalnis; Karmazinų piliakalnis; Kšivickis Liudvikas; Kudirkos Naumiesčio piliakalnis; Kumelionių piliakalnis; Kupiškio piliakalnis; Lavoriškių piliakalnis; Maisiejūnų piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 19, 49-50, 221-222, 413, 419, 431, 439, 494, 677
Daugudis V. I tūkstantmečio pr.m.e. šiaurės Žemaitijos piliakalniai (1.Būdingesnieji piliakalnių bruožai ir jų įtvirtinimai) // MADA. – 1986, t. 2, p. 31-42
Daugudis V. I tūkstantmečio pr.m.e. šiaurės Žemaitijos piliakalniai (2.Pastatai) // MADA. – 1987, t. 2, p. 39-47
Daugudis V. Įdomiausias radinys – XIII-XIV a. krosnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 4, p. 34 Kudirkos Naumiesčio piliakalnis.
Daugudis V. Įdomus archeologinis paminklas // Švyturys. – 1965, Nr. 12, p. 28.Velnio krase vadinamas akmuo, Lembo (Šilalės raj.) kaime, Aitros upėje
Daugudis V. Įdomūs radiniai // Švyturys. – 1966, Nr. 22, p. 28 Girkalių kapinyno radiniai (Klaipėdos raj.).
Daugudis V. Įdomus Vilnijos senovės puslapis // Tarybinis studentas. – 1970, spal. 16, p. 4 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis 
Daugudis V. Imbarė // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 10, p. 40-42 Piliakalnis, Kretingos raj.
Daugudis V. Imbarė ir Lietuvos miestų susidarymo pradžia // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 8-13
Daugudis V. Imbarės akmuo // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 8, p. 34-35 Kretingos raj.
Daugudis V. Imbarės archeologiniai paminklai // Švyturys (Kretinga). – 1969, spal. 21, p. 3-4
Daugudis V. Imbarės archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 54-65.
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 32-34 Kretingos raj.
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 20-22 Kretingos raj.
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 20-22 Kretingos raj.
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 26-27
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1969 metais //AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 29-36
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 22-25
Daugudis V. Imbarės piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 26-28
Daugudis V. Imbarės senovė // Švyturys (Kretinga). – 1980, vas. 9, 12, 14
Daugudis V. Įpiltis // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 6, p. 34-35 Įpilties (Kretingos raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Iš akmens amžiaus // Švyturys. – 1969, Nr. 22, p. 30 Kuršių (Varėnos raj.) pilkapiai ir ženklinti akmenys.
Daugudis V. Iš akmens ir žalvario amžiaus // Švyturys. – 1965, Nr. 6, p. 30.Akmeniniai dirbiniai Dubėnų (Alytaus raj.) mokykloje.
Daugudis V. Iš amžių glūdumos // Komjaunimo tiesa. – 1967, bal. 8 Totemizno liekanos.
Daugudis V. Iš amžių glūdumos // Švyturys. – 1965, Nr. 16, p. 28.Velnio sostu vadinamas akmuo prie Kvėdarnos (Šilalės raj.) piliakalnio
Daugudis V. Iš apylinkių praeities // Gimtinė. – 1997, Nr. 2, p. 3, 5 Pernaravos, Pašušvio, Plinkaigalio ir Graužių (Kėdainių raj.) kapinynai.
Daugudis V. Iš Beržiškių praeities // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 42 Beržiškės (Vilniaus raj.), akmeniniai kirviai.
Daugudis V. Iš Dūkštų apylinkų praeities // Gimtinė. – 1994, Nr. 12, p. 1 Vilniaus raj.
Daugudis V. Iš ekspedicijos sugrįžus // Vakarinės naujienos. – 1971, liep. 1 Apie žvalgomąją ekspediciją Jonavos, Kaišiadorių ir Prienų rajonuose.
Daugudis V. Iš Mažeikių apylinkių praeities // Gimtinė. – 1994, Nr. 7, p. 1 Daubarių piliakalniai.
Daugudis V. Iš pirmųjų Lietuvos gyventojų buities: pirmą kartą Lietuva paminėta 1009 metais Kvedlinburgo analuose // Gairės. – 1998, Nr. 10, p. 32-35
Daugudis V. Iš Rytprūsių krašto ir Karaliaučiaus pilies praeities // Gimtinė. – 1997, Nr. 10, p. 1, 8
Daugudis V. Iš Semeliškių praeities // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 8, p. 52 Minima keletas paminklų, Trakų raj.
Daugudis V. Iš senosios Paparčių praeities // Gimtinė. – 1994, Nr. 3, p. 1-2 Kaišiadorių raj.
Daugudis V. Iš sunykusių pilkapių // Švyturys. – 1972, Nr. 11, p. 31 Vaivadiškių (Jonavos raj.) radiniai.
Daugudis V. Iš tolimos Gruzdžių apylinkės praeities // Švyturys. – 1964, Nr. 4, p. 29
Daugudis V. Iš tolimos Pirčiupių praeities // Gimtinė. – 1995, Nr. 11, p. 3 Varėnos rajone rastas titnaginis kirvelis.
Daugudis V. Iš tolimos praeities // Švyturys (Kretinga). – 1986, saus. 9, 11 Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai.
Daugudis V. Iš tolimos Raginėnų praeities // Gimtinė. – 1996, Nr. 9, p. 3 Piliakalnis ir pilkapiai, Radviliškio raj.
Daugudis V. Iš tolimosios Kudirkos Naumiesčio praeities // Gimtinė. – 1998, Nr. 2, p. 3 Apie akmeninius kirvius, piliakalnį.
Daugudis V. Iš tolimosios praeities // Paparčių ir Žaslių apylinkės. – Kaišiadorys, 1997. – P. 41-50 Budelių, Kalninių Mijaugonių, Laukagalio ir Paparčių piliakalniai, Našlėnų ir Pakalniškių pilkapiai, Laukagalio akmuo.
Daugudis V. Iš tolimosios Vilniaus miesto praeities // Mokslo Lietuva. – 1992, Nr. 3-10, 12
Daugudis V. Iš Utenos apylinkių praeities // Lenino keliu (Utena). – 1965, gruod. 7.Narkūnų piliakalnis
Daugudis V. Iš Vilniaus miesto praeities. – V., 1993. – 56 p. Rec.: Kriaučiūnienė Ž. Vilniaus senovė // Tiesa. – 1993, liep. 31, p. 6.
Daugudis V. Iš Želvos apylinkių praeities // Želvelė (Želvos Romos katalikų parapijos leid.). – 1992, Nr. 8, p. 3; Nr. 9, p. 3 Apie Paželvių (Ukmergės raj.) piliakalnį.
Daugudis V. Jaučakių piliakalnis; Kirkoras (Kirkor) Adomas Honoris // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1979. – T. 5, p. 33, 530. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Jurbarko piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 3, p. 1
Daugudis V. Jurgaičių senkapio radiniai // Švyturys. – 1963, Nr. 16, p. 28 Jurgaičiai (Šilutės raj.).
Daugudis V. Ką byloja senkapiai // Vakarinės naujienos. – 1973, rugpj. 21 Sauginių (Šiaulių raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Daugudis V. Ką byloja senovė // Švyturys (Kretinga). – 1982, rugs. 14, p. 3 Imbarės piliakalnis.
Daugudis V. Ką naujo rado archeologai. Gedimino kalno papėdėje // Kultūros barai. 1997, Nr. 12, p. 63-67. Vilniaus pilis
Daugudis V. Ką parodė tyrinėjimai // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1968, rugs. 20 Kumelionių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Ką sako puodų šukės // Kultūros barai. – 1972, Nr. 5, p. 61-62 Kauno apylinkių piliakalnių keramika.
Daugudis V. Kai kurie artimiausi Lietuvos senamiesčių archeologinių tyrinėjimų uždaviniai // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės.– V., 1981. – P. 89. – Lygiagr. tekstas rusų k., p. 53-54
Daugudis V. Kai kurie senovės kupiškėnų laidosenos bruožai // Gimtinė. – 1996, Nr. 12, p. 3
Daugudis V. Kai prabyla praeitis // Draugas (Šakiai). – 1983, spal. 13 Kudirkos Naumiesčio piliakalnis.
Daugudis V. Kai prabyla senovė... // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1976, rugpj. 12, 14 Daubarių piliakalnis.
Daugudis V. Kalavijai // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 9, p. 51-52
Daugudis V. Kapsuko apylinkių piliakalnių tyrinėjimas 1968 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 24-29 Kumelionys (Marijampolės raj.).
Daugudis V. Karmėlavos piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 2, p. 45 Kauno raj.
Daugudis V. Kasinėjimai Dūkštų apylinkėse // Draugystė (Vilnius). – 1970, lapkr. 26 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis 
Daugudis V. Kaukų kalvos // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 7, p. 37-38 Alytaus ir Marijampolės rajonuose.
Daugudis V. Kidulių apylinkės // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 11, p. 52 Sudargo (Šakių raj.) ir Jurbarko piliakalniai.
Daugudis V. Kieliškio piliakalnis // Gimtinė. – 1997, Nr. 12, p. 3 Prienų raj.
Daugudis V. Kiemionių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 6, p. 35 Zarasų raj.
Daugudis V. Koks buvo Riklikų piliakalnis // Kultūros barai. – 1972, Nr. 2, p. 47 Anykščių raj.
Daugudis V. Konferencija Marijampolėje // Dienovidis. – 1995, Nr. 39, p. 15 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Daugudis V. Konferencija Salantuose // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 487-489 V. Daugudis skaitė pranešimą apie Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnį.
Daugudis V. Kšivickis (Krzywicki) Liudvikas; Kumelionių piliakalnis; Liaudanskas Aleksandras // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1980. – T. 6, p. 215-216, 250, 490. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Kšivickis (Krzywicki), Liudvikas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 277. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Kudirkos Naumiesčio piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 18-20
Daugudis V. Kudirkos Naumiesčio piliakalnis // Kudirkos Naumiestis. – V., 1990. – P. 12-19
Daugudis V. Kūlgrindos // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 239. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Kumelionių piliakalnio tyrinėjimų reikšmė nagrinėjant Lietuvos piliakalnių gyventojų praeitį // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 18-19
Daugudis V. Kumelionių piliakalnio tyrinėjimų reikšmė senųjų baltų genčių praeities pažinimui // Liaudies kultūra. – 1996, Nr. 4, p. 16-24
Daugudis V. Kupiškio apylinkių praeities liudytojai // Gimtinė. – 1994, Nr. 6, p. 1
Daugudis V. Kurklių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 4, p. 49-50 Buteikių (Anykščių raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Laukagalio aukuras // Kultūros barai. – 1972, Nr. 3, p. 61 Kaišiadorių raj.
Daugudis V. Laumės akmuo // Švyturys. – 1968, Nr. 11, p. 28 Mačiūkių (Skuodo raj.).
Daugudis V. Lavariškių piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 1 Trakų raj.
Daugudis V. Lepelionių piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 8, p. 3 Prienų raj.
Daugudis V. Lietuvių protėvių kai kurie gyvenimo ypatumai V-VIII a. po Kr. // Gimtinė. – 1998, Nr. 1, p. 1, 4.
Daugudis V. Likalaukių piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 10, p. 4 Kupiškio raj.
Daugudis V. Mažai pažįstamas senasis Vilnius laukia archeologų rankų // Mokslo Lietuva. – 1994, geg. 4, p. 6
Daugudis V. Mažai žinomas piliakalnis // Švyturys. – 1965, Nr. 10, p. 28.Pagirgždūtis (Telšių raj.)
Daugudis V. Mažai žinomas pilkapynas // Švyturys. – 1965, Nr. 15, p. 28 Gailiūnai (Lazdijų raj.).
Daugudis V. Mažai žinomi archeologijos paminklai // Gimtinė. – 1994, Nr. 5, p. 3 Daubariškių (Ukmergės raj.) piliakalnis ir pilkapiai.
Daugudis V. Mažai žinomi Varėnos rajono archeologiniai paminklai // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1969, bal. 8
Daugudis V. Mažulionių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 6, p. 36 Ignalinos raj.
Daugudis V. Mažulonių piliakalnis // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1961, t. 3, p. 16-40,  336-337 Mažulonys (Ignalinos raj.).
Daugudis V. Mažulonių piliakalnis; Medvėgalio piliakalnis; Medžionių piliakalnis; Merkinės piliakalnis; Moškėnų piliakalnis; Negarbos piliakalnis; Norkūnų piliakalniai; Oplankio piliakalnis; Pakačinių piliakalnis; Paraudinės piliakalnis; Pažarsčio pilkapynas; Paželvių piliakalnis; Petrešiūnų piliakalnis; Pilies kalnas; Pilys (str. dalis); Poteronių piliakalnis; Raudonėnų kapinynas; Ročiškės piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 30, 37, 40, 53-54, 148, 191, 219, 245, 268, 304-305, 338, 363, 379-380, 420, 514, 558
Daugudis V. Mindaugo laikų Lietuva // Gimtinė. – 1993, Nr. 7, p. 1
Daugudis V. Miniatiūrinis piliakalnis // Švyturys. – 1972, Nr. 2, p. 30 Rokiškės (Kaišiadorių raj.).
Daugudis V. Mokslinė konferencija Salantuose // Voruta. – 1996, Nr. 46, p. 5 Apie Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnį.
Daugudis V. Mokslinis archeologų ir istorikų seminaras Pskove // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 217-218
Daugudis V. Moškėnai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 637. – Straipsnio dalies aut. nenurodytas Piliakalnis Rokiškio raj.
Daugudis V. Moškėnų piliakalnis; Norkūnų piliakalnis; Petrešiūnų piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 8, p. 15, 225, 587. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Mūsų kraštiečiai // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1996, rugpj. 10, p. 4 Apie P. Tarasenką.
Daugudis V. Mūsų kraštiečiai // Želvelė (Želva). – 1993, Nr. 11, p. 3 Petro Tarasenkos gimimo 100-osios metinės
Daugudis V. Napoleono kepurė // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 10, p. 46-47 Lepelionių (Prienų raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Nauji archeologiniai paminklai // Vakarinės naujienos. – 1972, lapkr. 13 Šiaulių rajone.
Daugudis V. Nauji duomenys apie Liškiavos pilies kalną // Švyturys. – 1962, Nr. 21, p. 23 Liškiava (Varėnos raj.).
Daugudis V. Nauji duomenys apie senąją Lavariškių gyvenvietę // Švyturys. – 1964, Nr. 7, p. 29 Geležies gamyba Lavoriškėse (Vilniaus raj.).
Daugudis V. Nauji duomenys apie šv. Mikalojaus bažnyčią // Apžvalga. – 1997, Nr. 49/50 Vilniaus miestas
Daugudis V. Nauji duomenys apie Užnemunės senovę // Pergalė (Vilkaviškis). – 1983, rugs. 10, 15 Kudirkos Naumiesčio piliakalnis.
Daugudis V. Nauji duomenys apie Vilniaus Plikojo (Trijų Kryžių) kalno praeitį // Lietuvos mokslas. – 1994, kn. 2/3, p. 162-175
Daugudis V. Nauji duomenys apie Vilniaus senovę // Draugystė (V.). – 1986, vas. 8, 11
Daugudis V. Nauji Paežerio senkapio radiniai // Švyturys. – 1964, Nr. 23, p. 28 Požerė (Šilalės raj.).
Daugudis V. Nauji radiniai Norkūnuose // Švyturys. – 1965, Nr. 20, p. 28 Norkūnų (Prienų raj.) piliakalniai
Daugudis V. Naujos praeities versmės // Kauno tiesa. – 1986, gruod. 28, p. 8 Veršvų piliakalnis ir gyvenvietė.
Daugudis V. Neolito kaplys nuo Viekšnių // Kultūros barai. – 1973, Nr. 9, p. 45
Daugudis V. Netektis // Gimtinė. – 1998, Nr. 5, p. 2, 8 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Daugudis V. Norkūnai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 697. – Aut. nenurodytas Prienų raj.
Daugudis V. Norkūnų archeologinių paminklų tyrinėjimai // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, rugpj. 11. Norkūnų (Prienų raj.) piliakalniai.
Daugudis V. Norkūnų senovė // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, rugpj. 3 Norkūnų (Prienų raj.) piliakalnis prie Mikasos upelio.
Daugudis V. Nugarmėjęs į pelkę // Švyturys. – 1973, Nr. 16, p. 30 Gaukeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Nuo kada Lietuvoje gyvena žmonės? // Respublika. – 1998, kovo 10. – Tas pat: Švyturys (Kretinga). – 1998, kovo 18, p. 5
Daugudis V. Pagoniškųjų šventyklų Lietuvoje klausimu // Ikikrikščioniškos Lietuvos kultūra: Istoriniai ir teoriniai aspektai. –– V., 1992. – P. 50-77. – (Senovės baltų kultūra)
Daugudis V. Paminklai prabyla. Nauji duomenys apie šiaurės vakarinių Lietuvos rajonų senovę // Švyturys (Kretinga). – 1966, rugpj. 16, 18, 20 Piliakalniai, kapinynai, akmenys.
Daugudis V. Pamirštas piliakalnis // Gimtinė. – 1997, Nr. 6, p. 3 Mačiūnų (Prienų raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Pasakoja Gedimino kalnas // Švyturys. – 1963, Nr. 10, p. 3 (virš.). – Tas pat: Laisvė (NewYork). – 1963, rugpj. 28 Vilnius.
Daugudis V. Petrešiūnų piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 11, p. 1 Rokiškio raj.
Daugudis V. Piliakalniai prie Utenos // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 2, p. 49-50 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnis. 
Daugudis V. Piliakalnis atskleidžia žilos sanovės paslaptis // Tarybinė Klaipėda. – 1960, liep. 28. – Tas pat: Kauno tiesa. – 1960, liep. 29; Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1960, liep. 29 Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Pirmieji Lietuvos gyventojai // Valstiečių kalendorius 1999 m. – V., 1998. – P. 21-22.
Daugudis V. Pirmieji žmogaus pėdsakai Lietuvoje // Gimtinė. – 1998, Nr. 4, p. 6
Daugudis V. Pirmojo tūkstantmečio pr.m.e. šiaurės Žemaitijos piliakalniai (3.Radiniai) // MADA. – 1989, t. 1, p. 74-88
Daugudis V. Plokštinis kapinynas // Švyturys. – 1964, Nr. 22, p. 29 Varsėdžių (Šilalės raj.) kapinynas.
Daugudis V. Povandeninė archeologija // Komjaunimo tiesa. – 1970, rugs. 26
Daugudis V. Praeities puslapiai // Vakarinės naujienos. – 1976, spal. 14 Apie žvalgomąsias ekspedicijas.
Daugudis V. Praeities tyrinėtojai // Vakarinės naujienos. – 1974, geg. 28 Archeologų ir etnografų konferencija Vilniuje.
Daugudis V. Prienlaukio apylinkių radiniai // Gimtinė. – 1995, Nr. 4, p. 6
Daugudis V. Prisimenant įžymiąją botanikę // Gimtinė. – 1998, Nr. 7, p. 2 Apie E. Šimkūnaitę.
Daugudis V. Prisimenant tarptautinę Marijampolės konferenciją // Voruta. – 1995, Nr. 43, p. 7 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Daugudis V. Puodų angų kraštų ornamentas – vienas iš rytinių ir vakarinių baltų genčių skirtybių požymių // Ornamentikos raida rytų Lietuvoje: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1994. – P. 7
Daugudis V. Radiniai Dapšių kaime // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, liep. 1, 3, 8 Dapšių piliakalnis.
Daugudis V. Radiniai Užnemunėje // Švyturys. – 1965, Nr. 5, p. 28 Norkūnų (Prienų raj.) piliakalniai
Daugudis V. Radinio amžius – 2000 metų // Švyturys. – 1969, Nr. 15, p. 30-31 Bakšėnų (Kupiškio raj.) piliakalnio kaulinis žeberklas.
Daugudis V. Radinius reikia išsaugoti // Švyturys. – 1972, Nr. 17, p. 30 Pavirvytės-Gudų (Akmenės raj.) kapinynas.
Daugudis V. Radome įdomių archeologinių paminklų // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1971, birž. 3, p. 4 Ventos ir Varduvos upių pakrančių paminklai.
Daugudis V. Raginėnai // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 7, p. 50-51 Piliakalnis ir pilkapiai, Radviliškio raj.
Daugudis V. Rastas lobis // Draugystė (V.). – 1965, geg. 25 Kalnabridžiai (Vilniaus raj.).
Daugudis V. Retas praeities liudininkas // Švyturys. – 1969, Nr. 11, p. 31 Dapšių (Mažeikių raj.) akmuo. 
Daugudis V. Retas radinys // Švyturys. – 1970, Nr. 22, p. 31 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis  Sukamųjų girnų dalis.
Daugudis V. Retas radinys // Vakarinės naujienos. – 1971, birž. 5 Kalnėnų (Jurbarko raj.) karjere rastas mamuto ilties fragmentas.
Daugudis V. Retos senienos // Švyturys. – 1965, Nr. 13, p. 28 J. Rėkašiaus kolekcijoje Varniuose esąs bronzinis kirvelis iš Didkiemio (Šilalės raj.), kaulinis žeberklas iš Rešketos upelio (Telšių raj.).
Daugudis V. Rokiškių piliakalnis // Gimtinė. – 1995, Nr. 3, p. 3 Kaišiadorių raj.
Daugudis V. Rozalimas // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 7, p. 39 Apylinkės archeologiniai paminklai.
Daugudis V. Seniausi mediniai pastatai ir įrenginiai Lietuvoje (4. M.e. V-VIII amžių įtvirtinimai ir pastatai) // MADA.– 1981, t. 2, p. 61-72
Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai ir įrenginiai Lietuvoje (3. M.e. I tūkstantmečio I pusės pastatai) // MADA. – 1976, t. 1, p. 57-67
Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai ir įrenginiai Lietuvoje. (1. I tūkstantmečio pr.m.e. įtvirtinimai bei pastatai) // MADA. – 1974, t. 4 (49), p. 59-69
Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai ir įrenginiai Lietuvoje. (2. M.e. I tūkstantmečio I pusės įtvirtinimai) // MADA. – 1975, t. 2, p. 61-70
Daugudis V. Senoji medinė statyba Lietuvoje. – V., 1982. – 112 p Ref.: Šaparauskienė V. Ką mena senieji statiniai // Naujos knygos. – 1982, Nr. 3, p. 20.
Daugudis V. Senųjų Trakų paslaptys // Švyturys. – 1963, Nr. 7, p. 19 Raudonės I (Trakų raj.) kaimo gyvenvietė.
Daugudis V. Seredžiaus piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 6, p. 3
Daugudis V. Stakliškių lobis // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 12, p. 28-30 Sidabriniai papuošalai ir lydiniai.
Daugudis V. Stakliškių lobis. – V., 1968. – 42 p Rec.: Navarackas A. // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 6, p. 57.                     Navarackas A. Lobis pasakoja // Kalba Vilnius. – 1968, geg. 24.                        Tautavičius A. Ką pasakoja lobis // Gimtasis kraštas. – 1968, Nr. 14, p. 6.
Daugudis V. Stakliškių lobis; Staniuliškių piliakalnis; Suginčių piliakalnis; Šeimyniškėlių piliakalnis; Šeimyniškių piliakalnis; Šišponiškių piliakalnis; Taurapilio piliakalnis; Turgelių piliakalnis; Ukmergės piliakalnis; Valakavičių piliakalnis; Valatka Vitas; Varduvos kapinynas ir piliakalnis; Vargulių piliakalnis; Velikuškių piliakalniai; Veliuonos piliakalnis; Veršvų piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 86, 91, 127-128, 166, 208-209, 283, 358, 369, 432, 433, 457, 478, 480, 492
Daugudis V. Stakliškių lobis; Šeimyniškėlių piliakalnis; Šeiminiškių piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1983. – T. 10, p. 367, 550. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Stakliškių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 6, p. 53 Trakų raj.
Daugudis V. Svėdasai // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 6, p. 39 Apylinkės archeologiniai paminklai.
Daugudis V. Svirnų piliakalnis [Anykščių raj.]; Dūkšto piliakalnis [Ignalinos raj.]; Ambraziškių piliakalnis; Antakščių piliakalnis; Antaraisčių (Mintaučių) piliakalnis; Bendžiukų piliakalnis; Čiulėnų piliakalnis; Didžiokų (Šideikių) piliakalnis; Dubingių piliavietė; Jaunonių piliakalnis; Kampų piliakalnis; Kertuojos piliakalnis; Klabinių piliakalnis; Krivitiškių piliakalnis; Kulionių piliakalnis; Liesėnų piliakalnis; Maišiakulės piliakalnis; Malkėsto piliakalnis; Padvario (Pazadvarijos) piliakalnis; Pavandenės piliakalnis; Perkalių piliakalnis; Sližiškių piliakalnis; Suginčių piliakalnis; Paraudinės (Šunakojų) piliakalnis; Vorėnų piliakalnis; Želvų piliakalnis [visi Molėtų raj.]; Bečionių piliakalnis; Eišiškių piliavietė; Kiauliekų piliakalnis; Kurmelionių piliakalnis; Tetervinų (Papiškių) piliakalnis; Turgelių piliakalnis; Valakavičių piliakalnis [visi Šalčininkų raj.];Baluošos piliakalnis; Budrių piliakalnis [Švenčionių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 102, 127, 177, 182-185, 194-196, 202-204, 206-208, 212, 215, 222, 229, 230, 258, 261, 310
Daugudis V. Šukės pasakoja // Švyturys. – 1966, Nr. 5, p. 28 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnio radiniai.
Daugudis V. Tarptautinė istorikų konferencija Marijampolėje // Gimtinė. – 1995, Nr. 12, p. 3, 5 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Daugudis V. Tarptautinė istorikų konferencija Marijampolėje // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 395-396
Daugudis V. Ten, kur stovėjo pilis // Vakarinės naujienos. – 1972, rugpj. 16 Bražuolės (Trakų raj.) piliakalnis
Daugudis V. The Aukštadvaris hill-fort // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 20 Aukštadvaris (Trakų raj.).
Daugudis V. Tūkstantmečiai vienoje parodoje // Kultūros barai. – 1971, Nr. 11, p. 71-72 Archeologinių radinių paroda Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje.
Daugudis V. Ukmergės pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 12, p. 32
Daugudis V. Use dendrochronology during investigations of the old Lithuanian settlement // Conference on geochronology and dendrochronology of old towns and radiocarbon dating of archaeological findings, Lithuania. Vilnius, October 31 – November 4, 1994: Abstracts and papers. – V., 1994. – P. 13
Daugudis V. Velikuškės // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 707. – Aut. nenurodytas Piliakalnis, Zarasų raj.
Daugudis V. Vėlionys // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 707. – Aut. nenurodytas Mažulonių (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Veliuonos archeologiniai paminklai // Mokslas ir gyvenimas. – 1975, Nr. 10, p. 52-53
Daugudis V. Veršvų piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 28-31 Veršvai (Kaunas).
Daugudis V. Videniškiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 4, p. 37-38. – Tas pat: Pirmyn (Molėtai). – 1977, birž. 4 Apylinkės archeologiniai paminklai.
Daugudis V. Vilniaus miesto ir apylinkių pirmieji gyventojai // Mokslo Lietuva. – 1998, Nr. 1, p. 16. – Pab. Pradžia: 1997, Nr. 22 Vilniaus miestas
Daugudis V. Vilniaus miesto teritorijos ir apylinkių pirmieji gyventojai // Mokslo Lietuva. – 1997, Nr. 22, p. 16; 1998, Nr. 1, p. 16 Vilniaus miestas
Daugudis V. Vilniaus Plikojo kalno archeologiniai kasinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 127-130 Vilniaus pilis
Daugudis V. Vilniaus Plikojo kalno archeologiniai kasinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 41-44 Plikasis – Trijų Kryžių kalnas Vilniuje.
Daugudis V. Vilnius; Archeologiniai paminklai ir pilių kompleksas; Kaunas; Archeologiniai paminklai; Salduvės piliakalnis; Palangos archeologiniai paminklai; Vytauto kalnas Birštono m. Punios piliakalnis; Šeimyniškėlių piliakalnis; Ginučių ir Papiliakalnės piliakalniai; Veliuonos archeologinių paminklų kompleksas; Seredžiaus archeologiniai paminklai; Laukagalio mitologinis akmuo; Skomantų piliakalnis; Įpilties piliakalniai; Rudaminos piliakalnis; Dubingių piliavietė; Gondongos piliakalnis; Medžionių piliakalnis; Naukaimio (Gabrieliškių) piliakalnis; Apuolės piliakalnis; Medvėgalio piliakalnis; Kernavės piliakalniai; Šatrijos piliakalnis; Trakų archeologiniai paminklai; Aukštadvario piliakalnis; Ukmergės piliakalnis; Taurapilio archeologiniai paminklai; Narkūnų piliakalnis; Merkinės piliakalnis; Liškiavos archeologiniai paminklai; Kunigiškių (Pajevonio) piliakalnis; Nemenčinės piliakalnis; Maišiagalos piliakalnis // 300 kultūros paminklų. – V., 1980. – P. 10-12, 65-67, 100, 110-112, 115, 116-117, 122-123, 128, 135-138, 140, 153-154, 158-159, 165, 169, 178-181, 186-188, 192-194, 198-199, 205-206, 210, 213-214, 218-220, 222-228, 233-234, 238-240. – Tas pat rusų k. Vilniuje, 1984 m
Daugudis V. Žalvario amžiaus gyvenvietė // Švyturys. – 1963, Nr. 5, p. 29 Paželviai (Ukmergės raj.).
Daugudis V. Žalvario amžiaus radinys // Švyturys. – 1968, Nr. 2, p. 30 Apie Nortykių tipo kirvį iš Ariogalos apylinkių.
Daugudis V. Žemė saugo senovę // Kolūkiečio kalendorius, 1981. – V., 1980. – P. 101-104 Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnis ir gyvenvietė.
Daugudis V. Žemės knygą atvertus // Leninietis (Šiauliai). – 1973, liep. 26, 28, 31 Šiaulių rajono archeologiniai paminklai.
Daugudis V. Žilosios praeities lobynas // Švyturys (Kretinga). – 1980, spal. 23, p. 3-4 Imbarės piliakalnis ir gyvenvietė.
Daugudis V. Žilųjų amžių pėdsakais. Liudvikas Kšyvickis – Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas // Komjaunimo tiesa. – 1966, birž. 18
Daugudis V. Žuklijų piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 1, p. 1 Trakų raj.
Daugudis V. Žvelgaičio piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 7, p. 3 Žagarėje (Joniškio raj.).
Daugudis V., Gudavičius E. Senųjų Trakų piliavietė // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 50
Daugudis V., Laurinavičius Č., Meilus E., Milius V. Istorijos mokslai Septintajame pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simposiume // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 222-224
Daugudis V., Lisanka A. Vilniaus Gedimino kalno 1982 m. archeologinių tyrimų duomenys // “Vilniaus pilys naujausių mokslinių tyrinėjimų šviesoje”: Mokslinės konferencijos tezės (1983 m. gruodž. 20 d.). – V., 1983. – P. 10-11 Vilniaus pilis.
Daugudis V., Lisanka A. Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo teritorijos archeologiniai tyrinėjimai 1978 m. // Muziejai ir paminklai. – 1982, sąs. 4, p. 41-46
Daugudis V., Lisanka A. Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo teritorijos tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 39-41 Vilniaus pilis
Daugudis V., Merkevičius A. Istorijos liudininkai // Leninietis (Šiauliai). – 1974, kovo 19, 21, 26, 28 Sauginių piliakalnis ir kapinynas.
Daugudis V., Merkys V. Gedimino kalno papėdėje // Švyturys. – 1955, Nr. 14, p. 14 Vilniaus pilis.
Daugudis V., Stankus J. Lavoriškių (Vilniaus raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 28-29
Daugudis V., Stankus J. Sauginių (Šiaulių raj.) piliakalnis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 10-14
Daugudis V., Tebelškis P. Iš seniausios kupiškėnų krašto praeities // Kupiškio kraštas. – V., 1997. – P. 13-35
Daujotytė V. Marijos Gimbutienės atminimui // Baltos lankos. – 1994, Nr. 4, p. 216-219
Daujotytė V. Moteris Paukštė // Šiaurės Atėnai. – 1996, Nr. 5, p. 1. – Tas pat: Dialogas. – 1996, vas. 2, p. 1, 4 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Daujotytė V. Žinia kaip ženklas Marijos Gimbutienės atminimui // Tiesa. – 1994, vas. 17, p. 8. – Tas pat: Atgimimas. – 1994, Nr. 10, p. 14
Daukantas S. Lietuvių pinigai senovėje // Vakarai (Klaipėda). – 1937, saus. 23, p. 5
Daukantas S. Lietuvių pinigai senovėje. // Pajūrio sargas (Klaipėda). – 1924, Nr. 8, p. 127-128.
Daukantas S. Raštai. – V., 1976. – T. 1. – 781 p. – Dalis teksto, t. y. “Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių” bei “Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių” (p. 488-510) perspausdinta: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 146-164 P. 41-98 – apie senąjį lietuvių tikėjimą, laidoseną; p. 488-538 – lietuvių senovės tikėjimas; p. 647-654 – senovės lietuvių pinigai.
Daukantas S. Tikyba senovės lietuvių (1845) / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 141-146, 509-513 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 146-164. – Persp. iš: Daukantas S. Raštai. – V., 1976. – T. 1, p. 488-510.
Daukša L.  “Nagarba” / Svajotojas // Viltis. – 1910, rugpj. 22 (rugs. 4). Apie piliakalnį Kretingos rajone.
Daukšiai. Du įdomūs piliakalniai // Lietuvos aidas. – 1938, lapkr. 18 (Nr. 524), p. 8 Varnupių piliakalnis ir Valiūnkalnis (Marijampolės raj.).
Daukšių piliakalnis / V. Ž-kas. // Šaltinis (Marijampolė). – 1926, Nr. 25, p. 341. Varnupių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Daunys S. Dubenuotieji akmenys // Švyturys. – 1970, Nr. 9, p. 30 Vabalių, Vaidulonių ir Vėriškių (Radviliškio raj.) akmenys.
Daunys S. Juodonių piliakalnio paslaptys // Po Spalio vėliava (Rokiškis). – 1958, spal. 4 Juodonių (Rokiškio raj.) piliakalnio gyvenvietės tyrinėjimai.
Daunys S. Prancūzkapiai / St. D. // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 10 (Nr. 305), p. 3. Šeimaties (Utenos raj.) pilkapiai.
Daunys S. Taurapilis // Naujoji romuva. – 1935, Nr. 16/17, p. 383 Padavimai apie piliakalnį, Utenos raj.
Dausa J. Aptars naujus tyrinėjimus // Draugas (Šakiai). – 1995, rugs. 20, p. 3 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Davainis-Silverstraitis M. Klambarkio dvare (lenk. Plemborg, ant kraszto Dubisos...) / D. // Auszra. – 1883, Nr. 7, p. 215; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6. Apie T. Daugirdą.
Davainis-Silvestraitis M. Apie senovės lietuvišką raštą / M. Davojna-Sylvestrovičė // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 6-7, p. 72-74. 
Davainis-Silvestraitis M. Bažnyčios kapai / Vėversys // Auszra. – 1885, Nr. 2/3, p. 65-67; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Minimi Jurbarko, Seredžiaus, Naukaimio-Gabrieliškių ir Kalnujų (Raseinių raj.) piliakalniai.
Davainis-Silvestraitis M. Betygala. Raseinių pav. ant Dubysos kranto / Vėv. // Auszra. – 1885, Nr. 2/3, p. 61; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Betygalos (Raseinių raj.) piliakalnis.
Davainis-Silvestraitis M. Góra pod Popiełanami / M.D.S. // Litwa. – 1908, Nr. 4.  Papilės piliakalnis.
Davainis-Silvestraitis M. IX archeologų suvažiavimas // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1893, Nr. 19.
Davainis-Silvestraitis M. Kraj’aus laikrasztyje randame szį rasztą p-o Alberto Žasztovto / S. // Auszra. – 1885, Nr. 10-11, p. 370-372. Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Apie Dubingių (Molėtų raj.) piliavietę.
Davainis-Silvestraitis M. Lida / V. // Auszra. – 1884, Nr. 12, p. 409-410; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6. Apie Lydos pilį.
Davainis-Silvestraitis M. Papiliakalnis / M. D-s // Vilniaus žinios. – 1905, liep. 10 (23), p. 3.  Linkmenų (Ignalinos raj.) piliakalnis ir senkapis.
Davainis-Silvestraitis M. Skaruliai // Vilniaus žinios. – 1905, birž. 2 (15). Senkapio, šalia Santeklių dvaro, Saleninkuose (Jonavos raj.) radiniai.
Davainis-Silvestraitis M. Teodoras Narbutas / M.D-s. // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1904, Nr. 3, p. 30. 
Davainis-Silvestraitis M. Vilnius // šaltinis (Seinai). – 1907, Nr. 50, p. 793-795. Apie Vilniaus Bokšto kalno požemius.
Davainis-Silvestraitis M. Zamkus pilis, kitą sikį Gelgudo... / V. //Auszra. – 1884, Nr. 12, p. 409; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6. Panemunė-Gelgaudai (Jurbarko raj.).
Dėdelė A. A. Birštonas ir lankytinos jo apylinkės // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 19, p. 6 Punios piliakalnis.
Dėdelė A. A. Tėvo ir sūnaus daktarų Scheu lietuviškas muziejus Šilutėje // Lietuva. – 1928, saus. 4, p. 3; saus. 5, p. 4 Liečia ir archeologinius rinkinius.
Dėdelė A. Prie kunigaikščio Gedimino kapo / Alf. Dd. // Lietuvos aidas.  – 1929, rugpj. 6, p. 4. Veliuonos piliakalnis ir Pilaitės (Jurbarko raj.).
Dėdinas V. Archeologų darbai // Tarybinis studentas. – 1980, geg. 30, p. 3
Deimantienė V. Saugokime žilos senovės paminklus // 1973 m. kolūkiečio kalendorius. – V., 1973. – P. 100-102
Dėl archeologijos radinių // Viltis. – 1912, rugpj. 29 (rugs.11).
Dėl archeologinių tyrinėjimų ir mokslinių kadrų ruošimo respublikoje // Tiesa. – 1969, spal. 12, p. 4. – Tas pat: Komjaunimo tiesa. – 1969, spal. 12, p. 1
Dėl archeologinių tyrinėjimų respublikoje. LTSR Aukščiausiosios tarybos mokslo ir kultūros komisijos sprendimas (1969 spalio 9). – V., 1969. – 4. p
Dėl Birutės kalno nusavinimo // Rytas. – 1925, liep. 7, p. 3
Dėl Biržų pilies tvarkymo // Biržų žinios. – 1923, geg. 27, p. 1-2.
Dėl Instrukcijos archeologiniams ir istoriniams paminklams apskaityti bei apsaugoti Lietuvos TSR teritorijoje patvirtinimo. Lietuvos TSR MT 1949 m. birželio 10 d. Nutarimas Nr. 412 // Lietuvos TSR įstatymų, Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsakų ir vyriausybės nutarimų chronologinis rinkinys. – V., 1957. – T. 2, p. 187-193
Dėl istorinių, revoliucinių, architektūrinių, archeologinių bei meno paminklų sutvarkymo ir muziejinės vertės daiktų rinkimo mėnesio surengimo // Tiesa. – 1958, birž. 5. – Tas pat: Tarybinis mokytojas. – 1958, birž. 5
Dėl Kauno  Senapilio restauravimo // Rytas. – 1930, rugpj. 19, p. 7
Dėl ko kasinėjimų nebus / J.Pr. // Lietuvos aidas. – 1940, kovo 21 (Nr. 134), p. 8. Vilniaus Žemutinė pilis.
Dėl kultūros liekanų / Šarkiškis // Lietuvos žinios. – 1927, rugs. 13, p. 3 Apuolės (Skuodo raj.) kapinynas, patikslinamas J. Burbos straipsnis laikr. “Lietuvos žiniose”. – 1927 m. liep. 23.
Dėl Lietuvos archeologijos paminklų apsaugos / R. Rimantienė, A. Girininkas, M. Michelbertas, B. Dakanis // Lietuvos kultūros kongresas. – V., 1991. – P. 782-785
Dėl negerbimo senobės liekanų  / D. Malinauskas, J. Vileišis, O. Pleirytė-Puidienė, P. Juodelė, P. Kuzma, J. Marcinkevičius // Viltis. – 1911, gruod. 21 (saus. 3).  Prieš projektą Vilniaus Pilies kalne įrengti vandentiekio rezervuarą.
Dėl piliakalnių pagražinimo ir medelių sodinimo // Lietuvos aidas. – 1938, kovo 5 (Nr. 100), p. 8. – Tas pat: Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, kovo 11, p. 7 Paminklų apsauga.
Dėl Pilies kalno // Lietuvos žinios – 1912, vas. 23 (kovo 7), p. 2-3. Asmenų ir draugijų iš įvairių miestų protestai.
Dėl Pilies kalno // Lietuvos žinios. – 1912, saus. 17 (30), p. 2.
Dėl Pilies kalno // Viltis. – 1911, gruod. 24 (saus. 6), p. 5.
Dėl Pilies kalno // Viltis. – 1912, saus. 15 (28), p. 3.
Dėl Pilies kalno // Viltis. – 1912, saus. 25 (vas. 5).
Dėl Pilies kalno // Viltis. – 1912, vas. 19 (kovo 3), p. 2. “Saulės” draugijos ir Lietuvių dailės draugijos protestai.
Dėl Pilies kalno // Viltis. – 1912, vas. 5 (18).
Dėl Pilies kalno griuvėsių // Viltis. – 1912, liep. 29 (rugpj. 11), p. 3.
Dėl pilių lankymo // Naujosios Biržų žinios. – 1943, Nr. 27
Dėl priemonių kultūros paminklų apsaugai pagerinti // Lenino keliu (Utena). – 1950, bal. 14 Paminklų apsauga.
Dėl priemonių kultūros paminklų apsaugai pagerinti // Tiesa. – 1958, birž. 3
Dėl priemonių kultūros paminklų apsaugai pagerinti. Lietuvos TSR MT 1949 m.kovo 21 nutarimas Nr. 184 // Lietuvos TSR įstatymų, Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsakų ir vyriausybės nutarimų chronologinis rinkinys. – V., 1957. – T. 2, p. 149-155
Dėl prof. E. Volterio bibliotekos // Naujoji Lietuva. – 1942, saus. 25
Dėl spausdinamo gen. Nagevičiaus darbo “Prišmančių milžinkapis” // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 47, p. 1115 Skelbiamas A. Bezzenbergerio laiškas.
Dėl Vilniaus Katedros aikštės archeologinių tyrimų / V. Urbanavičius, A. Tautavičius, R. Batūra, N. Kitkauskas // Lietuvos aidas. – 1998, spal. 6, p. 15 Vilniaus pilys
Dėl Vilniaus Žemutinės pilies // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 5, p. 15 Kultūros ministerijoje sudaryta ministro J. Bielinio vadovaujama komisija.
Dėl Vytauto Didžiojo muziejaus statymo // Lietuvos aidas. – 1931, liep. 15, p. 4 Taip pat apie Kauno pilį.
Dėlei Pilies kalno protestai // Lietuvos žinios. – 1912, kovo 13 (26).
Dėmesio vertas akmuo // Lietuvos aidas. – 1932, saus. 14, p. 6 Bajorų (Rokiškio raj., Kriaunų v.) akmuo su pėdomis.
Demikis P. Sūduvos istorijos spragos // Voruta. – 1995, Nr. 39, p. 8 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Deņisova R. Auklas keramikas kultūras cilšu genēze un ražotājsaimniecības attīstība Austrumbaltijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1987, t. 15, p. 110-120
Denisova R. Baltu cilsu etniskas vestures procesi m.e. l. gadu tūkstoti // Latvijas PSR Zinatnu akademijas vestis (Riga). – 1989, Nr. 12, p. 20-36
Der Algeberg // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1928, Nr. 6 Juknaičių Alkos (Šilutės raj.) kalnas.
Der Einsturz des Rombinus // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1929, Nr. 4 Rambynas (Šilutės raj.).
Der Pilkalnis in Lompönen / R. // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas. – 1929, Nr. 7 Lumpėnų (Šilutės raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Der Schlossberg Eydaten // Memeler Dampfboot. – 1924, birž. 19, priedas Eidaičių (Šilutės raj.) piliakalnis. 
Der Schloßberg zu Absteinen im Lichte der Sage / R. // Memeler Dampfboot. – 1924, liep. 13, priedas, p. 2 Opstainių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Der Wartulischker Schlosberg und der Pilkalnelis / R. // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1929, Nr. 8, p. 3-4 Vartūliškių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Derums V. Knochentuberkolose im alten Baltikum // Anthropologie (Brno). – 1973, t. 11, sąs. 3, p. 255-257 Naudoja Veršvų k. 4 (Kaunas) medžiagą.
Derums V. Tautas veselība un dziedniecība senajā Baltijā. – Rīga, 1978. – 244 p
Dešiniajame  Nemuno krante rado Romos laikų pinigų // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 10 (Nr. 358), p. 8 Rumšiškėse (Kaišiadorių raj.) rastos dvi sidabrinės monetos.
Dethlefsen H. Bezzenberger Adalbert // Altpreussische Biographie. – Königsberg, 1941. – T. 1, p. 55-56
Devenis K. Kodėl Deltuvos pilys buvo užmirštos // Voruta. – 1994, Nr. 39, p. 5 Deltuvos pilis, buvusi Leonpolio dvare (Ukmergės raj.).
Devynių karių VIII-X amžių griaučiai Linkaičių senkapiuos / Meld. // Dienos naujienos. – 1932, rugpj. 1, p. 2.
Dexter M. R. Marija Gimbutas: In memoriam // The Journal of Indo-Europeans Studies (Washington). – 1994, Nr. 1/2, p. I-III
Didelė dovana muziejui // Lietuvos aidas. – 1937, gruod. 11 (Nr. 564), p. 9 Baublių (Kretingos raj.) lobis.
Didelė ūkininko dovana muziejams // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 51, p. 21 Baublių (Kretingos raj.) monetų lobis.
Didelės iškilmės Pilies kalne / J. S. // Mūsų laikraštis. – 1929, Nr. 34, p. 6 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis – Kryžių kalnas.
Didelės vertės istoriniai radiniai Vilniaus bazilikos požemiuos // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 40, p. 964-965
Dideli archeologiniai kasinėjimai Josvainių valsčiuje. Rasti trijų gadynių kultūros likučiai. Lietuvių žirgai senovėje buvo papuošti ir karoliais / J. J-rinas. // Lietuvos aidas. – 1938, birž. 2 (Nr. 244), p. 5. Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Dideli archeologiniai kasinėjimai Kaune // Lietuvos žinios. – 1938, bal. 12, p. 6 Sargėnai.
Dideli Iszkasimai abipus Nemuno // Naujasis Tilžes  Keleiwis. – 1940, liep. 13 Veršvai.
Dideli radiniai Velykuškių piliakalnyje //Trimitas. – 1933, Nr. 35, p. 684-685
Dideli senovės kapai // Lietuvos aidas. – 1932, saus. 16, p. 9 Kazimieravo (Alytaus raj., buv. Pivašiūnų v.) pilkapiai.
Dideli tvarkymo darbai Trakų pilyje / Rk. //  Darbo Lietuva. – 1940, rugs. 27, p. 5. Trakų salos pilis.
Didelis šaulių darbas Veliuonoje / Korespondentas // Karys. – 1932, Nr. 20, p. 405 Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Didingoji Gondingos pilis ir išnykęs Žemaičių miestas / Kasandra // Lietuvos aidas. – 1939, rugs. 27 (Nr. 567), p. 2
Didlaukio durpyno paslaptys // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 3, p. 4 Durpynas prie Mažeikių.
Didvyrių kaulams nėra ramumo / Balys P-kas. // Mūsų rytojus. – 1927, Nr. 21, p. 7. Ardomas Bartkūnų (Ukmergės raj.) piliakalnis.
Didžbalis J. Iškasa kariškų daiktų // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 23, p. 10 Augmėnų (Radviliškio raj.) kapinynas.
Didžiojoje Lietuvoje atrastos labai vertingos senovės liekanos / Bl. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1932, rugpj. 21, p. 1. Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Didžiosios praeities griuvėsiai Dubingiuose / Džimi Rait // Sekmadienis. – 1932, Nr. 52, p. 3
Didžiųjų kunigaikščių rūmuose prezidentūra? / V. Kazakevičius, R. Rimantienė, P. Repšys, A. Butrimas, G. Karalius, V. Čekanauskas // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 24, p. 12
Didžiulienė L. Piliakalniai // Lietuvos žinios. – 1910, liep. 21 (rugpj. 3), p. 3. Apie Moškėnų (Rokiškio raj.), Daugailių (Utenos raj.) ir Gaigalių (Kupiškio raj.) piliakalnius.
Didžiulis akmuo “Pašilvis” // Trimitas. – 1929, Nr. 17, p. 283 Troškūnai (Anykščių raj.).
Die  Grabungen am Rombinus angestellt // Memeler Dampfboot. – 1933, spal. 31, priedas
Die  Sensation von Bitthenen. Der Klang aus der Tiefe: Metall oder Steine ? // Memeler Dampfboot. – 1933, spal. 19, priedas
Die Archeölogenkonferenz in Riga // Juniores (Königsberg; Kaunas). – 1930, Nr. 8/9, p. 8-9
Die Balten – die nordlichen Nachbarn der Slaven / Hrgs. Gerd Biegel, Jan Jaskanis. – Freiburg i Br., 1987. – 222 p Rec.: Tautavičius A. // LIM, 1988 metai. – V., 1989. – P. 174-180.
Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slawen: Ausstellung des Staatlichen Archäologischen Museums Warschau. – Bregenz, 1991. – 78 p
Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slawen: Katalog / A. Bitner-Wróblewska, W. Brzeziński, G. Iwanowska, M. Kaczyński // Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slawen. – Freiburg i. Br., 1987. – P. 63-211 Gausiai iliustruotas eksponuojamų dirbinių sąrašas.
Die Skelettfunde in Schmelz // Memeler Dampfboot. – 1927, lapkr. 9, priedas Klaipėda, Malūnų Vartų gatvė.
Die verschwundene Schwedenschanze bei Rucken // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1929, Nr. 12, p. 4 Rukų (Šilutės raj.) pylimai.
Die Vorgeschichtliche Sammlung des Kurzemer (Kurländischen) Provinzialmuseums zu Jelgawa  (Mitau) (1818-1938). – Riga, 1939. – 23 p., 29 lent Adakavo (Tauragės raj.) pilkapių radiniai.
Dieliauskas J. Archeologų radiniai Lieporių kaime // Šiaulių kraštas. – 1991, liep. 5, p. 5 Lieporių (Šiauliai) kapinynas
Dievų, milžinų ir didvyrių kalnas / Kasandra // Lietuvos aidas. – 1939, lapkr. 4 (Nr. 669), p. 6 Medvėgalis (Šilalės raj.).
Dikšienė G. Žvilgsnis į praeitį // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1987, bal. 21, p. 3 Apie Alytaus kapinyną.
Dikšienė G., Svetikas E. Archeologinę ekspediciją Rimnuose prisiminus // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1987, spal. 20 Vinkšninių pilkapis ir kapinynas.
Dilys J. Lietuvos medžių sodinimo šventė ir apleistas piliakalnis // Biržų žinios. – 1923, Nr. 13, p. 1-2.
Dilytė B. Dirba archeologai // Artojas (Šilalė). – 1986, liep. 25 Paragaudžio pilkapiai ir Žvilių kapinynas.
Dilytė D. Tacitas apie aisčius // Literatūra. – 1985, t. 27, sąs. 3, p. 16-20
Dimitravas. Po pušimi rastas senovės ponių papuošalas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1940, Nr. 4, p. 7 Dimitravo (Kretingos raj.) kapinynas.
Dingusios pilies pėdsakai // Bangos. – 1932, Nr. 34, p. 854-855 Naujojo Kauno pilies paieškos prie Kačerginės.
Dirda J. Rado pinigų maišą // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1970, rugpj. 11, p. 4 Šeduvos ir Radvilonių (Radviliškio raj.) lobiai.
Dirkė J. Paliūniškio senkapis // Panevėžio tiesa. – 1959, saus. 15 Paliūniškio Lapkalnis (Panevėžio raj.).
Dirkė J. Žvyre iš Burvelių // Tėvynė (Panevėžys). – 1971, saus. 26 Minimi akmens amžiaus radiniai.
Dirkis J. Iš Karsakiškio praeities // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1933, Nr. 25, p. 3 Likpetrių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Dirvone rado senoviškų pinigų / J.K. // Mūsų laikraštis. – 1931, Nr. 48, p. 10. Kumečių (Vilkaviškio raj.) monetų lobis.
Diskusija dėl pirmųjų lietuviškų monetų // Lietuvos aidas. – 1995, kovo 22
Dymek B., Kazimierski J. Jerzy Antoniewicz (1919-1970) // Rocznik Mazowiecki (Warszawa). – 1972, t. 4, p. 453-460
Dla Towarzystwa przyjaciół nauk // Kurjer Litewski. – 1908, rugpj. 15 (28). Mini V. Šukevičiaus padovanotus Trakų salos pilies koklius.
Dla Towarzystwa Przyjacioł Nauk w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1911, saus. 4 (17). Liškiavos radiniai.
Dnia 11 bieżącego miesiąca lipca odbyło sie zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1863, liep. 20, p. 3.
Dnia 11 lutego odbyło... // Kurjer Wileński. – 1856, vas. 15 (Nr.14), p. 117. – Lygiagr. tekstas rus. Apie komisijos posėdį.
Do redakcyi Biblioteki Warszawskiej. Opiś posiedzienie Wileńskiej archeologicznej komissyi w 6 grudnia // Biblioteka Warszawska. – 1859, t. 1, p. 519-522.
Dobilas A. Pokalbiui kviečia archeologai // Švyturys (Kretinga). – 1976, birž. 19 Darbėnų bibliotekoje apie Lazdininkų kapinyną.
Dobkevičius K. Archeologinis atradimas Kernavėje – tarsi senolių laiškas pasaulio lietuviams // Kauno diena. – 1994, liep. 11, p. 4
Dobkevičius K. Kernavės piliakalnių paslaptys // Santara. – 1994, Nr. 18, p. 72-76
Dobkevičius K. Tėvynę laikyk visu savo pasauliu... // Santara. – 1992, Nr. 10, p. 37-42
Dobrovolskas J. Kelias į mokslą // Tarybinis studentas. – 1973, kovo 16 P. Kulikausko 60-osios metinės.
Dobužinskis M. Apie Vytauto ženklą // Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1980, t. 4, kn. 3-4, p. 185-191. – Perspausd. Iš “Praeitis”, K., 1933 m., t. 2 Apie seniausias Lietuvos monetas.
Dobužinskis M. Apie Vytauto ženklą // Praeitis (K.). – 1933, t. 2, p. 245-251. – Taip pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1980, t. 4, kn. 3-4, p. 185-191 Apie senąsias Lietuvos monetas.
Dobužinskis M. Vilniaus senovė.  Gedimino kalnas // Naujoji romuva. – 1939, Nr. 16, p. 346-348
Doc. Galaunė ir dr. Puzinas pasitraukia iš Valst. Archeologijos komisijos // Lietuvos žinios. – 1935, birž. 27, p. 7
Dogelis P. Ariogala. / P.D. // Vienybė (K.). – 1910, Nr. 31, p. 483.  Žinutė apie Darbutų (Raseinių raj.) piliakalnio kasinėjimus.
Dolinskas V. Didžiųjų kunigaikščių rūmai – Lietuvos valstybės ir tautinio pasididžiavimo simbolis // Literatūra ir menas. – 1998, Nr. 30, p. 3, 14. Vilniaus pilys
Doluchanow P. M. Zur absoluten Chronologie und Paläogeogaphie des Neolitikums im europäischen Teil der UdSSR // Ethnografische-archeologische Zeitung (Berlin). – 1971, p. 161-170
Domisi senienom // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 24, p. 8 Krakėse (Kėdainių raj.) įsteigtas muziejus.
Doniosle odkrycie na zamku królewskim w Grodnie. Mury nieznanej swiatyni z XI wieku // Słowo. – 1932, liep. 2, p. 2 Gardino pilis.
Döring J. Bericht über die Forschungen zur Auffindung der Stadt Apulia // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1884, p. 8-24. Griežės piliakalnis kairiajame Ventos krante ir kapinynas.
Döring J. Das erste Vorkomen Kurlands in der Geschichte (Apulia Hauptstadt der Kuren und die dänische Kirche bei Domesnes) // Sitzungsberichte der Kurländische Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mittau. – 1883, p. 63-71.
Döring J. Der Burgberg in Kommodern und der Pilskaln an der Tatola, nebst Notizen über Ratten und Terwetten // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1882, p. 37-41. Ąžuolpamūšio (Pasvalio raj.) piliakalnis.
Döring J. Der Pelajte-kalnas und der Pyle-kalnis von Malung in Litauen // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1876, p. 34-37.
Döring J. Der Pilskaln bei Putkaln südlich von Schoden // Sitzungsberichte Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1887, p. 40-41. Puotkalių (Skuodo raj.) piliakalnis.
Döring J. Die Baerburg am Spahrnesee bei Ihlen, die mutmassliche Burg Racken der heidnischen Semgallen // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1868, p. 49-53.
Döring J. Die Semgaller Burgen Ratten und Racketen // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1878, p. 29-51. Žagarės (?) piliakalnis
Döring J. Ein Burgberg bei Poswol in Litauen. // Sitzungberichte der Kurländische Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1886, p. 26-27. Šimonių piliakalnis (Pasvalio raj.).
Döring J. Eine altrömische Fibula im Mitauschen Museum, gefundene auf Odachow im Kreise Rossiany // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1884, p. 2.  Adakavas (Tauragės raj.).
Döring J. Eine altrömische Fibula in Mitauschen Muzeum, gefundene auf Odachow in Kreise Rossiany // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1882, p. 35; 1884, p. 2. Segė iš Adakavo (Tauragės raj.).
Döring J. Noch ein Mal Apulia // Rigasche Zeitung. – 1886, Nr. 38. Apuolės piliakalnis (Skuodo raj. ).
Döring J. Untersuchung von Apulia bei Schoden // Sitzungsberichte Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1887, p. 32-40. Apuolė (Skuodo raj.).
Döring J. Wo die Stelle der 1290 zerstörten Semgallerburg Sydobre wohl zu suchen sein dürfte // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1881, p. 65-70; 1882, p. 34-35.
Döring J., Bezzenberger A., Diederichs H. Kleines Beitrag zur Kunde über Sydobre // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1882, p. 34. Sidabrė (Joniškio raj.).
Dovainonių senkapiuose rasta įdomių senienų // Lietuvos žinios. – 1932, rugpj. 27, p. 5 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Dovana iš naikinamo kapinyno // Lietuvos aidas. – 1934, rugs. 25, p. 5 Nosiedai (Šakių raj.).
Dovana Kauno Miesto Muziejui // Lietuva. – 1926, rugpj. 30, p. 5 Užpjaunių (Šakių raj.) durpyno kauliniai dirbiniai.
Dovana miesto muziejui // Lietuva. – 1925, spal. 1, p. 6 Gautas Opšrūtų (Vilkaviškio raj.) kaimo kaulinis žeberklas.
Dovana muziejui // Mūsų kraštas. – 1930, rugs. 19, p. 3 Panevėžio  muziejus gavo žalvarinius papuošalus, rastus Lengviečių (Krakių v.) kaime, Apgyventų vietų sąraše (“Lietuvos apgyventos vietos”, K. 1925) tokio kaimo nėra.
Dovanos V. D. Kultūros muziejui // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 9, p. 6 Aukštuolių (Grinkiškio v.) kapinyno ir Laikiškių (Jonavos raj.) pilkapių radiniai.
Doveika K. J. Kraševskio ryšiai su Lietuva ir lietuvių literatūra // Literatūra ir kalba (V.). – 1962, t. 6, p. 266-301
Dovydaitis J. Nepaprastas radinys // Bangos. – 1932, Nr. 27, p. 713 Žygaičiuose (Tauragės raj.) iškasta liūto skulptūra.
Dovydaitis P. Lietuvos gintaras // Gamtos draugas. – 1929, birž., p. 73-86
Dovydėnas. Iš Jurbarko puslapių // Sekmadienis. – 1930, Nr. 17, p. 4 Jurbarko piliakalnis. 
Dowgird T. Archeologia Litewska // Wielka encyklopedya powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1891. – T. 4, p. 626-627.
Dowgird T. Archeologia litewska // Wielka encyklopedja powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1894. – T. 3/4.
Dowgird T. Archeologja na wystawie starożytności w Warszawie // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1890, Nr. 2, p. 19-21. Mini radinius iš Lietuvos.
Dowgird T. Ausgrabungen in Jasno-Górka auf „Pogankapej“ / (Übersetzung aus dem Zeitschrift „Kłosy“ 1884, Nr. 999, nebst Zusätzen von J.Dörig) // Sitzungberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst (Mitau). – 1885, p. 13-16. Paluknio (Raseinių raj.) kapinynas.
Dowgird T. Ausgrabungen in Jasnogórka in Litauen: Übersetzung aus der Zeitschrift Kłosy, Bd.XXXVII, Nr.952, 1883 / Su J. Döringo prierašu // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mittau. – 1883, p. 73-78. Paluknio (Raseinių raj.) kapinynas.
Dowgird T. Das Kowner Kastell / [Versta iš lenkų k.] // Kownaer Zeitung. –1916, saus. 24, Nr. 24.
Dowgird T. Krótki przegląd badań archeologicznych, dokonanych nad zabytkami z czasów przedhistorycznych na Żmudzi i Litwie // Pamiętnik drugiego zjazdu historyków polskich w Lwowie. I. Referaty. – Lwów, 1890, p. 1-7. – Kiekvieno pranešimo puslapiai numeruojami atskirai.
Dowgird T. Mapka archeologiczna okolicy nad Dubiskiej od miasteczka Betygoły do okolicy Surwily // Przegląd Historyczni (Warszawa). – 1909, t. 8, p. 361-366; Atsp.: 1909. – 6 p., 1 žemėl.
Dowgird T. O dwóch mogiłach książecych z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi // Wisła (Warszawa). – 1889, t. 3, p. 380-389. Džiugo (Telšių raj.) ir Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalniai.
Dowgird T. Opiś wykopalisk z Jasnejgórki // Kłosy. – 1883, Nr. 952, p. 202-204. – Straipsnio tąsa iš 1882 m. Paluknio (Raseinių raj.) kapinynas.
Dowgird T. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi. Melżyn kapas pod Jasnogórka // Pamiętnik fizyograficzny (Warszawa). – 1886, t. 6, p. 18-27; 1887, t. 7, p. 3-28. Paluknys (Raseinių raj.).
Dowgird T. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi. Melżyn-kapas w folwarku Wizdergi. Opis robot dokonanych w roku 1884 i 1885 // Pamiętnik fizyograficzny (Warszawa). – 1888, t. 8, p. 3-17; Atsp.: 15 p., 8 lent. Visdergių pilkapiai (Šiaulių raj.).
Dowgird T. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi. Opiś cmentarzyska i pilkalnia w Imbarach w roku 1885 i 1886 // Pamiętnik Fizyograficzny  (Warszawa). – 1889, t. 9, p. 380-389. Imbarė (Kretingos raj.).
Dowgird T. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Žmujdzi. Melžyn-kapas pod Jasnogórką // Pamiętnik fizyograficzny (Warszawa). – 1887, t. 7, p. 3-28. – Tęsinys iš to paties leidinio 1886 m., t. 6 (žr. įr. Nr. 417). Paluknio (Raseinių raj.) kapinynas.
Dowgird T. Wiadomości o wyrobach z kamienia gładzonego, znalezionych na Żmujdzi i Litwie // Pamiętnik fizyograficzny (Warszawa). – 1891, t. 10, p. 3-20. Rec.: Ossowski G. // Kwartalnik historyczny ( Warszawa). – 1892, t. 6, p. 561-566.
Dowgird T. Wykopalisko w Jansnogósce w gubernji Kowienskiej // Kłosy (Warszawa). – 1882, t. 34, Nr. 867, p. 86-87; 1883, t. 35, p. 202; 1884, t. 36, Nr. 999, p. 124-126. Paluknio kapinynas (Raseinių raj.).
Dowgird T. Wykopaliśko w Jasnogórce gubernii Kowienskiej. – žr. įr. 345. Paluknys (Raseinių raj.).
Dowgird T. Wystawa sztuki starożytnej do przemyslu urządzona w Muzeum rolnictwa i przemyslu w Warszawie 1889 roku // Biblioteka Warszawska. – 1890, t. 1, p. 356-366. P. 362-3 apie K. Przezdzieckio, T. Daugirdo, J. Weyssenhoffo rinkinius.
Dowojna–Silwestrowicz M. Pilkalnie w Lygmianach // Wisła (Warszawa). – 1890, t. 4, p. 214-215. Ginučių (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Dr. Hugo Scheu muziejų aplankius // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 10, p. 7
Dr. Hugo Scheu palikimas lietuvių kultūrai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 7, p. 10
Dr. J. Puzinas – etnikos katedros vyr. asistentas // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 6, p. 4
Dr. J. Puzinas išvyko į Oslo // Lietuvos aidas. –1936, liep. 29 (Nr. 343), p. 3 Archeologų kongresas (Oslas, 1936 m.).
Dr. J. Puzinas prašo pranešti // XX amžius. – 1940, birž. 17, p. 9 Apie atsisakymą dalyvauti Tarpžinybinės komisijos darbe Gedimino kalnui Vilniuje tvarkyti.
Dr. J. Puzinas rado I-II šitmečio kapus. Jų dalį išplovė šių metų potvynis // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 5 (Nr. 205), p. 4 Paštuvos (Kauno raj.) kapinynas.
Dr. J. Puzino archeologiniai darbai //Naujoji romuva. – 1937, Nr. 15, p. 338 Apie rašomus darbus.
Dr. Jono Puzino paskaita // Lietuvos aidas. – 1939, lapkr. 4 (Nr. 668),  p. 3
Dr. Marija Birutė Alseikaitė Gimbutienė // Draugas (Chicago). – 1991, saus. 19 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Dragūnaitė A. Pas senovės tyrinėtojus // Tarybinis mokytojas. – 1959, liep. 30 Juodonių (Rokiškio raj.) gyvenvietės tyrinėjimai.
Draudžiama Margio piliakalnyje ekskursantams ir atskiriems asmenims rinkti įvairius daiktus // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 9 (Nr. 355), p. 5 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Draugelis E. Iš Kauno lietuvių gyvenimo / K. K. Lizdeika // Viltis. – 1909, rugs. 8 (21), p.2-3.  Apie muziejų, jo archeologijos rinkinius.
Drėmaitė G. Archeologinė “priežiūra” priedanga paveldo naikintojams // Lietuvos aidas. – 1997, vas. 11, p. 15. Vilniaus miestas
Drėmaitė G. Diskusijos dėl Vilniaus pilių valsybinio kultūrinio rezervato tęsiasi // Lietuvos rytas. - 1996, rugpj. 28, priedas: Sostinė, p. 48 Vilniaus pilys
Drevinskienė R. Archeologiniai paminklai ir jų apsauga // Darbas (Pasvalys).– 1981, gruod. 8
Drevinskienė R. Įdomus ir vertingas radinys // Biržiečių žodis. – 1973, liep. 28 Diemedžių (Biržų raj.) monetų lobis.
Drevinskienė R. Saugoti istorinius paminklus // Raudonasis artojas (Biržai). – 1956, bal. 15
Drg. P. Tarasenka – LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas // Literatūra ir menas. – 1958, Nr. 10, p. 3
Dringelis L., Pilkauskas R. Vilniaus pilių istorinis nacionalinis parkas: argumentai už ir prieš // Lietuvos rytas. – 1996, rugpj. 14, priedas: Sostinė, p. 45 Vilniaus pilys
Drobelienė J. Archeologinės medienos konservavimo problemos Žemutinės pilies arsenale // Paminklotvarkos darbai ir problemos: Mokslinės konferencijos pranešimų tezės, 1990 m. bal. 17-19. – V., 1990. – P. 61-62 Vilniaus pilis
Drogie kamienie znaleziono w trumnie królowej // Słowo. – 1931, lapkr. 8, p. 2
Drugie tegoroczne posiedzenie Komissji archeologicznej Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1863, vas. 23, p. 5.
Drutys A. Čičinsko kalnas // Mūsų girios. – 1959, Nr. 4, p. 63 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Du puodai su aukso ir sidabro pinigais // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1939, Nr. 10, p. 1 Polekėlė (Radviliškio raj.).
Dubausis L. Sudrauskime “lobių ieškotojus” // Švyturys. – 1972, Nr. 17, p. 6 Dėl pilkapių apsaugos.
Dubauskas A. Paminklams saugoti // Valstiečių laikraštis. – 1968, lapkr. 16 Šilalės rajono įnašas į Paminklų apsaugos fondą.
Dubauskas V. Įdomus radinys // Mūsų rytojus. – 1933, rugs. 12( Nr. 72), p. 7 Kaupiškių durpyne, prie Kybartų, rasti žmogaus griaučiai.
Dubeneckis V. Tadui Daugirdui paminėti // Lietuva. – 1919, gruod. 4.
Dubickas J. Žemaičių pažanga // Vakarai (Klaipėda). – 1938, rugpj. 15, p. 5 Ivangėnų (Tauragės raj.) piliakalnis.
Dubicki  J. Toporki kamienne, cmentarzysko i oltar  pagański // Kurjer Wileński. – 1934, geg. 25, p. 7 Bajorų piliakalnis ir Antakmenio-Dūdų akmuo (Ignalinos raj.).
Dubicki J. Na śladach zapomnionych bogów // Kurjer Wileński. – 1934, spal. 24, p. 8 Cirkliškio piliakalnis – Perkūno kalnas (Švenčionių raj.) ir Antakmenio-Dūdų akmuo (Ignalinos raj.).
Dubicki J. Ślady osadnictwa prahistorycznego w  gm. Lyntupskiej  / J.D. // Kurjer Wileński. – 1935, rugs. l. Lintupio apylinkės (Baltarusija).
Dubicki J. Ślady osadnictwa przedhistorycznego w okolicach jez. Dzisny // Kurjer Wileński. – 1934, bal. 18, p. 3 Bajorų piliakalnis  ir Antakmenio-Dūdų akmuo (Ignalinos raj.).
Dubicki J. Szczątki wczesnohistorycznego grodzisku koło wsi Rusaki, pow. Święciańskiego // Kurjer Wileński. – 1936, lapkr. 8, p.10
Dubičių pilies griuvėsiai: iš “Vilniaus rytojus” / P.J. // Mūsų Vilnius. – 1931, Nr. 8, p. 177-178 Dubičiai (Varėnos raj.).
Dubingiai // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 6, p. 12 Piliavietė (Molėtų raj.).
Dubingiai. Statomi dideli turistiniai namai // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 7 (Nr. 299), p. 6 Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Dubingių piliavietė atskleidžia savo paslaptį. Aptikti griuvėsiai, kur palaidotas Radvila Rudasis / J-nas. // Lietuvos aidas. – 1938, birž. 24 (Nr. 278), p. 5. Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Dubois de Montepereux F. Des tumulus, des forts et des remparts de la Russie Occidentale // Annuaire des voyages et de la géographie pour l’annle. –Paris, 1845. – P. 78–103; 1846. – P. 39–55; 1847. – P. 127-158.
Dubonis A. Kur buvo Lietuvos žemė? // Dienovidis. – 1991, Nr. 41, p. 6 Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Dubuvos piliakalnio padavimai // Lietuvos aidas. – 1937, saus. 23 (Nr. 35), p. 7 Naujienėlės (? Marijampolės raj.) piliakalnis.
Dūda A. Gerbkime senovės paminklus // Naujosios Biržų žinios. – 1944, Nr. 24 Biržų pilis.
Dudai // Vilniaus žinios. – 1905, birž. 5 (18), p. 3. Dūdų-Antakmenės (Ignalinos raj.) akmuo.
Duksa Z. 45 tūkstančiai... monetų ir banknotų // Gimtasis kraštas. – 1969, Nr. 25, p. 3 Istorijos ir etnografijos muziejaus Vilniuje numizmatikos rinkinys.
Duksa Z. Arabiškų monetų spindesys // Tiesa. – 1986, vas. 9, p. 4 Arabų monetų radiniai Lietuvoje.
Duksa Z. Archeologai surado taupyklę... // Tiesa. – 1985, kovo 10, p. 4
Duksa Z. Gedimino stulpai // Vakarinės naujienos. – 1988, spal. 28, p. 11
Duksa Z. Įdomūs pilkapiai // Švyturys. – 1964, Nr. 16, p. 29 Šaltaliūnė-Sudota (Švenčionių raj.).
Duksa Z. Iš kelionės su lobiu // Vakarinės naujienos. – 1972, geg. 16, p. 2 Mištūnų (Šalčininkų raj.) lobis.
Duksa Z. Jurkiškio kaimo lobis // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1969, liep. 1
Duksa Z. Kada sušvinta radinys? // Tiesa. – 1985, bal. 14, p. 4 Apie monetų lobius.
Duksa Z. Kaugonių monetų lobis // Kultūros barai. – 1967, Nr. 10, p. 76-77 Kaišiadorių raj.
Duksa Z. Kolūkiečio radinys // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1969, bal. 19 Bartkuškių (Ukmergės raj.) lobis.
Duksa Z. Labanoro monetų lobis // Kultūros barai. – 1969, Nr. 6, p. 72-73 Švenčionių raj.
Duksa Z. Labanoro monetų lobis // Žvaigždė (Švenčionys). – 1969, birž. 5
Duksa Z. Lietuviški pinigėliai // Mokslas ir gyvenimas. – 1986, Nr. 8, p. 32-33
Duksa Z. Lietuvos TSR istorijos-etnografijos muziejaus XVII-XVIII a. monetų lobiai // Muziejai ir paminklai. – V., 1970. – P. 64-76 Blinstrubiškių (Raseinių raj.), Kukučių (Ignalinos raj.), Mantinionių (Širvintų raj.), Mikalčiūnų (Varėnos raj.), Šiliškių, Vežikėnų (buv. Eišiškių raj.) lobiai.
Duksa Z. Lobiai keliauja muziejun // Vakarinės naujienos. – 1971, geg. 22 Vilniuje, prie Nemenčinės plento, rastas lobis.
Duksa Z. LTSR Istorijos-etnografijos muziejaus XVII a. monetų lobiai // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 35-43
Duksa Z. Meistrai netroško viešumos // Tiesa. – 1985, rugs. 8, p. 4 Monetų falsifikatai.
Duksa Z. Monetos padeda istorikams // Lietuvos pionierius. – 1967, gruod. 20
Duksa Z. Monetos pasakoja // Lietuvos pionierius. – 1971, vas. 27
Duksa Z. Monetos pasakoja. – V., 1991. – 279 p. Rec.: Rimša S. Leidinys numizmatams // Voruta. – 1992, Nr. 3, p. 2.
Duksa Z. Monetų lobiai // Tiesa. – 1966, rugpj. 6 Minimi Trakų kaimo ir Labanoro (Švenčionių raj.) lobiai.
Duksa Z. Monetų lobis //Vakarinės naujienos. – 1970, geg. 4, p. 1 Alančiai (Panevėžio raj.).
Duksa Z. Nėr kam pinigų skaičiuot // Kalba Vilnius. – 1968, Nr. 48, p. 7
Duksa Z. Numizmatika ir jos tyrinėtojai // Tiesa. – 1968, saus. 10 Lietuvos numizmatikos padėtis.
Duksa Z. Numizmatikos skyrius // Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejus, 1855-1980: Katalogas. – V., 1980. – P. 16-19
Duksa Z. Pasakoja monetų lobiai // Komjaunimo tiesa. – 1968, rugpj. 10 Minimi Saulažolių (Klaipėdos raj.), Veleikių (Zarasų raj.), Alovės (Alytaus raj.) lobiai.
Duksa Z. Pierwsze znalezisko krzyżackiego kwartnika na Litwie // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1980, Nr. 4, p. 69 Klaipėdos pilies radinys.
Duksa Z. Pinigai ir jų apyvarta // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje.– V., 1981. – T. 2, p. 83-129. Santr.: rusų k. (p. 138-141), vokiečių k. (p. 151-154)
Duksa Z. Pirmajam Lietuvos muziejui 110 metų // Švyturys. – 1965, Nr. 7, p. 3 (virš.)
Duksa Z. Praeities lobius atidengus // Vakarinės naujienos. – 1969, geg. 30
Duksa Z. Prakalbintos monetos // Tiesa. – 1985, birž. 9, p. 4 Numizmatikos rinkiniai muziejuose.
Duksa Z. Puodynė su viduramžių monetomis // Tiesa. – 1969, bal. 3 Vilniuje, Rasų g-vėje rastas lobis.
Duksa Z. Rastas lobis // Literatūra ir menas. – 1967, Nr. 51, p. 8 Mikalčiūnų (Varėnos raj.) kaime.
Duksa Z. Rastas monetų lobis // Vakarinės naujienos. – 1976, gruod. 27 Vilniuje, buv. M. Gorkio gatvėje.
Duksa Z. Retos lietuviškos monetos užsienio aukcionuose // Kolekcija. – 1994, Nr. 1, p. 31-36
Duksa Z. S. Daukantas – numizmatas // Literatūra ir menas. – 1964, Nr. 49, p. 3
Duksa Z. Satyrinė moneta // Kultūros barai. – 1966, Nr. 8, p. 76 Žodiškio lobis.
Duksa Z. Senasalio monetų lobis // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 1, p. 56-57 Vilniaus raj.
Duksa Z. Seniausieji pinigai // Gimtasis kraštas.– 1981, Nr. 36, p. 4
Duksa Z. Senosios monetos Lietuvos muziejuose // Kultūros barai. – 1970, Nr. 12, p. 68-69
Duksa Z. Senovinių pinigų tvarkymas mokyklų muziejuose // Į pagalbą kraštotyrininkams. – V., 1968. – P. 65-67
Duksa Z. Skarby monetarne na Litwie // Biuletyn numizmatyczny (Warszawa). – 1982, Nr. 10, p. 192-193 Straipsnio “Vilniaus monetų lobiai” (Vakarinės naujienos, 1981 m. geg. 4) vertimas.
Duksa Z. Šiliškių monetų lobis // Kultūros barai. – 1968, Nr. 2, p. 74 Akmenės raj.
Duksa Z. Trakų kaimo lobis // Švyturys. – 1966, Nr. 18, p. 29 Švenčionių raj.
Duksa Z. Vanagų monetų lobis // Švyturys. – 1964, Nr. 24, p. 28 Vanagai (Trakų raj.).
Duksa Z. Vėlaikių kaimo lobis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1969, gruod. 20, p. 4
Duksa Z. Vertingas radinys // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1969, bal. 5 Apie 1951 m. Radviliškyje rastą lobį.
Duksa Z. Vilniaus monetų lobiai // Vakarinės naujienos.– 1981, geg. 4, p. 2. – Tas pat lenkų k.: Biuletyn numizmatyczny (Warszawa).– 1982, Nr. 10, p. 192-193 Apie sidabro lydinius.
Duksa Z. Wiadomości o znaleziskach skarbów monet na Litwie na podstawie doniesień prasowych z lat 1951-1971 // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1973, sąs. 3(65), p. 167-176 Vėlaikių (Zarasų raj.), Labanoro (Švenčionių raj.), Jauniūnų (Širvintų raj.), Alovės (Alytaus raj.) VIII-XIV a. lobiai.                                                                          Alantės (Panevėžio raj.), Alkiškiai (Akmenės raj.), Alytus, Baliūnai (Molėtų raj.), Barčiai (Varėnos raj.), Barteliai (Varėnos raj.), Bartkuškiai (Ukmergės raj.), Blinstrubiškiai (Raseinių raj.), Gailiai (Kelmės raj.), Gaudikaičiai (Telšių raj.), Grinkiškis (Radviliškio raj.), Joniškis, Jucaičiai (Klaipėdos raj.), Jurkiškis (Rokiškio raj.), Kalnabridžiai (Vilniaus raj.), Kaugonys (Kaišiadorių raj.), Nartelis (Marijampolės raj.), Palanga, Papiliai (Anykščių raj.), Papiškiai (Kauno raj.), Radviliškis, Radviloniai (Radviliškio raj.), Romės Laukas (Šilalės raj.), Senasalis (Vilniaus raj.), Snaigupė (Lazdijų raj.), Sudargas (Šakių raj.), Šiliškiai (Akmenės raj.), Trakai, Vosyliukai (Trakų raj.), Vosgėliai (Utenos raj.), Vilnius, Zabieliškis (Kėdainių raj.), Žėronys (Trakų raj.), Žvirblaičiai (Plungės raj.).
Duksa Z. Wystawa numizmatyczna w Wilnie // Biuletyn Numizmaty (Warszawa). – 1971, Nr. 8, p. 156 Apie Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje, surengtą parodą.
Duksa Z. Ze zbiorów Wileńskiego Muzeuma // Czerwony sztandar. – 1971, rugpj. 4
Duksa Z. Žalvarinių šilingų lobis // Tiesa. – 1964, spal. 6 Trakuose.
Duksa Z. Žodiškio lobis // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 2, p. 43 Monetų lobis.
Dumalakas A. Gedimino kalnui pavasario liūtys kelia didelę grėsmę // Lietuvos rytas. – 1998, bal. 22, priedas: Sostinė, p. 4 Vilniaus pilys
Dumpe L. Jautajūmā par izkapts attīstību Latvijā // Latvijas PSR Zinatņu akademijas vēstis (Rīga). – 1958, Nr. 11, p. 17-30 Rašoma ir apie Lietuvą.
Dunauskienė G. “Prakalbo” Velnio akmuo // Šiaulių kraštas. – 1998, birž. 27, p. 27. Verdulių (Radviliškio raj.) akmuo.
Dundulienė P. Arklys lietuvių liaudies pasaulėjautoje // Istorija. – 1977, t. 17, sąs. 1, p. 83-102
Dundulienė P. Arklo atsiradimas ir raida Lietuvoje // Istorija. – 1966, t. 8, p. 122-156 P. 128-134 – Lietuvos archeologiniai radiniai.
Dundulienė P. Aukos žemei ir jos deivei Žemynai // Senieji tikėjimai naujausių tyrimų šviesoje. – V., 1977. – P. 29-41
Dundulienė P. Ginu Kernavės Perkūną // Švyturys. – 1966, Nr. 4, p. 18 Apie Kernavėje rastą “Perkūną” vaizduojančią statulėlę.
Dundulienė P. Joachimas Lelevelis apie senovės lietuvių religiją ir mitologiją // Joachimas Lelevelis: Respublikinės mokslinės konferencijos, skirtos 200-sioms gimimo metinėms paminėti, medžiaga. – V., 1987. – P. 13-21
Dundulienė P. Kaip anksčiau įsivaizdavo mėnulį // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 3, p. 46-48
Dundulienė P. Kaip atsirado mūsų liaudies paminklai // Kultūros barai. – 1978, Nr. 7, p. 59-63 Senasis lietuvių tikėjimas.
Dundulienė P. Lietuviškoji žagrė // Istorija. – 1968, t. 9, p. 161-181 P. 163-165 – archeologiniai radiniai.
Dundulienė P. Lietuvių arimo įrankių genezės ir raidos klausimu // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 99-104
Dundulienė P. Lietuvių etnologija. – 2-asis papild. leid. – V., 1991. – 407 p.
Dundulienė P. Medžiai senovės lietuvių tikėjimuose. – V., 1979. – 103 p
Dundulienė P. Mokai // Ledkalnis (Aukštaitijos nacionalinio parko leid.). – 1992, Nr. 1(41), p. 12
Dundulienė P. Namų židinio kultas Lietuvoje // Istorija. – 1964, t. 6, p. 125-151
Dundulienė P. Nauja apie jotvingius // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 3, p. 30-31
Dundulienė P. Pagonybė Lietuvoje. – V., 1989. – 163 p. Rec.: Baltakienė V. Romantiškų hipotezių keliais // Darbai ir dienos. – 1998, kn. 6(15), p. 305-315.
Dundulienė P. Pagonybė Lietuvoje. Moteriškosios dievybės. – V., 1984. – 165 p
Dundulienė P. Paukščiai senuosiuose lietuvių tikėjimuose ir mene: (Mokymo priemonė). – V., 1983. – 94 p
Dundulienė P. Prakalbo nebylūs akmenys // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 24, p. 13 Degučių ir Gatakiemio (Utenos raj.) akmenys.
Dundulienė P. Rago dirbiniai ir jų puošyba // Kultūros barai. – 1984, Nr. 10, p. 61-64
Dundulienė P. Saulė lietuvių liaudies mene ir tautosakoje // Istorija. – 1974, t. 15, sąs. 1, p. 99-130
Dundulienė P. Senovės lietuvių mitologija ir religija. – V., 1990. – 191 p. Rec.: Baltakienė V. // Romantiškų hipotezių keliais // Darbai ir dienos. – V., 1998, kn. 6 (15), p. 305-315.
Dundulienė P. Senovės lietuvių religija // Mūsų žodis. – 1983, Nr. 8, p. 19-20
Dundulienė P. Senovės lietuvių religijos klausimu // Istorija. – 1969, t. 10, p. 181-207
Dundulienė P. Trilaukės žemdirbystės sistemos atsiradimo ir įsigalėjimo klausimu // Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto mokslo darbai. Istorijos-filologijos  mokslų serija (V.). – 1957, t. 3, p. 85-98 P. 86-87 – archeologiniai duomenys
Dundulienė P. Ugnis lietuvių liaudies pasaulėjautoje. – V., 1985. – 97 p
Dundulienė P. Žalčiai lietuvių pasaulėjautoje ir dailėje. – V., 1996. – 189 p. Rec.: Baltakienė V. Romantiškų hipotezių keliais // Darbai ir dienos. – 1998, kn. 6 (15), p. 305-315.
Dundulienė P. Žaltys ir jo simboliai lietuvių liaudies mene ir žodinėje kūryboje. – V., 1979. – 166 p
Dundulienė P. Žemdirbystė Lietuvoje (Nuo seniausių laikų iki 1917 metų). – V., 1963. – 275 p Rec.: Tautavičius A. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 353-356.    P. 11-35 – žemdirbystė pirmykštės bendruomenės laikais.
Dundulienė P. Žiedai // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 12, p. 48
Dundulienė P., Luchtanas A. Kasmet per įvairius ūkinius darbus… // Gimtasis kraštas. – 1989, Nr. 50, p.  Dėl archeologų ir etnografų ruošimo Vilniaus Universitete.
Dundulienė P., Straižys V. Apie senovės lietuvių raštą // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 12, p. 26-28
Dundulis B. Baltai ir jūra (iki XIII a.) // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, Nr. 1, p. 26-28
Dundulis B. Normanai baltų kraštuose // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 4, p. 32-34
Dundulis B. Normanai ir baltų kraštai (IX-XI a.). – V., 1982. – 99 p
Duoba D., Daugnora L. Osteologinės medžiagos, rastos Šventosios 6-oje gyvenvietėje, tyrimo rezultatai // Veterinarija (Lietuvos Veterinarijos akademijos mokslo darbai). – 1994, t. 22, p. 24-28
Duobėtas akmuo // Šiaulių metraštis. – Šiauliai, 1932. – P. 104 Jakštaičiukai (Šiaulių raj.).
Duokiškis. Įdomus radinys // Tautininkų balsas. – 1927, Nr. 23, p. 8 Akmuo ir monetos, Rokiškio raj.
Duonkalnis: vėlyvojo neolito gyvenvietė, alkas ir kapinynas (Janapolės apyl., Telšių raj.) / R. Kunskas, A. Butrimas, G. Česnys, I. Balčiūnienė, R. Jankauskas // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 25-66
Durczewski Z. Gród litewski z XIII i XIV w. na Starym Zamku w Grodnie // Ilustrowany kurjer  codzienny (Kraków). – 1937, lapkr. 15, priedas: Kurjer literacko-naukowy (Nr. 47)
Durczewski Z. Stary Zamek w Grodnie w swietle wykopalisk dókananych w latach 1937-1938 // Niemen (Grodno). – 1939, Nr. 1, p. 2-15 P. 5-11 – apie Gardino pilį XIII a. antroje pusėje – XIV a.
Durpynai – senienų saugotojai // Į laisvę. – 1942, liep. 11 Kultūros paminklų apsauga.
Durpyne rado laivą // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 37, p. 8 Noruišiai (Kelmės raj.).
Dusburgas P. Apie prūsų stabmeldystę, apeigas ir papročius / Vertė B.T. [B. Tarvydas] // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 5, p. 120.
Dusburgietis Petras. Prūsijos žemės kronika. – V., 1985. – 498 p R. Batūros paaiškinimuose (p.331-430) lokalizuojamos XIII-XIV a. Lietuvos pilys.
Dusetiškiai kuria K. Būgos vardo muziejų //  Į laisvę. – 1941, gruod. 20, p. 4 Mini Vosgėlių (Zarasų raj.) piliakalnio radinius.
Dusetos – greitų bėgūnų kraštas / V.J. // Į laisvę. – 1942, vas. 2, p. 4. Velikuškių ir Vosgėlių (Zarasų raj.) piliakalniai.
Dusetos. Gražus kraštotyros darbas // XX amžius. – 1937, spal. 24, p. 7 Renkami akmeniniai kirviai, žalvariniai dirbiniai.
Dusetos. Naikinami senkapiai. Naikinami žilos praeities liudininkai // XX amžius. – 1937, kovo 20, p. 9 Sniegiškių kapinynas ir Šišponiškių piliakalnis (Zarasų raj.).
Dusetos. Napoleono karių kapai // Rytas. – 1935, bal. 11, p. 7 Kalniškės (Zarasų raj.).
Dusetos. P(avasarinin)kų dovana Kultūros muziejui // XX amžius. – 1938, rugs. 30, p. 8 Šišponiškių ir Vosgėlių (Zarasų raj.) piliakalnių radiniai.
Dusetos. Rado senienų / Z.V. // Mūsų rytojus. – 1934, rugpj. 28, p. 3. Drageliškių (Zarasų raj.) lobis.
Dusetos. Rado senienų // Rytas. – 1935, geg. 3, p. 8 Drageliškių (Zarasų raj.) lobis.
Dužyk A. Biskupińska Lietuvos diena // Gazeta Biskupińska. – 1998, rugs. 19 (Nr. 8), p. 3 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Dvareckas V. Akmens amžiaus aplinka // Mokslas ir gyvenimas. – 1995, Nr. 11/12, p. 30-31
Dvareckas V. Reti archeologiniai radiniai // Tiesa. – 1959, rugs. 10 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Dvi naujos habilitacijos // XX amžius. – 1939, birž. 16, p. 10 Apie mokslinių vardų suteikimą J. Puzinui ir A. Šapokai.
Dvilinskaitė D. Be duonos, yra dar ir senolių kapai // Lietuvos aidas. – 1994, lapkr. 11 Prienų rajono miškų ūkio teritorijoje esančių piliakalnių, kapinaičių tvarkymas.
Dwadzieścia jeden strzalów armatnych salutuje szcrątki królewskie // Słowo. – 1931, rugs. 23, p. 1
Dwunaste i trzynaste posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi (dnia 11 listopada i 11 grudnia) // Kurjer Wileński. – 1858, saus. 3 (Nr.1), p. 1-4; saus. 7 (Nr.2), p. 11-14, saus. 10 (Nr.3), p. 19-23. – Lygiagr. tekstas rus. Minima Tilžės apyl. rasta medinė stabo skulptūra. 
Dwunaste i trzynaste posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi // Biblioteka Warszawska. – 1858, t. 1, p. 480-481.
Dzień szósty grudnia 1858 roku. W Wileńskiej Archeologicznej komissji. Wiersz Pawła Kukolnika (Przekład z rossyjskiego Władisława Syrakomli) // Kurjer Wileński. – 1858, gruod. 16. – Lygiagr. tekstas rus.
Dzieržykray-Rogalski T.  Analiza szczątków znalezionych w latach 1958/59 w grobach ciałopalnych z V-VI wieku n.e. w miejscowości Osowa, pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1962, t. 3, p. 299-336
Dzieržykray-Rogalski T.  Badania szczątków kostnych z III-IV w. n.e. wydobytych w 1957 r. z grobów szkieletowych na cmentarzysku kuhanowym Jaćwingów w Szwajcarii (pow. Suwałki) // Przegląd antropologiczny (Poznań). – 1962, t. 28, sąs. 1, p. 63-78
Dzieržykray-Rogalski T.  Czaszki z cmentarzyska staropruskiego w Równinie Dólnej, pow. Kętrzyn // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1956, t. 23, sąs. 2, p. 197-202
Dzieržykray-Rogalski T. Analiza kości z grobu rolnika jaćwieskiego z okresu rzymskiego ze Szwajcarii pod Suwałkami // Rocznik Białostocki. – 1962, t. 3, p. 225-232
Dzieržykray-Rogalski T. Badania antropologiczne Jaćwingów // Człowiek w czasie i przestrzeni. – 1960, t. 3, sąs. 4, p. 183-191
Dzieržykray-Rogalski T. Badania antropologiczne, prowadzone w latach 1950-1963 na obszarze Białostoczyzny // Rocznik Białostocki. – 1965, t. 5, p. 127-135
Dzieržykray-Rogalski T. Badania szczątków kostnych, znalezionych w 1956 r. w grobach szkieletowych z III-IV wieku n.e. na cmentarzysku kurhanowym w Osowej, pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1963, t. 4, p. 309-321
Dzieržykray-Rogalski T. Konferencija Nauk Historycznych poświęcona badaniom ziem północno-wschodnich Polski (Białystok, 2-4.VI.1961) / Dzier.T. // Człowek w czasie i przestrzeni. – 1961, t. 4, sąs. 2, p. 76-80.
Dzieržykray-Rogalski T. Kości ludzkie z okresu rzymskiego z cmentarzyska kurhanowego w Szwajcarii pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1965, t. 23, sąs. 4, p. 327-336
Dzieržykray-Rogalski T. Materiały kostne z  kurhanów z okresu rzymskiego wydobyte w 1956 r. na Suwalszczyzne // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 131-139
Dzieržykray-Rogalski T. Nad jaćwieskimi kurhanami. Polsko-szwedzkie badania na terenie Suwałszczyzny // Trybuna ludu (Warszawa). – 1975, birž. 10, p. 6
Dzieržykray-Rogalski T. Szczątki kostne Jaćwingów z grobów ciałopalnych na cmentarzysku kurhanowym w Osowej pow. Suwałski // Materiały i prace antropologiczne (Wrocław). – 1961, Nr. 61, p. 47-64
Dzieržykray-Rogalski T. Z badań nad niektórymi zagadnieniami typologicznymi i populacyjnymi Jaćwingów // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1964, t. 1, p. 65-75
Dzieržykray-Rogalski T., Promińska E.  Badania szczątkow kostnych wydobytych w 1957 r. z grobów ciałopalnych z V-VI wieku n. e. w Osowej pow. Suwałski // Rocznik  Białostocki. – 1961, t. 2, p. 281-308
Dzieržykray-Rogalski T., Promińska E. Szczątki kostne z cmentarzyska ciałopalnego z V-VI w.n.e. we wsi Wołownia, pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1966, t. 6, p. 209-227
Dzieržykray-Rogalski T., Promińska E. Szczątki kostne z grobów ciałopalnych z V wieku n.e. cmentarzyska kurhanowego Jaćwingów w Szwajcarii (pow. Suwałki) wydobyte w 1957 r. // Przegląd antropologiczny (Poznań). – 1961, t. 27, p. 23-63
Dzieržykraj-Rogalski T. Kości ludzkie z okresu rzymskiego z cmentarzyska kurhanowego w Szwajcarii, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1956, t. 23, p. 327-336
Dziewanowski K. Swiat skarbów i tajemnic. – Warszawa, 1979 P. 90-106 – apie archeologijos pradžią Lietuvoje.
Dzikas L. Anykščių senamiesčio žvalgomųjų archeologinių tyrimų rezultatai // Anykščiai: Istorijoje, literatūroje, atsiminimuose. – V., 1992. – P. 84-89
Dzikas L. Ar bus archeologas lygiateisis partneris? // Vakarinės naujienos. – 1987, liep. 7, p. 4
Dzikas L. Archeologinių tyrimų sezonui prasidėjus // Vakarinės naujienos. – 1988, geg. 19, p. 2 Vilniaus senamiestis
Dzikas L. Kai kurie Kairėnų istorijos puslapiai, remiantis archeologijos duomenimis // Architektūros paminklai. –1988, t. 11, p. 40-44 Kairėnai (Vilnius).
Dzikas L. Vilniaus universiteto teritorijos archeologiniai radiniai // Muziejai ir paminklai. – 1984, sąs. 6, p. 49-56 Vilniaus miestas
Dzikas L. Žinomas ir nežinomas Vilnius. Nauja archeologinių tyrimų programa // Vakarinės naujienos. – 1987, spal. 10, p. 2
Dzikas L., Jankauskas A. Lobiai prabyla // Mokslas ir gyvenimas. – 1980, Nr. 6, p. 37 Vilniuje 1979 m. rastas lobis.
Dzikowski M. Ś.p. Michał Brensztejn // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1938, t. 19, p. 131-135 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Dzikowski M. Tedrachma smyrneńska znaleziona w Wilnie // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1936, t. 19, p. 140-141 II a. pr.m.e. moneta, rasta Vilniuje, Rasose.
Dzikowski M. Znaleziska monet w ruinach Zamku w Trokach // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1936, t. 18, p. 154-155 Trakų salos pilis.
Dzikowski M. Znaleziska monet w ruinach zamku w Trokach // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1936, t. 18, p. 154-155
Dziś pokaz wykopalisk z Góry Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1938, spal. 19, p. 5 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Dzūkija turtinga senienomis / J. B-čius. // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 39, p. 2. K. Jablonskio ir J. Puzino išvyka į Varėnos rajoną.
Dzūkijoje rado 400 akmens amžiaus gyventojų įrankių // Lietuvos aidas. – 1938, rugs. 21 (Nr. 424), p. 5. – Tas pat: Akademikas. – 1938, Nr. 16, p. 347; Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, rugs. 23, p. 3 K. Jablonskio ir J. Puzino išvyka į Perloją, Puvočius ir Merkinę (Varėnos raj.).
Dzūkų krašto gamta ir senovės liekanos // Laisvė. – 1922, rugs. 9, p. 3; Lietuva. – 1922, rugs. 8; Tėvynės balsas. – 1922, rugs. 8, p. 2. – Tekstai netapatūs. Mini Lazdijų raj. piliakalnius.
Dzūkų krašto gamta ir senovės liekanos // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 31 (Nr. 341), p. 9. – Tas pat: Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, rugpj. 13, p. 5 Palazdijų (Lazdijų raj.) piliakalnis.
Džiugo piliakalnis // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 9, p. 3
Džiugo varpai: Padavimai. Legendos. Sakmės. – Telšiai, 1993. – 96 p. Padavimai apie Šatriją, Girgždūtę ir kitus piliakalnius, lobius. 
Ebert M. Adalbert Bezzenberger // Latvijas  augstskolas raksti: Acta Universitatis Latviensis. – Rīga, 1923, t. 5, p. 203-215. – Vok. k.
Ebert M. Die baltischen Provinzen Kurland, Livland und Estland // Praehistorische Zeitschrift (Berlin). – 1913, t. 5, p. 498-559.
Ebert M. Litauische Hacke // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1926. – T. 7, p. 301 Gyvatgalviai kapliai.
Ebert M. Zu den Beziehungen der Ostseeprovinzen mit Skandinavien in der 1. Hälfte des 11.Jahrhunderts // Baltische Studien zur Archäologie und Geschichte. – Riga, 1914. – P. 117-139.
Ebert M. Zur älteren Bronzezeit in der Provinz Ostpreussen. Mit  1 Karte und Tafel 6 // Studien zur Vorgeschichtlichen Archeologie. Alfred Götze zu seinem 60. Geburstage Dar gebracht. – Leipzig, 1925. – P. 90-92
Ebhardt B.  Der Wehrbau Europas im Mittelalter. Versuch einer Gesamtdarstellung der europäischen Burgen. – Stollhamm-Oldb., 1958. – T. 2, d. 1/2. – 748 p P. 471-474 – Lietuvos pilys.
Eduard Gisevius / J. S. // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1883, t. 1, p. 138-160. 
Eduardas Gisevius // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1929, liep. 31. – Tas pat: Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, rugpj. 3 Paroda Karaliaučiuje, “Prussios” muziejuje, 1929 m. liep. 7-15 d.
Eduardas Volteris // Ūkininko patarėjas. – 1941, Nr. 26, p. 3 Pranešimas apie mirtį.
Ehrlich B. Die alten Preussen // Der ostdeutsche Volksboden  (Breslau). – 1926. – P. 265-285
Ehrlich B. Germanen und Altpreussen auf dem Boden Elbings // Germanen Erbe (Leipzig). – 1937, sąs. 9/10, p. 268-277 Prūsų kapinynas Elbinge.
Ehrlich B. Germanen, Balten und Slaven in Ostdeutschland in vor-und frühgeschichtlicher Zeit // Vergangenheit und Gegenwart. – 1929, t. 19, p. 321-349
Ehrlich B. Ostpreussen. C. Nachchristliche Eisenzeit // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1927. – T. 9, p. 284-314
Ehrlich B. Truso. Eine preussisch-wikingische Siedlung bei Elbing // Germanen Erbe (Leipzig). – 1937, sąs. 3, p. 80-84
Ein Baudenkmal der alten Litauer // Ostsee-Beobachter. – 1934, rugs. 6
Ein heiliger Berg / B. // Memeler Dampfboot. – 1923, spal. 30, priedas. Šventkalnis prie Barzdūnų (Šilutės raj.) kelio.
Ein seltener Altertumsfund // Memeler Dampfboot. – 1927, kovo 5, priedas Aukštvilkių (Tauragės raj.) kapinynas.
Eine dreistöckige Totenstadt // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1930, Nr. 11/12 Linkūnų kapinynas prie Tilžės.
ėjai nešioja senovės liekanas / P-kas. // Lietuva. – 1924, rugs. 18, p. 5. Kraštų (Anykščių raj.) Taurakalnis prie Svėdasų.
Ekitės piliakalnis seniau ir dabar / Alg. Lks. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, liep. 15, p. 4. Eketė (Klaipėdos raj.).
Ekskavatoriaus kaušas palietė senovę // Vakarinės naujienos. – 1960, rugjūčio 10. Vilniaus pilis.
Ekskursija į Lepšius // Panevėžio balsas. – 1931, geg. 27, p. 3 Lepšių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Ekspedicijos daromos – muziejus turtėja // Momentas (Šiauliai). – 1928, Nr. 20, p. 3 Skėrių (Mažeikių raj.) kapinyno radiniai.
Elekšis J. Ar buvo Lizdeikos šventykla Verkiuose? // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 16, p. 2
Elertas D. Apeigos ant Birutės kalno XVI-XX a. // Vakarinė Palanga. – 1998, bal. 22-25 (Nr. 30), p. 5-6
Elertienė B. Archeologai Klaipėdos apylinkėse // Tarybinė Klaipėda. – 1974, liep. 27 Bandužių kapinynas.
Elertienė B. Dar vienas archeologinis paminklas // Tarybinė Klaipėda. – 1966, birž. 4 Girkalių kapinyno radiniai (Klaipėdos raj.).
Elertienė B. Įdomūs radiniai // Lietuvos žvejys. – 1966, birž. 12 Girkalių kapinyno radiniai (Klaipėdos raj.).
Elertienė B. Klaipėdos krašto istoriniai ir archeologiniai paminklai // Tarybinė Klaipėda. – 1959, geg. 17
Elertienė B. Klaipėdos kraštotyros muziejus. – Klaipėda, 1975. 35 p P. 10-12 – archeologijos ekspozicija.
Elertienė B. Laiškas iš Švedijos // Švyturys. – 1959, Nr. 13, p. 18 Nidoje rasta Švedijos moneta – plokštė.
Elertienė B. Monetų lobis // Tarybinė Klaipėda. – 1959, liep. 10 Jucaičių (Klaipėdos raj.) lobis.
Elertienė B. Nauji eksponatai // Tarybinė Klaipėda. – 1960, liep. 22 Mini Klaipėdos muziejaus gautą monetų lobį.
Elertienė B. Per Klaipėdą teka upė // Tarybinė Klaipėda. – 1961, vas. 19, p. 4 Archeologiniai paminklai Danės pakrantėse.
Elertienė B. Saugokime kultūros paminklus // Banga (Klaipėda). – 1968, liep. 11
Elertienė B. Surastas archeologinis paminklas // Banga (Klaipėda). – 1972, birž. 22 Slengių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Elisonas J. Archeologinių ir šiaip įdomių, tiek Panevėžio apskrities, tiek kitų artimų apylinkių, vietų sąrašas, kurį yra surinkę Panevėžio valstybinės gimnazijos mokiniai // Švietimo darbas. – 1925, Nr. 4, p. 304-332; Nr. 5, p. 434-458
Elisonas J. Karo istorija ir jos praeities liekanų rinkimas // Kariškių žodis. – 1920, Nr. 30, p. 284. Dėl piliakalnių ir kūlgrindų registravimo.
Elisonas J. Mūsų žmonių nesupratimas // Mūsų kraštas. – 1930, Nr. 18, p. 4 Dėl archeologinių radinių saugojimo.
Elisonas J., Lindė-Dobilas J., Butėnas P. Lietuvių kultūros duomenys // Lietuva. – 1926, rugpj. 6, p. 3-4
Endzelins J. Ievads baltu filologijā. – Rīga, 1945. P. 35-36 – archeologiniai duomenys apie baltus; p. 36-51 – pirmosios rašytinės žinios apie baltus; p. 51-70 – baltų kalbos.
Endzinas A. Apie rūdos telkinius, naudotus geležiai gauti Lietuvoje // Geografija ir geologija (V.). – 1968, t. 6, p. 91-101
Endzinas A. Geležies gamybos klausimu Lietuvoje // Geografinis metraštis (V.). – 1968, t. 9, p. 147-166
Endzinas A. Geležies gamybos raidos ir geografijos Lietuvoje klausimu // Geodezijos darbai (V.). – 1967, t. 2, p. 176-205
Endzinas A. Geležies gamybos raidos ir geografijos Lietuvoje klausimu // Geodezijos darbai. – 1964, t. 2, p. 176-205
Endzinas A. Geležies gavyba Lavoriškių apylinkėje // Mokslas ir technika. – 1967, Nr. 2, p. 38-39 Vilniaus raj.
Endzinas A. Geležies žingsniai Lietuvoje // Komjaunimo tiesa. – 1966, spal. 22
Endzinas A. Paplinijo metalurgai // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 7, p. 28-29 Paplienijos (Telšių raj.) piliakalnis.
Endzinas A. Specialiojo mokslo raidos Lietuvoje bruožai. – V., 1974. – 349 p P. 16-28 – mokymas pirmykštėje bendruomenėje.
Endzinas A., Bilvinas L. Damaskinis plienas Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 2, p. 15-16
Endzinas A., Bilvinas L. Stal damasceńska na Litwie // Czerwony standar. – 1966, rugpj. 18
Endzinas E. Apie rūdos telkinius, naudotus geležiai gauti Lietuvoje // Geografija ir geologija (V.). – 1969, t. 6, p. 91-101
Engel C. Aufgaben und Zukunft der memellandischen Vorgeschichtsforschung // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1931, Nr. 10, p. 1-2
Engel C. Aus ostpreussischer Vorzeit. – Königsberg, 1935. – 7,  156 p Rec.: Janssen H. // Altpreussen (Königsberg). – 1937, sąs. 2, p. 93-94.
Engel C. Ausflug nach der Kurischen Nehrung // Mannus. (Leipzig). – 1931, 8. Ergänzungsband, p. 96
Engel C. Beiträge zur Gliederung des jungsten heidnischen Zeitalters in Ostpreussen // Congresus Secundus Archaeologorum Balticorum Rigae, 19.-23.VIII. 1930.  – Rigae, 1931. – P. 313-336. Linkūnų (prie Tilžės) kapinynas.
Engel C. Das Samland als altbaltisches Kulturzentrum und seine vorgeschichtlichen Beziehungen zu den Nachbargebieten // Altpreussischen Beiträge (Königsberg). – 1933, p. 182-208
Engel C. Das vierstöckige Gräberfeld von Linkuhnen // Forvännen (Stockholm). – 1932, t. 27, p. 168-177 Linkūnai prie Tilžės.
Engel C. Das vierstöckige Gräberfeld von Linkuhnen und seine Bedeutung für die Erforschung der vorgeschichtlichen Kulturbeziehungen in der ostbaltischen  Ländern // Nachrichtenblatt für deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1931, t. 7, p. 193-195
Engel C. Die Altpreussen und ihre Stammesbeziehungen zu Mitteldeutschland // Montagsblatt der Magdeburger Zeitung. – 1930, Nr. 38, p. 297-301
Engel C. Die Ausgrabungen auf dem grossen Wikingerfriedhof bei Cranz und die Bedeutung der Wikingerbewegnung für Ostpreussen, das Memelgebiet und das Ostbaltikum // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1932, Nr. 12, p. 1-3
Engel C. Die baltische Besiedlung Weiss- und Mittelrusslands in vorgeschichtlicher Zeit // Literarum Societas Eesthonica. 1838-1938. Liber Saecularis. – Tartu, 1938. – T. 2, p. 904-910
Engel C. Die Bedeutung des Memellandes in vor- und frühgeschichtlicher Zeit // Germanen Erbe (Leipzig). – 1939, sąs. 5, p. 135-144
Engel C. Die Bevölkerung Ostpreussens in vorgeschichtliche Zeit.– Gumbinnen, 1932. – 26 p Rec.: Heym V.// Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1933, t. 10, p. 324-325.
Engel C. Die Frage der Herkunft und Urheimat der Baltischen Völker nach dem heutigen Stande der Vorgeschichtsforschung // Führer durch die vorgeschichtliche Sammlung der Dommuseums. – Riga, 1933. – P. 35-45
Engel C. Die kaiserzeitlicher Kulturgruppen zwischen Weichsel und Finnischen Meerbusen und ihr Verhältnis zueinander // Prussia (Königsberg). – 1933, t. 30, d. 1, p. 261-286
Engel C. Die Kultur des Memellandes in  Vorgeschichtlicher Zeit // Der Granzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1931, Nr. 3-9
Engel C. Die Kultur eines untergegangener Volker // Heimatblätter: Wöchentliche Beilage “Der Tilsiter Zeitung”. – 1931, Nr. 39 Linkūnų (prie Tilžės) kapinynas. 
Engel C. Die Lausitzer Kultur in Ostpreussen // Forschungen und Fortschritte (Berlin). – 1932, t. 8, p. 42-43
Engel C. Die Ostausbreitung der baltischen Völker in vorgeschichtlicher Zeit // Germanen Erbe (Leipzig). – 1937, sąs. 12, p. 335-338
Engel C. Die Tätigkeitsbericht der vorgeschichtlichen Abteilung des Prussia Museums in Königsberg Pr. // Nachrichtenblatt für deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1931, t. 7, p. 6-11 P. 10 – apie Viešvilės kapinyno radinius.
Engel C. Die Urnenfunde von Lobellen und Neu Lubönen, Kr. Tilsit-Ragnit. Ein Beitrag zur Nadrauer- und Sudauer-Frage // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1939, sąs. 22, p. 21-27
Engel C. Die vorgeschichtliche Ostgrenze der baltischer Völker // Forschungen und Fortschritte (Berlin). – 1938, Nr. 5, p. 49-51
Engel C. Ein Fund aus der Renntierzeit Ostpreussens (Pillkallen, Kr. Pillkallen) // Unsere Heimat (Allenstein). – 1933, Nr. 9, p. 102. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1933. – K., 1934, p. 8, įrašas Nr. 77
Engel C. Ein Jahr Vorgeschichtsarbeit im Ostland // Germanen Erbe (Leipzig). – 1943, Nr. 1/2, p. 2-10
Engel C. Eine altpreussische Totenstadt // Kosmos (Stuttgart). – 1933, sąs. 8, p. 266-271 Linkūnai (prie Tilžės).
Engel C. Einführung in die vorgeschichtliche Kultur des Memellandes. – Memel, 1931. – 87 p Rec.: La Baume W. // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1932, t. 9, p. 152-153.                                                                                                         Dr. R. //Der Grenzgarten. – 1932, Nr. 7, p. 3-4. 
Engel C. Freigelegte steinzeitliche Siedlungsplätze auf der Kurischen Nehrung // Memeler Dampfboot. – 1930, birž. 12, priedas
Engel C. Germanische Ostsiedlung in vor – und frühge-schichtlicher Zeit // Völkische Kultur. – 1934, p. 63-69. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lituanistika 1934. – K., 1936, įr. Nr. 107
Engel C. Heimat und Herkunft der baltischen Völkergruppe // Ostdeutsche Monatshefte (Berlin). – 1934, t. 15, p. 715-717
Engel C. Herkunft und Urheimat der Baltischen Völkergruppe // Unsere Heimat (Allenstein). – 1933, Nr. 2, p. 17-18. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, p. 4, įrašas Nr. 370
Engel C. Lezte Ergebinisse der Ausgrabung in Linkuhnen // Tilsiter Allgemeine Zeitung. – 1933, rugs. 8
Engel C. Nationalitäten Fragen in vorgeschichlichen Ostpreussen // Der ostpreussische Erzieher. – 1933, Nr. 50, p. 577-583. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, p. 4, įrašas Nr. 369
Engel C. Neue Ausgrabung in der viertöckigen Totenstadt von Linkuhnen bei Tilszit // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1933, Nr. 8, p. 1-3
Engel C. Neue Ausgrabungen in der vierstöchigen Totenstadt von Linkuhnen bei Tilsit // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1933, Nr. 8, p. 1-3
Engel C. Neue Funde in Linkuhnen // Tilsiter Zeitung. – 1933, rugpj. 5. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, įrašas Nr. 372
Engel C. Ostpreussens Stellung im Rahmen der gesamt deutschen Vorgeschichte // Germanen Erbe (Leipzig). – 1937, sąs. 8/9, p. 250-257
Engel C. Typen ostpreussischer Hügelgräber / Bearbeitet von R. Grenz; Nachwort von W. La Baume.– Neumünster, 1960, t. 3. – 50 p., 35 lent. (Göttingen Schriften zur Vor- und Frühgeschichte) Rec.: Dąbrowski J. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1965, t. 10, sąs. 1, p. 376-378.
Engel C. Vorgeschichte der Altpreussischen Stämme. – Königsberg, 1935, t. 1, – 347 p., 152 lent Rec.: Ehrlich B. // Altpreussische Forschungen. (Königsberg). – 1935, t. 13, p. 128-134.
Engel C. Wiederaufnahme der Ausgrabungen in der vierstochigen Totenstadt Linkuhnen bei Tilsit // Heimatblätter (Tilsit). – 1933, Nr. 29, p. 3. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, įrašas Nr. 373
Engel C. Wikinger Ausstellung in Cranz // Memeler Dampfboot. – 1933, liep. 5
Engel C. Zur Bauart und Chronologie der ostpreussischen Hügelgräber // Mannus (Leipzig). – 1931. 8. Ergänzungsband, p. 41-54
Engel C. Zur Vorgeschichte der Kurischen Nehrung // Mannus (Leipzig). – 1931. 8. Ergänzungsband, p. 97-121
Engel C. Zwei spätheidnische Silberfunde aus altsudauischem Gebiet // Prussia (Königsberg). – 1931, t. 29, p. 68-87 P. 68-78 – Skomantų lobis (Rytų Prūsija); p. 79-87 Geliogalių (Molėtų raj.) lobis.
Engel C., La Baume W. Kulturen und Völker der Frühzeit im Preussenlande. – Königsberg, 1937. – 291 p. ir Atlas ost-und westpreussischen Landesgeschichte. I. Teil, – Königsberg, 1936. – 13 žemėl. (aplanke) Rec.: Jażdžewski K. // Przegląd Archeologiczny (Poznań). – 1939, t. 20, sąs. 2, p. 307-323.
Engel K. Piezīmes par senprūšu tautas aizgajusu kultūra // Izglītības Ministrijas Menešrakts (Rīga). – 1930, Nr. 5/6, p. 545-553
Erdvinis E. Šviesa į Vilniaus proistoriją // Ateitis. – 1943, vas. 6, p. 6
Eržvilkas. Milaičių smelduobėje randama žmogaus kaulų // Žemaitis (Telšiai). – 1929, Nr. 35, p. 2 Milaičių (Jurbarko raj.) senkapiai.
Eugenijaus Ivanausko 1983- 1997 metų darbų bibliografija / Sudarė E. Ivanauskas. – V., 1998. – 28 p
Eustachijus Tiškevičius // Lietuvos mokslas. – 1994, kn. 1, p. 14
Eustechijus Tiszkiawiczus // Tėvynė (Plymouth) – 1899, Nr. 4, p. 87.
Ežerskis M. Sutvarkykime istorinius bei kultūrinius paminklus // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1958, birž. 26
Fajnhaus D., Nosek F. Kirkor Adam Honory // Polski słownik biograficzny. – Wrocław etc., 1966. – T. 12, p. 475-478
Falk K. O. Z dyskusji nad problemem bałtosłowiańskiej wspólnoty językowej // Rocznik Olsztyński. – 1961(1960), t. 3, p. 237-246
Federavičienė E. Valstybės diena – visų Lietuvos piliečių šventė (arba su Mindaugo vardu…) // Voruta. – 1993, Nr. 27/28, p. 9 “Piliakalnių liepsnos”.
Fediajevas O. Kas kaltas? // Dienovidis. – 1992, Nr. 52/53, p. 7. – Aut. nurodytas red. prier Apie archeologinių paminklų apsaugą.
Fediajevas O. Paveldo inspekcijai trūksta… Smetonos parašo / Kalbėjosi Nika Aukštaitytė // Lietuvos aidas. – 1991, gruod. 12, p. 9
Fedorovas G. B. Lobių su Lietuvos lydiniais ir monetomis topografija // Lietuvos istorijos instituto darbai. – V., 1951. T. 1, p. 181-229
Feinhaus D. Związki naukowe Wilna z Czechami w połowie XIX w. (Z dziejów Komisji Archeologicznej Wileńskiej) // Studia z dziejów ZSRR i Europy Wschodniej (Wrocław). – 1965, t. 1, p. 32-42
Fijalkauskas D. Piliakalnis supiltas kepurėmis // Diena. – 1933, Nr. 38, p. 3 Ariogalos apyl. (Raseinių raj.) piliakalniai.
Fijalkauskas S.  Naikina brangią senovės milžinkapių vietą // Mūsų rytojus. – 1934, gruod. 21 Ročiškės piliakalnis ir Lenčių Viešpilis (Raseinių raj.).
Filipow K. Skrab monet Jagiellońskich z XV-XVI wieku, w zbiorach Muzeum Okręgowego w Białymstoku // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 486-490. Lobis rastas Vilniuje, o 1968 m. pateko į Balstogės (Bialystoko) muziejų.
Firkavičius S. Galvės ežero salas tyrinėjant // Pergalės vėliava (Trakai). – 1956, saus. 17
Fokas A. Kai dar akmenys minkšti buvę // Kauno tiesa. – 1968, rugs. 15 Daukliūnų (Jonavos raj. ?) miško pėduotas akmuo.
Fokas A. Piliakalnis prie Neries // Kauno tiesa. – 1968, rugpj. 11 Šalia Vaistariškių (Kauno raj.) kaimo.
Forrer R. Neue Bernstein–Schmuckstücke von Schwarzort // Antiqua (Strassburg). – 1890, Nr. 1-2, p. 1-3. 1889 m. Juodkrantėje rasti dirbiniai.
Fortstreuter K. Landskarten als Quelle zur Ladgeschichte. Ein Beitrag zur Geschichte Ordensburgen Gerdauen, Insterburg, Ragnit, Tilsit, Memel // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1934, t. 11, sąs. 2, p. 188-196 Rec.: Urbšienė M. // Mūsų žinynas. – 1935, t. 28 (Nr. 120), p. 310.
Frech F.  Vorgeschichte aus Kurland // Das Land Ober-Ost. – Stuttgart; Berlin. – 1917. P. 400-402. Platonių (Joniškio raj.) kapinynas.
Friedenthal A. Ein Versuch zur Herstellung baltisch-archäologischen Typen Karten // Mannus (Leipzig). – 1923, t. 15, p. 110-118. P. 114-115 – apie baltų ir vakarinių finų gyventas teritorijas.
Friedenthal A. Südostbaltikum. C. Nachchristliche Eisenzeit. 1. Estland und Lettland // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1929. – T. 13, p. 7-29
Friederici W. Über altpreussische Gräber und Bestattungsgebreuche // Altpreussische Montschrifta (Königsberg). – 1872, t. 9, p. 137-161.
Friederici W. Über die Lage Romows oder Romowes des Oberpriestersitzes im heidnischen Preussen // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1876, t. 13, p. 227-253.
Frölich G. Aus der Steinzeit Ostpreussens. Zwei Illustrationen nach Stücken des Insterburger Heimatmuzeum // Der Zeitschrift Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1930, sąs. 19, p. 85-86 Juodkrantė (Neringa).
From the Realm of the Ancestors: An Anthology in honor of Marija Gimbutas. – Manchester, 1997. – 659 p Rec.: Česnys G. Tu duosi pasauliui kažką vertingo… // Šiaurės Atėnai. – 1997, Nr. 27, p. 3.                                                                                                                        M. Gimbutienės garbei – antologija “iš protėvių karalystės” // Lietuvos rytas. – 1997, bal. 22, p. 50.                                                                                                          Rimkutė D. Marija Gimbutienė ir “Protėvių karalystės antologija” // Kauno diena. – 1997, geg. 24, p. 17-18.
Gabartas R. Storžieviai // Respublika. – 1991, rugs. 21, p. 4 Ardomas Ramoniškių (Šakių raj.) kapinynas.
Gabnytė J. Atritinkime aukuro akmenį // Diena. – 1994, rugs. 21, p. 10 Ragučio šventykla.
Gabriūnaitė K.  Retas radinys // Lietuvos pionierius. – 1958, kovo 23 Troškūnų apyl. rastas Zigmanto Vazos trigrašis.
Gabriūnaitė K. Apie vieną iš pradininkų // Kauno tiesa. – 1969, lapkr. 2, p. 4 Tadas Daugirdas (1852-1919)
Gabriūnaitė K. Archeologinių paminklų pėdsakais // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1978, bal. 15 Karmėlavos kapinynas.
Gabriūnaitė K. Iš amžių glūdumos // Raudondvaris. – K., 1969. – P. 9-19 Šilelio (Kauno raj.) kapinynas.
Gabriūnaitė K. Iš amžių glūdumos // Švyturys (Kretinga). – 1978, liep. 4 Lazdininkų kapinynas.
Gabriūnaitė K. Išsaugokime kartų kartoms // Kauno tiesa. – 1967, geg. 6
Gabriūnaitė K. Karmėlavos senkapis // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 3, p. 37-38 Kauno raj.
Gabriūnaitė K. Karmėlavos senkapyje // Kauno tiesa. – 1977, rugs. 25
Gabriūnaitė K. Pasakoja Kauno archeologai // Kraštotyra. – 1966. – P. 187-188 Šilelio (Kauno raj.) kapinynas.
Gabriūnaitė K., Kondrotas Z. Naujos ekspozicijos Kauno valstybiniame istorijos muziejuje // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 20-22 Archeologinė ekspozicija.
Gabriūnaitė K., Rickevičiūtė K. Lazdininkų kapinyno tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 59-62 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Gabriūnaitė K., Rickevičiūtė K. Lazdininkų senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 72-75 Kretingos raj.
Gabrys-Paršaitis J. La Parente des langues hittite et lituanienne et lu prehistoire. – Genčve, 1944. – 228 p Gabrys-Paršaitis J. Replika M. Gimbutienės recenzijai mano veikalo // Aidai (Augsburg). – 1947, Nr. 9, p. 430-431.                                                              Gimbutienė M. Atsakymas į p. J. Gabrio replika / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (Augsburg). – 1947, Nr. 9, p. 432.
Gabulaitė E. Baltų pėdsakai // Tėvynė (Panevėžys). – 1987, geg. 19, p. 3 Griniūnų kapinynas.
Gabulaitė E. Barklainiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1976, gruod. 11 Barklainių (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Gackowski J. Osiedla nadwodne kultury kurhanów zachodniobałtyjskich // Concordia: Studia ofiarowane Jerzemu Okuliczowi-Kozarynowi w sześćdziesiątą piątą rocznice urodzin. – Warszawa, 1996. – P. 57-79
Gackowski J. Próba Klasyfikacji funkcjonalnej ceramiki užytkowej z osad nadwodnych kultury kurhanów zachodniobałtyjskich na przykładzie materiałow z Mołtajn (stan. 1), woj. Olsztyn i Pieczarek (stan. 1), woj. Suwalski // Ceramika zachodniobałtyjska od wczesnej epoki želaza do począku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 39-53
Gadeikis A., Juknevičius P. Ar saugoti Pašilių senkapius? // Tėvynė (Panevėžys). – 1989, liep. 4, p. 3 Pašilių kapinynas.
Gadon M. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowienskiej w dawnym xięstwie Žmydkim položonego. – Wilno, 1846. – 186 p. P. 48 apie Platelių (Plungės raj.) pilį 1585 m.
Gadon W.  Statystyka Xięstwa Żmudzkiego, na posiedzieniu Towarzystwa literackiego Polskiego w Paryžu dnia 2 czerwca 1839 roku odczytana. – Paris, 1839. – 4, 108 p. P. 85 – Seredžiaus piliakalnis, p. 101 – Birutės kalnas Palangoje.
Gaerte W. Auf den Spuren des ostpreussischen Mammut und Renntierjägers // Mannus (Leipzig). – 1926, t. 18, p. 253-257 Apie Šilutės apyl. radinius.
Gaerte W. Die mesolitische Feuersteinindustrie  Ostpreussens und ihre Stellung innerhalb Europas // Prussia (Königsberg). – 1933, t. 30, d. 1, p. 227-240
Gaerte W. Die neolitische Ostpreussenhacke mit Schlangenkopf, ihre Entwicklung und Verbreitung // Elbinger Jahrbuch. – 1923, sąs. 3, p. 141-144.
Gaerte W. Die ostbaltische Erdhacke mit Schlangenkopf und ihre europäische Beziehungen // Prussia (Königsberg). – 1933, t. 30, d. 1, p. 241-254
Gaerte W. Die Ostgrenze der gotischen  Weichselmündungs-Kultur in der römischen Kaiserzeit // Mannus (Leipzig). – 1932, t. 24, p. 561-563
Gaerte W. Die ostpreussische Vorgeschichtsforschung im Abwehrkampf // Altpreussen (Königsberg). – 1937, sąs. 3, p. 132-134
Gaerte W. Die steinzeitliche Keramik Ostpreussens. – Königsberg, 1927. – 99 p
Gaerte W. Die vorgeschtliche Gräberfelder im Osten unserer Provinz. Ihre Beutung für unsere Heimat (Tutschen, Seekampen, Witkampen, Kr. Stallupönen) // Das Heimatland (Tilsit). – 1933, Nr. 38, p. 4. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, p. 4, įrašas Nr. 377
Gaerte W. Die Wikinger in Ostpreussen. – Königsberg, 1932. – 24 p
Gaerte W. Gebänderte Feuersteingeräte aus Ostpreussen // Elbinger Jahrbuch. – 1938, sąs. 15, p. 34-38 P. 37 – nurodyti 3 radiniai iš Klaipėdos krašto.
Gaerte W. Germanische Kultur im Lichte ostpreussischer Bodenfunde // Germanen Erbe (Leipzig). – 1937, sąs. 9/10, p. 261-267
Gaerte W. Kürische Nehrung // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1926. – T. 7, p. 197-198
Gaerte W. Kurzer Führer durch das Prussia Museum. – Königsberg, 1934 Rec.: “Sienų politika” Rytprūsių archeologijoje // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 12, p. 3.
Gaerte W. Ostpreussen. A. Steinzeit // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1927. – T. 9, p. 246-269
Gaerte W. Römische Importwaren in ostpreussischen Gräbern // Prussia (Königsberg). – 1928, t. 28, p. 372-374
Gaerte W. Schmuck und Kleidung in der Frauenmode altpreussischer Urzeit // Deutsche Frauenkleidung und Frauenkultur. – 1925, t. 21, p. 107-111
Gaerte W. Skelettgräber zwischen Weichsel und Memel aus der römischen Kaiserzeit // Mannus (Leipzig). – 1928, Erganzungsband 6, p. 45-48
Gaerte W. Urgeschichte Ostpreussens. – Königsberg, 1929. – 8, 406 p Rec.: Ehrlich B. // Prussia (Königsberg). – 1930, t. 29, p. 304-308.                       La Baume W. // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1929, t. 20, p. 324.                Kayser E. // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1931, t. 8, sąs. 1, p. 133-136.
Gaigalaitis V. Iš archeologiško kongreso Rygoj // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1930, rugpj. 29, p. 2
Gaigalas A. Archeologiniai akmenys // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 12, p. 19
Gaigalas A. Gandingos landšaftinis istorinis draustinis // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 5, p. 48 Gandingos (Plungės raj.) piliakalnis.
Gaigalas A. Kiek kartų Lietuvą buvo užliejusios jūros // Mokslas ir gyvenimas. – 1960, Nr. 1, p. 24-25
Gaigalas A. Pėduotieji akmenys // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 9, p. 8-9
Gaigalas A. Vilniaus kalneliai // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 10, p. 7-9, Nr. 11, p. 4-5; 1995, Nr. 1, p. 8-9 Vilniaus pilies geologinis pagrindas, geomorfinė aplinka.
Gaigalas A. Vilniaus Pilies kalno sluoksniai // Mūsų gamta. – 1983, Nr. 8, p. 6-7 Vilniaus pilis.
Gaigalas A., Lasavickas S., Banys J. Gedimino kalno senasis deliuvis ir kultūrinių sluoksnių radiokarboninis datavimas // “Vilniaus pilys naujausių mokslinių tyrinėjimų šviesoje”: Mokslinės konferencijos tezės (1983 m. gruodž. 20 d.). – V., 1983. – P. 12-14 Vilniaus pilis.
Gaigalas J. Kaip seniai mūsų protėvių gyventa // Lietuvos ūkininkas. – 1934, Nr. 48, p. 6
Gaigalas P. Atidarytas kraštotyros muziejus // Raudonasis švyturys (Klaipėda). – 1950, vas. 4 Minimi Klaipėdos muziejaus archeologiniai ir numizmatikos eksponatai.
Gaigalas Z. Archeologijos fondų paslaptys // Kauno tiesa. – 1965, kovo 12 Kauno istorijos muziejus.
Gaigalas Z. Archeologų ekspedicija // Tiesa. – 1965, birž. 15 Šilelio (Kauno raj.) kapinynas.
Gaigalas Z. Prabyla įvykiai ir amžiai // Kauno tiesa. – 1966, liep. 6 Kaugonių (Kaišiadorių raj.) lobis.
Gaila // Vilniaus balsas. – 1940, kovo 13, p. 4 Vilniaus Žemutinė pilis.
Gailius D. Apsaugokime praeities paminklus // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1958, birž. 23
Gaižauskas V. Gedimino pilis – Šilutės rajone? // Artojas (Šilalė). – 1990, spal. 17
Galaunė P. ...Ir sušvitęs gyvenimo noras // Dailėtyra. – V., 1981. – P. 337-343 Apie T. Daugirdą, pataisytas, papildytas iš “Kultūros barų” – 1977, Nr. 2, p. 62-63.
Galaunė P. “Ir sušvitęs gyvenimo noras...”: Tado Daugirdo gimimo 125-osioms metinėms // Kultūros barai. – 1977, Nr. 2, p. 63-64. – Tas pat su papild.: Dailėtyra. – V., 1981
Galaunė P. Kanalizacija ir archeologija // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 6, p. 150
Galaunė P. Kurių kultūros turtų būta Lietuvos dvaruose prieš didįjį karą //Švietimo darbas. – 1920, Nr. 11, p. 28-32. Minimos ir archeologijos kolekcijos.
Galaunė P. Lietuvai reikalingas “Tautos muziejus” // Lietuvis. – 1928, saus. 9, p. 3 Taip pat apie archeologijos padėtį Lietuvoje.
Galaunė P. Likimo duona. Muziejininko novelės. – K., 1998. – 169 p P. 142-143 – apie J. Žiogą, p. 146-147 – apie P. Karaziją.
Galaunė P. Mūsų praeities paminklai ir jų išsaugojimo būdai // Diena. – 1929, Nr. 3, p. 4
Galaunė P. Prie mūsų praeities senovės paminklų likimo / Pagielažietis // Lietuvis. – 1926, Nr. 36, p. 7-9; Nr. 39, p. 10-12 Trumpai apie Valstybės archeologijos komisijos neveiklumą.
Galgi ir Napoleono karių kapai / P. R. // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 7, p. 7 Varliškių (Trakų raj.) pilkapiai.
Galkauskas K. Mes Švobiškyje // Sėjėjas (Biržai). – 1939, liep. 5 Švobiškio (Pasvalio raj.) kapinynas.
Galvydis J. Žmogaus ir pirmykštės visuomenės kilmė bei raida. – V., 1972. – 343 p Rec.: Daugudis V. Mokslas apie žmogaus kilmę // Komunistas. – 1974, Nr. 4, p. 93.                                                                                                                  Kulikauskas P. Už knygą – respublikinė premija // Tarybinis studentas. – 1974, spal. 11.
Gandro lizde rado pinigų lobį // Mūsų laikraštis. – 1937, Nr. 42, p. 7. – Tas pat: Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 41, p. 11 Birštone.
Gankeliškiai, Vilkaviškio apskr. Naikinama pilis / J. Alm. // Mūsų rytojus. – 1935, rugs. 6, p. 3. Korektūros klaida: turi būti Lankeliškiai.
Gantautas J. Prūsų Lietuvos piliakalniai // Keleivis. Mažosios Lietuvos lietuvių laikraštis (Augsburg). – 1951, Nr. 10/11, p. 15
Garbanavičienė B. Apie Kauno pilies viziją, tyrinėjimus ir pinigus // Kauno tiesa. – 1994, lapkr. 25, p. 1, 4 Kauno pilis ir miestas
Garbaravičienė B. Karo muziejuje // Kauno diena. – 1996, geg. 4, p. 2 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Gardine atkasta nauja šventovė // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 6, p. 1 Žemutinės cerkvės radimas.
Gardino pilies kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 28, p. 2
Gardino pilis // Savaitė. – 1943, Nr. 4, p. 60
Gardino pilyje rasta senovės lietuvių aukurų // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 10, p. 3
Garezas Z.  Piliakalniai // Jaunoji Lietuva. – 1935, Nr. 1, p. 44-46
Gargasaitė D. Gintaro pavadinimas // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 1, p. 14-15
Garmutė A. Gerbkime protėvių atminimą // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 2, p. 38 Kapinės esančios ant Veiveriukų (Jiesios kaime, Kauno raj.) piliakalnio.
Garsusis Rambynas / Š.K. // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 14, p. 5.
Gasiūnas I. Rozalimo akmuo // Kultūros barai. – 1969, Nr. 12, p. 73 Zigmantiškių (Pakruojo raj.) akmuo.
Gasparaitis A. Piliakalniai byloja // Lenino keliu (Utena). – 1979, lapkr. 29 Apie rajono piliakalnius.
Gasparaitis A. Taurapilio radiniai // Lenino keliu (Utena). – 1980, vas. 12
Gasparavičienė S. Rūdininkų vartai // Diena. – 1995, bal. 7, p. 9-10 Vilniaus miestas
Gasparavičienė S. Senieji Rūdininkų vartai // Kultūros barai. – 1993, Nr. 6, p. 59-63 Minimi vartų vietos kasinėjimai, Vilnius.
Gąssowski J. Przed Kiejstutem // Przyjazń. – 1971, Nr. 35, p. 7 Rumšiškių (Kaišiadorių raj.) kapinyno radiniai.
Gatulis P. Atskleista Sidabrės paslaptis // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1974, bal. 2 Feljetonas apie Sidabrės pilies vietą.
Gatvių meksfaltavimas, Senapilės atkasimas ir miesto statyba // Lietuvos aidas. – 1930, lapkr. 6, p. 7
Gaul J. Pochodzenie a bieg złota u schylku starożytności w strefie zachodniobałtyjskiej // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1982, t. 26, p. 48-54
Gausi įdomiais kalnais apylinkė // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 27, p. 4 Žemaičių Kalvarijos (Plungės raj.) apylinkės.
Gausios ekskursijos Šatrijos kalne // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 20, p. 4
Gausus senovės kapinynas // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 10, p. 552 Veršvai.
Gaušienė M. Legendos ir tikrovė // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1968, liep. 25 Kupiškio rajono archeologiniai paminklai.
Gavėnavičienė M. Pilies kalno projektas // Eskizai (Ukmergė). – 1993, Nr. 4/5, p. 52-55 Ukmergės piliakalnis.
Gdzie są fundamenty dolnego zamku? Prace wykopaliskowe na place Katedralnym / Z. // Kurjer Wileński. – 1938, lapkr. 17, p. 5 Vilniaus Žemutinė pilis
Gębski M. Zamek Krewie – historia, zniszczenie i proby ratowania // Ochrona Zabytków (Warszawa). – 1998, Nr. 4, p. 434-437 Rec.: Pinczukas J., Sinczuk J. // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1999, Nr. 1, p. 52-53.
Gecevičius B. Džiugo kalnas // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 43, p. 9 Džiugas (Telšių raj.).
Gečas S. Amžių liudininkė // Kauno tiesa. – 1974, rugpj. 25 Kauno pilis.
Gečas S. Generuols eš Kretinguos // A mon sakaa? (Palanga). – 1991, birž. 22 (Nr. 1), p. 3 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Gečas S. Kai akmenys prabyla // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1968, kovo 2 Pokalbis su J. Šliavu.
Gečas S. Kiek sveria sidabro antkaklė? // Tiesa. – 1986, rugpj. 24, p. 4 Archeologinių radinių paroda Kauno istorijos muziejuje.
Gečas S. Vladas Nagevičius (1881-1954) // Lietuvos aidas. – 1991, birž. 18, p. 3 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Gečas S. Vladas Nagius-Nagevičius (1881-1954) // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 7, p. 30-31 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Gečiauskas E. Ugnies garbintojų miestai arabų geografo Idrisio 1154 metų veikale // Istorija. – 1998, t. 37, p. 63-64 Autorius mano, kad dalis miestų buvo Lietuvoje.
Gečiauskas E. Vorutos paslaptis // Voruta. – 1991, Nr. 19, p. 2 Voruta esą Medininkai.
Gečys G. Dar kartą apie Vorutą // Vilnia. – 1994, geg. 13 Medininkų pilis
Gedeikis A. Jutkonių senkapių tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 78-79 Panevėžio raj.
Gedgaudas Č. Mūsų praeities beieškant. – Del Toro. Mexiko, 1972. – 356 p. – Tas pat Vilniuje, 1994 m Rec.: Skardžius P. Kalbiniai svaičiojimai // Draugas (Chicago). – 1974, gruod. 14.
Gediga B. Prof. dr. Helena Cehak-Hołubowiczowa // Archeologia Polski (Warszawa). – 1980, t. 25, sąs. 2, p. 455-461 (1902 II 12 – 1977 VII 19), dirbo 1933-1944 m. Vilniuje.
Gediminkalnio armota // Viltis. – 1909, saus. 14 (27), p. 4. Žinutė apie ginčus dėl Vilniaus Pilies kalno patrankos.
Gedimino kalną perduos V.D. Karo muziejui // XX amžius. – 1939, lapkr. 15, p. 2
Gedimino kalnas / Peliksas // Žiburėlis. – 1943, Nr. 2/3
Gedimino kalnas Veliuonoje // Naujas žodis (Ryga). – 1925, Nr. 8, p. 1
Gedimino kalnas Vilniuje ir Aukštutinė pilis // Savaitė. – 1944, Nr. 9, p. 132-133
Gedimino kalnas Vilniuje pavestas globoti Karo muziejui // Lietuvos aidas. – 1939, lapkr. 20 (Nr. 708), p. 2
Gedimino kalne randamos vertingos iškasenos // Vilniaus balsas. – 1940, lapkr. 6, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Gedimino kalne vėliava keliama kasdien / Pr.Ra. // Lietuvos aidas. – 1939, lapkr. 29 (Nr. 732), p. 4. Pasikalbėjimas su V. Nagevičiumi.
Gedimino kalno kasinėjimų duomenys // Vilniaus balsas. – 1940, lapkr. 22, p. 6 A. Valeškos ir W. Holubowicziaus spaudos konferencija.
Gedimino kalno papėdėje // Tiesa. – 1955, geg. 29 Vilniaus pilis.
Gedimino kalno tyrinėjimo duomenys // Vilniaus balsas. – 1940, rugs. 29, p. 4 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Gedimino pilies griuvėsiai // Viltis. – 1908, spalio10 (23), p. 4. Apie numatomą griuvėsių tvarkymą.
Gedimino pilies restauracija // Tiesa. – 1949, liep. 5 Vilnius.
Gedimino pilis kokią ją vaizdavomės ir kokia ji buvo / V.R. // Lietuvos aidas. – 1940, vas. 15 (Nr. 77), p. 15. Vilniaus Aukštutinė pilis.
Gedimino pilis Lydoje // Dabartis. – 1917, lapkr. 3. (Nr. 92), p. 4.
Gedminas K. Biržų pilies papėdėje // Tėvynės balsas. – 1965, Nr. 76
Gedminienė S., Valatkienė L. Ar gyveno kuršiai Kuršuose // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 45-51
Gedvilienė A. Beribis darbštumas // Artojas (Šilalė). – 1987, bal. 17, p. 10 Apie V. Statkevičių.
Gedvilienė A. Išsaugokime savo vaikams // Artojas (Šilalė). – 1987, vas. 13, p. 11 Rajono archeologinių paminklų apsauga.
Gedvilienė A. Senovės paminklai // Tauragiškių balsas. – 1995, gruod. 16, p. 3 Apie rajono piliakalnius.
Gegecka P. Kryžių kalnas // Karys. – 1930, Nr. 42, p. 844 Šiaulių raj.
Gegeckas S. Luponių piliakalnis // Kregždutė. – 1937, Nr. 11, p. 167 Šiaulių raj.
Gegužkalnis // Trimitas. – 1925, Nr. 31, p. 1018-1020 Gegužės (Šilalės raj.) piliakalnis.
Geheimnisvolle Schatzgräberei am alten Götterberg Rombinus // Memeler Dampfboot. – 1933, spal. 15, priedas, p. 2
Geidžių akmuo // Švyturys. – 1965, Nr. 19, p. 28. Mažeikių raj.
Gelbėkime mūsų senienas // Lietuvos žinios. – 1932, rugs. 24, p. 4
Geležies amžius; Geliogalių lobis; Gibaičių senkapis; Gintališkės piliakalnis ir senkapis; Girkalių kapinynas; Graužių kapinynas; Griežės piliakalnis; Imbarės piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1979. – T. 4, p. 30-32, 37, 83, 98, 103, 195, 212-213, 418
Gelgaudiškio Zamkaus pilis – Vytėnai / V. V-ys. // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 3 (Nr. 252), p. 6. Panemunės (Jurbarko raj.) pilis.
Gelgaudiškis. Daug piliakalnių / Aug. A-kas. // Lietuvos aidas. – 1935, spal. 24, p. 8.
Gelgaudų pilies konservavimo darbai / Vyt. Kas. // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 21 (Nr. 387), p. 2. Panemunės – Gelgaudų (Jurbarko raj.) pilis. Pokalbis su  A. Mošinskiu.
Gelgaudų pilies konservavimo darbai // XX amžius. – 1939, liep. 27, p. 11 Panemunės – Gelgaudų (Jurbarko raj.) pilis.
Gelgaudų pilis reikalinga didesnių sustiprinimų // Lietuvos aidas. – 1939, rugs. 14 (Nr. 532), p. 5 Panemunės – Gelgaudų (Jurbarko raj.) pilis.
Gelvonų pavasarininkai be litro kryžiaus nestato // Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 46, p. 4 Lukonių (Širvintų raj.) akmuo su dubeniu.
Gen. Nagevičiaus paskaita // Dienos naujienos.  – 1932, rugpj. 6, p. 1. Londone apie Apuolės kasinėjimus.
Gen. Nagevičiaus paskaita Stockholme // Dienos naujienos. – 1933, vas. 10, p. 3 Apie Apuolę (Skuodo raj.).
Gen. Nagevičius kalba viso kongreso vardu // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 13, p. 2 Londone, archeologų kongrese.
Gen. Nagevičius pasakoja apie Impilties piliakalnio kasinėjimą / J. Š. // Lietuvos žinios. – 1933, rugs. 14, p. 2.
Gen. Nagevičius proistorės kongrese // Lietuvos žinios. – 1932, liep. 27, p. 5 Išvyksta į Londoną.
Gen. Nagevičius rašo piliakalnių monografiją // Diena. – 1934, Nr. 33, p. 1
Gen. Nagevičius skaitys paskaitą Londone // Dienos naujienos. – 1932, bal. 6, p. 1 Apuolė (Skuodo raj.).
Gen. Nagius  apie Laisvės varpo kėlimą į Vilnių // Vilniaus balsas. – 1940, kovo 7, p. 2 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Gen. Nagius apie Gedimino kalną ir Karo  muziejaus sodelio tvarkymą // XX amžius. – 1940, kovo 5, p. 6 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Gen. Nagius apie misteriją Šventaragio slėnyje // XX amžius. – 1939, gruod. 6, p. 7
Gendrėnas G. 1996 metų tyrinėjimai Vilniuje Šv. Mykolo g. Nr. 8 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 374-375 Vilniaus miestas
Gendrėnas G. Žvalgomieji tyrimai Siesikų dvarvietėje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 313-314. Siesikai (Ukmergės raj.).
Generolo gydytojo Nagiaus-Nagevičiaus gyvenimo ir darbų apžvalga / Red. B. Matulionis. – Putnam, Conn., 1962. – 374 p Rec.: Puzinas J. Vertingas leidinys apie gen. Vladą Nagių Nagevičių // Aidai (Brooklyn). – 1963, Nr. 4, p. 174.
Generolo palaikai gimtojoje Kretingoje // Gimtasis kraštas. – 1995, Nr. 35, p. 3 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Genienė Z., Genys J. Dėl Varnių-Medininkų istorijos // Žemaičių praeitis. – V., 1993. – T. 2, p. 63-71 Varnių archeologijos paminklai.
Genys A. Volų pilaitė // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, vas. 9 Biliūnai (Raseinių raj.).
Genys J. 1984-1985 m. archeologinių kasinėjimų Biržų pilyje rezultatai // Architektūros paminklai. –1988, t. 11, p. 45-51
Genys J. 1991 metų archeologiniai tyrinėjimai Šilutėje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 19-21
Genys J. 1996 metų žvalgomieji tyrinėjimai Žardės gyvenvietėje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 61-62. Žardė (Klaipėdos raj.).
Genys J. Ankstyvųjų viduramžių centras Žardėje // Klaipėda. – 1992, bal. 10, p. 3
Genys J. Apie kuršių ir žemaičių gyvenviečių savitumus ankstyvaisiais viduramžiais // Pabaltijo gyvenvietės nuo seniasuių laikų iki XIV amžiaus. – V., 1992. – P. 62-65
Genys J. Archeologiniai kasinėjimai Varniuose // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 130-134
Genys J. Archeologiniai tyrinėjimai Klaipėdoje, Daržų g, Nr. 13 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 246
Genys J. Atradimai / Kalbėjosi L. Giedraitis // Liaudies kultūra. – 1992, Nr. 4, p. 23 Apie Žardės (Klaipėda) gyvenvietės tyrimus.
Genys J. Autentiško Biržų pilies modelio beieškant // Statyba ir architektūra. – 1986, Nr. 4, p. 22-23
Genys J. Baltų ankstyvųjų miestų (protomiestų) socialinės struktūros klausimu // Miestas ir žmogus: regionas ir regioninė kultūra. – Klaipėda, 1991. – P. 33-35
Genys J. Biržų pilies pylimo tyrinėjimai 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 134-136
Genys J. Dėl Varnių kūrimosi pradžios (XIV-XV a.) // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 40-44
Genys J. Gal Klaipėdos įkūrimas nulėmė Žardės likimą / Užrašė Audrius Juškevičius // Klaipėda. – 1994, spal. 17, p. 2
Genys J. Herbiniai Biržų kokliai // Kultūros paminklai. – 1994, t. 1, p. 96-101
Genys J. Ką mes žinome apie prūsus // Tarybinė Klaipėda. – 1988, lapkr. 20, p. 8
Genys J. Kai molis brangesnis už auksą / Kalbėjosi Ivona Žiemytė // Naujasis Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1996, lapkr. 21, p. 10.
Genys J. Kas po miesto veja? // Švyturys (Kretinga). – 1986, birž. 24, p. 3 Kasinėjimai Kretingoje.
Genys J. Kasinėjimai Klaipėdos Kurpių gatvėje // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 88-90
Genys J. Klaipėdos Frydricho priemiesčio urbanistinė raida XVI-XVIII amžiais // Architektūros paminklai. –1988, t. 11, p. 25-32 Klaipėdos pilis ir miestas
Genys J. Klaipėdos kokliai ir jų gamyba XVI-XVII amžiuje // Architektūros paminklai (V.). – 1984, t. 9, p. 43-53
Genys J. Klaipėdos kurpiai ir jų gaminiai XV a. pab. – XVI a. // Kraštotyra. – V., 1987. – Kn. 21, p. 48-54 Odinio apavo liekanos.
Genys J. Kuršių, žemaičių gyvenviečių struktūra X-XIII a. // Mindaugo karūnavimas – valstybės diena. – Klaipėda, 1991. – P. 15-17
Genys J. Lamatos žemė ir prekybos keliai vėlyvajame geležies amžiuje // Aitvarai (Klaipėda). – 1996, Nr. 5, p. 11-15
Genys J. Miestų kūrimasis Vakarų Lietuvoje // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 12-14
Genys J. Miestų kūrimosi vakarų Lietuvoje klausimu // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 128-137
Genys J. Pre urban settlements and their system of fortifications in Western Lithuania // Castella Maris Baltici. – Niköping, 1996. – T. 2, p. 53-57
Genys J. Prekybos keliai. Lietuvos pajūris – vidurio Lietuva vėlyvajame geležies amžiuje // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 98-105
Genys J. Protomiestų kūrimasis kuršių, žemaičių žemėse. Laiko problema // Liaudies kultūra. – 1992, Nr. 6, p. 29-30
Genys J. Protomiestų tipo gyvenvietės vakarų Lietuvoje // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 80-88
Genys J. Senieji Klaipėdos kokliai // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 1, p. 23-24 Klaipėdos pilis ir senamiestis
Genys J. Senieji Klaipėdos kokliai // Tarybinė Klaipėda. – 1988, bal. 16, p. 8 Klaipėdos pilis ir miestas
Genys J. Skrandėnų (Telšių raj.) kapinynas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 77-78
Genys J. Stages in the Early Development of the Lithuanian Town // XIII International Congress of Protohistoric Sciences, Forli (Italia) 8-14 September, 1996: Colloquia 14. – Forli, 1996. – P. 75-88
Genys J. Telšių raida iki XVIII amžiaus pabaigos (pagal archeologinius duomenis) // Telšiai: Straipsniai ir istorijos dokumentai. – V., 1994. – P. 26-36
Genys J. Tyrinėjimai Biržų pilyje // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 86-88
Genys J. Tyrinėjimai Klaipėdoje, Sukilėlių gatvėje Nr. 12 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 377-378 Klaipėdos pilis ir miestas
Genys J. Tyrinėjimai Klaipėdos senamiestyje // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 115-117
Genys J. Tyrinėjimai Žardės gyvenvietėje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 43-45 Žardė prie Klaipėdos.
Genys J. Varnių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 154-157
Genys J. Varnių raida iki XVII a. pabaigos // Žemaičių praeitis. – V., 1996. – D. 4: Varniai, p. 15-22
Genys J. Varnių senkapiai // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 65-76
Genys J. XVI-XVII a. koklininkystė Klaipėdoje // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 41-44. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 90-92)
Genys J. Žardė – Pilsoto žemės prekybos ir amatų centras // Lietuvininkų kraštas. – K., 1995. – P. 108-126
Genys J. Žardės gyvenvietės (Klaipėdos raj.) tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 39-41
Genys J. Žardės piliakalnio gyvenvietė // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 44-47 Klaipėda.
Genys J. Žvalgomieji tyrinėjimai Klaipėdoje, Grįžgatvio gatvėje Nr. 4, 6 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 375-377 Klaipėdos pilis ir miestas
Genys J., Česnys G., Jankauskas R. Feodalizmo epochos Varnių laidojimo paminklai archeologijos, antropologijos ir paleopatalogijos požiūriu // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 15-19
Genys J., Laužikienė N. Piliakalniai laukia mūsų // Tarybinė Klaipėda. – 1988, bal. 28, p. 4
Genys J., Sprainaitis R. Archeologiniai tyrimai Kretingoje // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 129-131
Genys J., Sprainaitis R. Archeologiniai tyrimai senamiestyje // Tarybinė Klaipėda. – 1982, rugs. 18, p. 4
Genys J., Sprainaitis R. Kretingos senovė // Tarybinė Klaipėda. – 1988, saus. 16, p. 8
Genys J., Žulkus V. Fachverkinių XVI a. pastatų liekanos Klaipėdoje, Kurpių gatvėje // Architektūros paminklai (V.). – 1982, t. 7, p. 51-57
Genys J., Žulkus V. Kintų bažnyčios archeologinių tyrimų duomenys // Architektūros paminklai. – V., 1982, t. 7, p. 45-50
Genys P. 1740 // Mūsų  balsas (Telšiai). – 1930, Nr. 44, 45 Ubiškės ir Juodsodės (Telšių raj.) kapinynai.
Genys P. Ant aukšto kalno Šatrijos // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 17, p. 3
Genys P. Apuolė // Mūsų balsas (Telšiai). – 1932, Nr. 30, p. 2-3 Apuolė (Skuodo raj.).
Genys P. Apuolėje verda kasinėjimo darbas // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 16, p. 9
Genys P. Aš keliauju. “Boužėnų veinuolis” // Mūsų balsas (Telšiai). – 1932, Nr. 24, p. 2 Buožėnų (Telšių raj.) piliakalnis.
Genys P. Didingasis Medvėgalis ir klastinga sytuva // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 31, p. 8
Genys P. Jazdaičių ir Rudaičių kasinėjimai / G. // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 30, p. 1 Kapinynai, Plungės raj.
Genys P. Muziejininkų suvažiavimas Šiauliuose // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 25, p. 5 Apie archeologinių paminklų būklę.
Genys P. Nyksta Šatrijos kalnas // Lietuvos aidas. – 1930, liep. 24, p. 3 Šatrija (Telšių raj.).
Genys P. Plungė. Gondingos piliakalnis / Pr. G. // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 43.
Genys P. Rastas titnaginis peiliukas iš neolitiko pradžios (apie 2000 m. prieš Kr.) // Lietuvis. – 1927, saus. 31 Ylių (Plungės raj.) durpyno radinys.
Genys P. Šatrijos kalno lankytojams mokestis // Lietuvos aidas. – 1929, spal. 12, p. 4
Genys P. Žemaičių kultūros pėdsakai // Rytas. –1924, geg. 3, p. 2. Telšių apylinkių archeologiniai paminklai.
Genytė K. Archeologinių paminklų albumas // Pirmyn (Molėtai). – 1968, spal. 15 Antakščių ir Maišiakulės piliakalniai.
Genthe H. Münzfund // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1865, t. 2, p. 660-661. Apie Melnragėje (prie Klaipėdos) rastus Švedijos monetas.
Genthe H. Münzfunde // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1866, t. 3, p. 661. Romos moneta iš Šernų (Klaipėdos raj.) ir Melnragės (Klaipėda) radinys.
Gerbkime milžinkapius / Apaščios sūnus // Vienybė. – 1930, Nr. 17, p. 136-137
Gerdvilienė A. Atskleidus seniausią Dubičių istorijos puslapį // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1963, rugs. 3, 5 Akmens amž. gyvenvietė.
Germanų pylimas Lietuvoje // Dabartis. – 1918, kovo 14. Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnis.
Germontas-Meškauskas P. (vėliau – Meškauskas Pranas). Kazimieras Būga ir aisčių praeitis / Germantas // Lietuvos aidas. – 1934,  gruodžio 3, p. 3
Gerulis G. Die altpreussischen Ortsnamen. – Berlin, 1922. – 286 p. Rec.: Būga K. // Lietuva. – 1922, geg. 25, p. 4.                                               Būga K. // Tauta ir žodis. – 1923, t. 1, p. 418-419. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 675-677.                                                                 P. 199 – teigia Lietuvoje iki m.e. pradžios gyvenus lyvius-estus.
Gerulis J. Adalbertas Beccenbergeris // Švietimo darbas. – 1921, Nr. 5-6, p. 86-96 (p. 88-96. – Bibliogr.: p. 88-96.
Gerullis G. Baltischer Völker // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1924. – T. 1, p. 335-342. – Turinyje: 1.  Įvadas; 2. Aisčiai; 3. Prūsai (galindai, sūduviai-jotvingiai, kiti prūsai); 4. Lietuviai; 5. Goliad; 6. Latviai (kuršiai, žiemgaliai, sėliai, latgaliai arba latviai); 7. Baltų protėvynė. Rec.: Senn A. // Tauta ir žodis. – 1925, kn. 3, p. 446-447.
Geštautas A. Paalksnių radiniai Krašto muziejuje // Bičiulis (Kelmė). – 1995, gruod. 2 Paalksnių pilkapiai ir kapinynas.
Geštautas A. Paalksniuose vėl archeologai // Bičiulis (Kelmė). – 1994, liep. 20 Paalksnių pilkapiai.
Geštautas A. Tautos stiprybė – istorinėje atmintyje. Apie ką kalbėjo forumo “Persitvarkymas ir kultūra: kalba, istorija, ekologija, paminklosauga” dalyviai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1988, lapkr. 19, p. 2, 4 Cituojamos M. Michelberto mintys apie paminklosaugą.
Geštautas A. Trečioji archeologų vasara Paalksniuose // Bičiulis (Kelmė). – 1995, liep. 29
Getneris J. Konservuojant Kauno pilį // Naujoji romuva. – 1939, Nr. 45, p. 803-805
Gettner G. Das alte Kauen und seine historischen Bauten // Ostland (Riga). – 1943, Nr. 8, p. 22-26 Kauno pilis.
Gettner G. Die Burgruine zu Kauen // Kauener Zeitung. – 1942, kovo 7
Gettner G. Die Wikinger in Litauen // Kauener Zeitung. – 1942, birž. 26. – Tas pat: Wilnaer Zeitung. – 1942, birž. 26
Gibaičių senkapy rado senovės moters kapą // Lietuvos žinios. – 1932, rugpj. 13, p. 1 Gibaičiai (Šiaulių raj.).
Gibavičius R. Ne tik apie kiškius Vilniaus Žemutinėje pilyje // Kultūros barai. – 1991, Nr. 6, p. 59-60 Vilniaus pilis
Giedraitis K. Šiaulių “Aušros” muziejuj //  Lietuvos aidas. – 1933, saus. 21, p. 6-7 Apie archeologinius kasinėjimas.
Giedraitis L. Marija Gimbutienė. “Senoji Europa” // Lietuvos aidas. – 1997, vas. 27, p. 14 Knygos pristatymas.
Giedraitis L. Žiūrėjimas į ledkalnio tamsą // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 6, p. 1 Apie baltų etnogenezės konferenciją Palangoje.
Gieysztor A. Bałtowie i Słowianie w starožytności i we wczesnym średniowieczu // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1966, Nr. 1, p. 129-131 Simpoziumas Balstogėje, 1965 m. rugsėjo 20-21 d.
Gieysztor A. Jaćwiež. 2, 4 // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1964. – T. 2, p. 305, 306-308
Gieysztor A. Mythologia balte // Mythologies des montagnes, des forźts et des fles. – Paris, 1963. – P. 99-105
Gierasimów M. Szczątki drzewne z osady i grodziska w Osinkach, pow. Suwalki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1962, t. 29, sąs. 2, p. 241-215
Gierasimow M. Węgle drzewne  zanalezione w miejscowości Bilwinowo pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1961, t. 2, p. 277-279 Anglys iš V-VI a. pilkapių.
Giesler U. Jüngerkaiserzeitliche Nietknopfsporen mit Dreipunkthalterung vom Typ Leuna // Saalburg Jahrbuch (Berlin). – 1978, t. 35, p. 5-56, 11 lent.
Gilios senovės lietuviški paminklai Ermitaže // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1956, lapkr. 21. – Tas pat: Tarybinė Klaipėda. – 1956, lapkr. 25; Komunizmo aušra (Telšiai). – 1956, lapkr. 29 Dūkšto, Mažulonių (Ignalinos raj.) ir Petrešiūnų (Rokiškio raj.) piliakalnių, Raginėnų (Panevėžio raj.) pilkapių radiniai.
Gilmoras B. Mindaugas ir mūsų rajonas // Širvinta. – 1992, liep. 4
Gimbutas (Alseikaitė-Gimbutienė) Marija // Encyklopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 333-334
Gimbutas J. Lietuvos pilių archeologas Karolis Mekas // Draugas (Chicago). – 1987, saus. 17, p. 3
Gimbutas J. Marijos Gimbutienės biografijos patikslinimas // Šiaulių kraštas. – 1997, vas. 27, p. 15 M. Gimbutienė
Gimbutas M. A survey of the Bronze age culture in the Southeastern Baltic area // Światowit (Warszawa). – 1960, t. 23, p. 389-433 Rec.: Dąbrowski J. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1962, t. 7, p. 275-280.     Odoj R. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 377-379.
Gimbutas M. Ancient Baltic lands // International Journal of Slavic Linguistics und Poetics (The Hague). – 1963, Nr. 6, p. 65-102
Gimbutas M. Ancient folk art and symbolism // Lietuvių dienos = Lithuanian Days (Los Angeles). –1956, Nr. 2, p. 20-21
Gimbutas M. Ancient simbolism in Lithuanian folk art. – Philadelphia, 1958. – 148 p. – Tas pat liet.: Gimbutienė M. Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene. – V., 1994. – 141 p Rec.: Balys J.  Liaudies meno simbolika // Aidai (Brooklyn). – 1958, Nr. 9, p. 426-427.                                                                                                                Kaunas J. Žilasis simbolizmas // Sėja (Chicago). – 1959, Nr. 4, p. 42-44.
Gimbutas M. Balts // Encyklopedia Britannica. – Chicago; London, 1955. – T. 3, p. 4-6
Gimbutas M. Bronze age Cultures in Central and Eastern Europe. – Paris; London, 1965. – 681 p., 115 lent Rec.: Kostrzewski J. // Przegląd Archeologiczny (Poznań). – 1968, t. 18, p. 164-165.                                                                                                                P. 389-456 – apžvelgiama baltų gyventa sritis.
Gimbutas M. Die Balten. Urgeschichte eines Volkes im Ostseeraum / Aus dem englischen übersetzt von S. Auerbach. – Frankfurt am Main; Berlin, 1991. – 267 p. – Pirmas vertimas Miunchene, 1983 m
Gimbutas M. Die Balten: Geschichte eines Volkes im Ostseeraum. – München, 1983. – 272 p., 79 iliustr. įkl. – 2-asis leid. Berline, 1991 m
Gimbutas M. Die bronzezeitliche Kultur Osteuropas (Russlands und des Ostbaltikums), ihre Verbreitung und chronologische Stellung // Bericht über den V. internationalen Kongress für Vor- und Frügeschichte. Hamburg, 1958. – Berlin, 1961. – P. 337-344
Gimbutas M. East Baltic Amber in the Fourth and Third Millenia B.C. // The Journal of Baltic Studies (Hackestown). – 1985, t. 16, Nr. 3, p. 231-257
Gimbutas M. Hittite figurines in the Ukraine and Russia // Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. –Wrocław, etc., 1968. – P. 124-127 Taip pat apie Lietuvoje rastą figūrėlę.
Gimbutas M. I Batici. – Milano, 1967. – 265 p
Gimbutas M. La religione dei Balti // L’uomo. Indoeuropeo e il Sacro. – Milan, 1991. – P. 237-273
Gimbutas M. Lithuania in Prehistoric Time // The Lithuanian situation. – 1955, Nr. 1, p. 2-4. Įrašyta pagal Marija Gimbutienė. Bibliografinė rodyklė. 1938-1995 / Sudarė R. Andrašiūnaitė-Strakšienė. – V., 1995, įrašas Nr. 83
Gimbutas M. Lithuania in prehistoric times // The Festival of Lithuanian Art and Music. – Washington, 1953. – P. 11-19
Gimbutas M. On the origin of North Indo-Europeans // American Antropologist (Washington). – 1952, t. 54. Nr. 4, p. 602-611.  Rec.: Gardawski A. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 265-266.
Gimbutas M. Os Baltas: Historia da origen dos antigos Prussienos, Lituanos et Letonianos / Vertė Jonas Ernestas Petraitis iš 1963 m. leidimo anglų k. – Rio de Janeiro, 1992. – 315 p.
Gimbutas M. Perkūnas. Perun: The Thonder God of the Balts and the Slavs // The Journal of Indo-European Studies (Washington). – 1973, t. 1, Nr. 4, p. 466-478
Gimbutas M. Pre-Indo-European Godesses in Baltic Mithology // The Mankind Quarterly (Washington). – 1985, t. 26, Nr. 1/2, p. 19-25
Gimbutas M. The Ancient Religion of the Balts. // Lituanus (Brooklyn). – 1962, Nr. 4, p. 97-108
Gimbutas M. The antiquity of the Daina // Great Linden. Select Lithuanian Folk-songs. – New York, 1964. – P. 11-27
Gimbutas M. The Balts // Encyklopedia Lithuanica. – Boston, 1970. – T. 1, p. 273-276
Gimbutas M. The Balts. – London; New York 1963. 2-asis leid.: Niujorke, 1968 m. – Tas pat italų k. Milane, 1967 m., vokiečių k. – Münchene, 1983 m. bei Berline, 1991 m., portugalų k. – Rio de Janeire, 1992 m Rec.: Antoniewicz J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 175-182.   Antoniewicz J. // Pomerania Antiqua (Gdansk). – 1968, t. 2, p. 416-422.               Avižonis K.  // Slavic Review. – 1965, t. 24, Nr. 1. – Tas pat: Avižonis K. Rinktiniai raštai. – Roma, 1982. – T. 3, p. 239-241.                                                           Likienė V. Londone – knyga apie baltus // Vakarinės naujienos. – 1966, lapkr. 29.  Powierski J. // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1966, t. 31, sąs. 2, p. 81-83.            Puzinas J. A survey study of the ancient Balts // Lithuanus (Brooklyn). – 1964, Nr. 2, p. 63-67.                                                                                                      Puzinas J. Dr. M. Gimbutienės knygai apie baltus pasirodžius // Metmenys (Chicago). – 1965. Kn. 9, p. 132-142.                                                                 Slaski K. //  Acta  Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 182-185.                 Tinis J. Baltai archeologijos šviesoje // Aidai (Brooklyn). – 1964, Nr. 7, p. 328-329. Žygaitė E. V. The Balts  ir Slavs anglų k. kritikoje // Metmenys (Chicago). – 1975, kn. 30, p. 181-185.
Gimbutas M. The Earliest Culture History of the Northern Part of the European USSR // Proceedings of the Prehistoric Society for 1953. – Cambridge, 1954. – D. 1, p. 108-115 Rec.: Gardawski A. //  Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 266-269.
Gimbutas M. The language of the Goddess. – San Francisko, 1989. – 23, 374 p Rec.: Butrimas A. Priešistorinių deivių mitai // Mokslas ir gyvenimas. – 1990, Nr. 3, p. 25-26.
Gimbutas M. The Lithuanian God Velnias // Myth in Indo-European Antiquity / University of California. – Los Angeles, 1974. – P. 87-92
Gimbutas M. The origin of folk art // Lithuanus (Brooklyn). – 1961, Nr. 1, p. 13-17
Gimbutas M. The Pre-Cristian Religion of Lithuania // La christianizzazione della Lithuania. Atti del colloquio internacionale di storia ecelesiastica in occasione del VI antenario della Lithuania cristiana (1387-1987). – Roma; Vaticano, 1987. – T. 2, p. 13-25. – Tas pat liet. k.: Gimbutienė M. Krikščioniškoji religija Lietuvoje // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 1, p. 2-5 Rec.: Jučas M. // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 152-153.
Gimbutas M. The prehistory of Eastern Europe. Part l. Mesolithic, neolithic and copper age cultures in Russia and the Baltic area. – Cambridge, Mass., 1956. – 241 p., 50 lent. – Antras leidimas Kembridže 1958 m Rec.: Ehrlich R. W. // Archeology (Brooklyn). – 1959, t. 12, Nr. 1, p. 68-69.          Gardawski A. // Rocznik Olsztyński, – 1958, t. 1, p. 266-269.                             Kowalczyk J. // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 268-269.                              Piggott S. // American Anthropologist (Washington). – 1958, t. 60, p. 608-609.      Puzinas J. // Lithuanus (Brooklyn). – 1957, t. 3, Nr. 4, p. 26-28.                           Puzinas J. Svarbus veikalas Rytų Europos proistorei pažinti // Aidai (Brooklyn). – 1958, Nr. 4, p. 185-186.
Gimbutas M. The Slavs. – New York; Washington, 1971. – 240 p
Gimbutas M. The Stone Age of Northeastern Europe // Journal of World History – 1956, t. 3, Nr. 2, p. 409-435
Gimbutas Marija // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 403
Gimbutienė M.  Pomirtinio gyvenimo įsivaizdavimas Lietuvoje  proistoriniais laikais / M.  Alseikaitė-Gimbutienė // Gimtasai kraštas. – 1942, kn. 5 (sąs. 30), p. 1-1
Gimbutienė M. 40 mln. metų vabzdys pravers genetikams // Mokslas ir gyvenimas. –1983, Nr. 6, p. 31 Gintaro inkliuzas.
Gimbutienė M. Aisčiai // Metmenys (Chicago). – 1962, Nr. 5, p. 17 Recenzuoja: E. Sakso “Aestii”. – Monreal; Heidelberg, 1960.
Gimbutienė M. Akmens amžius // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 73-74. – Aut. nenurodyta
Gimbutienė M. Alka // Lietuvių enciklopedija. –  Boston, 1953. – T. 1, p. 121-122. – Aut. nenurodyta
Gimbutienė M. Antkaklė // Lietuvių enciklopedija.  – Boston, 1953. – T. 1, p. 207
Gimbutienė M. Apie  pastabas dėl senosios lietuvių religijos idealizavimo // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 9, p. 426-428 Atsiliepimas į A. Musteikio str. (“Aidai”, 1953, Nr. 9).
Gimbutienė M. Apie lietuvių mitologijos populiarizacijos reikalą bei šaltinius baltų mitologijai atkurti // Metmenys (Chicago). – 1977, kn. 33, p. 203-206
Gimbutienė M. Apie žemuogių skonį archeologijoje // Akiračiai (Chicago). – 1976, Nr. 75. – Tas pat: Pokalbių akiračiai. – V., 1991. – P. 97-102
Gimbutienė M. Apie žemuogių skonį archeologijoje: iš “Akiračių” (1976, Nr. 75) // Pokalbių akiračiai: “Akiračių” interviu su išeivių kultūros veikėjais (1964-1989). – V., 1991. – P. 97-102.
Gimbutienė M. Arklių kapai Lietuvoje / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, rugpj. 7, p. 5
Gimbutienė M. Baltai priešistoriniais laikais: Etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija. – V., 1985. – 192 p. – Tas pat: latvių k.: Balti aizvēsturiskajos laikos: Etnogenēze, materiālā kultūra un mitologija. – Rīga, 1994. – 225 p. (su I. Lozės įvadu, p. 3-6) Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1986, t. 14, p. 170-179.                                                                                                    Rec.: Daunys V. Istorija ar poezija // Pergalė. – 1987, Nr. 12, p. 135-141.            Kulikauskienė R. Knyga apie baltus // Gimtasis kraštas. – 1985, Nr. 42, p. 5.       Šaparauskienė J. Studija apie baltus // Tarybinis mokytojas. – 1985, rugs. 11.     Tautavičius A. Apie mūsų protėvius ir jų giminaičius // Literatūra ir menas. – 1986, Nr. 40, p. 4-5.                                                                                                Tautavičius A. // LIM, 1986 metai. – V., 1987. – P. 117-123.
Gimbutienė M. Balti aizvēsturiskajos laikos: Etnogenēze, materiālā kultūra un mitologija. – Rīga, 1994. – 226 p. – Iš 1985 m. leidinio liet. k. vertė ir įvadą “Marija Gimbutienė un vinas pētījumi par arheologiskajām kultūram senajā Eiropā” (p. 3-6), parašė I. Loze Ref.: Loze I. Gramata par baltisko senatne // Labirint (Rīga). – 1994, rugpj. 31.
Gimbutienė M. Baltiški hidronimai tarp Berlyno ir Maskvos // Donelaičio žemė. – 1994, Nr. 3, p. 4. – Iš kn.: Baltai priešistoriniais laikais. – V., 1985
Gimbutienė M. Baltų mitologija // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 2, p. 34-35; Nr. 3, p. 34-35; Nr. 4, p. 34-35; Nr. 5, p. 34-35; Nr. 6, p. 34-35; Nr. 7, p. 34-35; Nr. 8, p. 34-35; Nr. 9, p. 32-33; Nr. 10, p. 30-31
Gimbutienė M. Baltų religija // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 2, p. 139-140. – Aut. nenurodytas
Gimbutienė M. Baltų tautų proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 2, p. 144-148
Gimbutienė M. Bendro žodžio beieškant / M. Alseikaitė-Gimbutienė //Aidai (Brooklyn). – 1954, Nr. 2, p. 89-90 Senovės lietuvių tikėjimas.
Gimbutienė M. Die Bestattung in Litauen in der vorgeschichtlichen Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė. – Tübingen, 1946. – 249 p., 26 lent., 5 žml Rec.: Ivinskis Z. Kaip buvo laidojama priešistorinėj Lietuvoj / Z. Patigiras // Aidai (München). – 1946, Nr. 8, p. 130-131.                                                                Šapoka A. Nauja mokslinė studija / A. Š. // Žiburiai (Augsburg). – 1946, Nr. 22. 
Gimbutienė M. Djakovo piliakalniai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1955. – T. 5, p. 80-81.
Gimbutienė M. Dr. J. Puzinas // Voruta. – 1997, Nr. 14, p. 12. – Perspausdinta iš: Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 293-294.
Gimbutienė M. Europos civilizacijos pradžia ir indoeuropiečių antplūdis // Metmenys (Chicago). – 1966, kn. 11, p. 107-115
Gimbutienė M. Gintaro keliai priešistoriniais laikais // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 6, p. 249-253
Gimbutienė M. Į Vilnių – įkvėpimo / Kalbėjosi su E. Sliesoriūniene // Tarybinė moteris. – 1981, Nr. 7, p. 14.
Gimbutienė M. Įkapės // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 8, p. 387-388.
Gimbutienė M. Ikikrikščioniškoji religija Lietuvoje / iš anglų kalbos vertė Vida Bėkštienė // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 1, p. 2-5 1987 m. Romoje skaitytas pranešimas.
Gimbutienė M. Indoeuropiečiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 8, p. 484-487
Gimbutienė M. Indoeuropiečių protėvynė. Kurganų (Pilkapių) kultūra penktame, ketvirtame ir trečiame tūkstantmetyje pr. Kr. // Metmenys (Chicago). – 1971, kn. 22, p. 67-94
Gimbutienė M. Išmintingųjų puota. Kaip pasireiškia žmogaus dvasingumas / Kalbėjosi T. Sakalauskas // Pergalė. – 1987, Nr. 5, p. 148-158
Gimbutienė M. Jazdai / A.M. // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1943. – T. 10, skilt. 592 . Jazdų (Kretingos raj.) kapinynas.
Gimbutienė M. Kai archeologė neužsikasė vien tik žemėje // Draugas (Chicago). – 1976, geg. 29
Gimbutienė M. Kaimas. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 10, p. 224-226
Gimbutienė M. Kaip vokiečių proistorikai sprendė baltų protėvynės klausimą Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Šviesa (Dillingen). – 1948, Nr. 4
Gimbutienė M. Kapai. Proistorė // Lietuvių enciklopedija.  –  Boston, 1957. – T. 10, p. 462-464
Gimbutienė M. Kapų tipai Lietuvoje proistoriniais laikais / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Gimtasai kraštas. – 1943, Nr. 31, p. 1-30
Gimbutienė M. Konferencija ir leidinys Pabaltijo archeologijai / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 10, p. 475-476 Apie 1951 m. geg. 21-22 d. Tartu įvykusią konferenciją.
Gimbutienė M. Krikščionybei Lietuvoje – 600 // Akiračiai (Chicago). – 1988, Nr. 4, p. 6-7
Gimbutienė M. Krivė / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, liep. 29, p. 3
Gimbutienė M. Kur baltų gyventa (Šis tas prie Juozo Vygando str. “Slaviškos įtakos Lietuvoje”, Ateityje. Nr. 213) / M. Alseikaitė // Ateitis. – 1943, spal. 15, p. 3-4
Gimbutienė M. Kur senovėje mūsų protėviai gyveno / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Panevėžio apygardos balsas. – 1943, Nr. 1/2, p. 3
Gimbutienė M. Laidosena // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 14, p. 49.
Gimbutienė M. Liaudies meno šaknys Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (Augsburg). – 1948, Nr. 14, p. 210-215
Gimbutienė M. Lietuviškasis lobis / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (New York). – 1949, Nr. 26, p. 200-204 Apie senojo tikėjimo pėdsakus liaudies mene.
Gimbutienė M. Lietuvių  liaudies meno simbolių klausimu // Aidai (Brooklyn). – 1955, Nr. 8, p. 310-315
Gimbutienė M. Lietuvių kryžių ir koplytėlių kilmės klausimu // Draugas (Chicago). – 1955, birž. 28, priedas, p. 3
Gimbutienė M. Lietuvių mitologijos fragmentai // Margutis (Chicago). – 1964, Nr. 11, p. 7-14
Gimbutienė M. Lietuvos proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1968. – T. 15, p. 269-291. Tas pat Vilniuje, 1990 m
Gimbutienė M. Lietuvos proistorė // Lietuvių enciklopedija. – T. 15: Lietuva. – 2-as leid. – V., 1990. – P. 269-291. – Perspausdintas Bostono 1968 m. leidimas
Gimbutienė M. Litauens Vorgeschichte in gesamteuropäischer Sicht // Universitas (Tübingen). – 1949, Nr. 2, p. 237-238
Gimbutienė M. M. Rudzinskaitė-Aramavičienė / M. Alseikaitė // Vilniaus balsas. – 1941, geg. 11, p. 5 1885-1941.V.8 gyvenusiai egiptologei atmint.i
Gimbutienė M. Marija Gimbutienė: mokslininkė, kurios darbus cituoja visas pasaulis, moteris, į kurios namus arbatos puodeliui užsuka kino žveigždės / Kalbėjosi N. Jonušaitė // Lietuvos rytas. – 1993, birž. 25, p. 1, 10 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Gimbutienė M. Mažosios Lietuvos antkapiniai paminklai / M. Alseikaitė // Aidai (München). – 1946, Nr. 7, p. 108-109
Gimbutienė M. Milžinkapiai / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, geg. 22,  p. 3-4
Gimbutienė M. Mintys, išsakytos per paskutinę viešnagę Lietuvoje (1993 m.) // Šiaurės Atėnai. – 1996, Nr. 3, p. 9 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Gimbutienė M. Mirusiųjų deginimas priešistorinėje Lietuvoje / M. Alseikaitė // Ateitis. – 1943, bal. 19, p. 3
Gimbutienė M. Mūsų protėvių pažiūros į mirtį ir sielą Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Tremties metai.– Tiūbingenas, 1947. – P. 516-535; Atsp.: – Tiūbingenas, 1947. – 21 p
Gimbutienė M. Mūsų tėviškės “alkų kalnai” / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, vas. 27, p. 2
Gimbutienė M. Nauji duomenys apie jotvingių kultūrą // Metmenys (Chicago). – 1960, kn. 2, p. 161-166 Šveicarijos pilkapiai netoli Suvalkų.
Gimbutienė M. Naujo veikalo apie aisčius proga // Aidai (Brooklyn). – 1951, Nr. 2, p. 88-89 R.Schmittlein knygos “Studes sur   la nationalité de Aestii” (1948), recenzija.
Gimbutienė M. Neolitas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 21, p. 193-194.
Gimbutienė M. Nuo senosios Europos iki Lietuvos / Užrašė J. Kuckailis // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 45, p. 5
Gimbutienė M. Ornamentas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 21, p. 200-203
Gimbutienė M. Pagoniškosios laidojimo apeigos Lietuvoje / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Gimtasai kraštas. – 1943, Nr. 31, p. 53-80 Rec.: Balys J. Tautotyros naujienos. Sukaktuvinis “Gimtasai kraštas” // Ateitis. – 1944, bal. 25, p. 3-4.
Gimbutienė M. Pagonybė, stabmeldystė ir mūsų protėvių religija // Vienybė (Brooklyn). – 1952, geg. 30
Gimbutienė M. Paleolito menas // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 10, p. 450-454
Gimbutienė M. Palytėjusi tūkstantmečius / Kalbėjosi N. Vėlius // Europos lietuvis (Londonas). – 1993, liep. 8, p. 3 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Gimbutienė M. Pamiršti ženklai // Kultūros barai. – 1967, Nr. 6, p. 65-67 Pagal jos knygą “Ancient symbolizm in Lithuanian folk art” (1958 m.).
Gimbutienė M. Piautuvas ir dalgis / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, rugpj. 24, p. 4
Gimbutienė M. Pilkapis //  Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 22, p. 531-532.
Gimbutienė M. Piltuvėlinės keramikos kultūra // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 22, p. 540
Gimbutienė M. Pokalbis su Marija Gimbutiene apie baltus, Bulgariją ir dr. Basanavičių // Dirva (Cleveland). – 1977, vas. 10
Gimbutienė M. Priešistorės “Monstriškoji Venera” arba Deivė Pramotė // Baltos lankos. – 1997, Nr. 8, p. 68-98.
Gimbutienė M. Priešistorinių laikų ryšiai su lietuvių liaudies kultūra Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (Augsburg). – 1947, Nr. 2, p. 62-67
Gimbutienė M. Profesorės Marijos Gimbutienės kalba, pasakyta Vytauto Didžiojo universitete 1993 m. birželio 11 d., suteikiant jai Garbės daktarės vardą // Literatūra ir menas. – 1993, Nr. 29, p. 4 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Gimbutienė M. Protėvių keliai // Darbininkas (Brooklyn). – 1956, Nr. 19, p. 5
Gimbutienė M. Prūsai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 137-141.
Gimbutienė M. Prūsai prieš vokiečių nukariavimą // Darbas (Boston). – 1956, Nr. 2, p. 6-8
Gimbutienė M. Puzinas Jonas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 293-294. – Tas pat: Voruta. – 1997, Nr. 14, p. 12
Gimbutienė M. Rytprūsių ir Vakarų Lietuvos priešistorinės kultūros apžvalga // Mažoji Lietuva. – New-York, 1958. – P. 11-121, 291-294 ir 313-316
Gimbutienė M. Senasis geležies amžius Prūsų Lietuvoje (100 m. pr. Kr. – 400 m. po Kr.). Senoviniai lietuvių žalvariniai papuošalai // Moteris (Toronto). – 1966, Nr. 4, p. 4-5
Gimbutienė M. Senoji Europa ir pilkapių kultūra // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 7, p. 19-22
Gimbutienė M. Senoji Europa. – V., 1996. – 381 p. Rec.: Giedraitis L. // Lietuvos aidas. – 1997, vas. 27, p. 14.
Gimbutienė M. Senoji Europa: [Knygos 7-ojo skyriaus ištr.] // Liaudies kultūra. – 1995, Nr. 6, p. 1-21.
Gimbutienė M. Senoji lietuvių religija // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 1, p. 4-12
Gimbutienė M. Senosios Europos deivės ir dievai lietuvių mitologijoje // Metmenys (Chicago). – 1984, kn. 48, p. 27-57
Gimbutienė M. Senosios Europos mitiniai įvaizdžiai // Krantai. – 1990, spal., p. 73-79
Gimbutienė M. Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene // Gimtasai kraštas. – 1968, Nr. 33-36
Gimbutienė M. Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene. – V., 1994. – 141 p. Iš Filadelfijoje 1958 m. anglų k. išleisto leidinio, vertė A. Andriuškevičius Rec.: Repšienė Z. Pavartymui, pasižiūrėjimui ir pamąstymui // 7 meno dienos. – 1995, saus. 20, p. 4.                                                                                                               Venckutienė A. Į praeitį ir amžinybę // Šiaulių naujienos. – 1994, gruod. 3, p. 9.
Gimbutienė M. Su Europos archeologais // Lietuvių dienos (Los Angeles). – 1959, Nr. 10, p. 4-5 Ir apie lankymąsi Suvalkų krašte.
Gimbutienė M. Svetimų kalnų papėdėje // Literatūra ir menas. – 1996, Nr. 3, p. 10 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės. Laiškai H. Didžiulytei-Mošinskienei.
Gimbutienė M. Šeštoji baltų studijų konferencija Švedijoje // Akiračiai (Chicago). – 1982, Nr. 2, p. 1, 5-6
Gimbutienė M. Šviesos ir nakties deivės lietuvių mitologijoje (Saulė, Saulytė, Aušrinė, Laima, Dalia, Laumė, Ragana, Giltinė ir kt. ) // Metmenys (Chicago). – 1976, kn. 32, p. 160-175
Gimbutienė M. Tavo mokinių vardu // Draugas (Chicago). – 1978, bal. 29
Gimbutienė M. Tiltas tarp dviejų kultūrų / Kalbėjosi I. Lukšaitė, užrašė Audronė Kudabienė // Moteris. – 1993, Nr. 9, p. 8-9 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Gimbutienė M. Velnio istorija: Velnias – vienas iš prieškrikščioniškųjų dievų // Metmenys (Chicago). – 1970, kn. 20, p. 137-147
Gimbutienė-Alseikaitė M. Baltai priešistoriniais laikais / M. // Kūryba. – 1944, Nr. 1, p. 37-41; Nr. 2, p. 106-111
Gimnazija į Impiltį // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, rugpj. 23 Apie J. Remeikos vadovaujamą Klaipėdos gimnazistų ekskursija.
Gimžauskas S. Lietuvos bičiulis. – V., 1996. – 320 p. P. 233-236 – laiškas M. Davainiui-Silvestraičiui apie rytų Lietuvos piliakalnius ir pilkapius.
Gineitaitė Č. Archeologiniai paminklai neliečiami // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1956, geg. 22
Gineitis R. Punios kalno tyrinėjimai // Komjaunimo tiesa. – 1958, rugpj. 13 Punia (Alytaus raj.).
Ginkluotas į muziejų // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1932, Nr. 32, p. 7
Gintalas P. Džiugas. Žemaičių tautos legenda // Vytis (Chicago). – 1925, saus. 30 (Nr. 2), p. 35-37 Džiugo (Telšių raj.) piliakalnis.
Gintarėnas Z. Archeologų bičiuliai // Kauno tiesa. – 1966, spal. 30 Kauno istorijos muziejaus ryšiai su užsieniu.
Gintaro lobis // Švyturys (Kretinga). – 1965, saus. 7 Gintaro dirbiniai Palangoje.
Ginters V. Der Ursprung der Ringspangen von Östlichen Typ // Birka. Systematische Analysen der Gräberfunde. – Stockholm, 1984. – T. 2 (1), p. 23-30
Ginters V. Die emailverzierte Fibel von Helgö, Kirchspiel Ekerö, Uppland // Fornvännen (Stockholm). – 1961, Nr. 1, p. 1-24 Rec.: Slaski K. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 397-398.
Ginters V. Romas imports Latvijā // Senatne un māksla (Rīga). – 1936, t. 2, p. 47-61 Ir apie Lietuvos radinius.
Ginters V. Tracht und Schmuck in Birka und im ostbaltischen Raum: Eine vergleichende Studie. – Stockholm, 1981
Gipiškis P. Zarasai – Lietuvos Šveicarija. Zarasų krašto geografija // Zarasų kraštas. – 1936, Nr. 20, 24-27 Mini daug piliakalnių ir pilkapynų.
Gipiškis P. Zarasų kraštas. – Zarasai, 1936. – 250 p P. 28-64, 228, 232 – mini archeologinius paminklus.
Gira L. Antras brangus Lietuvos mokslui kalnas pavojuje // Viltis. – 1912, vas. 1 (14), p. 1. Vilnius, Gedimino kapo  kalva.
Gira L. Dėlei p. Olševskio sumanytosios leisti Enciklopedijos // Viltis. – 1910, lapkr. 5 (18), p. 1. Bendradarbiauti kviečiamų  asmenų (archeologijai siūlomas J. Žiogas) sąrašas.
Gira L. Mūsų senovės tyrėjams / L. Gerulis // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 27, p. 377.  Stakliškių apylinkės, Poteronių (Alytaus raj.) piliakalnis.
Giraitis A. Biržų senamiestis – archeologinio palikimo dalis // Panevėžio rytas. – 1995, rugs. 15, p. 5
Girčius S. Ašvos akmuo // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1973, lapkr. 13 Vilkų Kampo (Šilutės raj.) Velnio akmuo.
Girčys A. Garsiųjų Pilėnų beieškant // Aitvarai. – V.; K., 1992. – Sąs. 3, p. 69-72 Molavėnai (Raseinių raj.).
Girčys A. Garsiųjų Pilėnų beieškant // Dubysa (Raseiniai). – 1989, lapkr. 17, gruod. 8, 23 (Nr. 8-10) Molavėnų piliakalnis.
Girčys A. Garsiųjų Pilėnų beieškant // Lietuvis. – 1993, Nr. 5, p. 4, 8 Molavėnų (Raseinių raj.) piliakalnis.
Girčys B. Ką sako apie Velykuškių piliakalnio iškasenas vietos gyventojai // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 34, p. 1, 4
Girčys B. Paslaptingos žmonių iškasenos // Zarasų kraštas. – 1932, rugs. 7, p. 3 Padustėlio (Zarasų raj.) kapinynas prie Sartų ežero.
Girčys B. Užkeikta pilis // Zarasų kraštas. – 1936, Nr. 38, p. 4 Velikuškių (Zarasų raj.) piliakalnis.
Girčys B. Užkeiktos brangenybės / B.G-rč-s. // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 5, p. 2. Apie Palumskinės pelkę (prie Velikuškių piliakalnio).
Girčys B. Žvalgomosios ekspedicijos į piliakalnius // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 39, p. 2 P. Tarasenkos vadovaujami Maniuliškių, Mielėnų, Pakačinės ir Vozgėlių piliakalnių kasinėjimai (Zarasų raj.).
Girdenis A. Kada gi žemaičių tarmė atsiskyrė nuo aukštaičių // Kalbotyra (V.). – 1971, t. 22(1), p. 81-86
Girdvainis J. A. Brazauskas: “Kernavėje – jokios atrakcijos” // Respublika. – 1994, rugpj. 27, p. 5 Apie turėjusį įvykti prezidento ir respublikos archeologų susitikimą Kernavėje.
Girdžiūnas K. Domėkimės istoriniais paminklais // Pergalė (Skuodas). – 1956, saus. 5
Girdžiūnas V. Luknės piliakalnis // Pergalė (Skuodas). – 1959, gruod. 17
Girdžiūnas V. Luknių piliakalnio legendos // Mūsų žodis (Skuodas). – 1997, rugs. 27, p. 4
Girdžiūnas V. Luknių piliakalnis // Mūsų žodis (Skuodas). – 1976, vas. 7 Kapinynas, Luknės.
Girdžiūnienė A. Gondinga – Žemaitijos širdis // Žemaičių saulutė (Plungė). – 1997, rugs. 12, p. 8 Pagal E. Ravickienės duomenis.
Girdžius M. Apie Užpalių praeitį // Lenino keliu (Utena). – 1967, geg. 23 Užpalių pilis.
Girgždutos kalno lobiai užkerėti // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 4, p. 3 Pagirgždūtis (Telšių raj.).
Girininkas A. Akmens amžius istorinėse baltų žemėse // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 3-4
Girininkas A. Apie Stajėtiškio aukų akmenį // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 3, p. 8 Ant piliakalnio Švenčionių raj. yra trinamosios girnos.
Girininkas A. Archeologijos paminklai. Jaros senovės gyvenvietės; Jotkonių senovės gyvenvietė; Visėtiškių senovės gyvenvietė [visi Anykščių raj.]; Dvarykščiaus senovės gyvenvietė [Ignalinos raj.]; Mintaučkių senovės gyvenvietė [Molėtų raj.]; Akmeniškių senovės gyvenvietės; Akvieriškės piliakalnis; Aučynų piliakalnis; Bogutiškės piliakalnis; Cirkliškio piliakalnis; Juodeliškės pilkapynas; Kačėniškės piliakalnis; Žeimenų ež. senovės gyvenvietės; Kuklių senovės gyvenvietės; Kulbotiškės pilkapynas; Pakretuonės senovės gyvenvietės; Žemaitiškės senovės gyvenvietės; Prienų piliakalnis; Rakštelių piliakalnis; Rėkučių senovės gyvenvietė; Reškutėnų piliakalnis; Reškutėnų (Kretuono) senovės gyvenvietė ir kapinynas; Eglyno (Reškutėnų) senovės gyvenvietė; Šilelio ir Žemaitiškės senovės gyvenvietės; Senos Pašaminės senovės gyvenvietė; Šilinės pilkapynas; Paduobės-Šaltaliūnės pilkapynai ir senovės gyvenvietė; Šventos pilkapynas; Trakų pilkapynas [visi Švenčionių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 5-9, 47-48, 101-102, 128, 197, 308-310, 312-314, 323, 341-342, 346-354, 357
Girininkas A. Archeologinė kultūra. Kas tai? // Komjaunimo tiesa. – 1982, spal. 30, p. 3
Girininkas A. Archeologiniai datavimo metodai // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 2, p. 22-24
Girininkas A. Archeologiniai kasinėjimai prie Jaros // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1976, vas. 5 Akmens amžiaus gyvenvietė.
Girininkas A. Archeologų konferencija // Tarybinis studentas. – 1972, kovo 17 Vilniaus universiteto studentų.
Girininkas A. Baltai – Europos aborigenai // Dienovidis. – 1990, lapkr. 23 (Nr. 5);  gruodžio 14 (Nr. 7). – Tas pat: Dirva (Cleveland). – 1991, saus. 31
Girininkas A. Baltai ir baltotyra // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 1
Girininkas A. Baltų etnogenezė. Kas nauja? // Lietuvių Katalikų mokslo akademijos metraštis (V.). – 1998, t. 13, p. 345-355
Girininkas A. Baltų kultūros ištakos (Narvos kultūros duomenimis): Humanitarinių mokslų srities istorijos krypties habil. daktaro disertacijos tezės. – K., 1994. – 37 p. – Anglų k.: – K., 1994. – 41 p.
Girininkas A. Baltų kultūros ištakos // Lietuvos katalikų mokslų akademijos XVI suvažiavimo pranešimų tezės. – K., 1994. – P. 203-204
Girininkas A. Baltų kultūros ištakos. – V., 1994. – 279 p. Rec.: Česnys G. Nesėkminga didelio darbo interpretacija // LIM, 1994 metai. – V., 1995. P. 207-210.                                                                                                         Daugudis V. Baltų genčių tyrėjui // Dienovidis. – 1995, Nr. 18, p. 14.                             Loze I. // Lituanistica. – 1998, Nr. 3 (35), p. 111-115.
Girininkas A. Baltų kultūros ištakos: (Pagal Narvos kultūros tyrimų duomenis): Habilitacinis darbas. Humanitariniai mokslai, Istorija (05 H). – V., 1998. – 52 p
Girininkas A. Baltų priešistorės tyrinėtojo jubiliejus // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 32 Apie latvių archeologą E. Šturmą (1895-1959).
Girininkas A. Barčių-Čepkelių piliakalnis; Dubičių karalienės Bonos pilis; Gudžių pilkapynas; Jurgiškių pilkapynas; Krūminių piliakalnis; Liškiavos pilies kalnas; Merkinės piliakalnis; Mikniūnų pilaitė; Radyščiaus piliakalnis; Subartonių piliakalnis Balynas; Girežerio piliakalnis [visi Varėnos raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 208, 227, 231, 232, 249, 253-254, 261, 275, 277, 293
Girininkas A. Baubonių-Musteikių pilkapyno tyrinėjimas // Spartuolis (Trakai). – 1973, spal. 20
Girininkas A. Baubonių-Mustenių (Trakų raj.) pilkapyno tyrinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 52-53
Girininkas A. Brūkšniuotosios keramikos formavimasis Rytų Lietuvoje // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 16-25
Girininkas A. Burkimės tirti baltų priešistorę // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 1
Girininkas A. Chtoniškieji simboliai formuojantis rytų baltų kultūrai // Kultūros paminklai. –1994, t. 1, p. 17-24
Girininkas A. Dar kartą apie baltų kilmę // Aušrinė. – 1990, Nr. 1, p. 48-50 Girininkas A. Kretuonas. Vidurinis ir vėlyvasis neolitas. – V., 1990. – 112 p. – (Lietuvos archeologija; T. 7). – Tekstas rusų k.
Girininkas A. Europos link (Redaktoriaus žodis) // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 13
Girininkas A. Gamtos įtaka žmonėms holocene Kretuono apyežeryje // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 5-12 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Girininkas A. Gelbėkime archeologinę Kretuono gyvenvietę // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 28, p. 13
Girininkas A. Ivertinkime jau sukauptą medžiagą: (Redaktoriaus žodis) // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2(11/12), p. 1. Dėl tyrinėtų paminklų medžiagos skelbimo.
Girininkas A. Jaros 3-čia gyvenvietė // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 13-14 Anykščių raj.
Girininkas A. Jaros I ir Jaros II (Anykščių raj.) neolito gyvenviečių tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 71-73
Girininkas A. Jaros pakrančių tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 3-5 Akmens amžiaus gyvenvietės, Anykščių raj.
Girininkas A. Joną Puziną prisimenant (1905-1978) // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 13 J. Puzino 90-osios gimimo metinės
Girininkas A. Kada ir kaip baltų gentys susipažino su krikščionybe? Kur galėjo stovėti pirmoji krikščioniška bažnyčia? // Apžvalga. – 1996, Nr. 51/52, p. 20
Girininkas A. Kai piliakalnių dar nebuvo // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 3, p. 28-29 Apie senąjį bronzos amžių.
Girininkas A. Kalba, simboliai ir ne tik šventės // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 4 (7), p. 1
Girininkas A. Kapas urnoje // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 133-136 Kretuono (Švenčionių raj.) gyvenvietė.
Girininkas A. Kas naujo? Baltų etnogenezė // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 20-23
Girininkas A. Keramikos ornamentikos ypatumai rytų Lietuvoje (pagal virvelinės ir Narvos kultūrų keramiką) // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1980. – Kn. 3, p. 94-96
Girininkas A. Kietaviškių apylinkių priešistorija // Kietaviškės – Kaišiadorys, 1998. – P. 25-31 Bajorų (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Girininkas A. Konferencija “Keramika – kultūrinis etninis požymis” // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 221 Apie 1990 m. lapkr. 19-21 d. vykusią konferenciją, skirtą R. Rimantienės 70-mečiui.
Girininkas A. Konferencija “Keramika – kultūrinis etninis požymis” // Lituanistica. – 1991, Nr. 4, p. 105-107
Girininkas A. Kretuono (Švenčionių raj.) I gyvenvietės tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 10-11
Girininkas A. Kretuono 1-oji gyvenvietė // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 7-9
Girininkas A. Kretuono 1-os gyvenvietės tyrinėjimai 1984-1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 9-12 Akmens amžiaus gyvenvietė, Švenčionių raj.
Girininkas A. Kretuono 1-osios gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 7-11 Kretuonas (Švenčionių raj.).
Girininkas A. Kretuono gyvenvietė // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 395-396 Švenčionių raj.
Girininkas A. Kretuono I gyvenvietė // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 9-12 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero pakrančių akmens amžiaus gyvenvietė.
Girininkas A. Kultūros paveldą sunaikinti ar sutvarkyti? // Apžvalga. – 1997, Nr. 44, p. 2
Girininkas A. Malonūs skaitytojai ir gerbiami kolegos // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 2 (virš.)
Girininkas A. Marija Alseikaitė-Gimbutienė (1921.01.23-1994.02.02) // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 327-329 M. Gimbutienės mirties metinės
Girininkas A. Mus jungia ne vien praeitis… // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 1
Girininkas A. Mūsų titnagėliai – deimantėliai // Žvaigždė (Švenčionys). – 1989, rugs. 12 Akmens amžiaus dirbiniai.
Girininkas A. Narvos kultūra ir baltų kilmės klausimas // LIM, 1988 metai. – V., 1989. – P. 5-28
Girininkas A. Narvos kultūros raida // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 111-118
Girininkas A. Nauji archeologijos paminklai Kaišiadorių rajone // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 290-296 Bajorų kapinynas ir keletas gyvenviečių.
Girininkas A. Nauji archeologijos paminklai Kaišiadorių rajone // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 449-452. Padalių, Kmitų, Krivonėlių, Paparčių ir Gegužinės gyvenvietės.
Girininkas A. Nauji archeologiniai paminklai Rytų Lietuvoje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 292-298 Adutiškio ir Stajėtiškio (Švenčionių raj.) piliakalniai ir gyvenvietės.
Girininkas A. Naujos akmens amžiaus gyvenvietės rytų Lietuvoje // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 13-16 Pasieniai (Vilniaus raj.) ir Duobio (Molėtų raj.) ež. pakrantės.
Girininkas A. Neolitinė Nemuno kultūra – mezolitinių tradicijų ar neištirtumo išdava // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 4-5
Girininkas A. Neolito gyventojai prie Kretuono // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, Nr. 6, p. 16-18
Girininkas A. Neolito palikimas žalvario amžiuje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1982. – Kn. 4, p. 85-87
Girininkas A. Netektis // Apžvalga. – 1994, vas. 11, p. 7
Girininkas A. Ornamentas – genties požymis // Ornamentikos raida Rytų Lietuvoje: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1994. – P. 8-9 Apie Narvos kultūros keramiką.
Girininkas A. Osteoarcheologiniai tyrinėjimai Lietuvoje // Lietuvos katalikų mokslų akademijos XVI suvažiavimo pranešimų tezės. – K., 1994. – P. 202-203
Girininkas A. Pakretuonės (Švenčionių raj.) I gyvenvietės tyrinėjimai 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 74-76
Girininkas A. Pakretuonės (Švenčionių raj.) I gyvenvietės tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 12-13
Girininkas A. Pakretuonės 3-čia gyvenvietė // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 7-10 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Girininkas A. Pakretuonės gyvenvietė // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 272
Girininkas A. Pakretuonio 3-ioji akmens amžiaus gyvenvietė // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 9-10 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Girininkas A. Paminklų naikinimas paspartėjo // Dienovidis. – 1992, Nr. 52/53, p. 16 Išartos Biržulio (Telšių raj.) ež. pakrančių gyvenvietės.
Girininkas A. Pavasariniai reformų vėjai // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 1
Girininkas A. Pilkapyno tyrinėjimai // Spartuolis (Trakai). – 1974, rugs. 21 Strėvos (Trakų raj.) pilkapiai.
Girininkas A. Pirmieji gintaro keliai į Rytų Europą // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 28-29
Girininkas A. Prie Kretuono – visa Lietuva // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 30, p. 11 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Girininkas A. Priešistorė reformos fone // Paveldosaugos aktualijos. – 1998, Nr. 2, p. 2-3.
Girininkas A. Rėkučių-Pakretuonės pilkapyno 1992 m. tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 103-104 Švenčionių raj.
Girininkas A. Rėškutėnų paslaptys // Ladkalnis. – 1998, Nr. 2, p. 5-11 Archeologijos paminklų duomenys apie ūkį. 
Girininkas A. Rėškutėnų paslaptys // Mūsų gamta. – 1998, Nr. 2, p. 24-25 Akmens, bronzos ir geležies amžiaus ūkis.
Girininkas A. Rėškutėnų piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 41-43 Švenčionių raj.
Girininkas A. Rėškutėnų piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 62-65. Švenčionių raj.
Girininkas A. Reškutėnų piliakalnis // Rytas (Švenčionys). – 1990, geg. 30
Girininkas A. Reškutėnų piliakalnis // Žvaigždė (Švenčionys). – 1984, gruod. 11, p. 3-4
Girininkas A. Rytinių ir vakarinių baltų kilmė // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 7, p. 17-20
Girininkas A. Rytų baltų gimimas arba tradicijos galia // Lituanistica. – 1990, Nr. 1, p. 5-12; Nr. 2, p. 3-12
Girininkas A. Rytų baltų kultūros kilmės ypatybės // Rytų Lietuva: istorija, kultūra, kalba. – V., 1992. – P. 5-12
Girininkas A. Rytų baltų kultūrų susidarymo ypatumai // Ikikrikščioniškos Lietuvos kultūra. Istoriniai ir teoriniai aspektai. – V., 1992. – P. 14-21. – Senovės baltų kultūra
Girininkas A. Seniausi laidojimo papročiai Rytų Lietuvoje // Ledakalnis (Aukštaitijos nacionalinio parko leid.). – 1992, Nr. 1, p. 26
Girininkas A. Senieji Kretuono medžiotojai ir žvejai // Mūsų gamta. – 1984, Nr. 12, p. 12-13 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero pakrančių akmens amžiaus gyvenvietės.
Girininkas A. Senieji žmonių gyvenimo pėdsakai // Lietuvos TSR nacionalinis parkas. – V., 1981. – P. 93-98
Girininkas A. Senojo žalvario amžiaus Kretuono 1c gyvenvietė // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 12-15 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Girininkas A. Strėvos (Trakų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 123-125
Girininkas A. Sūduvių priešistorija ir istorija // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 21-22 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Girininkas A. Šarnelės vėlyvojo neolito (III tūkstantm. pr.m.e.) gyvenvietė // MADA. – 1977, t. 1, p. 57-65 Šarnelė (Plungės raj.).
Girininkas A. Šiaurės rytų Lietuvos akmens amžiaus paminklai (1.Jaros 1 neolito (III tūkstantmetis pr.m.e.) gyvenvietė) // MADA. – 1977, t. 4, p. 77-91 Jara (Anykščių raj. Svėdasų ap.).
Girininkas A. Šiaurės rytų Lietuvos akmens amžiaus paminklai (2. Jaros II vidurinio neolito (III tūkstantmetis prieš m.e.) gyvenvietė) // MADA. – 1978, t. 3, p. 63-72 Anykščių raj.
Girininkas A. Šiaurės rytų Lietuvos akmens amžiaus paminklai (3.Bratoniškių paleolitinė stovykla ir žalvario amžiaus gyvenvietės) // MADA. – 1979, t. 4, p. 63-83 Bratoniškės (Vilniaus raj.).
Girininkas A. Šiaurės rytų Lietuvos vidurinio neolito paminklų kultūrinės priklausomybės klausimu // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1978. – Kn. 2, p. 7-13
Girininkas A. Tadas Daugirdas ir Kaunas // Kauno istorijos metraštis. – K., 1998. – P. 99-103
Girininkas A. The Narva Culture and the Origin of the Baltic Culture // The Indo-Europeanization of Northern Europe. – Washington, 1996. – P. 42-47
Girininkas A. The Stone and Bronze Age settlements in the Kretuonas lake region // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 9-10
Girininkas A. Tyrinėjimai Kretuono apyežeryje // ATL 1992 ir 1993 metai. – V., 1994. – P. 10-14 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Girininkas A. Tyrinėjimai Kretuono apyežeryje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 5-11
Girininkas A. Tyrinėjimai prie Kretuono // Žvaigždė (Švenčionys). – 1978, lapkr. 25, p. 4 Akmens amžiaus gyvenvietė.
Girininkas A. Tyrinėjimai prie Kretuono ežero // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 9-14 Kretuono ir Pakretuonės (Švenčionių raj.) gyvenvietės.
Girininkas A. Tyrinėjimai prie Kretuono ežero // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 16-20 Akmens amžiaus gyvenvietės, Švenčionių raj.
Girininkas A. Tyrinėjimai prie Kretuono ežero // Žvaigždė (Švenčionys). – 1977, lapkr. 24 Akmens amžiaus gyvenvietės.
Girininkas A. Tyrinėjimai prie Žeimenio ežero ir Žeimenos upės // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 76-77 Akmens amžiaus gyvenvietės.
Girininkas A. Tyrinėjimai tęsiami // Žvaigždė (Švenčionys). – 1986, gruod. 13 Akmens amžiaus paminklų tyrinėjimai.
Girininkas A. Žalvario amžiaus gyvenvietė prie Kretuono ežero // Žvaigždė (Švenčionys). – 1987, gruod. 3
Girininkas A. Žeimenio ežero 1-ma gyvenvietė // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 10-12 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Girininkas A. Žeimenio ežero 1-oji gyvenvietė // Kultūros paminklai. –1997, t. 4, p. 16-36 Švenčionių raj., neolitas.
Girininkas A. Žeimenio ežero l-osios gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 11-14 Švenčionių raj.
Girininkas A. Žemaitiškės (Švenčionių raj.) I ir II gyvenvietės tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 6-9
Girininkas A. Žemaitiškės 2-oji gyvenvietė // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 10-11 Švenčionių raj.
Girininkas A. Žemaitiškės 3-ios gyvenvietės tyrinėjimai 1984 ir 1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 7-9 Švečionių raj.
Girininkas A. Žemaitiškės II gyvenvietė // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 7-9 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero pakrančių akmens amžiaus gyvenvietė.
Girininkas A. Žemaitiškės neolito gyvenvietės // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 650 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Girininkas A. Žiemgalos metraštininkas Juozas Šliavas // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 8-9
Girininkas A. Žmogus yra žmogus / kalbėjosi L. Giedraitis // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 6, p. 2-4. Apie balų kilmę.
Girininkas A., Jarockis R., Puodžiūnas G., Zabiela G. Pasvalio archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 103-106
Girininkas A., Jarockis R., Zabiela G. Nauji archeologijos paminklai Rytų Lietuvoje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 191-193 Ažušilės ir Papravalės (Ignalinos raj.) piliakalniai. 
Girininkas A., Jarockis R., Zabiela G. Pakruojo rajono 1991 m. archeologinės žvalgybos rezultatai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 107-111
Girininkas A., Lukoševičius O. Archeologinių paminklų paieškos Kaišiadorių rajone // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 23-24
Girininkas A., Lukoševičius O. Lietuvos priešistorija: Materialinės ir dvasinės kultūros raida, genčių formavimasis. – V., 1997. – 191 p. Rec.: Kaladytė V. Protėvių pėdsakai // Dienovidis. – 1997, Nr. 48.                             Mačerskienė J. // Žeimenos krantai (Švenčionys). – 1998, saus. 3, p. 5.
Girininkas A., Puodžiūnas G. Archeologinė komisija arba kas ir kaip saugos, tirs Lietuvos archeologijos paminklus // Dienovidis. – 1991, Nr. 48, p. 3
Girininkas A., Semėnas V. Alkvietės // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, rugpj. 28
Girininkas A., Semėnas V. Archeologinių tyrinėjimų istorija // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, spal. 27, 30 Nalšios archeologinių paminklų tyrinėjimai.
Girininkas A., Semėnas V. Eksperimentinės archeologijos pradininkas iš Švenčionių // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, lapkr. 24, p. 3 Apie S. A. Semionovą (1908-1978).
Girininkas A., Semėnas V. Kretuonų ekspedicija 1993 metais // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, rugs. 4, p. 3 Akmens amžiaus gyvenvietės ir Rėkučių (Paversmio) pilkapiai.
Girininkas A., Semėnas V. Laidojimo papročiai // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, rugpj. 18, p. 3
Girininkas A., Semėnas V. Nauji piliakalniai // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, liep. 28, p. 3 Adutiškio ir Stajetiškio piliakalniai.
Girininkas A., Semėnas V. Naujos gyvenvietės // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, rugpj. 7, p. 3 Kavaltiškių kaime, Lazdinių ež. pakrantės.
Girininkas A., Semėnas V. Rėkučių gynybinė užtvara // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, rugpj. 4
Girininkas A., Semėnas V. XIII a. Rekučių gynybinis įrenginys // Kultūros paminklai. – 1995, t. 2, p. 28-35
Girininkas A., Semėnas V. Žeimenos prekybinis kelias akmens amžiuje. Kretuonų nekropolis // Žvaigždė (Švenčionys). – 1994, vas. 2 ir 5
Girininkas A., Semėnas V., Šatavičius E. Ištirti nauji paminklai // Žvaigždė (Švenčionys). – 1995, saus. 25
Girininkas A., Straižys V., Vaiškūnas J. Mintaučių ir Baltųjų Lakajų ežerų (Molėtų raj.) gyvenvietės // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 15-16
Girininkas A., Šatavičius E. Pasienių stovyklavietė [Vilniaus raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 326
Girininkas A., Škiudaitė V. Dėkingumas Tadui Daugirdui // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 17-22.
Girininkas A., Zabiela G. Rekučių pylimo tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 48-49 Švenčionių raj.
Girinis A. Šatrijos raganų skundas // Valstiečių laikraštis. – 1968, rugpj. 24, p. 4 Šatrija (Telšių raj.).
Girinkas A., Jarockis R., Zabiela G. Po mūsų nebebus mūsų istorijos // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1991, birž. 5. Archeologinių paminklų apsauga rajone.
Girkalių archeologinis paminklas // Tiesa. – 1966, birž. 10. – Tas pat: Komjaunimo tiesa. – 1966, birž. 10 Girkalių kapinyno radiniai (Klaipėdos raj.).
Girkalnio parap. / Bedantis // Vienybė. – 1910, Nr. 33, p. 517. Apie Gabrieliškių (Raseinių raj.) piliakalnio kasinėjimus.
Girkalnis. Švedų karų palaikai // Vakarai (Klaipėda).– 1937, spal. 16, p. 4 Volai-Biliūnai (Raseinių raj.).
Girkantas V. Kur Nemunėlis išteka // Mūsų gamta. – 1972, Nr. 11, p. 10-11 Rokiškio rajono piliakalniai, akmenys.
Girnius J. Kelionė į Moliūnų piliakalnį // Panevėžio tiesa. – 1959, birž. 24 Moliūnų-Kriklinių (Pasvalio raj.) piliakalnis.
Girtakol (pow. Rosieński) // Kurjer Litewski. – 1910, rugpj. 12 (25). Apie Gabrieliškių (Raseinių raj.) piliakalnio tyrinėjimus.
Gisevius E. Der Kauk-Stein. Eine litauische Volkssage nach mündliche Mitteilung im Dorfe Kallehnen an der Jura // Neue Preußische Provinziall-Blätter (Königsberg). – 1849, t. 7, p. 456–463.
Gisevius E. Der Schlossberg bei Gilanden // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1891, p. 72-79. Gilandžių-Oplankio (Tauragės raj.) piliakalnis.
Gisevius E. Die Apste. Schlossberg bei Absteinen. Sage – Der Jäger // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1891, p. 86-90. Padavimai apie Opstainių (Šilutės raj.) piliakalnį.
Gisevius E. Die heidnische Schlossberge in der Umgegend der Rombinus / Kelauninkas // Preußische Provinziell-Blätter (Königsberg). – 1837, t. 18, p. 32; 1839, t. 22, p. 97-112, 252-267, 444-450, 553-560; 1840, t. 23, p. 44-54, 164-172, 422-441. – Nurodoma pagal: Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft. – Heidelberg, 1883. – T. 2, sąs. 7, p. 6.
Gisevius E. Eine alte Steinplate // Neue Preussischen Provinzial-blätter. Drite Folge (Königsberg). – 1866, p. 118-120. Apie Rambyno(?) akmeninę plokštę.
Gisevius E. Sage vom Wartulischker Schlossberge // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1891, p. 80-85. Vartuliškių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Gisevius E. Volkssagen von den Schlossbergen im Juregabiete // Neue Preussische Provinzial-Blätter (Königsberg). – 1859, t. 3, p. 37-53, 101-108; t. 4, p. 164-214. Padavimai apie Kalėnų Šarkos kalną, Oplankio (Greižėnų) ir Oplankio (Gilandžių) (Tauragės raj.) bei Opstainių (Apsties) ir Vartuliškių (Šilutės raj.) piliakalnius.
Gisevius. Der Rombinus :iš “Preussische Provinzial-Blätter”, 1837 // Tolkemita. Texte (Dieburg). – 1992, sąs. 41, p. 3-32.
Gizevius E. Mano gyvenimas // Lietuvninkai. – V., 1970. – P. 11-101
Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse: Mokslinių straipsnių rinkinys. – V., 1994. – 161 p.
Glazer W., Okulicz J. Badania metaloznawcze ozdób z kurhanów w miejc. Szwajcaria, pow. Suwalki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1956, t. 23, sąs. 4, p. 337-341 Rec.: Ranhut L. // Rocznik Ołsztyński. – 1958, t. 1, p. 292-293.
Glazer W., Okulicz J. Wyniki metaloznawczych i technologicznych analiz metalowych z cmentarzyska w miejscowości Netta, pow. Augustów // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, sąs. 3/4, p. 304-311
Głazunow M. Trakajski zamek na wyspie // Czerwony sztandar. – 1954, bal. 11
Gleizinienė G. Kepurėlė // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 28-29 Iš Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinyno.
Gleiznienė G. Vidgirių kapo 23 perpetės restauravimas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 221-224 Vidgiriai (Šilutės raj.).
Glemža J. Architektas restauratorius Sigitas Benjaminas Lasavickas (1923.07.19-1998.03.25) // Kultūros paminklai. – 1998, t. 5, p. 175-176 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Glemža J. Biržų pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 7, p. 19-22
Glemža J. Kultūros paminklai ir jų apsauga // Kultūros barai. – 1967, Nr. 9, p. 17-1
Glemža J. Liaudies sukurti – liaudies saugomi // Komunistas. – 1967, Nr. 7, p. 55-60
Glemža J. Medininkų pilis, jos išsaugojimo ir atkūrimo darbai // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 24-26 Medininkų pilis
Glinskas M. Žalvariniai ir geležiniai senolių laiškai // Panevėžio balsas. – 1992, rugpj. 4 Tyrimai Berčiūnų pilkapyne.
Gliogeris Z. Nemunu. – V., 1992. – 181 p. Išversta iš “Dolinami rzek” (Warszawa, 1903), su V. Būdos koment. ir baigiamuoju straipsniu (p. 116-179)
Gloger Z. Dolinami rzek. Opisy podróży wzdłuż Niemna, Wisły, Bugu i Biebrzy. – Warszawa, 1903. – 219 p. – Tas pat: Gliogeris Z. Nemunu. – V., 1992. – 181 p.
Gloger Z. Dziennik podróży po Niemnie // Kronika rodzinna (Warszawa). – 1873, Nr. 10-24; 1874, Nr. 3-16.
Gloger Z. Kilka słow o naszych stacyjach krzemienych // Biblioteka Warszawska. – 1872, t. 2, p. 346-392. Apie 1871 m. išvyką į Druskininkų ir Liškiavos apylinkes.
Gloger Z. Kilka slów z podróży // Biblioteka Warszawska. – 1874, t. 3, p. 406-416. Nemuno pakrančių akmens amžiaus stovyklos.
Gloger Z. List z Druskienik // Kronika rodzinna (Warszawa). – 1872, Nr. 7, p. 102-104.
Gloger Z. Osady nad Niemnem i na Podlasiu z czasów użytku krzemienia // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1873, t. 1, p. 97-102.
Gloger Z. Podróż Niemnem // Wisła (Warszawa). – 1888, t. 2, p. 30-84, 247-365. – Tas pat: Gloger Z. Dolinami rzek. – Warszawa, 1903; Lietuvių k.: Gliogeris Z. Nemunu. – V.,1992. – 179 p.
Głosik J. Problematyka neolitu Polski północno-wschodniej // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1971, t. 10, p. 9-34
Głosik J. Zarys młodszej epoki kamienia w Polsce północno-wschodniej // Węzłowe problemy pradziejów Polski północno-wschodniej. – Olsztyn, 1970. – P. 11-22
Gobokime istorinius paminklus / T.D. // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 8 (Nr. 260), p. 8. Varnupių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Godlewski A. L. Bałtyjskie ludy // Mały słownik antropologiczny. Wyd. 2-ie. – Warszawa, 1976. – P. 65-66
Godliauskas  M. Gondingos pilė / M. G. // Szwiesa (Tilžė). – 1888, Nr. 3, p. 91-94.  Gondingos piliakalnis ir Nausodžio kapinynas (Plungės raj.).
Godliauskas (Godlevskis) M. Apie Sztrijos kałna / Senis Žemaitis Mot. Gandras // Wienybe lietuvninku (Plymuot). – 1888, Nr. 35.
Godłowski K. Chronologia okresu póżnorzymskiego i wczesnego okresu wędrówek ludów w Polsce północno-wschodniej // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1974, t. 12, p. 9-109
Godłowski K. The Chronology of the Late Roman and Early Migration Periods in Central Europe. – Kraków, 1970. – 126 p.; 21 lent P. 42-56 – apie vakarų baltų kultūrą.
Goląb Z., Heinz A., Połański K. Słownik terminologii językoznawczej. – Warszawa, 1968. – 848 p P. 72 – baltų-slavų kalbų giminystė, p. 72-73 – baltų kalbos, p. 265 – jotvingių kalba, p. 307 – kuršių kalba, p. 321 – lietuvių kalba, p. 532 – prūsų kalba.
Gondinga / Gamūro Draugas // Trimitas. – 1921, Nr. 47, p. 22-26. Gondingos piliakalnis ir Nausodžio kapinynas (Plungės raj.).
Gondingos kalno lobiai // Lietuvos ūkininkas. – 1936, Nr. 47, p. 6 Gandingos (Plungės raj.) piliakalnis.
Gondingos piliakalnis // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 16, p. 8 Plungės raj.
Gondingos piliakalny ir šiais metais surasta naujų archeologinių radinių // Į laisvę. – 1942, kovo 6, p. 4 Radiniai iš Gandingos (Plungės raj.) apylinkių.
Góra Boufallowa // Kurjer Wileński. – 1911, bal. 7 (20). Vilniaus Tauro kalno papėdėje rasta daug žmonių kaulų.
Góra Džuga // Nowiny. – 1927, Nr. 6 Džiugo (Telšių raj.) piliakalnis.
Góra Giedyminowa i zabytki archeologiczne // Kurjer Litewski. – 1907, geg. 10 (23). Gedimino kapo kalva Vilniuje.
Góra Zamkowa // Głos Litwy. – 1919, birž. 17. Dėl kryžiaus ant “kankinių kapo” Vilniaus Pilies kalne.
Góra Zamkowa // Žródła Mocy (V.). – 1929, sąs. 5, p. 138
Góra Zamkowa żródłem dochodziowe // Kurjer Litewski. – 1912, rugs. 13 (26). Įėjimas į Pilies kalną mokamas.
Górski J. Na zamku Trakajskim // Czerwony sztandar. – 1969, spal. 8
Gostomski W. Dowgird, Tadeusz / G.W. // Wielka encyklopedya powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1896. – T. 16, p. 894. 
Götze A. Archeologische Untersuchungen im Urwalde von Bialowies (Beiträge zur Natur – und Kulturgeschichte Litauens und angrenzenden Gebiete) // Abhandlungen der mathematischen und naturwissenschaftlichen Abteilung der Bayrische Akademie der Wissenschäften (München). – 1929. – Supplement Band 14, p. 511-530
Götze A. Brettchenweberei im Altertum // Zeitschrift für Ethnologie (Berlin). – 1908, t. 40, p. 481-500. Andulių (Kretingos raj.), Aukštkiemio, Ramučių ir Laistų (Klaipėdos raj.) radiniai.
Götze A. Hügelgräber bei Eglien-Niclau, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 85-87. Egliškių (Kretingos raj.) pilkapiai.
Grafienė Tyškevičienė Kretingos muziejui padovanojo brangią gintaro kolekciją // Lietuvos aidas. – 1936, vas. 15 (Nr. 75), p. 8 Akmens amžiaus dirbiniai iš Palangos.
Granauskas R. Dubenėtieji akmenys // Mūsų žodis (Skuodas). – 1970, rugs. 15
Graudonis J. Augsti apbalvojumi Lietavas zinātnikiem // Zinatnes vēstnesis (Rīga). – 1997, lapkr. 24 (Nr. 19), p. 1-2 R. Rimantienė – Baltijos Asamblėjos premijos laureatė
Graudonis J. Etniskie procesi Latvijas teritorijā agro metālu laikmetā (1500 g. pr. Kr. līdz mūsu erai) // Latvijas vēstures institūta źurnals (Rīga). – 1997, Nr. 4, p. 24-29 Apie baltų ir finougrų kontaktų zoną.
Graudonis J. Garīgas kulturas parādībam veltīta zinātniskā konference // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis. – 1986, Nr. 8, p. 134-135 Apie 1985 m. konferenciją Maskvoje (minimi A. Butrimo ir A. Girininko pranešimai).
Graudonis J. Konference Tallinā par Baltijas arheologijas musdienu problēmām // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1980, Nr. 11, p. 144-147
Graudonis J. Marija Gimbutienė, 23.01.1921. Vilna – 02.02.1994. Los Andželosā // Latvijas vēstures institūta žurnāls (Rīga). – 1994, Nr. 3, p. 195
Graudonis J. Par dažiem Latvijas agro metalu perioda kaula rotadatu tipiem // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 63-73
Graudonis J. Par svetvietām Latvijā // Latvijas vēstures institūta žurnals (Rīga). – 1996, Nr. 2, p. 148-152 Apie šventvietes Latvijoje.
Graudonis J. Zemkopības sākumi Austrumbaltijā // Zinātniskās atskaites sesijas materiāli par arheologu un etnogrāfu 1973. gada pētijumu rezultātiem. – Rīga, 1974. – P. 36-38
Graurokas A. Jiesios piliakalnis // Lietuva. –1924, bal. 28, p. 5. Kaunas, Napoleono kalnas.
Graurokas A. Mūsų senovė // Trimitas. – 1931, Nr. 1, p. 5 Molėtų ir Tauragnų apylinkės.
Graževičius A. Piliakalniai // Pavasaris. – 1930, Nr. 8, p. 250-252
Graži dovana V.D. Kultūros muziejui // XX amžius. – 1939, lapkr. 16, p. 7 Padovanota Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnio topografinė nuotrauka.
Graži istorinė vieta – “Piliukas” / Vl. // 89 Šiaulių naujienos. – 1928, kovo 11, p. 3.  Burbaičių (Kelmės raj.) piliakalnis.
Gražinkime piliakalnį! // Biržų žinios. – 1924, Nr. 10. Biržų pilis.
Gražiūnas P. Laukuvos istoriniai paminklai // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 26 (Nr. 486), p. 10 Bilionys, Treigiai, Kaštaunaliai (Šilalės raj.).
Gražys V. Kraštotyrininkų veikla // Tarybinis mokytojas. – 1957, vas. 21 (Nr. 8) Tiltagalių (Panevėžio raj.) radiniai.
Gražulis J. Birutės parkas Palangoje // Mūsų girios. – 1933, Nr. 5, p. 359-361 P. 361 – Palangos Birutės kalnas.
Gražus  muziejėlis / J.B-tas. // Suvalkų kraštas (Marijampolė). – 1938, Nr. 2, p. 4. Marijampolės berniukų gimnazija turi archeologinių radinių.
Gražus kampelis / Kancleris // Trimitas. – 1932, Nr. 47, p. 930 Padavimai apie Veprių (Ukmergės raj.) piliakalnį (?).
Gražusis Gedminų piliakalnis / T. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, rugs. 28, p. 4 Dovilai (Klaipėdos raj.).
Gražusis Kvėdarnos piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 16, p. 4 Kvėdarna (Šilalės raj.).
Greičius J. Eduardas Gizevius // Vakarai (Klaipėda). – 1937, bal. 30
Greimas A. Apie dievus ir žmones: Lietuvių mitologijos studijos. – Chicago, 1979. – 360 p
Greimas A. Aušrinė ir Laima. Gyvenimo ir mirties, likimo ir laimės samprata lietuvių mitologijoje // Metmenys (Chicago). – 1977, kn. 33, p. 95-132; kn. 34, p. 35-85; 1978, kn. 36, p. 38-81
Greimas A. Dievai ir viešpačiai // Metmenys (Chicago). – 1983, kn. 46, p. 38-58
Greimas A. Kaukai ir aitvarai // Metmenys (Chicago). – 1972, kn. 24, p. 50-96; 1974, kn. 28, p. 22-67
Greimas A. Sakmė apie Šovį, vėlių vedlį. Pirmasis lietuvių mitas // Metmenys (Chicago). – 1983, kn. 45, p. 3-26
Greimas A. Štai ką rugeliai kalbėjo. Javai ir jų globėjai // Metmenys (Chicago). – 1985, kn. 49, p. 106-122
Greimas A. Velinas ir Kalvelis // Metmenys (Chicago). – 1986, kn. 52, p. 98-123
Greimas A. Vulcanus Jagaubis: Ugnis szwenta. Feuer Gott // Metmenys (Chicago). – 1976, kn. 32, p. 58-83
Greimas A. Žvėrūna Medeina // Baltos lankos. – 1993, Nr. 3, p. 77-111
Greitesnę pagalbą Gedimino kalnui / A. Nasvytis, G. Laucius, N. Kitkauskas, J. Lukošiūnas // Komunistas. – 1981, Nr. 8, p. 81.
Grempe M. Der Bernstein im Aberglauben des Volkes // Krankendienst. – 1930, t. 11, p. 128-130. – Nurodoma pagal E. Wermkės bibliografiją (E. Wermke, 1964.Nr. 285)
Grewingk C. Das Grübenornament primitiver europäischer Keramik und dessen baltische Vertreter // Sitzungsberichte des Gelehrten Estnischen Gesellschaft (Dorpat). – 1880, p. 113-130.
Grewingk C. Das Steinalter der Ostseeprovinzen Liv-, Est- und Kurland und einiger angrenzenden Landstriche. – Dorpat, 1865. – 118 p.
Grewingk C. Geologie und Archeologie der Mergellagers von Kunda in Estland // Archiv für Naturkunde Liv-, Est- und Kurland (Dorpat). – 1882, t. 1, sąs. 9. P. 42-43, lent. III:33 kaulinis durklas iš Užnemunės.
Grewingk C. Über die frühere Existenz des Renntiers in den Ostseeprovinz und dessen Kenntnis bei den Eingeborenen derselben // Schriften der Gelehrten Estnischen Gesellschaft (Dorpat). – 1872, Nr. 6.
Grewingk C. Über die frühere Existenze des Renntiers in den Ostseeprovinzen und dessen Kenntnis bei den Eingeborenen derselben. – Dorpat, 1867. – 28 p.
Grewingk C. Über heidnische Gräber Russisch–Litauens und einiger benachbarten Gegenden, insbesondere Lettlands und Weisrusslands // Verhandlungen der Gelehrten estnischen Gesellschaft (Dorpat). – 1870, t. 6., sąs. 1-2. – 241 p.  P. 4-34 – Dimitravo, p. 35-40 – Jazdų, p. 40-44 – Pryšmančių kapinynai (Kretingos raj.).
Grewingk C. Vergleich von Fundstücken aus dem bei Elbing liegenden Neustadter Gräberfelde mit solchen aus Livland und Litauen // Sitzungsberichte Gelehrten Estnischen Gesellschaft (Dorpat). – 1879, p. 242-243.
Grewingk C. Zur Archeologie des Balticums und Russlands. Steinalter, alteres und jüngeres Bronzealter // Archiv für Anthropologie (Braunschweig). – 1874, t. 7, p. 73-110; Atsp.: – Braunschweig, 1874. – 52 p.
Grewingk C. Zur Kentniss der Liv-, Est- und Kurland un einigen Nachbargegenden aufgefundenen Steinwerkzeuge heidnischer Vorzeit. – Dorpat, 1871. – 56 p. (Verhandlungen der Gelehrten Estnischen Gesellschaft, t. 7).
Griaučiai ant tako // Lietuvos aidas. – 1930, lapkr. 10, p. 6 Veliuona (Jurbarko raj.), prie bažnyčios.
Griauna brangią istorinę vietą // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 23, p. 7 Medvėgalis (Šilalės raj.).
Griaunamas piliakalnis / Šarūno Ainis // Lietuvos žinios. – 1934, spal. 12, p. 6 Merkinė (Varėnos raj.).
Gricius A. Archeologijos darbų sezonas / K. P. Ganda // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 18 (Nr. 326), p. 4 Dėl savavališkų kasinėjimų.
Gricius A. Kauno senovės šventovė apleista / K. P. Ganda // Lietuvos aidas. – 1936, spal. 17 (Nr. 478), p. 5 Kauno pilis.
Gricius A. Muziejinius dalykus atiduokime muziejams / K. P. Ganda // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 4 (Nr. 260), p. 4 Ragina rinkti archeologinius radinius.
Gricius A. Sudraustini archeologai / K. P. Ganda // Lietuvos aidas. – 1937, rugs. 17 (Nr. 422), p. 5. Apie savavališkus “tyrinėtojus”.
Griciuvienė E. Akmens amžiaus ekspozicija LTSR istorijos ir etnografijos muziejuje (įrengta 1977 m.) // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 9-12
Griciuvienė E. Aus der Geschichte Litauischen Historisch-Ethnografischen Museums in Vilnius // Archäologische Schätze aus Litauen. Begleitband zur gleichnamigen Ausstellung. – Duisburg, 1992. – P. 9-10
Griciuvienė E. Baltiškojo ornamento beieškant. – V. 1991. – 72 p. – Dalis teksto anglų, vokiečių ir rusų kalbomis
Griciuvienė E. Dział archeologii Muzeum Narodowego Litwy // Starożytności Litwy: Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 16-17
Griciuvienė E. Fondai // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3(6), p. 14-15 Apie Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos fondus.
Griciuvienė E. Iš amžių glūdumos // Vakarinės naujienos. – 1980, lapkr. 14, p. 1 Akmens amžiaus radinių paroda, skirta R. Rimantienės 60-mečiui.
Griciuvienė E. Opis stanowisk archeologicznych. 2. Od epoki brązu do średniowiecza // Starożytności Litwy: Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 121-129
Griciuvienė E., Tautavičienė B. Eugenija Gintautaitė-Butėnienė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 539-544
Griciuvienė E., Tautavičius A. Od epoki brązu do średniowiecza // Starożytności Litwy: Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 75-116
Grienberger T. R. Die Baltica des Libellus Łasicki. Untersuchungen zur litauisch Mythologie // Archiv für slawische Philologie (Berlin). – 1896, t. 18, p. 1-19. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 434-452.
Griežienė A. Užpelkių kapinyno paslaptys // Švyturys (Kretinga). – 1992, rugpj. 1, p. 2 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas
Grigaitis A. Sudavijos liaudies padavimai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 2, p. 302-304 P. 304 – apie Šakių (Vilkaviškio raj.) piliakalnį.
Grigaitis E. Raginėnai / Pilies Svajūnas // Trimitas. – 1925, Nr. 12, p. 379 Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapius kasinėja moksleiviai.
Grigaitis J. Didysis akmuo // Mūsų girios. – 1960, Nr. 4, p. 66 Vištyčio (Vilkaviškio raj.).
Grigalavičienė E. Andreikėnų piliakalnis; Antilgės piliakalnis; Armališkių piliakalnis; Bajoriškių piliakalnis; Baltakarčių piliakalnis; Bikūnų piliakalnis; Brinkliškių piliakalnis; Dryžių piliakalnis; Galelių senovės gyvenvietė; Garnių piliakalniai; Gatelių piliakalnis; Gimžiškių piliakalnis; Kalvių piliakalnis; Klykių piliakalnis; Kubilių piliakalnis; Geniupio-Lygamiškio piliakalnis; Likančių piliakalnis; Maneičių piliakalnis; Nemeikščių piliakalnis; Papirčių Dovydo kalnas; Ruklių Kliedkalnis; Sėlės piliakalnis; Spitrėnų piliakalnis; Staniuliškių pilalė; Šiaudinių pilalė; Šikšnių piliakalnis; Užpalių Pilies kalnas; Vaikutėnų piliakalnis; Vitkūnų piliakalnis; Vosgėlių piliakalnis [visi Utenos raj.]; Betiškių piliakalnis; Degučių-Užusamanės piliakalnis; Golubiškių piliakalnis; Gutaučių piliakalnis; Jatkūniškių piliakalnis; Kiemionių piliakalnis; Kuklių piliakalnis; Liaudiškių piliakalnis; Lužų piliakalnis; Maniuliškių piliakalnis; Marciūniškių-Palatviškio piliakalnis; Mineikiškių piliakalnis; Morkūnų piliakalnis; Pakačinių (Dembų) piliakalnis; Pakalniškių piliakalnis; Skineikių piliakalnis; Šišponiškių piliakalnis; Užėniškių piliakalnis; Velikuškių piliakalnis; Verslavos piliakalnis; Vitkūnų piliakalnis; Vosgėlių piliakalnis; Zabičiūnų piliakalnis [visi Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 140-143, 145-148, 151-152, 154, 158-159, 161-165, 178, 192, 196, 202, 205, 359, 360, 364, 366, 367-373, 378, 382-386
Grigalavičienė E. Brūkšniuotosios keramikos lokaliniai variantai Lietuvoje // MADA. – 1989, t. 3, p. 69-83
Grigalavičienė E. Egliškių (Kretingos raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 ir 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 45-51
Grigalavičienė E. Egliškių pilkapiai // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 5-43 Kretingos raj.
Grigalavičienė E. Egliškių pilkapynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 487 Kretingos raj.
Grigalavičienė E. I tūkstantmečio pr.m.e. Lietuvos piliakalnių kaulo dirbiniai (2. Medžioklės ir žvejybos įrankiai, ginklai) // MADA. – 1976, t. 1, p. 51-56
Grigalavičienė E. I tūkstantmečio pr.m.e. Lietuvos piliakalnių kaulo dirbiniai (3. Papuošalai) // MADA. – 1976, t. 3, p. 65-80
Grigalavičienė E. I tūkstantmečio pr.m.e. Lietuvos piliakalnių kaulo dirbiniai. (1. Darbo įrankiai) // MADA. – 1975, t. 4, p. 73-83
Grigalavičienė E. Juodonių (Rokiškio raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 28-30
Grigalavičienė E. Juodonių piliakalnio (Rokiškio raj.) tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 31-36
Grigalavičienė E. Juodonių piliakalnis ir gyvenvietė (Rokiškio raj.) // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 41-91
Grigalavičienė E. Kada buvo apgyventi piliakalniai // LIM, 1981 metai. – V., 1982. – P. 5-18
Grigalavičienė E. Kaulo dirbiniai; Kiauleikių kapinynai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 242-243, 302-303
Grigalavičienė E. Kerelių piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 24-27 Kupiškio raj.
Grigalavičienė E. Kerelių piliakalnis // Kupiškio kraštas. – V., 1997. – P. 36-47
Grigalavičienė E. Kerelių piliakalnis // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, p. 85-105 Kereliai (Kupiškio raj.).
Grigalavičienė E. M.e. I tūkstantmečio I pusės Kerelių (Kupiškio raj.) piliakalnio įtvirtinimai ir pastatai // MADA. – 1989, t. 1, p. 89-102
Grigalavičienė E. Nevieriškės piliakalnis // Lietuvos archeologija. – 1986, t. 5, p. 52-88 Švenčionių raj.
Grigalavičienė E. Nevieriškių (Švenčionių raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 96-101
Grigalavičienė E. Nevieriškių piliakalnis; Paplienijos piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 212, 302
Grigalavičienė E. Sokiškių piliakalnis (Juodžeminis) [Ignalinos raj.], Nevieriškės piliakalnis [Švenčionių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 168-169, 339-340
Grigalavičienė E. Sokiškių piliakalnis // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 24-27 Ignalinos raj.
Grigalavičienė E. Sokiškių piliakalnis // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 22-25 Ignalinos raj.
Grigalavičienė E. Sokiškių piliakalnis // Lietuvos archeologija. – 1986, t. 5, p. 89-138 Ignalinos raj.
Grigalavičienė E. Sokiškių piliakalnis; Varonių piliakalnis; Vosgėlių piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 70, 603, 605
Grigalavičienė E. Žalvario amžiaus paminklai ir radiniai // Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – V., 1974. – T. 1: Akmens ir žalvario amžiaus paminklai, p. 206-222, 236-238, 246-247
Grigalavičienė E. Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje. – V., 1995. – 280 p.
Grigelis A. Nesirūpinama istoriniais paminklais // Komjaunimo tiesa. – 1954, rugpj. 27 Liškiavos (Varėnos raj.) pilis.
Grigelis A., Kadžanas V. Gintaras Kuršių mariose // Mokslas ir technika. – 1968, Nr. 4, p. 10-12
Grigonis M. Mūsų piliakalniai / Svirno Žvynė // Viltis. – 1910, liep. 4 (17), p. 3. Apie Papilių (Rokiškio raj.) piliakalnį.
Grigonis M. Užmirštas piliakalnis / Gojelis M. // Mūsų kraštas (Telšiai). – 1932, Nr. 34, p. 4 Šeimyniškėliai (Anykščių raj.).
Grigonytė A. Jį mokslui skyrė // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1990, bal. 14 J. Puzino 85-osios gimimo metinės
Griguola P. Korše Žemaitijuo // A mon sakaa? (Palanga). – 1991, Nr. 4, p. 
Griguola P. Prūsai ir kuršiai // Žemaitis (Plungė). – 1991, liep. 20
Grimalauskaitė D. Margos lobio istorijos // Lietuvos aidas. – 1995, gruod. 19, p. 15 Vilniuje, Bernardinų bažnyčioje rastas monetų lobis.
Grimalauskaitė D. Numizmatikos rinkinio istorija // Voruta. – 1996, Nr. 1-3 Lietuvos nacionalinio muziejaus numizmatikos rinkiniai.
Grimalauskaitė D. Vilniaus Bernardinų vienuolyno lobis // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 360-365
Grinaveckienė E. Pažinkime savo rajono apylinkes. Raginėnai // Spalio vėliava (Šeduva). – 1959, rugpj. 1 Raginėnai (Radviliškio raj.).
Grinaveckis V. Ar senos mūsų tarmės // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 9, p. 30-31
Grinaveckis V. Dėl Žemaičių vardo kilmės // Kalbotyra. – 1968, t. 19, p. 45-50
Grinaveckis V. Kai kurių vakarų Lietuvos kalnų vardai // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 2, p. 22-23 Džiugas, Girgždūtė, Medvėgalis, Naglis, Rambynas, Šatrija.
Grinbergeris (Grienberger) T. Baltistikos dalykai Lasickio knygelėje / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 433-434, 541-542 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 434-452. – Versta iš: Grienberger T. R. Die Baltica des libellus Lasicki: Untersuchungen zur litauischen Mythologie // Archiv für slawische Philologie (Berlin). – 1896, t. 18, p. 1-19.
Griniūnų proistorės paminklas // Tėvynės (Panevėžys). – 1998, bal. 15 Pilkapiai?
Grinius J. Die Herkunft der litauischen   Kreuze // Commentationes Balticae. Jahrbuch des Baltischen Forschungsinstituts (Bonn). – 1957, t. 3, p. 49-93
Grinius J. Lietuvių kryžiai ir koplytėlės // Liaudies kultūra. – 1993, Nr. 2, p. 40-45. – Perspausdinta iš: Grinius J. Lietuvių kryžiai ir koplytėlės. – Roma, 1970. – P. 40-57 Jų ryšys su ikikrikščioniškais antkapiniais paminklais.
Grinius K. Apie gyvačių dievaitį // Naujienos (Chicago). – 1949, Nr. 255
Grišinas V. 1989 m. archeologiniai tyrimai buvusio Dominikonų vienuolyno kieme Vilniuje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 136-138 Vilniaus miesto tyrinėjimai
Grišinas V. 1994 m. archeologiniai tyrimai Siesikų dvare // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 196-197 Ukmergės raj.
Grišinas V. 1995 m. kasinėjimai Vilniuje, Subačiaus gatvėje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 247-249 Vilniaus miestas
Grišinas V. Archeologiniai kasinėjimai Vilniuje, Vokiečių g. buvusių istorinių pastatų vietoje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 21-22 Vilniaus miestas
Grišinas V. Sklypas Vilniuje, J.Garelio g. 4. 27-asis senamiesčio kvartalas // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 50-52 Vilniaus senamiestis
Grišinas V. Tyrinėjimai Vilniuje L. Stuokos-Gucevičiaus ir Pilies gatvėse // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 379-380 Vilniaus miestas
Grišinas V. Videniškių Augustiniečių vienuolyno tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 346-347 Molėtų raj.
Griškaitė R. Apie “Lietuvių mitologijos” genezę // Narbutas T. Lietuvių tautos istorija. – 2-asis leid. – V., 1998. – T. 1, p. 47-77.
Griūva Liškiavos pilies liekanos // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 7, p. 8
Griūvančios pilys / Vyt. Arūnas // Sekmadienis. – 1935, Nr. 37, p. 3 Nemuno pakrantėse.
Griuvėsiai ant pilies kalno // Vilniaus žinios. – 1908, spal. 8 (21), p. 3. Vilniuje, bus konservuojami.
Grižas G. Sartų ežero salos žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 194-195 Gyvenvietė? Rokiškio raj.
Grižas G. Zapsės kapinyno tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 195-198 Lazdijų raj.
Grižas G., Juodagalvis V. Akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai prie Zapsės upės // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 11-14 Lazdijų raj.
Grižas G., Juodagalvis V. Kapinynas ir gyvenvietė prie Zapsės upės // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 109-110 Lazdijų raj.
Grižas G., Juodagalvis V. Zapsės upės 5-oji gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 14-17 Lazdijų raj.
Grižibauskienė E. Archeologai iš Vilniaus Katedros aikštės jau pasitraukė // Lietuvos aidas. – 1998, lapkr. 21, p. 1, 3 Vilniaus pilys
Grižibauskienė E. Katedros aikštė: rangovai neįsitikinę, ar laiku suspės pakeisti dangą // Lietuvos aidas. – 1998, lapkr. 5, p. 1, 9. Ir apie “kasinėjimus”.
Grįžo archeologinė ekspedicija // Vakarinės naujienos. – 1959, rugpj. 4 Iš Punios (Alytaus raj.) piliakalnio kasinėjimų.
Grįžo gen. Nagevičius // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 14, p. 8
Grybas G. Saugokime istorinius ir gamtos paminklus // Šviesa (Jurbarkas). – 1968, bal. 25
Grybauskas L. Padavimų krašte // Tarybinė moteris. – 1957, Nr. 9 Kernavė (Širvintų raj.).
Grybauskas S. Paminklai šaukiasi pagalbos // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1974, spal. 19 Rajono archeologiniai paminklai.
Gryžuvos kolūkio indėlis // Tiesa. – 1968, liep. 31 Kultūros paminklų apsauga Kelmės rajone.
Gryžuvos kolūkio kolūkiečių kreipimasis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1968, liep. 20 Dėl lėšų Paminklų apsaugos fondui.
Groby królewskie w Bazylice Wileńskiej // Słowo. – 1932, saus. 19, p. 3 S. Lorentzo paskaita.
Groby wczesnohistoryczne Litwinów koło Zułowa / Z. // Kurjer Wileński. – 1938, lapkr. 9, p. 5 Prie Zalavo (Švenčionių raj., buv. Koscielniki kaime).
Grodzisko i zagadkowe cmentarzysko. Prace ekspedycji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1935, liep. 24, p. 8 Sužionių piliakalnis ir Žingių pilkapiai (Vilniaus raj.).
Gronau H. Geschichtliche und vorgeschichtliche Spuren an der Wilke // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1935, Nr. 5 Kreivėnų (Šilutės raj.) piliakalnis.
Gronau W. Altpreussischer Kopfschmuck // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1939, sąs. 22, p. 45-46 Tilžės ir Linkūnų (prie Tilžės) radiniai.
Gronau W. Ausgrabungen an der Grenze Ostpreussens // Germanen Erbe (Leipzig). – 1942, t. 7, sąs. 7/8, p. 122-126 Suvalkų vaivadija.
Gronau W. Kultstätten bei ostpreussischen Gräberfeldern // Nachrichtenblatt für Deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1938, t. 14, sąs. 5, p. 126-134
Gross H. Auf den ältesten Spuren des Menschen in Altpreussen // Prussia (Königsberg). – 1938, t. 32, d. 1, p. 84-139
Gross H. Auf den Spuren der Steinzeitjäger vor 8000 bis 20.000 Jahren in Altpreussen // Altpreussen (Königsberg). – 1937, sąs. 4, p. 135-157 Mini ir Lietuvos radinius.
Gross H. Das Renntier in ostpreussischen Vorgeschichte // Altpreussen (Königsberg). – 1940, sąs. 1, p. 1-4
Gross H. Der erste sichere Fund einer paläolitischen Geräts in Ostpreussen // Mannus (Leipzig). – 1937, t. 29, sąs. 1, p. 113-118
Gross H. Die ältesten Spuren des Menschen im Nordostdeutschland // Nachrichtenblatt für deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1937, t 13, p. 73-80
Gross H. Die ältesten Steinzeitfunde Altpreussens // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 3, p. 83-85
Gross H. Die bearbeiteten Renngeweihe der Insterburger Heimatmuseums // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1939, sąs. 22, p. 7-10
Gross H. Die bearbeiteten Renngeweihe Ostpreussens // Nachrichtenblatt für Deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1938, t. 14, sąs. 5, p. 117-124
Gross H. Die Bedeutung der Renntierjägerfundes von Bachmann, Kreis Memel // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 3, p. 65-67 Kalniškių (prie Klaipėdos) 1868 m. radiniai.
Gross H. Die Renntierjäger  Kulturen Ostpreussens // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1939/1940, t. 31, p. 39-67
Gross H. Die Subfossilen Renntierreste Ostpreussens // Schriften der Phisikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1939, t. 71, sąs. 1, p. 79-126
Gross H. Neue Ergebnisse ostpreussischer Späteiszeitforschungen // Forschungen und Forschritte (Berlin). – 1937, Nr. 25, p. 293-294
Gross H. Pollenanalytische Alterbestimmung einer ostpreussischen Lyngbyhacke und das absolute Alter der Lyngby Kultur // Mannus (Leipzig). – 1937, t. 29, p. 109-113
Gross H. Überblick über die Klimaentwicklung Ostpreussens seit der Eiszeit // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 3, p. 79-83
Grudzinskas L. Bokšto kalno paslaptys // Komjaunimo tiesa. – 1968, geg. 18 Vilnius.
Grudzinskas L. Kur paslėpti Barboros Radvilaitės perlai // Švyturys. – 1992, Nr. 16, p. 36-37
Grudzinskas L. Kur senovės luotai plaukė …// Valstiečių laikraštis. – 1968, rugs. 21 Šventosios akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai.
Grudzinskas L. Kur Taurapilis dunkso // Gimtasis kraštas. – 1970, Nr. 36, p. 3 Šeimaties ir Šimkūnų (Utenos raj.) akmenys.
Grudzinskas L. Lietuvos lobiai – rasti ir nerasti // Lietuva. – 1994, rugpj. (Nr. 1), p. 16 Senasalyje (Vilniaus raj.) 1960 m. rastas lobis.
Grudzinskas L. Mamutas – didysis žemaičių žvėris // Komjaunimo tiesa. – 1974, saus. 12 Mamuto kaulų radiniai.
Grudzinskas L. Moneta... su lapės uodega // Komjaunimo tiesa. – 1975, saus. 18 Apie mainus senovėje.
Grudzinskas L. Monetų lobiai // Tiesa. – 1982, vas. 3, p. 4
Grudzinskas L. Monograma vario plokštėje // Tiesa. – 1983, saus. 9, p. 4 Vilniuje rasta Švedijos moneta-plokštė.
Grudzinskas L. Netikėti lobiai // Komjaunimo tiesa. – 1972, lapkr. 4 Orijos ež. Romos monetų lobis ir Nendrinių kaplys (Marijampolės raj.).
Grudzinskas L. Radiniai Labanoro girioj ir Veleikių dirvose // Tiesa. – 1982, rugpj. 29, p. 4 Labanoro Prahos grašių ir Veleikių (Zarasų raj.) dirhemų lobis.
Grudzinskas L. Radinys, kuris nerudyja // Tiesa. – 1982, kovo 7, p. 4 Monetų lobiai.
Grudzinskas L. Rasti ir nerasti lobiai // Lietuva. – 1995, vas. 1 (Nr. 14), p. 8 Apie Vėleikių (Zarasų raj.) arabų dirhemų lobį.
Grudzinskas L. Senojo barbakano paslaptys // Valstiečių laikraštis. – 1967, rugs. 24 Vilnius.
Grudzinskas L. Senovė atskleidžia paslaptis // Valstiečių laikraštis. – 1966, geg. 11 Vilniaus dailės muziejaus ir Palangos Gintaro muziejaus ekspedicija po ariamus vakarų Lietuvos kapinynus.
Grudzinskas L. Sidabras moliniame puode. Numizmato istorijos apie monetų lobius // Švyturys. – 1975, Nr. 1, p. 16-18 Apie Z. Duksą bei Senasalio (Vilniaus raj.) ir Veleikių (Zarasų raj.) lobius.
Grudzinskas L. Skrynia ant krosnies // Tiesa. – 1983, saus. 16, p. 4 1967 m. Anykščių rajone rastas lobis.
Grudzinskas L. Tauragno Mokas ir kiti // Komjaunimo tiesa. – 1972, rugs. 30 Akmuo, Utenos raj.
Grudzinskas L. Užgimęs ąžuolų girioj, nukopęs nuo žvaigždynų // Švyturys. – 1989, Nr. 22, p. 28-29 Pakalnių (Utenos raj.) piliakalnyje atstatytas kryžius.
Grudzinskas L., Ruikas L. Muziejų sala Šventaragio slėnyje // Švyturys. – 1986, Nr. 24, p. 16-18 Vilniaus pilies arsenalas ir jo tyrinėjimai.
Grumadaitė R. Jis gyveno akmens amžiuje // Komjaunimo tiesa. – 1981, rugpj. 5, p. 1. – Tas pat: Tiesa. – 1981, rugpj. 9, p. 4. Prie Janapolės (Telšių raj.) rastas kapas.
Grumadaitė R. Nacionalinių mokslo premijų laureatai: talentas, be to, kantrybė ir fantazija // Lietuvos rytas. – 1994, kovo 11, p. 2 Premijuotųjų tarpe ir R. Rimantienė.
Grunert  W. Nadrauer Grabungen // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1937, sąs. 21, p. 7-61
Grunert W. Engel, Carl Fridrich // Altpreussische Biographie. – Marburg, 1975. – T. 3, p. 898
Grunert W. Nadrauer Grabungen // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1939, sąs. 2, p. 28-41 Sendvario-Įsruties kapinynas.
Gruzdas G., Vaitkevičius V. Obelių-Kriaunų krašto senosios šventvietės // Obeliai-Kriaunos. – V., 1998. – P. 51-80 Apie šventus akmenis, šaltinius, medžius.
Gruzdžių kapeliai / Bačius’  Latoš’as. // Šiaulių naujienos. – 1924, Nr. 40.  Gruzdžiai (Šiaulių raj.).
Grzymało-Przybytko A. Wandalin Szukiewicz // Ziemia Lidzka. – 1936, Nr. 3/4, p. 5-6
Gubysta J. Gargždų piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, geg. 28, p. 2
Gubysta J. Milžino kalnas // Vakarai (Klaipėda). – 1937, birž. 17, p. 2 Pypliškė (Šilutės raj.).
Gučas A. Kaip tvarkysime Vilniaus pilies aplinką / Su J. Glemžos prier. // Kultūros barai. – 1980, Nr. 3, p. 59-61 Vilniaus pilis
Gudaitis M. Gintaras Lietuvos auksas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, saus. 1; saus. 3; saus. 5; saus. 8
Gudas K. Papilė (Kupiškio parap.) // Šiaulių naujienos. – 1924, Nr. 24, p. 2. Kupiškio piliakalnis.
Gudauskas A. Istorija – mums, istorija – šalia mūsų // Moksleivis. – 1986, Nr. 12, p. 7 Žvilių (Šilalės raj.) kapinynas.
Gudauskas A. Tirti kraštą – garbinga // Artojas (Šilalė). – 1986, saus. 24, p. 10 Šilalės rajono archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai.
Gudauskas A. Žemaičių “Mini akademijos” sesija // Artojas (Šilalė). – 1987, rugpj. 18 Apie konferenciją Varniuose.
Gudavičius E. Ar mini Herodotas baltus // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 30, p. 8 Apie hipotezę, kad neurai ir budinai buvę baltai.
Gudavičius E. Arbaletas – kilpinis // LIM, 1987 metai. – V., 1988. – P. 109-111
Gudavičius E. Asmens žymės Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 3, p. 45 Ženklai akmenyse.
Gudavičius E. Dėl Anykščių krašto vietovardžių ir Žiogų akmens // Gimtinė. – 1996, Nr. 8, p. 3-4
Gudavičius E. Jordano žinios apie baltus // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 18, p. 5
Gudavičius E. Lemoviai // Iš lietuvių etnogenezės. – V., 1981. – P. 75-83 Kapus su akmenų vainikais pajūryje palikusių žmonių etninė priklausomybė.
Gudavičius E. Lietuvių gentys ir jų ištakos // Gimtasis kraštas. – 1991, Nr. 33, p. 4
Gudavičius E. Miestų atsiradimas Lietuvoje. – 1991. – 93 p.
Gudavičius E. Mūro pilių atsiradimas ankstyvojoje Lietuvos monarchijoje // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 4-5
Gudavičius E. Naujausi duomenys apie gotų santykių su baltais ir slavais prielaidas // MADA. – 1981, t. 3, p. 103-106
Gudavičius E. Nikronių (Trakų raj.) ir Žvėryno (Vilnius) akmenų paskirtis ir jų panaudojimo laikas // MADA. – 1982, t. 4, p. 83-92
Gudavičius E. Pilėnų mįslė // Aitvarai (K., V.). –1992, sąs. 3, p. 64-68
Gudavičius E. Rūnos Staniavos akmenyje // MADA. – 1978, t. 3, p. 73-81 Staniava (Trakų raj.).
Gudavičius E. Tacito ir Ptolomėjaus žinios apie Lietuvą // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 34, p. 1, 2
Gudavičius E. The Ethno-origin of the Lithuanians // Vilnius. – 1995, Nr. 2, p. 168-173
Gudavičius E. Trakų žemė // Voruta. – 1991, Nr. 2, p. 4 Taip pat apie Trakų pilis.
Gudavičius E. Vaidilutės. Prasimanymas ar tikrovė ? // Forumas. – 1991, liep. 10
Gudavičius E. Vytauto pinigėliai // Voruta. – 1990, Nr. 4, p. 4 Daugiau apie heraldiką.
Gudavičius E. Ženklintųjų akmenų klausimas // “Religinės kovos ir erezijos feodalinėje Lietuvoje”. Mokslinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1975. – P. 15-18
Gudavičius E. Žodžiai apie Vorutą // Voruta (Trakai). – 1989, Nr. 1, p. 1, 4
Gudavičius E., Jankevičienė A. Trakų pusiasalio pilis // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 82-84
Gudavičius E., Rimša E. Vytis ir Gedimino stulpai: kilmė ir prasmė // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 20, p. 1, 2. – Tas pat: Spartuolis (Trakai). – 1988, rugs. 1
Gudavičius H. “Mokslo vežimą stumia tik darbštuoliai” // Komjaunimo tiesa. – 1987, spal. 7, p. 3 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Gudavičius H. Erozija: Kernavės landšaftinis-istorinis draustinis. Atradimai ir praradimai // Komjaunimo tiesa. – 1987, liep. 2, p. 3 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Gudavičius H. Prie Nemuno mūsų pasaulis // Kultūros barai. – 1986, Nr. 4, p. 35-37 Ir apie Jaučakių (Kauno raj.) piliakalnį.
Gudavičiūtė A. Ar Gedimino kalnas liks plikas, koks buvo kadaise // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 26, priedas: Sostinė, p. 37 Vilniaus pilys
Gudavičiūtė A. Iš naujo prisikelianti / Su M. Mikulionytės, J. Glemžos, M. T. Michailovič pasisakymais // Vilniaus balsas. – 1998, rugpj. 7, 14. Apie Medininkų pilį.
Gudavičiūtė D. Ar galėjo būti gynybinis pylimas ant kalno šlaito Vilniuje // Lietuvos rytas. – 1994, lapkr. 3
Gudavičiūtė D. Bronzos amžiaus vertybės galėjo tapti kontrabanda. Bus tiriama, ar aukcijone Norvegijoje siūlyti archeologiniai radiniai išvežti iš Lietuvos // Lietuvos rytas. – 1998, rugpj. 7, p. 1, 2
Gudavičiūtė D. Ieškota vietos Gediminui, surasti gynybinės sienos pamatai // Lietuvos rytas. – 1995, rugs. 15, p. 17 Vilniaus pilys
Gudavičiūtė D. Ir Lietuvos archeologijos turtai kontrabandos prekė // Lietuvos rytas. – 1998, liep. 29, p. 1, 2 Iš Danijos grąžintos senienos.
Gudavičiūtė D. Ką slėpė brūzgynai // Respublika. – 1991, rugpj. 30 Vilniaus Gedimino kapo kalno kasinėjimai.
Gudavičiūtė D. Legendinė Ragučio šventykla šeštadienį bus paženklinta ir aukuro akmeniu, ir apeigomis // Lietuvos rytas. – 1994, rugs. 21, p. 7
Gudavičiūtė D. Prezidento kieme – akmens amžiaus šuliniai, sena žalvario dirbtuvė // Lietuvos rytas / Sostinė. – 1995, lapkr. 23, p. 51 Vilniaus miestas
Gudavičiūtė D. Vytauto Didžiojo palaikų vietą nurodė ekstrasensai. Paieškų Merkinės bažnyčioje rezultatas – iškasti keturi maišai nenustatytų žmonių kaulų // Lietuvos rytas. – 1998, spal. 31, p. 1, 3
Gudelis V. Apie Aistmarių vardą // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 6, p. 20-21
Gudelis V. Ar būta Kuršių nerijoje pilių // Kultūros barai. – 1987, Nr. 6, p. 60-63
Gudelis V. Ar seniai gyvena žmonės Lietuvoje // Tarybinis mokytojas. – 1965, lapkr. 21
Gudelis V. Baltai ir pelkės // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 10, p. 11-13
Gudelis V. Baltų tautos vakarinė riba // Tėviškė (Šiauliai). – 1944, Nr. 13/14, p. 3
Gudelis V. Ką reiškia Ledkalnio vardas? // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 10, p. 35 Sieja su deive Leda.
Gudelis V. Kada pasirodė Lietuvoje pirmieji žmonės. Iškastinio žmogaus liekanų radiniai Tarybų Lietuvos teritorijoje // Kauno tiesa. – 1952, lapkr. 16. – Tas pat: Tarybinė  Klaipėda. – 1952, lapkr. 16; Raudonoji vėliava. – 1952, lapkr. 29.
Gudelis V. Klaipėdos ir Palangos vardų kilmė bei reikšmė // Tarybinė Klaipėda. – 1977, saus. 19
Gudelis V. Kuršių nerija // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 6, p. 13-16 Istorinė ir archeologinė apžvalga.
Gudelis V. Navigare necesse est. Laivuoti yra būtina // Mūsų gamta. – 1973, Nr. 7, p. 20-22 Apie jūreivystę iki XVI a.
Gudelis V. Ne Kabelių, o Lankupių žmogaus kaukolė // LIM, 1992 metai. – V., 1994. – P. 267-269 Neolito žmogaus kaukolė, kurią paskelbė A. Bezzenbergeris 1900 m. (Sb. Prussia, sąs. 20, įr. Nr. 829).
Gudelis V. Poledyninio Lietuvos gyventojo kultūra. Kada galėjo jau Lietuvoje žmogus apsigyventi // Panevėžio  apygardos balsas. – 1941, Nr. 38-41
Gudelis V. Sakmė apie Neriją ir marias. Žmogus ir Nerija // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 3, p. 1-3
Gudelis V. Šventosios uostas ir jo apylinkės // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 8, p. 4-6 Plati archeologinių radinių apžvalga.
Gudelis V. Žodžio ir vietovardžio “galas” etimologijos ir priešistorinės geografijos klausimu // Geografinis metraštis. – 1960, t. 3, p. 69-87
Gudelis V., Jurginis J., Kulikauskas P. Antropologiniams tyrinėjimams yra geros sąlygos // Literatūra ir menas. – 1958, Nr. 11, p. 3
Gudynaitė B. Baltadvario pilies liekanos [Molėtų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 180-181
Gudynas P., Pinkus S. Palangos gintaro muziejus. – V., 1964. – 64 p
Gudynas P., Pinkus S. Palangos gintaro muziejus. – V., 1968. – 120 p. – Tas pats rusų k. Vilniuje, 1968 m P. 44-84 – archeologiniai radiniai.
Gudynas P., Pinkus S. Palangos gintaro muziejus. – V., 1974. – 80 p. – 3-asis papild. leid P. 24-56 – gintaro keliai senovėje, gintaro radiniai Lietuvoje.
Guiga V. Nalšios krašte aptinkami nauji piliakalniai, pilkapiai, kapinynai, o seniai žinomi jau spėta ir išniekinti // Lietuvos rytas. – 1993, lapkr. 16, p. 35
Gulbinas A. Įrašai plytose // Švyturys. – 1974, Nr. 6, p. 30 Dėl plytos su įrašu Vilniuje, šv. Mikalojaus bažnyčioje.
Gulczyński E. Co się dzieję na Górze Zamkowej / E.G. // Kurjer Wileński. – 1937, bal. 26, p. 2. Vilniaus Aukštutinė pilis
Gumiński W., Fiedorczuk J. Badania w Dudce, woj. Suwalskie, a niektóre problemy epoki kamienia w Polsce północno-wschodniej // Archeologia Polski (Warszawa). – 1988, t. 31, sąs. 1, p. 114-150
Gumowski M. Monety anachroniczne // Biuletyn Numimatyczny (Warszawa). – 1968, Nr. 30, p. 555-557; Nr. 31, p. 575-579 Apie XVI a. Lietuvos monetas.
Gumowski M. Numizmatika litewska wieków średnich. – Kraków, 1920. – 80 p. Rec.: Biržiška V. / Majoras B-ka // Mūsų žinynas. – 1923, t. 5, Nr. 13, p. 185-187. P. 6-9 – apie Romos monetas, p. 12-17 – apie sidabrinius ilguosius. 
Guntinas P. Senkapiai – užkonservuota knyga // Mūsų žodis (Skuodas). – 1983, rugpj. 4 Klaišių kapinynas.
Guobis R. Surastas piliakalnis, kur matyt buvo karūnuotas karalius Mindaugas // Anykšta. – 1998, kovo 27, p. 7; bal. 4, p. 4. Palatavio (Latavos) ir Šeimyniškėlių-Vorutos (Anykščių raj.) piliakalniai
Guobytė R., Stančikaitė M. Traces of Human Activities in Pollen Diagrams from Biržulis Lake with a Short Review of Geological and Geomorphological Conditions in the Biržulis Area // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 121-130
Guobytė R., Stančikaitė M. Žmogaus veiklos pėdsakai Biržulio ežero žiedadulkių diagramose // Lietuvos archeologija (V.). – 1996, t. 14, p. 213-218 Telšių raj.
Gupienic A. Losy skarbu z Rybiszek // Na granicach archeologii. – Lódz, 1968. – P. 55-58. – (Acta archeologica Lodziensia; Nr. 17) 1930 m. Rybiškių – Vilniaus lobis.
Gupieniec A. Grzywny z Rybiszek // Łódzki numizmatyk. – 1966, Nr. 5/6 1930 m. Vilniaus lobis.
Gupieniec A. Monety, znalezione na cmentarzysku szredniowiecznym w miejcowości Równina Dolna pow. Kętrzyn // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 157-170
Gupieniec A. Przewodnik po działu numizmatycznym Muzeum Archeologicznego w Lodzi: I. Starožytnośc i wczesnesredniowiecze. – Lódź, 1954 P. 45 – minima IV a. Romos moneta iš Nemenčinės apyl.
Gurba J. Neolit europiejskiej części ZSRR // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1966, sąs. 1, p. 1-10
Gurgždas I. Iš Juknaičių kaimo praeities // Kalba ir kraštas (Klaipėda). – 1933, Nr. 25 Juknaičių Alkos kalnas (Šilutės raj.).
Guriewicz F. Niektóre dane o osadach i grodziskach Sambii // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 205-220
Gurina N. Niektóre nowe materiały do pradziejów Mierzei Kurońskiej i Sambii // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 195-204 Kuršių nerija, akmens amžius.
Guslakov M. V., Kulakov V. I. Heiligtümer im südlichen Ostseegebiet aus dem 1. Jt. u.Z. // Jahresschrifte Mittel-deutschen Vorgeschichte (Halle / Saale). – 1991, sąs 74, p. 155-190
Gustainis A. Dniepro upė ir aplinka nuo priešistorinių laikų. –V., 1991. – 278 p.
Gustainis A. Lietuvių genčių senojo rašto beieškant / Su Juozo Elekšio koment. // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 20, p. 4
Gustainis A. Lietuvių genčių senojo rašto ieškojimas // Pasaulio Lietuvis (Chicago). – 1992, Nr. 2, p. 14-15
Gustainis A. Mitologijos reikšmė archeologijai // Varpas (Chicago). – 1991, Nr. 26, p. 73-78
Gustainis V. Kur buvo Lietuvos galybės širdis – Trakų pilies griuvėsiai ir ežeras su 38 salomis // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 16 (Nr. 271), p. 14 Trakų salos pilis.
Gustaitė G. Paskutinė kelionė Lietuvon: Velionės Alseikaitės-Gimbutienės palydėtuvės į Petrašiūnų kapines, kur ilsisi jos motina // Tėviškės žiburiai (Toronto). – 1994, Nr. 23, p. 3
Gustaitis A. Lietuvos pradžiai 1500 metų // Karys (Brooklyn). – 1988, Nr. 7, p. 328-329
Gustaitis M. Laikas Dzūkijai kurtis muziejų // Židinys. – 1925, Nr. 6/7, p. 161-171 – Tas pat: Gustaitis M. Laikas Dzūkijai kurtis muziejų. – K., 1925. – 13 p P. 167-169 – apie Palazdijų (Lazdijų raj.) piliakalnį.
Gustaitis M. Rudaminos piliakalnis // Iliustruotoji Lietuva.  – 1926, Nr. 46, p. 372 Lazdijų raj.
Gustys P. Klaipėdos archeologų radiniai // Tiesa. – 1988, bal. 30, p. 4 Klaipėdos pilis ir miestas
Gutautas A. Žviliai džiugina radiniais // Artojas (Šilalė). – 1987, rugs. 8 Žvilių kapinynas.
Gutautas S. Žemaičių praeičiai skirta konferencija // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 217-218 Varnių konferencija (minimi A. Butrimo, I. Balčiūnienės, J. Genio, R. Jankausko, S. Urbanavičienės, L. Vaitkunskienės, G. Zabielos pranešimai).
Habsburgų pinigai Lietuvoje / J. // Rytas. – 1935, geg. 4, p. 8 Aščiagalių (Panevėžio raj.) monetų lobis.
Hans Crome zum 75-jährigen Geburstage // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 4, p. 97-98 Su jo darbų bibliografija.
Hanusch I. J. Die Wissenschaft der Slawischen Mythus im weitesten, den altpreussisch – lithauischen Mythus mitumfassenden Sinne. – Lemberg, Stanislawow und Tarnow, 1842. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – Vilnius, 1995. – T. 1, p. 104–123. P. 212–230 apie lietuvių – prūsų mitus. 
Hanušas I. J. (1812-1869). Bendroji slavų mitologija, nagrinėjanti senovės prūsų ir lietuvių mitus (1842) / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 102-104, 502-505 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 104-123. – Versta iš: Hanusch I. J. Die Wissenschaft des Slawischen Mythus im weitesten, den altpreussisch-litauischen Mythus mit umfassenden Sinne. – Lemberg., Stanislawow und Tarnow, 1842, p. 212-230.
Häpke R. Die geschichtliche und landeskundliche Forschung in Litauen und Baltenland 1915-1918 // Hansische Geschichtebläter (München; Leipzig). – 1919 (1920), t. 25, p. 17-33. P. 19-20 – kasinėjimai Rudaminoje (Lazdijų raj.).
Harri Moora erialased toöd. = Труды Харри Альбертовича Моора по специальности. = Fachschriften von Harri Moora // Studia archeologica in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – P. 36-44
Harri Moora, 2.III.1900–2.V.1968. // Studia archeologica in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – P. 5-22. – Estų, rusų ir vokiečių k
Häusler A. Protoindoeuropäier, Baltslaven, Urslaven: Bemerkungen zu einigen neuren Hypothesen // Zeitschrift für Archäologie (Berlin). – 1988, t. 22, sąs. 1, p. 1-11
Heydeck J. Das Gräberfeld von Daumen und ein Rückblick auf den Anfang eines deutsch – nationalen Kunst // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prusia (Königsberg). – 1895, sąs. 19, p. 41-80. Daumen (Tumiany) kapinynas Rytprusiuose.
Heym H. Die Blützeit der Altpreussischen Kultur // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 2, p. 44-46
Helena Cehak-Hołubowiczowa // Z otchlani wieków (Wrocław; Poznań). – 1970, sąs. 4, p. 328-329 1933-1944 m. dirbo Vilniuje.
Heltzer M. The “Idol from Šernai” and the question of Bronze Age amber provenance in the eastern Mediterranean // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 52-56
Hendel Z. Troki // Sprawozdanie Towarzystwa opieki nad polskiemi zabytkami sztuki i kultury za rok 1904. – Kraków, 1905.
Hensel W. La cummunaute culturelle archeologique Balto-Slave // I międzynarodowy kongres archeologii słowiańskiej. – Warszawa, 1968. – T. 1, p 75-87
Hensel W. O tzw. Bałto-słowiańskiej archeologicznej wspólnocie kulturowej // Z polskich studiów slawistycznych. Prace językoznawce i etnogenetyczne na IV Międzynarodowy Kongres Sławistów w Moskwie. – Warszawa, 1958. – P. 149-158
Hentschel W.  Die litauischen Pilkalnis und deutschen Wallburgen // Zeitung der 10. Armee. – 1916, Nr. 181.
Hentschel W. Die litauischen Pilkalnis und die deutschen Wallburgen // Das Litauen-Buch. Eine Auslese aus der Zeitung der 10. Armee. – 1918, p. 74-75.
Herkunft und der Urheimat der baltischen Völker. Zu den Vorträgen Dr. Carl Engel in der Ostseerandstaaten // Memeler Damfboot. – 1933, saus. 19, p. 2
Hermes E. Über ein bei Memel unter Erde entdecktes Steinpflaster // Preußische Provinziell-Blätter (Königsberg). – 1838, t. 21, p. 285-287
Hess v. Wichdorft. Krantas und Jurabecken in Ostpreussen. Veraltete Anschaunungen der Geologie und Vorgeschichte // Mannus (Leipzig). – 1921, t. 13, p. 41-51.
Historyczne wykopaliska pod Kownem // Chata rodzinna. – 1935, Nr. 12, p. 5 Kapai Kaune, šalia Aleksoto.
Hładik B. Skarb monet z XVII w. z okolic Kowna // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1962, sąs. 3/4, p. 288-289 Lobis rastas 1914 m.
Hoffman J. Die spätheidnische Kultur des Memellandes (10.-12. Jahrhundert n.d. Zw.). – Königsberg, Berlin, 1941. – 12, 189 p., 25 lent Rec.: La Baume W. // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 2, p. 32.                La Baume W. // Ostpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1942, p. 116-117.
Hoffmann J. Das Gräberfeld Linkuhnen, Kr. Niederung, und die spätheidnische Kultur des Memelgebiets // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 3, p. 73-77
Hoffmann M. J. Adalbert Bezzenberger – archeolog, językoznawca, historyk i etnograf // Borussia (Olsztyn). – 1992, Nr. 1, p. 97-101
Hoffmann M. J. Ceramika z obszaru południowo-wschodniego pobrzeža Bałtyku w I tysiącleciu p. n. e. – Proba typologii i periodyzacji // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 11-38
Hoffmann M. J. Otto Tischler – w stulecie śmierci // Pomarania Antiqua (Gdańsk). – 1993, t. 15, p. 313-318
Hoffmann M. Otto Tischler – w stulecie śmierci // Pomorania Antiqua (Gdańsk). – 1994, t. 15, p. 313-338
Hołd szczątkom królewskim. Nadzwyczajne walne zebranie Komitetu ratowania bazyliki // Słowo. – 1931, rugs. 24, p. 2
Hołda-Róziewicz H. Dzialalności Ludwika Krzywickiego w Towarzystwach naukowych // Kwartalnik Historii Nauki i Techniki (Warszawa). – 1974, Nr. 1, p. 107-121 Užsimena apie kasinėjimus Lietuvoje.
Hollack E. Berich uber seine im Herbst 1896 und Frühjahr 1898 angestellten untersuchungen stein- und metallzeitlicher Plätze auf der Kurische Nehrung // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 307-311.
Hollack E. Bericht des Herrn Lehrer Hollack über seine Untersuchungen und Ausgrabungen auf der Kurischen Nehrung im Juli 1891 / [Su A. Bezzenbergerio pastabomis] // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1895, sąs. 19, p. 146-161, 241-246. Į muziejų patekusios medžiagos sąrašas.
Hollack E. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreussen. – Glogau-Berlin, 1908. – 88, 234 p., žemėlapis. Rec.: Kemke H. Eine neue Veröffentlichung zur Prähistorie Ostpreussens // Altpreussiche Monatschrift (Königsberg). – 1909, t. 46, p. 282-296.
Holubovičiai E. ir V. Gedimino kalno Vilniuje 1940 metų kasinėjimų pranešimas // Lietuvos praeitis. – V., K., 1941. – T. 1, sąs. 2, p. 649-678, 7 lent.; Atsp.: K., 1941. – 45 p. Vilniaus pilis.
Holubovičienė E., Holubovičius V., Jablonskytė R. Seniausias Vilniaus kasinėjimų šviesoje // Vilniaus balsas. – 1940, gruod. 22, p. 5. – Tas pat lenk.: Prawda Wileńska. – 1941, saus. 24 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W.  Prace konserwatorskie i badawcze na Górze Zamkowej / Iz. A. // Słowo. – 1938, kovo 8, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W.  Prace wykopaliskowe na górze Bekieszowej trwają / Iz. A. // Słowo. – 1939, geg. 2, p. 5. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W.  Zabytki z Góry Zamkowej / W. // Kurjer Wileński. – 1936, gruod. 19, p. 6. Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W.  Zagadkowe kurhany z przed kilka tysięcy lat. Badania archeologiczne koło Wolkołaty // Kurjer Wileński. – 1938, lapkr. 18, p. 7
Hołubowicz W. Chrońmy skarby polskiej nauki // Kurjer Wileński. – 1934, geg. 16, p. 5
Hołubowicz W. Ciekawe wykopaliska w “Krzywim Grodzie” na Górze Bekieszowej / Iz. A. // Goniec poranny. – 1939, geg. 15, p. 4. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Co będzie z placem  Katedralnym ? / Wł. // Kurjer Wileński. – 1939, vas. 22, p. 4. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Co będzie z placem Katedralnym ? / Iz. A. // Kurjer Wileński. – 1939, kovo 2, p. 3. – Tas pat: Słowo. – 1939, kovo 3, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Co będzie z placem Katedralnym ? W biežącym roku tylko prowizoryczne uparządkowanie / Wł. // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 22, p. 5. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Co biędzie z drzewami na Placu Katedralnym ? / Iz.A. // Słowo. – 1938, kovo 29. Vilniaus Žemutinė pilis
Hołubowicz W. Co odkopano na pl. Katedralnym? Slady murów i bramy Zamkowej uwidocznione  będą na betonowej nawierchni placu / Iz. A. // Słowo. – 1939, birž. 13, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Czy tylko konserwacja ? // Kurjer Wileński. – 1937, bal. 27, p. 2-3 Vilniaus Aukštutinė pilis
Hołubowicz W. Człowiek przed potopem na Wilenszczyznie // Kurjer Wileński. – 1933, bal. 15, p. 3
Hołubowicz W. Człowiek z przed tysiąca lat / Wł. // Kurjer Wileński. – 1936, rugpj. 20, p. 7. Nemenčinės-Pučkalaukio ir Paraisčių (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Hołubowicz W. Drzewa z p. Katedralnego będa przesadzone. Tylko chore zostaly wycięte / Iz.A. // Słowo. – 1938, bal. 2, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis
Hołubowicz W. Ekspedicja archeologiczna USB powróciła do Wilna // Słowo. – 1936, rugpj. 12, p. 5
Hołubowicz W. Fundamenty światyni Perkuna wykopano przy Katedrze / Iz.A. // Słowo. – 1938, rugs. 17, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis. Į šiaurę nuo Katedros, kanalizacijos darbų metu aptikti mūrai.
Hołubowicz W. Gdzie stał trzeci zamek Wilna zburzony przez Konrada Wallenroda w 1390 roku // Kurjer Wileński. – 1939, bal. 8, p. 11-12; Atsp.: Wilno, 1939 – 8 p Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Gdzie wył želazny wilk Giedymina? Giedymin nie wybudowal zamku na dzisiejszej Górze Zamkowej, lecz załožył gród na Krzywej Górze, zwanej w XVI wieku Lysą // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 18, p. 5 Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Giną dokumenty pradziejów. Na ratunek zagrožonych kurhanów / Włod. // Kurjer Wileński. – 1936, bal. 7, p. 3-4. Paminklų apsauga.
Hołubowicz W. Granica osadnictwa Słowian i Litwinów na Wilenszczyznie w czasach przed i wczesnohistorycznych // Kurjer Wileński. – 1938, gruod. 25, p. 5; Atsp.: Wilno, 1938. – 6 p
Hołubowicz W. Grób z epochi brązu? Niezwykle wykopalisko koło Niemenczyna / W. // Kurjer Wileński. – 1938, gruod. 3, p. 4 Pakrauglė (Vilniaus raj.).
Hołubowicz W. Grodziska i kurhany ziemi Lidzkiej // Ziemia Lidzka. – 1939, Nr. 1, p. 27-35
Hołubowicz W. Jak natrafiono na gród obronny na Górze Bekieszowej / Iz A. // Słowo. – 1939, bal. 28, p. 29. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Kolebka Wilna w piaskach Góry Bekieszowej // Comoedia (V.). – 1939, Nr. 5, p. 15-16 Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Koło prehistoryków U.S.B. / Prehistoryk // Wieści akademickie (V.). – 1933, gruod. 10 (Nr. 1), p. 4
Hołubowicz W. Krzywy Gród z XIV w. na Górze Bekieszowej Wilnie // Wilno. – 1939, Nr. 1, p. 27-35 Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Kurhany i wczesnohistoryczne grodziska / Wł. H. // Kurjer Wileński. – 1934, rugs. 5. Sokiškių ir Bajorų piliakalniai, Dūkšto pilkapiai, Antakmenio-Dūdų akmuo (Ignalinos raj.).
Hołubowicz W. Mur z XVI w. odkopano przy Katedrze / Iz.A. // Słowo. – 1938, rugs. 19, p. 3. Vilniaus Žemutinė pilis
Hołubowicz W. Na badaniach archeologicznych / Włod. // Kurjer Wileński. – 1936, liep. 29, p. 3-4. Reportažas apie žvalgomąsias ekspedicijas.
Hołubowicz W. Na plac Katedralny wstęp surowo wzbroniony / Iz. A. // Słowo. – 1939, birž. 10, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Najstarsze mury Wilna. Wykopaliska na placu Katedralnym // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 13, p. 5 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Naležy zakonserwowac najstarsze mury Wilna na placu Katedralnym / Włod. // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 24, p. 5. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Nowa wiežę zamkowa odkopuje się na Górze Gedymina / W. // Kurjer Wileński. – 1940, birž. 1, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Nowe odkrycia na Górze Bekieszowej / Iz. A. // Słowo. – 1939, birž. 7, p. 7. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Nowe znaleziska na terenie Krzywego Grodu / Włod. // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 7, p. 6. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Nowo odkryte zabytki na Górze Zamkowej w Wilnie // Ilustrowany kurjer codzienny (Kraków). – 1936, gruod. 19 (Nr. 352), p. 8. – Aut. nenurodytas Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Odkopanie murów obwodowych na Górze Zamkowej / Iz. A. // Słowo. – 1938, kovo 23, p. 7. Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Odkrycia śladów prastarego osiedła / Włod. // Kurjer Wileński. – 1933, rugpj. 4, p. 2. Šilėnai (Vilniaus raj.).
Hołubowicz W. Odkrycie archeologiczne nad Swirem / Wł. H. // Kurjer Wileński. – 1934, birž. 5, p. 4. Zasvirio pilkapiai.
Hołubowicz W. Odkrycie szczątków przedhistorycznego ósiedla na Gorze Bekieszowej // Kurjer Wileński. – 1933, spal. 19, p. 2 Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Osada słowiańska na Górze Bekieszowej // Kurjer Wileński. – 1933, lapkr. 20, p. 2
Hołubowicz W. Pięc lat pracy terenowej Muzeum archeologicznego Uniwersytetu Stefana Batorego w Wilnie (1933-1937) // Rocznik archeologiczny (Wilno). – 1937, sąs. 1, p. 83-90; Atskiras atsp
Hołubowicz W. Plac Katedralny i jego przeszłośc historyczna / Iz.A. // Słowo. – 1939, bal. 26, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Poszukiwania fundamentów kościoła św. Anny – św. Barbary w Cielętniku / Włod. //  Kurjer Wileński. – 1933, birž. 11, p. 3.
Hołubowicz W. Prace archeologiczne na placu Katedralnym. Odkopanie podmurowania pomnika Katarzyni i piwnicy starego domu / Iz.A. // Słowo. – 1939, bal. 23, p. 15. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Prace terenowe Muzeum Archeologji Przedhistorycznej U.S.B. w 1938 roku // Z otchłani wieków (Poznań). – 1939, Nr. 5/6, p. 156-157
Hołubowicz W. Przykład godny naśladowania / W. // Kurjer Wileński. – 1937, saus. 1, p. 8. Apie Vilniaus universiteto muziejui dovanotus akmeninius dirbinius.
Hołubowicz W. Reszty zamku drewnianego odkryto na Górze Zamkowej w Wilnie / W. // Kurjer Wileński. – 1938, liep. 8, p. 5 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Sensacyjne wykopaliska przy ul. Wielkiej / Wł. // Kurjer Wileński. – 1939, rugpj. 9, p. 7. Vilnius, senamiestis.
Hołubowicz W. Stanowisko kultury pucharów lejkowatych koło wsi Zanarocze w woj. Wileńskim // Z  otchłani wieków (Poznań). – 1939, Nr. 5/6, p. 159-165
Hołubowicz W. Szczątki ofiar pogańskich na Górze Bekieszowej / Iz. A. // Słowo. – 1939, geg. 14, p. 15. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Szczątki osady przedhistorycznej na Górze Bekieszowej // Kurjer Wileński. – 1933, spal. 24, p. 2
Hołubowicz W. Szłakiem ekspedycji archeologicznej / Włod. // Kurjer Wileński. – 1934, gruod. 23, p. 5 Medėlo pilis.
Hołubowicz W. Szukamy skarbów // Kurjer Wileński. – 1933, rugpj. 11, 18, rugs. 5, spal. 6 Senųjų Macelių (Šalčininkų raj.) ir Karmazinų (Vilniaus raj.) bei Lošos (buv. Ašmenos a.) pilkapių kasinėjimai.
Hołubowicz W. Trzy wyprawy po tajemnyce pradziejów Ziemi Wileńskiej // Kurjer literacko-naukowy: “Ilustrowany kurjer codzienny” priedas (Kraków). – 1934, kovo 5, Nr. 10, p. 7 Senųjų Macelių (Šalčininkų raj.), Karmazinų (Vilniaus raj.) ir Lošos (Baltarusija) pilkapių kasinėjimai.
Hołubowicz W. Uroczyste otwarcia  Muzeum Archeologicznego USB / W. // Kurjer Wileński. – 1933, gruod. 6, p. 3.
Hołubowicz W. W obronie skarbów Góry Zamkowej / Włod. // Kurjer Wileński. – 1937, bal. 23, p. 3. Vilniaus Aukštutinė pilis
Hołubowicz W. W poszukiwaniu śladów przehistorycznego człowieka na Wilenszczyżnie / Włod. // Kurjer Wileński. – 1936, bal. 11-13, p. 7. Plikiškių (Širvintų raj.) ir Žingių (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Hołubowicz W. Wczesnohistoryczna osada słowiańska w sercu Wilna / [su red. Prier.] // Ilustrowany kurjer codzienny (Kraków). – 1933, lapkr. 23 (Nr. 325), p. 7
Hołubowicz W. Wykopaliska koło Kurzenca // Kurjer Wileński. – 1937, rugpj. 13, p. 6 Helenovo pilkapių tyrinėjimai (Baltarusija).
Hołubowicz W. Wykopaliska na akord // Kurjer Wileński. – 1936, lapkr. 21, p 1 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Wykopaliska na Górze Zamkowej / Wł. // Kurjer Wileński. – 1938, geg. 3, p. 5. Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Wykopaliska na placu Katedralnym / Iz.A. // Kurjer Wileński. – 1939, bal. 26, p. 4. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Wykopaliska z Gory Zamkowej w Wilnie / Iz. A. // Słowo. – 1938, spal. 20 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Wyprawa po nieznane // Kurjer Wileński. – 1933, spal. 30, p. 2 Lydos pilis, Rodūnės apylinkių paminklai.
Hołubowicz W. Wsród skarbów i tysiącleci // Kurjer Wileński. – 1937, rugpj. 18, p.3-4 Sausių (buv. Bevandeniškių) pilkapiai (Trakų raj.) ir Šilėnų (Vilniaus raj.) kapinynas.
Hołubowicz W. Zniszczono cenny zabytek. Slady człowieku z przed 5-ciu tysięcy lat nad Naroczem / Włod. // Kurjer Wileński. – 1937, rugpj. 28, p. 7.
Hołubowiczowie H. i W. Najstarsze Wilno w swietle wykopalisk // Prawda Wileńska. – 1941, saus. 24, p. 4 Vilniaus pilis.
Hołubowiczowie H. i W. Pierwszy człowiek na naszych ziemiach // Prawda Wileńska. – 1941, vas. 26, p. 5
Hołubowiczowie H. i W. W sprawie  Krzywego Grodu // Prawda Wileńska. – 1941, vas. 4, p. 5 Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowiczowie H. i W. Wykopaliska na Wilenszczyznie w latach 1938 i 1939. – Wilno, 1940. – 10 p Pakrauglės (Vilniaus raj.) pilkapiai, Vilniaus Bekešo kalnas.
Homolicki M. O grobach królewskich w katedrze Wileńskiej / Su L. Zasztowto prier. // Kwartalnik Litewski (Peterburg). – 1910, t. 1, p. 41-47.
Hoppe S. Jodkowski Józef // Polski słownik biograficzny. – Wrocław, 1965. – T. 11, p. 258-259
Į amžių glūdumą // Tiesa. – 1966, liep. 8 Apie archeologines ekspedicijas.
Į Apuolės kalną // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 30, p. 6. Apuolė (Skuodo raj.).
Į Apuolės kasinėjimus atvyko // Rytas. – 1932, liep. 19, p. 5 Atvyko latvių archeologai F. Balodis ir V. Ginteris. 
Į Apuolės piliakalnį // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 30, p. 6 Išvyksta V. Nagevičius.
I Balti. Alle origini dei Prussiani, degli Jatvinghi, dei Lituani e dei Lettoni. Dal V secolo a C. al XIV secolo. Palermo – Albergo dei Poveri 1 febbraio – 31 maggio 1992. – Firence: Cantini, 1992. – 158 p. – Teksto autoriai: D. Jaskanis ir M. Kaczyński
Į ekspediciją Šventojoje // Vakarinės naujienos. – 1969, birž. 28 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Į gimtinę sugrįžo Nagevičių palaikai // Draugas (Chicago). – 1995, rugs. 28 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Į istorinę pelkę atlėkė 4 gulbės // XX amžius. – 1938, bal. 5, p. 8 Parausių (Vilkaviškio raj.) pelkėje buvusi pilis.
Į Titavienus, Raseinių paviete // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1894, Nr. 33, p. 390. Pėduoti akmenys prie Dubysos, Kalnujų (Raseinių raj.
Į tūkstantmečių gelmę // Vakarinės naujienos. – 1975, bal. 24 Studentų archeologų konferencija Petrozavodske.
Įdomi ir turtinga mūsų krašto praeitis. Iš Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus priešistorinio skyriaus tyrinėjimo darbų / Pr.Ra. // Lietuvos aidas. – 1939, vas. 9 (Nr. 67), p. 6. J. Puzino pranešimas apie pilkapių ir kapinynų kasinėjimus 1938 m.
Įdomios archeologinių žvilgsnių vietos Nemunėlio Radviliškio valsčiuje // Biržų žinios. – 1930, Nr. 39 Sandrausiškio (Biržų raj.) senkapiai.
Įdomios disertacijos // Gimtasis kraštas. – 1967, kovo 2 Apie L. Nakaitės disertaciją.
Įdomios iškasenos / Kor. // Lietuvos žinios. – 1914, geg. 10 (23).  Balaikių prie Liudvinavo (Marijampolės raj.) radiniai.
Įdomios iškasenos Vilniuje // Darbo Lietuva. – 1940, liep. 27 Vilnius miestas.
Įdomios vietos / J.S. // Biržų žinios. – 1925, Nr. 4. Parovėjos ir Vinkšninių (Biržų raj.) kapinynai.
Įdomu archeologams / J.K. // Tautos vairas. – 1924, Nr. 18, p. 21.  Kvėdarnos (Šilalės raj.) gyvenvietė?
Įdomūs  radiniai // Tiesa. – 1957, saus. 16 Trakų salos pilis.
Įdomus akmuo Pakriauny // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 41, p. 8 Pakriaunių (Rokiškio raj.) pėduotas akmuo.
Įdomūs archeologiniai radiniai // Kauno tiesa. – 1959, liep. 3. – Tas pat: Vakarinės naujienos. – 1959, liep. 10; Tarybinė Klaipėda. – 1959, liep. 14 Trakų miestas.
Įdomūs archeologiniai radiniai // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 35, p. 5
Įdomūs archeologiniai radiniai // Po Spalio vėliava (Rokiškis). – 1959, rugs. 5, p. 4 Uliūnų (Panevėžio raj.) kapinynas.
Įdomūs archeologiniai radiniai // Tiesa. – 1959, rugs. 4 Uliūnų kapinynas ir Pažalvaičių pilkapiai (Panevėžio raj.).
Įdomūs archeologiniai radiniai Nevėžio krantuose // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 25, p. 1 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Įdomus archeologinis radinys // Lietuvos aidas. – 1935, lapkr. 22, p. 6 Varpininkų (Vilkaviškio raj.) kaime rasti gyvulio kaulai.
Įdomus archeologinis radinys // Lietuvos žinios. – 1937, geg. 4, p. 10 Apie akmens amžiaus radinius, iš ”Naujojo Tilžės keleiwio”, Nr. 32-33.
Įdomus archeologinis radinys // Mūsų kraštas. – 1935, Nr. 50, p. 13 Varpininkų (Vilkaviškio raj.) kaime išarti gyvulio kaulai.
Įdomūs Impilties tyrinėjimai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, rugpj. 25
Įdomūs Kauno pilies kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 29, p. 5 Kauno pilis.
Įdomūs kupstai // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 42, p. 13 Salako (Zarasų  raj.) pilkapiai.
Įdomūs piliakalnio radiniai // Vilniaus rytojus. – 1933, rugs. 2
Įdomus piliakalnis // XX amžius. – 1937, kovo 20, p. 9 Varniškiai (Anykščių raj.).
Įdomūs praeities radiniai // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 27, p. 7, 10 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Įdomūs radiniai // Lietuvos aidas. – 1928, lapkr. 15, p. 4 Skėrių (Vadagių) kapinynas (Mažeikių raj.).
Įdomūs radiniai // Vakarinės naujienos. – 1965, rugs. 14 Šarnelės (Plungės raj.) akmens amžiaus kauliniai dirbiniai.
Įdomūs radiniai // Žemaičių balsas (Tauragė). – 1931, Nr. 41, p. 3 Laumių (Skuodo raj.) monetų radiniai.
Įdomūs radiniai Gibaičiuose // Rytas. – 1932, rugpj. 26, p. 4 Gibaičiai (Šiaulių raj.).
Įdomūs radiniai miesto muziejuje // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 28, p. 6 Pietarių (Marijampolės raj.) pilkapių, Nikėlų (Šilutės raj.) kapinyno ir Rešketos (Telšių raj., upelio prie Patilčio) radiniai Kauno muziejuje.
Įdomūs radiniai prie Kauno Metr. Seminarijos // Rytas. – 1935, spal. 26, p. 10 Kauno pilis ir miestas.
Įdomus radinys / Mekuška // Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 5, p. 5 Degučių (Rokiškio raj.) 1929 m. radiniai.
Įdomus radinys / Mekuška // Mūsų laikraštis. – 1929, Nr. 32, p. 6. – Tas pat:  Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 5, p. 5 Degučių (Rokiškio raj.) kapas.
Įdomus radinys / Vl. J. // Dienos naujienos. – 1933, rugpj. 11, p. 3. Žadavainiai (Utenos raj.).
Įdomus radinys // Karys. – 1928, Nr. 28, p. 551 Kaunas, akmeninis kirvis.
Įdomus radinys // Komjaunimo tiesa. – 1974, lapkr. 21 Akmens amžiaus radiniai Kaune.
Įdomus radinys // Lietuvos aidas. – 1929, spal. 2, p. 6 Pagiegalos (Panevėžio raj.) kapinynas.
Įdomus radinys // Lietuvos aidas. – 1930, geg. 28, p. 9 Asmalų (Utenos raj.) lobis.
Įdomus radinys // Tiesa. – 1966, liep. 22 Senesnio bokšto liekanos po Katedros varpine, Vilnius.
Įdomus radinys // Vakarai (Klaipėda). – 1936, gruod. 22, p. 4 Žvirgždės (Pasvalio raj.) kapinynas.
Įdomus radinys // Vakarinės naujienos. – 1967, bal. 19 Medinis grindinys Kaune, Vilniaus gatvėje.
Įdomus radinys // Valstiečių laikraštis. – 1960, spal. 9 Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Įdomus radinys // Žemaičių balsas (Tauragė). – 1931, Nr. 17, p. 2 Stalgėnuose (Plungės raj.) rastas kalavijas.
Įdomus radinys Žemaičių krašte // Lietuvos aidas. – 1931, geg. 15, p. 6 Stalgėnuose (Plungės raj.) rastas kalavijas.
Įdomūs Velykuškio piliakalnio kasinėjimo daviniai / K. // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 25, p. 5.
Įdomūs Velykuškių piliakalnio kasinėjimo daviniai // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 33, p. 4
Ieškojimai pradėti // Vakarinės naujienos. – 1959, rugpj. 18 Galvės ežere, apie Trakų pilį.
Ieškojo pinigų – rado  kūdikį // Lietuvos aidas. – 1936, bal. 24 (Nr. 188), p. 6 Dikonių (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Ieškokime Apulės ar Apuolės // Lietuvos žinios. – 1923, geg. 10, p. 3. Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Ieškokite žymių senovės lietuvių prekybos su romėnais // Lietuva. – 1926, saus. 8, p. 4 Kauno miesto muziejaus kreipimasis.
Ieškoma Žemutinė pilis // Vakarinės naujienos. – 1964, liep. 2 Vilniaus pilis.
Ieškos senovės liekanų // Mūsų rytojus. – 1928, Nr. 31, p. 6 E. Volteris tyrinės Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnį.
Ignatavičius T. Po Katedros aikštės grindiniu slypi nemažai staigmenų // Lietuvos rytas. – 1998, spal. 21, priedas: Sostinė, p. 1. Vilniaus pilys
Ignatavičius T. Valdovų rūmai šaukiasi pagalbos: Buvęs šalies vadovas tikisi dabartinio prezidento dėmesio // Lietuvos rytas. – 1998, gruod. 7, p. 1, 2 Vilniaus pilys
Ilcevičius P., Vaicechovičius S. Napoleono pilkapiai // Raudonoji vėliava (Eišiškės). – 1957, saus. 19 Pabarės (Šalčininkų raj.) pilkapiai.
Ilginis K. Ardo Žvaginių kalną // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 11, p. 33 Piliakalnis, Klaipėdos raj.
Ilgowski J. Archeologia w Wilnie // Kraj. – 1892, Nr. 27.
Ilgūnas J. Vyčio kilmė // Mūsų žinynas. – 1928, Nr. 44, p. 89-110; Atsp.: K., 1928. – 22 p
Imbrasaitė A. Prieš dešimt šimtmečių // Tiesa. – 1984, rugs. 4 Tulpiakiemio (Ukmergės raj.) kapinynas.
Imbrasaitė A., Zabiela G. Ukmergės rajono Bečių kapinynas. – Ukmergė, 1986.
Impilties kasinėjimai vakar jau baigti // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 21, p. 8. – Tas pat: Lietuvos žinios. – 1934, rugpj. 22
Impilties piliakalnio tyrimas tęsiamas // Lietuvos žinios. – 1934, rugpj. 4, p. 8
Impilties piliakalnyje atkasė tunelį // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 24, p. 8 Interviu su V. Nagevičiumi apie kasinėjimus.
Impiltis – senovės lietuvių tvirtovė // Mūsų rytojus. – 1934, rugpj. 28, p. 5
In memoriam: 1994. Vasario 2, Los Angeles, Marija Gimbutienė // Dienovidis. – 1994, Nr. 6, p. 7
Inčiūra K. Mano prašymas seniems ir jauniems // Panevėžio balsas. – 1931, Nr. 28, p. 4 Kviečia rinkti padavimus apie piliakalnius.
Indomios iškasenos // Viltis. – 1913, birž. 21 (liep. 4), p. 3. Pakalniškių (Kauno raj.) kapinynas.
Informacija iš praeities / D.B. // Lietuvos aidas. – 1993, birž. 26, p. 1 ir 3. Kernavės paminklai
Įpilties kasinėjimas davė įdomių duomenų. Iš gen. Nagevičiaus spaudai patiektų žinių // Lietuvos žinios. – 1934, rugpj. 27, p. 4
Įpilties piliakalnio kasinėjimai jau baigti // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 143, p. 765
Įpilties tyrinėjimai // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 4, p. 3
Ir istorinius paminklus palietė šiurkšti bolševikų ranka / A.Vt-kas. // Į laisvę. – 1941, spal. 3, p. 4. Apie pilis.
Ir pasipylė monetos  … // Vakarinės naujienos. – 1960, lapkr. 2 Senasalio (Vilniaus raj.) lobis.
Ir policija padeda rinkti senienas // Rytas. – 1935, rugs. 5, p. 2 Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Ir senųjų prūsų moterys buvo raiteliai ? // Lietuvos aidas. – 1937, rugs. 22 (Nr. 429), p. 4 Apie Rytų Prūsijos degintinius kapus su žirgais.
Ir šiemet tyrinės Apuolę // Lietuvos aidas. – 1931, liep. 11, p. 8
Iršėnas M. Pavašuokių pilkapiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1988, rugj. 20, p. 3
Įsigijo vertingą numizmatikos eksponatą // Lietuvos žinios. – 1936, vas. 8, p. 8 Drageliškių (Zarasų raj.) lobis.
Įsipolitikavę “kankiniai” Apuolėje / Alb. V-nas // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 5, p. 7. Apuolė (Skuodo raj.).
Įspūdžiai iš kelionės į Kernavą / Paskenduolis // Rytas. – 1928, rugs. 26, p. 2 Kernavės (Širvintų raj.) piliakalniai ir Mitkiškių (Trakų raj.) akmuo.
Įstaiga, kuri tiria nuo kada lietuviai dabartinėse žemėse gyvena. Iš Anatomijos instituto darbų // Lietuvos aidas. – 1938, rugs. 30 (Nr. 442), p. 3
Įstatymą vykdyti besąlygiškai! // Žvaigždė (Švenčionys). – 1987, rugpj. 29, p. 3. – Tas pat: Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 39, p. 10
Istorijos ir archeologijos mėgėjams žinotina // Rytas. – 1926, saus. 12; Lietuvos žinios. – 1926, saus. 10, p. 3 Kauno miesto muziejus renka žinias apie Romos monetų radinius.
Istorijos ir kultūros paminklų sąrašo papildymai (1976-1981) / B. Šilinienė, R. Olišauskas, E. Pivoriūnienė, A. Indriulaitis // Muziejai ir paminklai. – 1983, sąs. 5, p. 23-31 P. 26-27 – archeologijos paminklų sąrašas.
Istorikų darbai ir planai // Tiesa. – 1968, geg. 17 Archeologų ir etnografų konferencija Vilniuje.
Istorikų disertacijos // Vakarinės naujienos. – 1967, spal. 6 Apie V. Urbanavičiaus disertacijos gynimą.
Istorikų tyrinėjimų 20-metis // Vakarinės naujienos. – 1968, geg. 13 Archeologų ir etnografų konferencija Vilniuje.
Istorinės ir geografinės vietos / A. Vaid. // Laisvė. – 1921, lapkr. 5.  Švėkšnos apylinkių piliakalniai ir kapinynai.
Istorinės pilys / Lietuvos artojas // Lietuvos ūkininkas. – 1933, Nr. 36, p. 7 Raudonė ir Gelgaudai (Panemunė) (Jurbarko raj.).
Istorinės reikšmės akmenų surašinėjimas // Ūkininko patarėjas. – 1942, Nr. 27, p. 8 Kultūros paminklų apsauga.
Istorinės vietos pagerbimas / S. // Lietuvos aidas. – 1928, liep. 30, p. 4 Gargždų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Istorinės vietovės // Lietuvos aidas. – 1934, birž. 16, p. 8 Mitkiškės (Trakų raj.). Minimas 1933 m. rastas lobis.
Istorinės-archeologinės reikšmės akmenų inventorizavimas // Į laisvę. – 1942, liep. 6, 7 Kultūros paminklų apsauga.
Istoriniai radiniai Vilniaus katedroje // Trimitas. – 1931, Nr. 40, p. 793
Istorinis įvykis Veliuonoje // Lietuva. – 1924, lapkr. 18, p. 2-3. Veliuonos piliakalnį perėmė Lietuvai pagražinti draugija.
Istorinis radinys // Lietuvos žinios. – 1934, saus. 30, p. 6 Gailiūnuose (Šiaulių raj.) rastas bronzinis kirvis (atiteko “Aušros” muziejui).
Istorinių vietų registracija // Lietuva. – 1925, spal. 12, p. 6 E. Volterio kreipimasis į karininkus.
Istorinių vietų sutvarkymas // Lietuvos žinios. – 1924, kovo 19, p. 2. Lietuvai pagražinti draugija nori perimti Veliuonos ir Kupiškio piliakalnius.
Istoriška vieta / J. Bar. // Viltis. – 1909, saus. 6 (19), p. 2-3.  Akmenių ir Spiečiūnų (Rokiškio raj.) kaimų riboje esąs kapinynas (?).
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Lietuvos žinios. – 1909, birž. 10 (23); spal. 10 (23); gruod. 5 (18). Apie muziejui padovanotus archeologinius radinius ir monetas.
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Lietuvos žinios. – 1910, saus. 9 (22); bal. 14 (27); geg. 12 (25); birž. 9 (22); liep. 7 (20); spal. 23 (lapkr. 5); lapkr. 6 (19); gruod. 11 (24). Apie draugijos muziejui dovanotas archeologinius radinius ir monetas; spalio 23 (lapkr. 5) – apie Norių (Pasvalio raj.) kapinyno radinius; lapkričio 6 (19) – apie J. Šnapščio-Margalio radinius Taurapilio (Utenos raj.) pilkapiuose.
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Vilniaus žinios. – 1909, vas. 10 (22), p. 3. Draugijai padovanoti akmeniniai kirviai ir kt. radiniai.
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Viltis. – 1909, liep. 15 (28); spal. 11 (24); gruod. 4 (17). Apie draugijai atitekusius archeologinius radinius ir monetas; spalio 11 – apie K. Būgos padovanotus dirbinius iš Vozgėlių (Zarasų raj.) piliakalnio.
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Viltis. – 1910, geg. 30 (birž. 12), p. 2.  Kvietimas pranešti apie archeologinius paminklus.
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Viltis. – 1910, liep. 7 (20). – Tas pat: Lietuvos žinios. – 1910, liep. 7 (20), p. 3-4 Apie gautą mamuto dantį iš Ceikinių (Ignalinos raj.) parapijos.
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Lietuvos žinios. – 1911, saus. 8 (21); vas. 10 (23); bal. 19 (geg. 2); geg. 12 (25); birž. 9 (22); liep. 12 (25); spal. 11 (24). Apie draugijos muziejui dovanotus archeologinius radinius, monetas (bal. 19 – apie Romos monetą iš Panevėžio raj., liep. 12 – apie Norių (Panevėžio apyl.) kapų radinius).
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Lietuvos žinios. – 1913, vas. 7 (20); kovo 7 (20); bal. 2 (15); geg. 11 (24); birž. 6 (19); rugpj. 20 (rugs. 2). Apie draugijos  muziejui padovanotus archeologinius radinius, monetas.
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Lietuvos žinios. – 1914, kovo 6 (19); geg. 4 (17). Draugijos muziejui padovanoti archeologiniai radiniai, monetos (geg. 4 minima Romos moneta iš Garliavos apyl.).
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Viltis. – 1912, saus. 12 (28); vas. 26 (kovo 10); kovo 4 (17); bal. 20 (geg. 3); geg. 6 (19); birž. 6 (19); rugpj. 29 (rugs. 11); rugs. 8 (21); spal. 12 (25); lapkr. 7 (20); gruod. 8 (21). Apie draugijos muziejui atitekusius archeologinius radinius ir monetas (birželio 6 – iš Kurklintiškių ir  Paažuolių (Ukmergės raj.) kapinynų, rugsėjo 8 – iš Pernaravos (Kėdainių  raj.) kapinyno, lapkričio 7 – iš Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinyno).
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Viltis. – 1913, vas. 8 (21); kovo 3 (16); bal. 3 (16); geg. 12 (25); birž. 7 (20); rugpj. 18 (31); spal. 13 (26); lapkr. 14 (27); gruod. 6 (19). Apie patekusius į draugijos muziejų archeologinius radinius ir monetas.
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Viltis. – 1914, kovo 6 (19); geg. 3 (16); birž. 8 (21). Draugijos muziejui padovanoti archeologiniai radiniai, monetos (geg. 3 minima Romos moneta iš Garliavos apyl.).
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“// Lietuvos žinios. – 1912, saus. 14 (27); vas. 22 (kovo 7); kovo 3 (16); bal. 19 (geg. 2); geg. 5 (18); birž. 5 (18); rugpj. 30 (rugs. 12); rugs. 8 (21); lapkr. 6 (19). Apie archeologinius radinius, monetas, dovanotus draugijos muziejui (birželio 5 – apie Kurklintiškių ir Paąžuolių (Ukmergės raj.) kapinynų radinius, lapkričio 6 (19) – apie Pryšmančių (Kretingos raj.) radinius).
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“// Viltis.  – 1911, saus. 8 (2); vas. 9 (22); bal. 17 (30); geg. 13 (26); birž. 9 (22); rugpj. 3 (16); spal. 9 (22); lapkr. 9 (22). Apie draugijos muziejui padovanotus archeologinius radinius ir monetas (rugpj. 3 (16) – apie  Rūdupio kapinyno radinius).
Iš amžių glūdumos // Tiesa. – 1966, lapkr. 25 Paminklų apsaugos paroda Kaune.
Iš amžių glūdumos // Vakarinės naujienos. – 1963, lapkr. 26, p. 4 Pakalniškių (Šakių raj.) šalmas, Stakliškių (Trakų raj.) lobis, Dubičių (Varėnos raj.) neolitinė keramika.
Iš amžių glūdumos į šviesią  ateitį / A.R. // Trimitas. – 1939, Nr. 22, p. 517-520. Bendri samprotavimai apie kovas su vikingais.
Iš Apuolės archeologinių kasinėjimų // Lietuvos aidas. – 1931, rugpj. 25, p. 4
Iš Apuolės archeologinių kasinėjimų // Lietuvos studentas. – 1931, rugs. 15 (Nr. 13), p. 2
Iš Apuolės archeologinių kasinėjimų // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 39, p. 942
Iš Apuolės kasinėjimo darbų // Rytas. –1931, rugs. 3, p. 5
Iš ekskursantės Birutės P. dienoraščio // Šluota. – 1968, Nr. 10, p. 2 Kiaulidės Senųjų Trakų piliavietėje.
Iš kasinėjimų Gardino pilyje // Lietuvos aidas. – 1937, gruod. 27 (Nr. 586), p. 4
Iš kelionės su lobiu // Vakarinės naujienos. – 1967, lapkr. 29 Papilių (Anykščių raj.) kaimas.
Iš kur esame kilę? / Kz. G. // Trimitas. – 1936, Nr. 45, p. 1077.
Iš kur kilęs Altonės (lenkiškai – Aldonos)  vardas? // Lietuvos aidas. – 1930, birž. 25, p. 7 Altoniškių (Kauno raj.) piliakalnis.
Iš lietuvių etnogenezės. – V., 1981. – 120 p Ref.: Merkienė R. Kas buvo mūsų protėviai // Naujos knygos. – 1981, Nr. 2, p. 21-22.                                                                                                                Юзефович Р. // Литуанистика в СССР. История: Научно-рефер. сборник (В.). – 1982, вып. 6, c. 18-21.                                                                                    Rec.: Hensel W. // Przegląd Historyczny (Warszawa). – 1981, t. 72, sąs. 3, p. 575-577.                                                                                                               Petr J. // Slavia (Praha). – 1981, t. 50, sąs. 2, p. 211-215.
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos // Viltis. – 1908, lapkr. 14 (27), p. 3. Į muziejų pateko keli akmeniniai kirviai (radimo vietos nenurodytos).
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos // Viltis. – 1908, spal. 15 (28). Apie Balsupių durpyno, Pašlavančio ir Padovinio piliakalnių (Marijampolės raj.) radinius.
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos // Viltis. – 1908, spal. 16 (29), p. 1-2; lapkr. 18 (gruod. 1);  gruod. 10 (23). Minimi į draugijos rinkinius patekę archeologiniai radiniai.
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos kronikos // Lietuvių tauta (V.). – 1935, kn. 5, p. 280-292 P. 286 – apie Dieveniškėse (Šalčininkų raj.) 1933 m. rastus lobius.
Iš Lietuvių mokslo draugijos kronikos // Lietuvių tauta. – 1910, kn. 1, d. 4, p. 563-579. Apie J. Basanavičiaus kasinėjimus 1909 m.
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos kronikos // Viltis. – 1910, liep.  30 (rugpj. 12). J. Žiogas neatsiuntė pažadėto pranešimo apie Imbarės kapinyno kasinėjimus.
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos kronikos // Viltis. – 1910, liep. 25 (rugpj. 7). Minimi J. Basanavičiaus kasinėjimai; apie Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinyno radinių nupirkimą.
Iš lietuvių tautos praeities // Lietuvos rytai (V.). – 1923, gruod. 29, p. 2.
Iš Naumiesčio / Sl. // Varpas. – 1896, Nr. 5, p. 74. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 11 (3). Apie Kudirkos Naumiesčio piliakalnį.
Iš nepaskelbtų laiškų redakcijai // Komjaunimo tiesa. – 1950, lapkr. 16 Paminklų apsauga. Raseinių raj. archeologiniai paminklai.
Iš Panevėžio miesto istorijos // Panevėžio balsas. – 1926, Nr. 5, p. 2-3 Buvęs Panevėžio piliakalnis.
Iš paskutinių profesorės Marijos Gimbutienės susitikimų su Lietuvos žmonėmis 1993 metų birželio mėnesį // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 2, p. 2-11
Iš praktikos su radiniais // Tiesa. – 1975, rugs. 21 Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapiai.
Iš Rumbonių / Kun. K. // Vilniaus žinios. – 1904, gruod. 29 (Nr. 17), p. 3.  Minimi Rumbonių ir Margaravo piliakalniai, Punios šilo sentėvių kapai (pilkapiai).
Iš senų amžių Klaipėdos krašte gyveno lietuviai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, liep. 23, p. 6
Iš Švobiškio pakrantės // Mūsų kraštas. – 1935, Nr. 15, p. 6A Švobiškio (Pasvalio raj.) kapinyno savavališki kasinėjimai.
Iš žilos praeities // Švyturys (Kretinga). – 1969, rugpj. 16, p. 3 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Išarė daug brangenybių // Trimitas. – 1927, Nr. 18, p. 564 Nasvytalių (Šilalės raj.) lobis.
Išarė senovės pinigų // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 48, p. 13 Barkių (Šakių raj.) lobis.
Išarta žalvarinių senienų // Rytas. – 1933, rugpj. 30, p. 4 Lepšiai-Aleksandrija (Šiauliuose).
Išarti senovės pinigai // Panevėžio balsas. – 1926, Nr. 23, p. 3 Stačiūnų (buv. Pušaloto v.) monetų lobis.
Išgamų darbas // Biržų žinios. – 1923, Nr. 16, p. 2.
Išgriovė Perkūno šventyklos pamatus // Aidas (V.). – 1938, rugs. 20, p. 4 Vilniaus Žemutinė pilis
Iškalinėtas akmuo // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 22, p. 6 Dapšiai (Mažeikių raj.).
Iškasa kariškų dalykų // Mūsų rytojus. – 1933, saus. 10, p. 3 Mikytų (Šakių raj.) kapinynas. 
Iškasama įdomių pinigų // Lietuvos aidas. – 1935, geg. 22, p. 4. – Tas pat: Rytas. – 1935, geg. 22, p. 7; Lietuvos žinios. – 1935, geg. 25, p. 9 Mūšos ardomi kapai Švobiškyje (Pasvalio raj.); Nevaronių (Kauno raj.) buv. Biržynės dvarelis (Mažeikių raj., Židikų v.) ir Algimantų (Raseinių raj.) monetų radiniai.
Iškasama žmonių graučių // Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 36, p. 6 Bačkininkėliai (Prienų raj.).
Iškasė “švedų kapą” / M-ys. // Lietuvos žinios. – 1928, lapkr. 8, p. 3. Skėrių (Mažeikių raj.) kapinynas.
Iškasė du puodu pinigų // Trimitas. – 1928, Nr. 33, p. 1070 Turgeliai (Šalčininkų raj.).
Iškasė griaučius su senienom // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 29, p. 9 Skersabalių (Prienų raj.) kapinynas ežero krante.
Iškasė kirvuką / G.V. // Lietuva. – 1927, geg. 19, p. 6. Šalia Ringovės (Kauno raj.) piliakalnio.
Iškasė lobį // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 7, p. 7 Narvydžiai (Skuodo raj.).
Iškasė milžino griaučius // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 52, p. 8 Sadūnuose-Kraštuose (Zarasų raj., Dusetų v.), rasti  griaučiai  su įkapėmis.
Iškasė pinigų // Trimitas. – 1926, Nr. 49, p. 1475 Seredžiaus (Jurbarko raj.) monetų lobis.
Iškasė pinigus // Garsas (Viks Baras). – 1932, Nr. 30, p. 3 Narvydžiai (Skuodo raj.).
Iškasė seną šerno iltį. Leipalingis // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 22, p. 12 Druskininkėlių (Lazdijų raj.) durpyne (32 cm ilgio).
Iškasė senienų // Lietuvos aidas. – 1931, gruod. 10, p. 7 Kriukai (Šakių raj., Svetošino dv.).
Iškasė senovės prabočių aukurą // Trimitas. – 1927, Nr. 1, p. 5 Jaučakiai (Kauno raj.).
Iškasė senų pinigų // Lietuvos aidas. – 1932, vas. 27, p. 9 Varviškė (Lazdijų raj.).
Iškasė senų pinigų // Trimitas. – 1927, Nr. 2, p. 39 Maštalieriai (Alytaus raj.).
Iškasė senus griaučius // Trimitas. – 1928, Nr. 25, p. 868 Luokė (Telšių raj.).
Iškasė titnago amžiaus senienų. Liudvinavas // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 29 (Nr. 492), p. 6 Gulbiniškių (Marijampolės raj.) durpyno radiniai.
Iškasė žmogaus griaučius // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 28, p. 11 Ežeriškis (Rokiškio raj.).
Iškasė žmogaus griaučius // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 33, p. 2 XVIII a. pradžios kapas Telšiuose.
Iškasena Klaipėdoje // Lietuva. – 1921, rugs. 3. Klaipėdos pilis.
Iškasenos / Matęs // Lietuvos žinios. – 1927, spal. 27, p. 3 Junkilų (Kelmės raj.) kapinynas.
Iškasenos // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 27, p. 7 Bukonių (Jonavos raj.), kapinynas.
Iškasenos // Mūsų kraštas. – 1930, birž. 12 (Nr. 5), p. 3 Ėriškių (Panevėžio raj.) senkapiai.
Iškasenos // Panevėžio balsas. – 1930, Nr. 22 Venslaviškių-Pajuosčio (Panevėžio raj.) kapinynas.
Iškasenos // šaltinis (Seinai). – 1914, Nr. 22.  Balaikiai (Marijampolės raj.). 
Iškasenos // Trimitas. – 1939, Nr. 33, p. 814 Iš lenkų spaudos.
Iškasenos // Viltis. – 1913, rugs. 18 (spal. 1), p. 3.
Iškasenos Dovainonyse // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 22, p. 6 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Iškasenos Ožeškienės aikštėje // Vilniaus balsas. – 1940, liep. 28, p. 5 Vilnius miestas.
Iškasenos Vilniaus krašte // Karys. – 1925, Nr. 34, p. 272 Žvirblių (Naujoji Vilnia) pilkapiai.
Iškasenos. Židikai // Lietuvos aidas. – 1929, bal. 6, p. 5 Skėrių-Vadagių (Mažeikių raj.) kapinynas.
Iškasimai // Viltis. – 1908, rugs. 24 (spal. 7). Prie Pilies kalno Vilniuje ir Ukmergėje.
Iškasimai senovės kapinyne Spitrėje // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, geg. 4 Prie Tilžės, W. Gronau tyrinėjimai.
Iškasta pinigų // Lietuvos aidas. – 1928, bal. 26, p. 4 Ylakiai (Skuodo raj.).
Iškasta senovės liekanų // Mūsų kraštas. – 1930, geg. 28. Nr. 3, p. 3 Venslaviškių-Pajuosčio (Panevėžio raj.) kapinynas, pilkapiai.
Iškastas akmeninis liūtas // Mūsų laikraštis. – 1931, Nr. 41, p. 2 Žygaičiuose (Tauragės raj.), Ežerūnos krante.
Iškastas durpyne nepaprastas ragas // Lietuvos aidas. – 1928, bal. 16, p. 4 Pajevonių (Vilkaviškio raj.) durpynas.
Iškasti senovės gyvulių kaulai // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 13, p. 8. – Tas pat: Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1930, Nr. 32 Kirsnos upės radiniai (Marijampolės raj).
Iškastos senovės kario liekanos // Karys. – 1927, Nr. 15, p. 144-145 Aukštvilkių (Tauragės raj.) kapinynas.
Iškili Lietuvos proistorės tyrinėtoja // Mokslas ir gyvenimas. – 1996, Nr. 11, p. 39. Parengta pagal G. Zabielos straipsnį R. Kulikauskienės 80-osios gimimo metinės
Iškilmės Pilies kalne // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1928,  Nr. 4, p. 3 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Išplovė seną  kapinyną / K. // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 19, p. 7. Paštuva (Kauno raj.).
Išsaugoti ateičiai // Artojas (Šilalė). – 1976, bal. 27 Šilalės rajono vykdomojo komiteto posėdis dėl archeologinių paminklų būklės.
Išsaugoti senovės paminklus // Tarybinė Klaipėda. – 1978, lapkr. 24, p. 1 Konferencija Klaipėdoje.
Ištyrė 16 šimtm. kapinyną // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 30 (Nr. 294), p. 5 Pentiškių (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Įteikti vyriausybiniai apdovanojimai // Tiesa. – 1976, rugs. 11 R. Kulikauskienės 60-mečio sukaktis
Įvairios žinios apie Raseinių apskritį. Įvairūs padavimai / M.M. // Lietuvos aidas. –  1933, lapkr. 18, p. 3. Medžiokalnis prie Kražių, Kalnųjų ir Raseinių piliakalniai.
Ivanauskas E. Altoniškių lobiai // Tiesa. – 1986, kovo 30, p. 4 Kauno raj.
Ivanauskas E. Barvydžių lobio (1605/1882 m.) reikšmės auksinių monetų apyvartos Lietuvoje tyrinėjimams // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 135-141 Barvydžiai (Telšių raj.).
Ivanauskas E. Dėl trišonių lietuviškų lydynių datavimo // Iš Lietuvos istorijos tyrinėjimų. –V., 1991. – P. 20-23
Ivanauskas E. E. Volterio ekspedicija į Gotesverderį // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 15 Spėjamos pilies vietos (1932 m. ir 1974-1993 m. žvalgymai).
Ivanauskas E. Iškirtos lietuviškuose pusapvaliuose lydiniuose // LIM, 1997 metais. – V., 1998. – P. 440-441
Ivanauskas E. Jogailos monetų mįslės // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 9, p. 16
Ivanauskas E. Kabelių lobis // Panevėžio rytas. – 1993, rugs. 24, p. 4 Kabeliai (Panevėžio raj.). Lobis rastas 1914 m. (pagal Valstybės archeologijos komisijos duomenis).
Ivanauskas E. Kamanų apkalas su Žigimanto III Augusto portretu // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2(11/12), p. 50. Kauno miesto radinys.
Ivanauskas E. Kapinynų ir gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai Vidurio ir Rytų Lietuvoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 452-455 Kriemalos ir Kulautuvos (Kauno raj.) kapinynai, Gėluvos (Raseinių raj.) kapinynas, Vaidžiuliškių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Ivanauskas E. Kauno uoste rastos monetos // Kultūros paminklai. – 1995, t. 2, p. 14-20
Ivanauskas E. Keletas pastabų apie Vladimiro Algirdaičio monetas // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987, geg. 6-7). – V., 1987. – P. 38-41
Ivanauskas E. Krikščioniškieji simboliai Jogailos ir Vytauto monetose // Apžvalga. – 1995, gruod. 22, p. 11
Ivanauskas E. Kulautuvos lobiai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 365 Kauno raj.
Ivanauskas E. Kulautuvos lobiai. – V., 1997. – 45 p. Sidabrinių lydinių ir papuošalų lobiai, Kauno raj.
Ivanauskas E. Lietuviški taleriai // Vakarinės naujienos. – 1989, bal. 7, p. 8-9
Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai: Paslėpti 1390-1865 metais. – V., 1995. – 340 p Rec.: Golabiewski Lannby M. // Svensk numismatisk tidiskrift. – 1996, Nr. 1, p. 21.  Tautavičius A. // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 298-302.
Ivanauskas E. Lietuvos valstybinių ženklų kilmė ir prasmė // Galvė (Trakai). – 1990, geg. 3, p. 2 Seniausieji Lietuvos monetų ženklai.
Ivanauskas E. Lydinių, sidabro papuošalų ir monetų nuolaužos Lietuvos pinigų apyvartoje // Kultūros paminklai. – 1996, t. 3, p. 32-39
Ivanauskas E. Mena Mykolo Radvilos Juodojo mirtį // Vilniaus balsas. – 1990, birž. 25, p. 4 Apie 1565 m. trigrašius.
Ivanauskas E. Monetų lobiai Panevėžio apylinkėse // Panevėžio rytas. – 1993, gruod. 17, p. 4 Apie Ėriškių, Molainių ir Vilkelių lobius.
Ivanauskas E. Niunbergo ir Prancūzijos skaičiavimo žetonai Lietuvoje // Muziejai ir paminklai. – 1991, sąs. 9, p. 44-49 Kauno, Šventosios, Seredžiaus radiniai.
Ivanauskas E. Numizmatikos naujienos: Kas vaizduojama ant labai retai aptinkamos Teodoro Karijotaičio monetos? Ar monetos su liūtu yra lietuviškos // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 49-50
Ivanauskas E. Piniginių apkalai su liūtais // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 7
Ivanauskas E. Pirmosios Jogailos monetos // Istorija. – 1988, t. 29, p. 3-10
Ivanauskas E. Pirmosios lietuviškos monetos jubiliejus // Lietuvos rytas. – 1997, vas. 4, p. 50 Apie 1547 m. dukatą.
Ivanauskas E. Pirmosios Lietuvos monetos // Lenino keliu (Utena). – 1988, kovo 26
Ivanauskas E. Podolės kunigaikščio Teodoro Karijotaičio moneta // Voruta. – 1993, Nr. 25/26, p. 11 Iš Sosnicos (Ukraina) lobio.
Ivanauskas E. Prancūzijos monetų radiniai Lietuvoje // Voruta. – 1992, Nr. 40, p. 3
Ivanauskas E. Rinkime žinias apie monetų radinius // Mūsų kraštas. – 1992, sąs. 1, p. 157
Ivanauskas E. Saksonijos kunigaikštysčių monetų apyvarta Lietuvoje // Voruta. – 1992, Nr. 25/26, p. 8
Ivanauskas E. Segė su dievo Odino simboliu // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 43 X-XI a. segė iš Kulautuvos (Kauno raj.).
Ivanauskas E. Sena lietuviška moneta // Tiesa. – 1988, birž. 15, p. 4 Žemutinės pilies radinys.
Ivanauskas E. Seredžiaus numizmatinė medžiaga (XVI-XIX a. pradžia) // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 60-62
Ivanauskas E. Skirgailos moneta // Voruta. – 1993, Nr. 19, p. 2 Iš Sosnicos (Ukraina) lobio.
Ivanauskas E. Švedijos monetų radiniai Lietuvoje // Voruta. – 1991, Nr. 20, p. 3
Ivanauskas E. Vasarą Vilkijos praeities lobyne // Tėviškės žinios (Kaunas). – 1991, rugs. 28
Ivanauskas E. Verkių lobis // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 197-201
Ivanauskas E. Viduramžių dvarviečių žvalgomieji tyrinėjimai 1994 m. // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 201-204 Daugų ir Pasimnių (Alytaus raj.), Kurklelių (Anykščių raj.), Skemų (Rokiškio raj.) ir Vyžuonų (Utenos raj.) dvarvietės.
Ivanauskas E. Vietoj monetos... vielos // Tiesa. – 1988, rugpj. 3, p. 4 Šulaičių (Kėdainių raj.) ir Gėluvos (Raseinių raj.) radiniai.
Ivanauskas E. Vilkijos senamiesčio pietinės dalies tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 22-24
Ivanauskas E. XV a. II pusės piniginių reformų Lietuvoje datavimo klausimu // 1967-1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987 rugsėjis). – V., 1987. – P. 61-63
Ivanauskas E. Zoviškių dvarvietės tyrinėjimai // Lietuvos aidas. – 1994, rugpj. 26, p. 11 Zoviškiai (Anykščių raj.).
Ivanauskas E. Zoviškių senovės gyvenvietės (Anykščių raj.) kasinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 199-200 Dvarvietė.
Ivanauskas E., Balčius M. Danijos monetų radiniai Lietuvoje // Voruta. – 1994, Nr. 20, p. 9 Pribitkos (Plungės raj.) kape Nr. 28 – XV a. pirmos pusės moneta.
Ivanauskas E., Balčius M. Die Münzen und Barren des Großfürstentum in Litauen von 1387-1455 // Münstersche Numismatische Zeitung. – 1993, Nr. 2, p. 1-5; 1994, Nr. 2, p. 8-12; 1995, Nr. 1, p. 1-5; Nr. 2, p. 1-4; 1996, Nr. 1, p. 1-5; 1997, Nr. 1, p. 1-5; Nr. 3, p. 1-6
Ivanauskas E., Balčius M. Kazimiero lietuviškos monetos // Voruta. – 1993, Nr. 27/28, p. 10 ir 16
Ivanauskas E., Balčius M. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lydiniai ir monetos nuo 1387 iki 1495 metų. – V., 1994. – 111 p. Rec.: Galabiewski Lannby M. // Svensk numismatisk tidskrift. – 1994, Nr. 7, p. 5.     Zabiela G. // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 215-218.
Ivanauskas E., Balčius M. Pirmosios Vytauto monetos // Voruta. – 1993, Nr. 4, p. 4-5
Ivanauskas E., Balčius M. Vytauto monetos 1413-1430 metais // Voruta. – 1993, Nr. 36, p. 5
Ivanauskas E., Kuncevičius A. Livländische mųntstompler fundet in den nedre borg i Vilnius // Nordisk Numismatik Unions medlemsblad (Kųbenhavn). – 1991, Nr. 4, p. 62-68 Vilniaus pilis
Ivanauskas E., Kuncevičius A. Monetų spaudai Žemutinėje pilyje // Tiesa. – 1989, geg. 28, p. 3 Vilniaus pilis
Ivanauskas E., Ribokas D. Tauragniškio lobio paslaptys // Utenis (Utena). – 1989, rugpj. 17, p. 3 Apie 1987 m. rastą lobį.
Ivanauskas E., Strazdas A. Nauji archeologiniai duomenys apie Sūduvos Panemunę // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 3 Paminklai tarp Kriūkų ir Dievogalos.
Ivancius A. Prieš tūkstančius metų // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1994, vas. 26, kovo 5, 12, 19
Ivanowska G. Badania grodziska we wsi Jegliniec gm. Szypliszky, woj. Suwalskie, przeprowodzone w latach 1984-1986 // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 17, p. 377-384
Ivanowska G. Prace wykopaliskowe na grodzisku wczesnośredniowiecznym w Jeglińcu w latach 1984-1986 // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1990, Nr. 1/4, p. 113-132
Ivinskis Z.  Dėl mūsų paminklų saugojimo ir chronologijos. Paruoškime Lietuvą turistams // XX amžius. – 1936, spal. 5, p. 3 Nepritaria, jog Raudonės ir kitos pilys statytos XIV-XV a.
Ivinskis Z. Aisčių tautų likimas istorijoje // Ateitis. – 1928, Nr. 10
Ivinskis Z. Didžioji 1336 m. tragedija Pilėnuose // Trimitas. – 1939, Nr. 50, p. 1216-1218 Punios ir Pyplių (Kauno raj.) piliakalniai; Pilėnų vietos klausimas.
Ivinskis Z. Durbės kautynės 1260 m. ir jų politinis vaidmuo. – K., 1938. – 114 p Apie Jurbarko (buv. Georgenburgo) istoriją.
Ivinskis Z. Dvasininkai senovės lietuvių religijoje // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1939. – T. 7, skilt. 286-287.
Ivinskis Z. Dvasininkai senovės lietuvių religijoje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1955. – T. 5, p. 286-287
Ivinskis Z. Gediminas ir kryžiuočių planai nukariauti Lietuvai // Trimitas. – 1940, Nr. 3, p. 51-53 Bajerburgas (netoli Veliuonos).
Ivinskis Z. Gedimino pilis // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1941. – T. 9, skilt. 1139-1140 Buvusi Pagraudės žemėje (Šilalės raj.).
Ivinskis Z. Ikišioliniai lietuvių kultūros istorijos tyrinėjimai // Aidai (Brooklyn). – 1960, Nr. 1, p. 22-30
Ivinskis Z. Jonas Basanavičius // Soter. – 1927, Nr. 2, p. 157-158 Apie jo darbus senovės lietuvių religijos klausimais.
Ivinskis Z. Kur yra Vytauto D. grabas ir palaikai? // Židinys. – 1935, Nr. 5/6, p. 562-565 Vytauto kapo klausimas.
Ivinskis Z. Lietuvių kultūros problemos // Aidai (Schwäbisch Gmünd). – 1949, Nr. 22, p. 16-23
Ivinskis Z. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. – Roma, 1978. –  Tas pat Vilniuje, 1991 m. P. 92-148 – Lietuvos proistorė ir lietuviai iki valstybės pradžios (proistorė su M. Gimbutienės pastabomis).
Ivinskis Z. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. –V., 1991. – 430 p. – Perspausdintas 1978 m. Romoje išleistas darbas su E. Gudavičiaus straipsniu apie Z. Ivinskį ir komentarais (p. 411-428 P. 92-148 – “Lietuvos proistorė ir lietuviai iki valstybės pradžios”. (Skyrelis su M. Gimbutienės pastabomis).
Ivinskis Z. Lietuvos proistorė ir pirmosios žinios apie lietuvius / su M. Gimbutienės koment. // Tarybinė mokykla. – 1989, Nr. 4, p. 33-39; Nr. 5, p. 40-45. – Tęs.: Tautinė mokykla. –  Nr. 6, p. 32-37. – Perspausdinta iš: Ivinskis Z. Rinktiniai raštai. – Roma, 1986. – T. 2. Nr. 6, p. 32-37 apie senąjį tikėjimą.
Ivinskis Z. Medžių kultas lietuvių religijoje // Soter. – 1938, Nr. 2, p. 141-176; 1939. Nr. 1. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 334-357
Ivinskis Z. Medžių kultas lietuvių religijoje // Soter. – 1939, Nr. 1, p. 113-144. Tęsinys iš 1938 m., Nr. 2
Ivinskis Z. Mūsų kultūros reikalai viduje ir užsienyje // XX amžius. – 1938, rugpj. 22, p. 3 Paminklų apsauga.
Ivinskis Z. Narbutt Theodor // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 16-17.
Ivinskis Z. Nauji dalykai iš lietuvių tautos priešistorinių laikų // Židinys. – 1927, Nr. 9, p.159-160 Apie P. Tarasenkos straipsnį “Karde”, 1927, Nr. 19.
Ivinskis Z. Nemunas kovų ir kraujo upė: 1. Kryžiuočių pilys ant Nemuno ir Kaune; 2. Ties Nevėžio žiotimis Kęstutis buvo pastatęs Naująjį Kauną; 3. Pyplių piliakalnio paslaptys; 4. Ekskursantai Zapyškyje; 5. Garlaiviu nuo Pyplių iki Seredžiaus; 6. Ak čina, čina, kaip Seredžius mus kankina; 7. Istorikai Veliuonos apylinkėje // XX amžius. – 1939, birž. 14, 15, 18-21, 23 Nemuno pakrančių pilys ir piliakalniai tarp Kauno ir Veliuonos (Marienverderis, Ritersverderis, Pyplių piliakalnis, Seredžiaus piliakalnis – Pieštvės pilis, Veliuona, Bajerburgas).
Ivinskis Z. Pilėnai ir Margis prieš 600 metų // Kardas. – 1936, Nr. 23, p. 614-617 Pilėnų vietos aiškinimas.
Ivinskis Z. Prof. dr. Balodis mūsų universiteto garbės daktaras / Z. Iv. // XX amžius. – 1939, bal. 22, p. 5
Ivinskis Z. Senasis lietuvių tikėjimas // Kūryba. – 1944, Nr. 3, p. 171-181
Ivinskis Z. Senosios lietuvių kultūros problemos // Naujoji romuva. – 1935, Nr. 3/4, p. 93-99
Ivinskis Z. Senovės lietuvių religijos bibliografija // Soter. – 1935, Nr. 2, p. 133-161; 1936, Nr. 1, p. 55-96; Nr. 2, p. 54-94; 1937, Nr. 1, p. 78-98; Nr. 2, p. 73-106; Atsp.: – K., 1938. – 156 p. – Tas pat: Ivinskis Z. Rinktiniai raštai. – Roma, 1986. – T. 2, p. 471-630 Rec.: J.B. // Akademikas. – 1938. Nr. 7, 3 (virš.) p.
Ivinskis Z. Senovės lietuvių tikėjimas ir kultūra // Ivinskis Z. Rinktiniai raštai. – Roma, 1986. – T. 2, p. 327-469, senosios lietuvių religijos bibliografija p. 471-630
Ivinskis Z. Senovės lietuvių tikėjimas ir kultūra // Mokykla. – 1992, Nr. 1, p. 30-34; Nr. 2, p. 28-29
Ivinskis Z. Trakų Galvės ežero salos pilis // Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus metraštis. – 1941. – T. 1, p. 135-198 Trakų salos pilis. Rec.: Naujas prof. Ivinskio veikalas / J.V. // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 13, p. 3. 
Ivinskis Z. Turizmas ir istorija // Tarybų Lietuva. – 1941, geg. 25 Apie Nemuno pakrančių pilis.
Įvyko Raudonės pilies varžytinės / B. // Lietuvos žinios. –1933, lapkr. 3, p. 6.
Ivoncius A. Džiugas // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, gruod. 4, p. 3 Padavimai apie Džiugo piliakalnį.
Ivoncius A. Milžinų supilti kalnai // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1994, spal. 1, p. 3 Padavimai apie Šatriją, Džiugą.
IV-VIII amž. kapinės užtiktos Šiaulių mieste // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1939, Nr. 30, p. 1 Vilniaus ir Kudirkos gatvėse.
Iwanowska G. Prusowie. Rozkwit i upadek // Prusowie: Dzieje i kultura ludu Bałtyjskiego. – Gdańsk, 1997. – P. 31-44
Iwanowska G. Weresnośredniowieczna Jaćwiež // Archeologia Bałtyjska. – Olsztyn, 1991. – P. 86-99
IX археологический с’езд // Виленский вестник. – 1893, 4 авг. – 22 авг. (№ 166-182). Apie suvažiavimo eigą, sekcijas, pranešimus.
IX археологический с’езд // Московские ведомости. – 1893, № 210, 214-216, 218, 219, 221-225, 227-229.
Yčas J. Adalbert Bezzenberger // Tauta ir žodis. – 1924, kn. 2, p. 49-56.
Ylakiai. Apžiūrėjo alkos piliakalnį // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 20, p. 4 Erkšvos (Skuodo raj.) alkos kalnas.
Ylakiai. Iškasė akmens amžiaus senieną // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 17, p. 4. – Tas pat: “Lietuvos keleivyje” antr Gedrimų (Skuodo raj.) kaimo durpyne.
Ylakiai. Retas radinys // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 6, p. 4 Paluobės (Skuodo raj.) kaime, Luobės upelyje, rastas tauro ragas.
Ylevičius V. Žalojamas piliakalnis // Literatūra ir menas. – 1967, Nr. 43, p. 8 Išarta Kernavės piliakalnio pašlaitė.
Ypatingas užsispyrimas // Lietuvos žinios. – 1912, saus. 26 (vas. 8), p. 3.
Yra istorinių vietų. Kelmė // Vakarai (Klaipėda). – 1938, geg. 14, p. 4 Gaučiškės, Flerijoniškės, Šeduviškės (Kelmės raj) piliakalniai.
yriausybėje: Paminklotvarkos mokslinė taryba // Lietuvos aidas. – 1992, vas. 5, p. 7 Tarybos sudėtyje archeologai M. Michelbertas, V. Urbanavičius, V. Žulkus.
J. Puzino sukaktis // Keleivis (Boston). – 1970, spal. 7 J. Puzino 65 m. sukaktis
Jaanits L. Grewingk, Constantin // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 435
Jablońska A. Zapinki podkowiaste z emalją w Europie pólnocno-wschodniej w okresu wplywów rzymskich // Acta Baltico-Slavica (Warszawa). – 1992, t. 21, p. 115-165
Jablonskis I. Andulių-Kretingos senkapio radiniai // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 82-85
Jablonskis I. Ankštakių-Senkų kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 72-74 Kretingos raj.
Jablonskis I. Ar Imbarė buvo miestas // Švyturys (Kretinga). – 1968, liep. 4 Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnio gyvenvietė.
Jablonskis I. Atidžiau globokime kultūros paminklus // Švyturys (Kretinga). – 1975, birž. 24
Jablonskis I. Baublių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1977, rugs. 22
Jablonskis I. Budrių kaimas. – V., 1993. – 197 p. P. 8-12 – apie archeologinius paminklus Budrių kaime, Mosėdžio valsčiuje.
Jablonskis I. Dar apie dubenėtuosius akmenis Kretingos ir Skuodo rajonuose // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 128-136
Jablonskis I. Dar apie Padvarių pilkapius // Švyturys (Kretinga). – 1978, rugpj. 15, p. 4
Jablonskis I. Dubenėti akmenys Skuodo ir Kretingos rajonuose // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 109-117
Jablonskis I. Egliškių pilkapiai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 35-37 Kretingos raj.
Jablonskis I. Gelbėdami kultūros paminklus, žadiname tautos dvasingumą // Lietuvos paminklai. –1989, liep. 15, p. 8
Jablonskis I. Gelbėkime nuo arklo degintinius ir kitokius kapinynus // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 29 (Nr. 409), priedas, p. 3 “Akmenų užmetimai” (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Gilieji kokliai-puodynės valstiečių buityje // Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1981 ir 1982 metais. – V., 1983. – P. 49-50
Jablonskis I. Gintarų kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 74 Kretingos raj.
Jablonskis I. Igno Vaitkaus radinys // Švyturys (Kretinga). – 1967, gruod. 12 Egliškių (Kretingos raj.) kaime rastos trinamosios girnos.
Jablonskis I. Imbarė – sena gyvenvietė // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 346-347 Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnio gyvenvietė.
Jablonskis I. Iš Mosėdžio praeities // Mūsų žodis (Skuodas). – 1985, rugpj. 1, p. 3 Mosėdžio piliakalnis.
Jablonskis I. Iš nerašytos Kretingos istorijos // Švyturys (Kretinga). – 1986, lapkr. 4, p. 4 Apie Šlikių (Klaipėdos raj.) pilkapius ir Senkų-Ankštakių (Kretingos raj.) kapinyną.
Jablonskis I. Ką mena Gaidžio kalnelis // Švyturys (Kretinga). – 1971, saus. 30 Gyvenvietė ir kapinynas Žvainiuose, netoli Salantų.
Jablonskis I. Ką pasakoja Egliškių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1974, spal. 3
Jablonskis I. Kalno Grikštų kapinynas (Kretingos raj.) // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 78-79
Jablonskis I. Kartenos apylinkės paminklų tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 184-185 Kartenos kapinynas ir Gintarų piliakalnis-Vyšnių kalnas (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Kas atrasta Mosėdyje // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 3, p. 58 Piliakalnis (Skuodo raj.). 
Jablonskis I. Kašučių (Kretingos raj.) pilkapių tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 64-70
Jablonskis I. Keistieji akmenys // Švyturys (Kretinga). – 1967, spal. 12, p. 3-4
Jablonskis I. Kraštotyrininkų siekiai ir rūpesčiai // Švyturys (Kretinga). – 1970, spal. 6
Jablonskis I. Kraštotyros talkininkai // Švyturys (Kretinga). – 1971, saus. 5 Apie išaiškintus archeologinius paminklus.
Jablonskis I. Kretingiškių trobos mūsų eros pradžioje // Švyturys (Kretinga). – 1979, birž. 28, p. 3 Remiantis Egliškių gyvenvietės duomenimis.
Jablonskis I. Kretingos plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 74-76
Jablonskis I. Kur buvo Kretingos pilis // Kraštotyra. – V., 1975. – P. 177-182. – Tas pat: Švyturys (Kretinga). – 1975, rugs. 2, 9 Andulių (Kretingos raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Jablonskis I. Mažosios architektūros formos // Švyturys (Kretinga). – 1979, rugpj. 30, p. 3 Senosios religijos klausimai.
Jablonskis I. Mįslingosios akmenų krūsnys // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 1, p. 21-22 Kašučiai ir Padvariai (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Mosėdžio (Skuodo raj.) pilkapių kasinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 32-35
Jablonskis I. Mosėdžio piliakalnio žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 27-28
Jablonskis I. Mūsų eros pirmųjų amžių gyvenamųjų pastatų pėdsakai Kretingos rajone // Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1979 ir 1980 metais. – V., 1981. – P. 62-65 Padvarių ir Egliškių (Kretingos raj.) gyvenvietės.
Jablonskis I. Nauji duomenys Kretingos miesto istorijai // Švyturys (Kretinga). – 1983, rugs. 6, p. 3 Kretingos kapinynas.
Jablonskis I. Padavimas apie gražiąją salantiškių bajoraitę Imbarę // Lietuvos aidas. – 1940, vas. 28 – kovo 3 (Nr. 96, 98, 100, 102, 104), p. 3 Padavimas apie Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnį.
Jablonskis I. Padėjo vietovardis // Švyturys (Kretinga). – 1963, bal. 9 Kurmaičių (Kretingos raj.) piliakalnis.
Jablonskis I. Padvarių milžinkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1980, rugs. 11, p. 3
Jablonskis I. Padvarių pilkapiai (Kretingos raj) // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 46-48
Jablonskis I. Padvarių pilkapiai // Kraštotyra. – V., 1986. – Kn. 20, p. 92-94 Kretingos raj.
Jablonskis I. Padvarių pilkapius kasinėti užbaigus // Švyturys (Kretinga). – 1980, geg. 27, p. 3
Jablonskis I. Padvarių priešistorinės ugniavietės // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 1, p. 38 Akmenos (Kretingos raj.) upės pakrančių gyvenvietės.
Jablonskis I. Pasakoja Kašučių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1975, lapkr. 1, p. 3
Jablonskis I. Pasakoja Padvarių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1976, spal. 12
Jablonskis I. Paskutinis Egliškių pilkapis // Švyturys (Kretinga). – 1981, gruod. 1, p. 3
Jablonskis I. Pincetas ar segė // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 1, p. 35
Jablonskis I. Pirmasis eksponatas būsimajam Kretingos muziejui // Švyturys (Kretinga). – 1971, lapkr. 2 Dubenuotas akmuo.
Jablonskis I. Prabilo Egliškių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1969, rugpj. 21
Jablonskis I. Pradedančiam kraštotyrininkui – archeologijos mėgėjui // Paminklotyros pradmenys. – V., 1990. – P. 4-6
Jablonskis I. Priešistorinės užtvankos Daukšiuose // Mūsų žodis (Skuodas). – 1971, geg. 22
Jablonskis I. Priešistoriniai radiniai Darbos upelyje // Švyturys (Kretinga). – 1973, spal. 11 Kretingos rajone rastos vežimų ir rogių dalys.
Jablonskis I. Puotkalių piliakalnis laukia tyrinėtojų // Lietuvos aidas. – 1938, lapkr. 3 (Nr. 498), p. 7 Skuodo raj.
Jablonskis I. Radinys Pastauninko pakrantėje // Švyturys (Kretinga). – 1973, kovo 15 Kretingoje iškastas dubenuotas akmuo.
Jablonskis I. Seniausi mūsų rajono kaimai // Švyturys (Kretinga). – 1969, kovo 22, p. 3-4 Minimi ir archeologiniai paminklai.
Jablonskis I. Seniausias pilkapis // Švyturys (Kretinga). – 1981, saus. 6, p. 3 Egliškiai (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Seniausios sukamos girnos Kretingos rajone // Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1979 ir 1980 metais. – V., 1981. – P. 70-71 Iš Egliškių gyvenvietės.
Jablonskis I. Seniausios sukamosios girnos Kretingos rajone // Kraštotyra. – V., 1982. – Kn. 15, p. 90-91 Egliškiai (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Senosios Kartenos mįslė // Švyturys (Kretinga). – 1977, gruod. 6 Gintarų kapinynas ir Vyšnių kalnas.
Jablonskis I. Sūdėnų pilkapiai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 53-55 Kretingos raj.
Jablonskis I. Sūdėnų pilkapiai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 47-49 Kretingos raj.
Jablonskis I. Sūdėnų pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1982, rugs. 23, p. 3
Jablonskis I. Sūdėnų senkapį tyrinėti užbaigus // Švyturys (Kretinga). – 1986, geg. 24, p. 2, 4
Jablonskis I. Sūdėnų senkapio tyrinėjimas // Švyturys (Kretinga). – 1984, rugs. 13, p. 3
Jablonskis I. Šlikių pilkapiai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 49-50 Kretingos raj.
Jablonskis I. Tiriami Egliškių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1974, rugpj. 8
Jablonskis I. XIV-XV a. ratai ir rogės // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 3, p. 58 Auksūdžio (Kretingos raj.) radiniai.
Jablonskis I. Žemaičių kilmės klausimas // Švyturys (Kretinga). – 1991, rugs. 25, p. 3
Jablonskis I. Žemaičių trobos // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 1, p. 20-23 Egliškių (Kretingos raj.) ir Žvelsėnų (Klaipėdos raj.) gyvenvietės. 
Jablonskis I. Žemaitis prie jūros gyvena nuo amžių. Įdomūs V.D. Kultūros muziejaus kasinėjimai Kretingos apskrityje // Lietuvos aidas. – 1940, birž. 13 (Nr. 244), p. 9 Kurmaičiai (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Žmogus ir gamta seniau // Švyturys (Kretinga). – 1978, gruod. 2 Padvarių ir Egliškių gyvenvietės.
Jablonskis J. Devintas Rusijos archeologų kongresas / P.Vaidilas // Varpas. – 1893, Nr.9, p.135-138. – Tas pat: Jablonskis J. Rinktiniai raštai. – V., 1957. – T. 1, p. 13-22; – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 10 (2).
Jablonskis J. Devintas Rusijos archeologų kongresas // Jablonskis J. Rinktiniai raštai. – V., 1957. – T. 1, p. 13-22. – Perspausdinta iš “Varpo”, 1893, Nr. 9, p. 135-138
Jablonskis K. 1928 ir 1929 metų Lietuvos istorijos bibliografija // Praeitis (K.). –1930, t. 1, p. 383-395 P. 383-387 – “Praistorija”.
Jablonskis K. 1930 ir 1931 metų Lietuvos istorijos bibliografija // Praeitis (K.). – 1933, t. 2, p. 474-500 P. 483-485 – “Proistorija”.
Jablonskis K. Akmens kirvukai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 163-164
Jablonskis K. Antkaklė // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 770-771
Jablonskis K. Apyrankė // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 826-827
Jablonskis K. Apuolė // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 876-878
Jablonskis K. Ar Mažosios Lietuvos lietuviai auchtonai // Jablonskis K. Istorija ir jos šaltiniai. – V., 1979. – P. 131-139 Skalviai – lietuvių gentis.
Jablonskis K. Archeologija; Archeologijos komisija; Archeologiniai kasinėjimai // Lietuviškoji eciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 937-940
Jablonskis K. Auskarai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1934. – T. 2, skilt. 273-274
Jablonskytė R.  Pirminės kultūros ir dailės skyriaus ekspozicijos katalogas-vadovas.  – K., 1954. – 50 p
Jablonskytė R. Akmens amžiaus stovykla Skaruliuose // Vytauto Didžiojo Kultūro muziejaus metraštis. – K., 1941. T. 1, p. 1-18.
Jablonskytė R. Mezolitinė stovykla Puvočiuose // Lietuvos praeitis. – V., K., 1941. – T. 1, sąs. 2, p. 361-385 Varėnos raj.
Jablonskytė Rimutė // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1942. – T. 10, sąs. 3, skilt. 260.
Jablonskytė-Rimantienė R. Pirminė kultūra Lietuvoje (Ekspozicijos vadovas). – K., 1956. – 51 p
Jaceika P. Puodas pinigų // Lietuvos žinios. – 1927, birž. 22, p. 3 Sauginių (Biržų raj.) lobis.
Jackutė D. Plateliuose aptikti viduramžių pėdsakai // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1996, rugpj. 10, p. 6
Jaczynowski A. Pilkalnia Chwejdańska // Wisła (Warszawa). – 1905, t. 19, p. 99. Kvėdarnos-Padievaičio (Šilalės raj.) piliakalnis.
Jadżvingi // Encyklopedia powszechna. – Warszawa, 1900. – T. 7, p. 376. Jotvingiai.
Jagelevičius P. Kary, atmink Trakus / Varėnos dzūkas // Karys. – 1926, Nr. 37, p. 310-311 Trakų pilis.
Jagiełłowy zamek na wyspie odradza sie z ruin / J. // Głos Nadniemeński (Gardinas). – 1938, Nr. 31, p. 8 Trakų salos pilis.
Jagminas P. “Ruža” // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, liep. 6, p. 2 Tytuvėnų (Kelmės raj.) dvaro Šimšos miško pylimas.
Jagminas P. Akmenys – praeities liudininkai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1959, gruod. 26, p. 3
Jagminas P. Bažnytėlė ant akmens // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, liep. 17, p. 2 Akmenės (Raseinių raj.) kaimo kapinynas ir akmuo.
Jagminas P. Birutės piliakalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, birž. 5 Kubiliai (Kelmės raj.).
Jagminas P. Briedvaičio (Brydvaišio) piliakalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, birž. 25 Kelmės raj.
Jagminas P. Burniuko kalnas // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, spal. 30 Kuršių (Kelmės raj.) pilkapiai ir Šaukoto (Radviliškio raj.) kapinynas.
Jagminas P. Galminaičių piliakalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, rugpj. 14 Pašimšės (Kelmės raj.) kaimo Skambalo kalnas.
Jagminas P. Įdomūs archeologiniai radiniai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1959, birž. 20 Pabariukų pilkapių ir Gintvingio pakrantės pilkapių radiniai.
Jagminas P. Pagrįžuvio piliakalnis // Komunistinis rytojus (Kelmė). – 1958, birž. 22,p. 2-3 Kelmės raj.
Jagminas P. Piliakalnis – Raganų kalnas // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, birž. 8, p. 2 Galvydiškė (Kelmės raj.), Raganų pelkės vakarinėje pusėje.
Jagminas P. Sudrausti archeologinių paminklų naikintojus // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1959, spal. 28
Jagminas P. Šeduviškių piliakalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, liep. 16, p. 1 Kelmės raj.
Jagminas P. Visgailių piliakalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, birž. 29 Kelmės raj.
Jagminas P. Zbarkalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, liep. 20, p. 3 Johampolio (Kelmės raj.) dvaro kalva.
Jahresbericht der Altertumsgesellschaft Insterburg für das Vereinsjahr 1897 //  Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (Insterburg). –1898, sąs. 5, priedas, p. 1-13. P. 5-11 – G. Frölicho iškasti dirbiniai Andulių (Kretingos raj.) kapinyne.
Jahresbericht der Altertumsgesellschaft Insterburg für das Vereinsjahr 1900 // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (Insterburg). – 1901, sąs. 7, priedas, p. 3-14. P. 4 – dėl Romuvos vietos Nadruvoje; p. 9-10 – Rušpelkių (Klaipėdos a.) radiniai.
Jahresbericht der Altertumsgesellschaft Insterburg für das Vereinsjahre 1896 // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (Insterburg). – 1896, sąs. 4, priedas, p. 1-9. P. 6 E. Frölicho dovanoti dirbiniai iš Kuršių nerijos.
Jahresbericht der Altertumsgesellschaft Insterburg für das Vereinsjahre 1899  // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (Insterburg). –1900, sąs. 6, priedas, p. 1-16. P. 10 – 1899 m. E. Frölicho radiniai iš Kuršių nerijos; p. 11-12 – Andulių (Kretingos raj.); p. 12 – Rušpelkių (Klaipėdos raj.) radiniai.
Jahresbericht der Altertumsgesellschaft Insterburg. // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (Insterburg). – 1907, sąs. 10, p. 39-60. P. 47 – Rušpelkių (Klaipėdos raj.) radiniai, 1906 m. patekę į draugijos muziejų.
Jak ma wyglądac odnowione baszta Zamkowa / Przechodzien // Słowo. - 1928, gruod. 4, p. 3 Vilniaus pilis.
Jak zostaną uparządkowane ruiny zamku w Wilne. Wznowonie poszukiwań grobu Witolda // Gazeta codzienna. – 1940, kovo 8, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Jakie prace konserwatorskie będą wykonane  w roku biežącym // Słowo. – 1939, liep. 12, p. 7 Tas pat ir Trakų pilis.
Jakimowicz R.  Prawda o Górze Zamkowej w Grodnie // Marcholt (Warszawa). – 1938, sąs. 2, p. 196-214
Jakimowicz R. Kultura Polski wczesnohistorycznej (z powodu „Archeologji Polski” prof. Antoniewicza) // Przegląd Archeologiczny (Poznań). – 1929, sąs. 4, p. 139-162 Taip pat apie Žvirblių (Naujoji Vilnia) pilkapius.
Jakimowicz R. Okres wczesnohistoryczny // Prehistoria ziem polskich. – Kraków, 1948. – P.  361-428 P. 423-428 – apžvelgiami rytų Lietuvos pilkapiai, daugiau remiamasi Žvirbliais (Naujoje Vilnioje).
Jakimowicz R. Okres wczesnohistoryczny // Prehistoria ziem polskich. Encyklopedia Polski. – Kraków, 1939. – T. 4, p. 362-428, lent. 91-100. Sunaikintas tiražas perspaudintas 1948 m Apie Žvirblių (N. Vilnia) pilkapius.
Jakimowicz R. Praca N. Bauera o grzywnach srebrenych i charakter grywien znalezionych w Rybiszkach // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1934, t. 16, p. 35-53 Vilniaus-Ribiškių lobis.
Jakimowicz R. Sprawozdanie z dzialalności Państwowego Konserwatora zabytków przedhistorycznych okręgu Warszawskiego  za lata 1924-1926 // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1929, t. 10, p. 232-279 P. 243 – tyrimai Vilniaus vaivadijoje.
Jakimowicz R. Wykopaliska przedhistoryczne w Suwalszyznie // Z otchłani wieków (Poznań). – 1928, sąs. 3, p. 41-42; sąs. 4, p. 69 Prūdiškių (Suvalkų vaivadija) pilkapiai.
Jakobson F. Südostbaltikum. C. Nachchristliche Eisenzeit. 2. Litauen // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1929. – T. 13, p. 29-32
Jakobson F. Südostbaltikum. Nachchristliche Eisenzeit Litauens // Rallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1928. – T. 13, p. 29-32
Jakobsons F. Senlatviešu ienākšana Latvijā // Senatne (Rīga). – 1929, Nr. 1,  p. 2-10 Baltų apsigyvenimas Latvijoje pagal K. Būgą.
Jakštas A. Lietuvos senovė sąryšy su bendrosios kultūros istorija // Vairas. – 1924, Nr. 1, p. 12-13. Apie A. A. Spicyno paskaitą.
Jakštas J. Aukštaičiai – senosios Lietuvos centras // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 5/6, p. 271-276 Mano sostinę buvus Vorutoje arba Kernavėje.
Jakštas J. Baltija ir aisčiai 9-12 amžiuje // Mokslo dienos. – 1937, Nr. 6/7, p. 403-409
Jakštas J. Iš praeities į dabartį // Vairas. – 1932, Nr. 7/8 Skalvių ir nadruvių etninė priklausomybė.
Jakštas J. Prof. dr. Jonas Puzinas (1905.X.1 – 1978.IV.14) / J. J. // Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1978, t. 4, kn. 2(14), p. 170-171.
Jakštas J. Proistorinė Lietuva ir vakarai // Ateitis. – 1944, kovo 6 ir 7
Jakštas P. Kuršiai // Karys. – 1933, Nr. 10, p. 200;  Nr. 11, p. 222
Jakubonis A. Jotvingiai dar neišnyko. Jau IV-V amžiuje Lietuvos žemėse lankėsi “vaduotojai” // Sūduva (Marijampolė). – 1995, spal. 12, 14 Apie konferenciją Marijampolėje.
Jakubonis A. Kasinėjimai bei tyrinėjimai Vilniaus žemėje ir Vilniaus požemiuose // Sūduva (Marijampolė). – 1995, vas. 14 Vilniaus miestas
Jakubonis A. Pranoko visus lūkesčius: Meškučių piliakalnio tyrinėjimai // Sūduva (Marijampolė). – 1994, liep. 5
Jakutytė L. Dalijasi darbo patirtimi // Tarybinis studentas. – 1957, birž.  12 Vilniaus universiteto Archeologijos ir etnografijos katedros dešimtmečio minėjimas.
Janauskaitė D. Archeologiniai tyrinėjimai Baituose // Klaipėda. – 1997, liep. 22, p. 10
Janavičiūtė L. Įdomūs eksponatai // Komjaunimo tiesa. – 1955, gruod. 11 Valdomų (Šiaulių raj.) ir Papilės (Akmenės raj.) kapinynų radiniai.
Jančiauskas L. Lazdūnėnų piliakalnis / Liudas Šapas // Karys. – 1930, Nr. 32, p. 626 Šilutės raj.
Jančiauskas L. Pilaitė / Liudas Šapas // Karys. – 1930, Nr. 32, p. 626 Juodžių-Šeputaičių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Jančius R. Lobiai Palangos hipodrome // Tiesa. – 1988, liep. 20, p. 4 Apie tyrinėjamą gyvenvietę.
Jančys A. Raudondvario požemių paslaptys // Laikinoji sostinė. – 1998, lapkr. 5, p. 9
Janikas A. Trakų pilis // Tiesa.  – 1949, spal. 13
Jankauskaitė K. Deivių gretoje: Marija Gimbutienė // Ieva. – 1997, Nr. 5, p. 30-33 M. Gimbutienė
Jankauskaitė K. Dingusio pasaulio atminties deivė // Gimtasis kraštas. – 1996, Nr. 5, p. 14 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Jankauskaitė K. Marija Gimbutienė, dingusio pasaulio atmintis // Vilniaus tribūna. – 1994, Nr. 36-38
Jankauskaitė K. Mūsų deivė Marija // Dienovidis. – 1991, Nr. 20, p. 7 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Jankauskaitė-Petrikienė K. 900 m. pirmajai Lietuvos sostinei Kernavei // Rytų Lietuva (Ukmergė). – 1935, Nr. 22, p. 4
Jankauskaitė-Petrikienė K. Iš praeities tavo sūnus … // Mūsų kraštas. – 1935, Nr. 15, p. 3A Kukovaičio giria ir Skerdimų laukas Dovydiškių (Ukmergės raj.) kaime.
Jankauskas A. Lietuvos TSR senamiesčių statybinė keramika // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 45-46. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 93-94)
Jankauskas A. O iš tikrųjų yra taip // Širvinta. – 1992, kovo 7 Dėl Kernavės senosios bažnyčios vietos tyrinėjimų.
Jankauskas A. Senųjų Kernavės bažnyčių vietos tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 24-28
Jankauskas A., Katalynas K., Luchtanas A., Misiukaitė-Luchtanienė D. Liudvikas Dzikas (1955.06.25-1991.08.16) // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 266-267
Jankauskas A., Luchtanas A. Senųjų Kernavės bažnyčių tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 138-140 Tyrimai Kernavėje
Jankauskas E. Klaipėdos požemių paslaptys // Lietuvos aidas. – 1998, spal. 31, p. 21. Klaipėdos pilis ir miestas
Jankauskas K. Gedimino kalno tyrinėjimas, Veliuona / K. Jan. // Vienybė lietuvninkų (Brooklyn). – 1912, Nr. 39, p. 2. 
Jankauskas K. Sidabrinių lankinių žieduotų segių gamybos technologija // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 217-221
Jankauskas K. Smulkusis papuošalų iš spalvotųjų metalų dekoras // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 151-168 Apie Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinyno dirbinius.
Jankauskas K. Vilniaus universiteto archeologų ir etnografų konferencija // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 218
Jankauskas P. Jaunieji praeities ieškotojai // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1967, rugpj. 12 Akmenskinės (Plungės raj.) kapinyno tyrinėjimai.
Jankauskas R. 1988 ir 1989 metų archeologinių kasinėjimų kaulinės medžiagos rekonstrukcinė somatologija ir paleopatologija // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 245-247
Jankauskas R. 1993-1995 m. kai kurių archeologinių kasinėjimų antropologinių ir paleopatologinių tyrimų duomenys // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 397-403 Kernavės, Berčiūnų, Kalniškių, Marvelės, Gudiškių, Noriūnų, Ruklių kapinynų medžiaga.
Jankauskas R. Alytaus senkapio tyrinėjimai // Literatūra ir menas. – 1985, Nr. 44, p. 16
Jankauskas R. Degintinių kapų iš Kernavės Pajautos slėnio antropologinė analizė // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 39-40
Jankauskas R. Investigation of human skeletal remains from archaeological investigations – it’s possibilities and limits // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 18
Jankauskas R. Kai kurių Lietuvos praeities populiacijų biosocialinės diferencijacijos rodikliai // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 447-471 Plinkaigalio (Kėdainių raj.), Obelių (Ukmergės raj.) ir Gėluvos (Raseinių raj.) kapinynų medžiaga.
Jankauskas R. Ligų pėdsakai Plinkaigalio žmonių kauluose // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 153-155
Jankauskas R. Paleopataloginiai tyrinėjimai // Lietuvos archeologija. – 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 103-108
Jankauskas R. Paleopathological evidences of tuberculosis in Lithuania // Humanbiologie (Budapest). – 1989, Nr. 19, p. 65-68 Alytaus, Arglaičių, Diktarų ir Plinkaigalio kapinynų medžiaga.
Jankauskas R. Plinkaigalio kapinyno osteometrija ir paleopatologija // Lietuvos archeologija. – 1993, T. 10, p. 197-208 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Jankauskas R. Senkapis prabilo... // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1985, liep. 13, p. 3 Alytaus kapinynas.
Jankauskas R. Senojo ir viduriniojo geležies amžiaus šiaurinio Sūduvos paribio antropologija: (Marvelės senkapio duomenimis) // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 22-23
Jankauskas R. Traumatic lesions in human osteological remains from Neolithic Lithuania // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 12-19
Jankauskas R. Vėlyvųjų viduramžių Alytaus antropologija: (XIV-XVII a. senkapio duomenimis) // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 34-46
Jankauskas R. Vinkšninių XV-XVII a. kapinyno rekonstrukcinė somatologija ir paleopatalogija // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 215-217 Alytaus raj.
Jankauskas R. XIV-XVII a. Alytaus gyventojų paleodemografija (preliminariniai duomenys) // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 127-129
Jankauskas R. Žemaitijos gyventojų ligos I-II tūkstantmetyje (po Kr.) // Žemaičių praeitis. – V., 1993. – T. 2, p. 58-63 Pagrybio (Šilalės raj.), Šaukėnų (Tauragės raj.), Pribitkos (Plungės raj.), Pumpurų (Mažeikių raj.) kapinynų medžiaga.
Jankauskas R. Žmonijos kančių metraštininkės / Kalbėjosi R. Barauskaitė // Lietuvos sveikata. – 1998, Nr. 39, p. 13.
Jankauskas R., Barkus A. 1990-1992 metų archeologinių kasinėjimų kaulinės medžiagos rekonstrukcijė somatologija ir paleopatologija // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 309-320 Kalniškių (Raseinių raj.), Marvelės (Kaunas), Kernavės (Širvintų raj.), Klovinių ir Ruklių (Utenos raj.) kapinynų medžiaga.
Jankauskas R., Barkus A. Marvelės senkapio (I-VII m.e.a.) antropologija (1991-1992 m. medžiaga) // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 79-85
Jankauskas R., Barkus A. Senojo ir viduriniojo geležies amžiaus šiaurinio Sūduvos paribio antropologija Marvelės senkapio duomenimis // Liaudies kultūra. – 1996, Nr. 3, p. 9-12 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Jankauskas R., Barkus A., Česnys G. Pastarųjų metų antropologiniai radiniai šiaurės rytų Lietuvoje (Kernavės ir Ruklių senkapiai) // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 135-137 Rukliai (Utenos raj.).
Jankauskas R., Butrimas A. Changes of population biological status during the Indo-Europeanization in Lithuania // The Indo-Europeanization in Northern Europe. – Washington, 1996. – P. 306-322
Jankauskas R., Česnys G. Kaukolės skliauto chirurginės intervencijos Lietuvoje // Sveikatos apsauga. – 1984, Nr. 8, p. 35-39
Jankauskas R., Urbanavičius A. Paleodemography and population biology studies relating to the Marvele burial ground (2nd-7th centuries AD) // Acta biologica Szegedziensis. – 1997, t. 42, p. 67-73
Jankauskas R., Urbanavičius A. Preliminarūs 1996 – 1997 metų archeologinių kasinėjimų antropologinės medžiagos tyrimo rezultatai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 529-537
Jankauskas V. Karo muziejaus steigėjas // Pasaulis. – 1991, Nr. 18, p. 42-46 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Jankauskas V. Užmaršumas // Respublika. – 1990, vas. 27, p. 3 Nepaminėtas V. Nagevičius.
Jankevičienė A. Kaip formavosi senųjų mūsų krašto pilių stilius // Statyba ir architektūra. – 1975, Nr. 8, p. 30-32
Jankevičienė A. Liškiavos pilies liekanos // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 249-250
Jankevičienė A. Muziejus atšventė jubiliejų // Muziejai ir paminklai. – 1987, sąs. 8, p. 19-27 P. 19-21 – apie Istorijos ir etnografijos muziejaus Vilniuje archeologijos ir numizmatikos skyrių veiklą 1980-1984 m.
Jankevičienė A. Oginskių rūmų ir pagalbinio pastato liekanos [Trakuose] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 77.
Jankevičienė A. Pabarių pilkapiai // MADA. – 1961, t. 1, p. 37-48 Pabarė (Šalčininkų raj.).
Jankevičienė A. Pilies liekanos Pilies g., Nemuno ir Neries santakoje // Kauno architektūra. –V., 1991. – P. 213-216. – Aut. nurodytas knygos turinyje
Jankevičienė A. Počkaluvkos pilkapiai // MADA. – 1958, t. 2, p. 37-50 Pučkalaukis (Vilniaus raj.).
Jankevičienė A., Gudavičius E. Trakų salos pilis // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 59-61
Jankovskis A. Lavoriškės amžių glūdumoje // Draugystė (V.). – 1964, gruod. 3, p. 3 Lavoriškės (Vilniaus raj.).
Jankowski A. “Czcijmy przeszłośc w imie przyszłości” // Czerwony sztandar. – 1967, bal. 22 Lavoriškių (Vilniaus raj.) paminklai.
Jankowski A. Na prowincji giną zabytki historyczne // Słowo. – 1939, saus. 22, p. 12 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Jankuhn H. Die Bevölkerug Ostpreussens in der beiden ersten Jahrhunderten unserer Zeitrechnung // Ostdeutsche Monatshefte. – 1932/1933, t. 12, p. 729-733. Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, įrašas Nr. 399
Jankuhn H. Eine Spiralscheibenkopfnadel aus der Gegend von Tilsit // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1931, t. 22, p. 192-196
Jankuhn H. Gürtelgarnituren der älteren römischen Kaiserzeit im Samland // Prussia (Königsberg). – 1933, t. 30, d. 1, p. 166-201
Jankuhn H. Zur  Besiedlung des Samlandes in der älteren römischen Kaiserzeit // Prussia (Königsberg). – 1933, t. 30, d. 1, p. 202-220
Jankuhn H. Zur räumlichen Gliederung der älteren Kaiserzeit in Ostpreussen // Archeologia Geographica (Bonn). – 1951, t. 1, sąs. 4, p. 53-64
Jankūnas P. Užkalnių senkapis // Tėvynė (Panevėžys). – 1986, liep. 1, p. 3
Jankus A. Ar pakelsime Apuolės piliakalnio garbę? // Mūsų žodis (Skuodas). – 1993, rugpj. 7, p. 3
Jankus J. Jonas Puzinas apie save ir kitus. Juostelėn įkalbėtas pokalbis // Aidai (Brooklyn). – 1979, Nr. 4, p. 141-146; Nr. 5, p. 206-211 J. Puzino mirties metinės
Jankuvienė R., Lititauskas A. Per Šiaulių gimtadienį duona kepta ant akmens // Respublika. – 1997, rugs. 23, p. 7 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Janowicz L. Powieśc o Ludwiku Krzywickim, autorze “Žmudzi starożytnej” // Czerwony sztandar. – 1977, rugpj. 27
Janse O. R. Ein in Litauen gefundene Bronzekelt von sog. Mälartyp // Forwännen (Stockholm). – 1929, sąs. 3, p. 176 Vaškai (Pasvalio raj.).
Jansen H. Mittelalterliche Berichte vom Totenbrauch der Balten // Prussia (Königsberg). – 1939, t. 33, p. 192-200 XIII-XVII a. rašytinės žinios.
Janulaitis A. Ten, kur senas Lietuvos atgarsis sužadino ir naują Lietuvos viltį įžiebė // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 2, p. 10 Salduvė (Šiauliai).
Janulytė E. Po žemėm palaidota praeitis // Sidabrė (Joniškis). – 1990, liep. 24, p. 1 Apie tyrinėjimus Sidabrėje.
Januševičius J. Gizeviaus sukaktuvės // Rytas. – 1931, vas. 27, p. 7
Januševičius P. Kaip pas mus žiūri žmonės ant senobės liekanų // Nedėldienio skaityms. – 1906, saus. 8 (Nr. 4), p. 6; vas. 14 (Nr. 9), p. 2.
Janušytė A. Senkapis // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1977, birž. 30 Kuosėnų kapinynas.
Janušytė V. Bartkūnų piliakalnis // Kregždutė. – 1934, Nr. 6, p. 93-94 Ukmergės raj.
Januška J. Sutvarkykime istorines vietas // Rytas. – 1930, bal. 22, p. 5 Raudonės (Jurbarko raj.) pilis.
Januškevičius J. Rambyno kalnas legendų ir prietarų židinys // Rytas. – 1933, spal. 24, p. 2
Januškevičius P. Iš Kauno praeities / I. P.Gab-ys. // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 24, p. 325-326.  Kauno pilis.
Janušonis S. 1535-1536 metų lietuviški grašiai // LIM, 1987 metai. – V., 1988. – P. 80-108
Janušonis S. 1660-1661 m. lietuviški šilingai // Vilniaus Valstybinio universiteto mokslinės bibliotekos metraštis. – V., 1972. – P. 158-192
Janušonis S. Pragos grašis Lietuvos piniginėje apyvartoje XIV-XVI amžiais // Spalio revoliucija ir visuomeniniai mokslai Lietuvoje. – V., 1967. – P. 206-209
Jarocki S. W obronie zabytków przeszlości // Kurjer Wileński. – 1911, liep. 22 (rugpj. 4).
Jarockis R. Archaeology and areal photography in Lithuania // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 30.
Jarockis R. Archeologija ir aerofotografija // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 25
Jarockis R. Archeologų konferencija Šiauliuose // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 213 1993 m. vas.10 d. įvykusi konferencija “Miestas ir archeologijos paminklai”.
Jarockis R. Bubių piliakalnio ir papėdės gyvenvietės 1993 m. žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 47-49
Jarockis R. Bubių piliakalnis – Dubysos pilis // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 14-16 Bubiai (Šiaulių raj.).
Jarockis R. Kaulinių-raginių dirbinių gamyba Kernavėje XIII-XIV a. // Lietuvos archeologija (V.). – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 168-182
Jarockis R. Lithuanian archaeology in the past and present // Archaeologia Baltica. – V., 1998. T. 3, p. 37-41
Jarockis R. Lithuanian archaeology in the past and present // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 7
Jarockis R. Luponių piliakalnio papėdės gyvenvietės 1997 metų tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 74-77. Luponiai (Šiaulių raj.).
Jarockis R. Raktuvės piliakalnio Žagarėje papėdės gyvenvietės 1996-1997 metų tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 72-74
Jarockis R. Ramulėnų piliakalnio (Radviliškio raj.) 1994 m. archeologiniai tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 44
Jarockis R. Spitrėnų piliakalnio 1997 metų tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 70-72. Spitrėnai (Utenos raj.).
Jarockis R. Šiaurės vakarų Lietuvos piliakalnių ir jų papėdžių gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 66-70 P. 66-67 – Žvelgaitis (Žagarėje), p. 67-68 – Eketės (Klaipėdos raj.) piliakalnis, p. 68-70 – Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Jarockis R. Šinkūnų piliakalnio 1992 m. tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 45-46 Ukmergės raj.
Jarockis R. Šinkūnų piliakalnio liekanų tyrinėjimai 1990-1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 49-51 Ukmergės raj.
Jarockis R. XIII-XIV amžių Kernavės kauliniai-raginiai dirbiniai // Lituanistica. – 1996, Nr. 4, p. 11-24 Kernavė
Jaroszewicz J. Obraz Litwy pod względem jej cywilizacyi, od czasów najdawniejszych do końca wieku XVIII. Litwa pogańska. –Wilno, 1844. – D. 1. – 240 p. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 125–140. P. 177–199 apie senovės lietuvių religiją, šventyklas.
Jaroszewicz J. Zarysy z czasow pogańskich Litwy. Mieszkania, wsi, grody, miasta i zaludnienia kraju // Pismo zbiorowe Wileńskie na rok 1859. – Wilno, 1859. – P. 83-115. Pateikiamas 77 pilių (piliakalnių) sąrašas.
Jaroszewicz-Kleindienst B. W kręgu bohemistycznych zainteresowań Adama Honorego Kirkora // Pamiętnik Słowiański (Warszawa). – 1975, t. 25, p. 145-157 Taip pat apie A. H. Kirkoro veiklą Vilniuje.
Jaroševičius A. Apie lietuvių dailę / A. Jaroševiče // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 15, p. 200-201. Dėl Trakų pilies apsaugos.
Jaroševičius J. Religija / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 124-125, 505-509 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 125-140. – Versta iš: Jaroszewicz J. Obraz Litwy pod względem jej cywilizacyj, od czasów najdawniejszych do końca wieku XVIII. Litwa pogańska. – Wilno, 1844. – P. 177-199.
Jasaitienė I. Pirmoji užsienio ekspedicija Plateliuose // Plungė. – 1995, liep. 21, p. 1, 3 Platelių ežerą tiria lenkų archeologai.
Jasas R. Kas buvo jotvingiai // Literatūra ir menas. – 1960, Nr. 11, p. 4
Jasas R. Lietuvių kilmė // Lietuvos TSR istorijos bruožai. – K., 1965. – P. 4-21
Jasas R. Rambyno kalnas // Lietuvos pionierius. – 1958, lapkr. 2
Jasas R. Švedų karių kapai // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 1, p. 33 Pilkapiuose buvę laidojama XVII-XVIII a.
Jaschinski-Ehlers K. Aus der Vorgeschichte des Memellandes // Elbing-Kreis. – 1972, sąs. 37, p. 5-20
Jasevičienė B., Semėnas V. Ornamentikos raida Rytų Lietuvoje // Žvaigždė (Švenčionys). – 1995, saus. 7, 11
Jasinskas E. Žalojamas senkapis // Artojas (Šilalė). – 1978, saus. 5, p. 3; vas. 4, p. 3. – vas. 4 antr.: Medžiagos pėdsakais. Košių kapinynas. 
Jasiulaitis A. Atgaivinkime piliakalnius? // Mūsų gamta. – 1988, Nr. 3, p. 22 Apie piliakalnių augaliją.
Jaskanis D. Bałtyjska prapremjerza w Sofii // Z otchłani wieków (Wrocław-Poznań). – 1979, Nr. 4, p. 307 Baltų archeologinės medžiagos iš Lenkijos muziejų paroda Sofijoje.
Jaskanis D. Cmentarzysko kurhanowe w miejscowości Krzywólka, pow. Suwałki  // Rocznik Białostocki. –  1963, t. 4, p. 279-308
Jaskanis D. Jacwież w nowych badaniach naukowych w Polsce // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991 (1989), t. 16, p. 145-156
Jaskanis D. Jaćwiež. Katalog. – Białystok, 1962. – 44 p.: iliustr., p. 13-44 Rec.: Szymański W. // Rocznik Białostocki. – 1964, t. 5, p. 376-377.
Jaskanis D. Jeszcze o Jadźwingach // Gazeta Białostocka. – 1960, rugs. 17 Aiškinama, kad jotvingiai gyveno tik iki Narevo.
Jaskanis D. Konferecija w sprawie badań nad okresem rzymskim na Suwalszczyźnie // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1957, t. 24, p. 154-156
Jaskanis D. Konferencija naukowa w Białymstoku w 20-lecie terenowych badań nad Jacwieżą // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1976, Nr. 2, p. 292-294
Jaskanis D. Materiały odkryte w 1934 r. na cmentarzysku kurhanowym w Zaswirzu rej. Swir w B.S.R.R. // Światowit (Warszawa). – 1962, t. 24, p. 457-483 Zasvyrio pilkapiai.
Jaskanis D. Pradzieje Białostoczyzny. – Warszawa, 1969. – 88 p., 64 p. iliustr
Jaskanis D. Prima fase dell’Alto Medioevo (VI-VIII secolo). Tarda fase dell’Alto Medioevo e inicio del Bosso Medioevo (IX-XV sec.) // I Balti. Alle origini dei Prussiani, degli Jatvinghi, dei Lituani e dei Lettoni. Dal V secolo a C. al XIV secolo. Palermo-Albergo dei Poveri 1 febbraio – 31 maggio 1992. – Firence: Cantini, 1992. – P. 39-57
Jaskanis D. Rezerwat archeologiczny w Szwajcarii / D. J. // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1973, Nr. 4, p. 282.
Jaskanis D. Siekiera brązowa z Błaskowizny, gm. Jeleniowo, woj. Suwalskie // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1976, t. 13, p. 471-472
Jaskanis D. Sympozium naukowe poświęcone kontaktom bałto-sławiańskim we wczesnym średniowieczu w Bialymstoku // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 7, p. 319-326
Jaskanis D. Vom Frühmittelalter bis zum Spätmittelalter (5.-14. Jh. n. Chr.). // Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slaven. – Freiburg i. Br., 1987. – P. 42-58
Jaskanis D. Wstępne wyniki badań osady z okresu rzymskiego przeprowadzonych w Osowej, pow. Suwalski, w 1971 r. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1974, t. 12, p. 421-427
Jaskanis D., Jaskanis J. Sudauisches Siedlungskomplex aus der spätromischen Periode und Volkerwanderungszeit in Osowa, Kreis Suwalki // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 109-150
Jaskanis D., Kaczyński M. Bałtowie – północny sąsiedzi Słowian: Wystawa ze zbiorów polskich muzeów. – Warszawa, 1981. – 44 p., 2 žml., 77 iliustr. – Tas pats leid. anglų k
Jaskanis D., Kaczyński M. Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slawen // Begleitheft zur Ausstellung. Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slawen. – Bregenz, 1991. – P. 19-43
Jaskanis D., Kaczyński M. Wystawa “Bałtowie – północni sąsiedzi słowian”: Koncepcje i realizacje // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 227-249
Jaskanis D., Okulicz J. Kultura zachodniobałtyjska // Póżny okres Łateński i okres rzymski. –Wrocław etc., 1981. – P. 216-248
Jaskanis J. “Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slaven”. Die Ausstellung und ihre Entstehungsgeschichte // Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slaven. – Freiburg i. Br., 1987. – P. 7-14
Jaskanis J. Badania archeologiczne w woj. Białostockim w latach 1945-1963 // Rocznik Białostocki. – 1965, t. 5, p. 97-125
Jaskanis J. Cmentarzyska zachodniobałtyjskie z okresu rzymskiego. Materiały do badań nad obrządkiem pogrzebowym // Materiały Starożytne i Wczesnośredniowieczne (Warszawa). – 1977, t. 4, p. 239-350
Jaskanis J. Cmentarzysko kurhanowe na stanowisku II w Korklinach, pow. Suwalski // Rocznik Białostocki. – 1970 (1968-1969), t. 9, p. 146-176
Jaskanis J. Dawni Bałtowie w nauce polskiej // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 91-108
Jaskanis J. Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slawen. Die Ausstelung und die Forschungsgeschichte // Begleitheft zur Ausstellung. Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slawen. – Bregenz, 1991. – P. 7-11
Jaskanis J. Human burials with horses in Prussia and Sudovia in the first millenium of our era // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 29-65
Jaskanis J. Jacwingowie dawni mieszkańcy Suwalszczyzny // Poznaj swój kraj (Warszawa). – 1962, Nr. 2, p. 8-9
Jaskanis J. Materialy z cmentarzyska kurhanowego na stanowisku I w Korklinach powiat Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1968, t. 8, p. 299-336
Jaskanis J. Materiały z kurhanów z drugiej połowy I tysiąclecia n.e. w Jemielistem i Wólce pow. Suwalski // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 7, p. 133-152
Jaskanis J. Naczynie kultury ceramiki kreskowanej odkryte w Białymstoku // Rocznik Białostocki. – 1971, t. 10, p. 378-379 Brūkšniuotosios keramikos radinys Bialystoke.
Jaskanis J. Nauka na tropach Jaćwiežy // Poznaj swój kraj (Warszawa). – 1967, Nr. 6, p. 6-7
Jaskanis J. Obrządek pogrzebowy zachodnik Bałtów u schyłku starożytności (I-V w.n.e.). – Wrocław, etc., 1974. – 296 p Rec.: Gąssowski J. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1976, t. 13, p. 525-528.
Jaskanis J. Odkrycie stanowiska archeologicznego w Malinowce, pow. Suwalski // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1974, t. 12, p. 418-421 Piliakalnis ir gyvenvietė.
Jaskanis J. Osada z wczesnego okresu želaza w miejscowości Osowa pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 152-153
Jaskanis J. Pochówki z końmi na cmentarzyskach protojaćwieskich z okresu rzymskiego i wędrowek ludów // Rocznik Białostocki. – 1968 (1967), t. 8, p. 77-109
Jaskanis J. Powojenne badania archeologiczne w Białostockiem // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1966, sąs. 1, p. 15-26
Jaskanis J. Sprączka brązowa z Szurpil, pow. Suwalski // Rocznik Białostocki. – 1970 (1968-1969), t. 9, p. 395-396 D formos sagtis.
Jaskanis J. Sprawozdania z badań w 1956 r. na cmentarzysku kurhanowym w miejscowości Osowa pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t.  25, p. 75-98
Jaskanis J. Wyniki badań cmentarzyska kurhanowego w wsi Osowa pow. Suwałki, w latach 1960-1961 // Rocznik Białostocki. – 1962, t. 3, p. 233-297
Jaskanis J. Wyniki badań przeprowadzonych na cmentarzysku kurhanowym w miejscowości Osowa pow. Suwałki, w latach 1958-1959 // Rocznik Białostocki. – 1961, t. 1, p. 131-191
Jaskanis J. Wprowadzenie // Starožytności Litwy. Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 5-12 Lietuvos archeologijos paroda Varšuvoje
Jaskanis J. Z badań Kompleksowej Ekspedycji Jacwieskiej // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1960, sąs. 2, p. 182-185
Jaskanis J. Z problematyki dotychczasowych badań archeologicznych nad Jaćwiežą w I tys. n.e. na obszarze górnego dorzecza Czarnej Hańczy // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1964, t. 1, p. 49-63
Jaskonis J. Iš ekspedicijos dienoraščio // Kalba Vilnius. – 1987, Nr. 35, p. 11 Eržvilko (Jurbarko raj.) piliakalnio niokojimas.
Jastrumskienė L. Užmaršties žemės nužeriamos // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1990, spal. 2
Jasukaitytė V. Prisimenant iškiliausią Lietuvos moterį // Respublika. – 1994, vas. 9, p. 15
Jašinskas P. Gerbkime senovę // Biržų žinios. – 1922, Nr. 8. Mini Meleišių, Vinkšninių, Parovėjos (Biržų raj.) senkapius.
Jatužienė L. Ekspozicija Kauno pilyje // Tarybinis mokytojas. – 1964, spal. 16
Jau kasinėjamas Impilties piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 25, p. 5
Jau pradėti archeologiniai kasinėjimai. Kasinėjamas įdomus II amž. po Kr. kapinynas Sargėnuose // Lietuvos aidas. – 1938, bal. 15 (Nr. 170), p. 3
Jau pradėti archeologiniai tyrinėjimai // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 1 (Nr. 200), p. 5 Paštuvos (Kauno raj.) kapinynas.
Jau pradėti archeologiniai tyrinėjimai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, bal. 17, p. 6 Sargėnai.
Jau priimami prašymai į senovės paminklų apsaugos kursus // Lietuvos žinios. – 1934, spal. 13, p. 9. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1934, spal. 18, p. 5
JAV lietuviai – Kultūros fondui / L.A. // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 49, p. 2. Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
JAV mirė Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktarė prof. Marija Gimbutienė // Mokslo Lietuva. – 1994, vas. 10, p. 3
Jażdżewski K. Pradzieje Europy środkowej. – Wrocław etc., 1981. – 711 p P. 311-312, 369-370, 449-451, 497-498, 557-561, 602-605, 628-630 – apie baltus.
Jażdżewski K. Włodzimierz Antoniewicz (1893-1973) // Prace i materiały Muzeum archeologicznego i etnograficznego w Lodzi. Seria archeologiczna. – 1976, Nr. 23, p. 345-350
Jaždžewski K.  Bałtyjskie elementy w kulturze słowiańskiej // Słownik starožytności słowianskich. – Wrocław, etc., 1961. – T. 1, p. 81-84
Jaždžewski K. Bałtowie (2) // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1961. – T. 1, p. 73-74
Jaždžewski K. Z problematyki początków Słowianszczyzny i Poski. – Lódz, 1968. – 130 p P. 29-35 – dėl baltų kilmės ir vėlyvo jų pasirodymo Pabaltijyje.
Jažomskis J. Atrasti senovės karių kapai // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 46, p. 12 Augmėnai (Radviliškio raj.).
Jegelevičius S. Archeologiniai radiniai Alytaus rajone // Kultūros barai. – 1970, Nr. 7, p. 74-75 Vabalių kaimo akmeniniai kirviai, akmenys su ženklais, Dubių pilkapiai (?).
Jelinskaitė M. Atrasti sau ir istorijai // Šiaulių naujienos. – 1992, rugpj. 26, p. 3 Lieporių (Šiauliai) kapinynas ir gyvenvietė
Jelinskaitė M. Saulėlydis ant Bubių piliakalnio // Šiaulių naujienos. – 1991, spal. 10, p. 3 Talka piliakalniui tvarkyti.
Jencius-Butautas V. Vilniaus Katedros bazilikos paslaptys // Voruta. – 1997, Nr. 9, p. 15 Dėl Vytauto palaikų likimo.
Jentsch A. Bericht über die Verwaltung des Ostpreussichen Provinzialmuseums der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft in den Jahren 1893-1895 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1896, t. 37, p. 61-80. P. 75-76 Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Jentsch A. Bericht über die Verwaltung des Prowinzial-Muzeums im Jahre 1892 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1893, t. 34, p. 61-75. P. 71-74 apie Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) kapinyną.
Jentsch A. Bericht über die Verwaltung und Vermehrung der Archeologischen Sammlungen der Provinzial-Muzeums in den Jahren 1890 und 1891 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1892, t. 33, p. 30-37. Minimi Kuršių nerijos radiniai.
Jentsch A. Über die in Ostpreussischen Provinzialmuseum auf bewahrten Gewichte der jüngsten heidnischen Zeit Preussens // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 278-289. Rec.: Kemke H. // Centralblatt für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (Jena). – 1900, sąs. 5, p. 300-301.
Jeszcze o górze Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1912, vas. 5 (18).
Jeszcze o wykopaliskach w Cielętniku / Tad. Č. // Słowo. – 1933, birž. 11.
Jėzdaičių raitelis // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 12, p. 2 Jazdaičių (Didviečių) kapinyno (Plungės raj.) radinys.
Jezukevičius V. Senovės liekanos / Sandžiulis // Aušra (Vilnius). – 1914, Nr. 25, p. 335-336. Raginama rinkti archeologinius radinius ir perduoti Lietuvių mokslo draugijai.
Jiezno apylinkėje, netoli Aukštadvario …: iš “Darbininkas” // Tautos praeitis (Chicago). – 1961, t. 1, kn. 3, p. 492-493. (1960, spal. 21) Apie Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnio ir gyvenvietės radinius.
Jocius P. Milžuvėnų piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1969, rugpj. 26 Pabalčių piliakalnis.
Jockus A. Amžiaus atradimas Vilniaus senamiestyje // Lietuvos aidas. – 1996, lapkr. 21, p. 1, 3 Židinys – šventykla (?) prie šv. Kazimiero bažnyčios.
Jodkowski J. Grodno wczesnośredniowieczne w świetle prac wykopaliskowych na królewskim Starym Zamku w Grodnie w latach 1932 i 1933 // Przęgląd Historyczno-wojskowy (Warszawa). – 1934, t. 7, p. 99-115
Jodkowski J. Nad Niemenem srodkowym w XI-XIII w. // Niemen (Grodno). – 1939, Nr. 1, p. 35-44 Diskusija su Z. Durczewskiu dėl Gardino pilies kultūrinių sluoksnių ir pastatų datavimo.
Jodkowski J. Poszukiwania archeologiczne w Bereżanach (pow. Augustowski) i Liszkowie (pow. Sejneński) // Światowit (Warszawa). – 1907, t. 8, p. 72-75. Akmens amžiaus ir feodalinės epochos radiniai.
Jodkowski J. Sztabki srebrene z Rybiszek pod Wilnem // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1931/1932, t. 14, p. 1-9 Vilniaus (Rybiškių) lobis.
Jodkowski J. Wawel nadniemański // Słowo. – 1933, rugpj. 2, p. 2 Gardino pilies kasinėjimai.
Jokantas K. Dijonizas Poška / K. Miškonis // Vilniaus žinios. – 1905, saus. 11 (24); saus.  21 (vas. 3).  Trumpai minimi jo kasinėjimai.
Jokubaitis M. Paaukoti ėriukai ir riterių turnyrai arba sugrįžus iš pralekiančių šimtmečių šventės // Kauno diena. – 1998, spal. 10, p. 30 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Jokubauskaitė-Lauciuvienė I. Kernavė: Žila Lietuvos senovė ir pamėgtoji studentų atostogų vieta // Lietuvos aidas. – 1995, rugpj. 19, p. 25 Kernavės paminklai
Jokubauskienė A. Kultūros paminklų apsaugos mėnuo // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1975, bal. 12 Rajono archeologiniai paminklai.
Jokubauskienė A. Saugokime kultūros paminklus // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1975, liep. 15
Jokubavičius A. Nikėlų senkapiai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 18, p. 5 Šilutės raj.
Jonaitis A. Saugokime liaudies kūrybos palikimą // Tiesa. – 1954, birž. 11 Trakų pusiasalio pilis.
Jonaitis M. “Tenžės kultūra” Kretingos rajone // Stalinietis (Kretinga). – 1957, birž. 22 Dimitravo, Jazdų, Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinynai.
Jonaitis M. Didysis Lietuvos garbintojas // Mūsų Vilnius. – 1936, Nr. 23, p. 387-388 Apie T. Narbutą.
Jonaitis M. Istorinių paminklų registracija // Šilutės tiesa. – 1949, rugpj. 19 Paminklų apsauga.
Jonaitis M. Saugokime istorinius paminklus // Šilutės tiesa. – 1949, gruod. 25 Paminklų apsauga.
Jonaitis M. Senovės lietuvių seitai arba amuletai // Akademikas. – 1936, Nr. 3, p. 64-65
Jonaitis M. Veliuonos ir Vytauto Didžiojo praeitis. – K., 1930. – 24 p
Jonaitytė B. Restauruojama Medininkų pilis // Draugystė (Vilnius). – 1979, liep. 21, p. 4
Jonas Puzinas – pirmas daktaras archeologas // Lietuvos aidas. –  1934, liep. 21, p. 8 1934.VII.5 suteiktas mokslinis laipsnis.
Jonas Puzinas – pirmas lietuvis dr-as archeologas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, rugpj. 1
Jonas Puzinas sulaukė 60 metų / Gr. Kr. // Sandara (Chicago). – 1965, spal. 15. Jono Puzino 60 m. sukaktis
Jonauskas S. Ar stovės koplyčia ant Alkos kalno? // Klaipėda. – 1996, saus. 23, p. 21 Erkšvos alkalnis (Skuodo raj.).
Jončys J. Vepriai // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 23, p. 12 Piliavietė (?), Ukmergės raj.
Jončys J. Veprių pilis // Karys. – 1930, Nr. 22, p. 439-440 Ukmergės raj.
Joninių laužas Apuolės piliakalnyje / St.Gčs. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, birž. 28, p. 4.
Joninių laužas Eketės piliakalnyje // Vakarai (Klaipėda). – 1938, birž. 24, p. 8 Eketė (Klaipėdos raj.).
Joniškis, Šiaulių apskr. // Trimitas. – 1925, Nr. 45, p. 1467 Kirnaičių (Joniškio raj.) monetų lobis.
Jonynas A. Baltai Livonijos kronikose // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 7, p. 18-19
Jonynas I. Les peuplades lithuaniennes  jusqu’em XIV-e siecle // Pirmā Baltijas vēsturnieku konference. Rīga, 16.-20.VIII.1937.– Rīga, 1938. – P. 46-61
Jonynas I. Lietuvių gentys iki XIV amžiaus // Naujoji romuva. – 1939, Nr. 17, p. 361-368
Jonynas I. Vytauto ženklas //  Vairas. – 1930, t. 1, p. 497-507; t. 2, p. 25-34, 127-135; 206-221 Ir apie numizmatikos radinius.
Jonynas I. Vytauto ženklo arba herbo klausimu // Lietuvos aidas. – 1930, kovo 1, p. 2-3 Taip pat apie pirmąsias Lietuvos monetas.
Jonynas V. A. Lietuvaitės įnašas į proistorės mokslą // Tėviškės žiburiai (Mississanga). – 1996, lapkr. 26, p. 7 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Jonušaitė N. Mokslininkė grįžo amžino poilsio į gimtinę // Lietuvos rytas. – 1994, geg. 7, p. 3
Jonušas A. Kokia Šatrijos ateitis ? // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, birž. 29
Jonušas A. Radiniai milžinkapyje // Tiesa. – 1974, rugs. 15 Zastaučiai (Mažeikių raj.).
Jonušienė V. Kas atkurs istorijos puslapį // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1987, kovo 26 Rajono paminklų apsauga.
Jonuškaitė B. Archeologų vasaros derlius // Gimtasis kraštas. – 1983, Nr. 1, p. 5 Apie 1982 m. ekspedicijas.
Jonutis R. Kaip tvarkysimės senamiestyje? Vilniaus pilių teritorija padalyta dviem šeimininkams. Ar verta eksperimentuoti šioje kiekvienam lietuviui brangioje vietoje? // Diena. – 1995, liep. 28, p. 10 Vilniaus pilys
Jotautas S. Dėl restauruojamos Kauno pilies // Kauno tiesa. – 1958, geg. 20 Kauno pilis.
Jotvingių senkapiai Krikštonyse // Kultūros barai. – 1970, Nr. 10, p. 75
Jovaiša E. ...Ir Lauksvyduose // Tarybinis pedagogas. – 1979, saus. 5, p. 2 Lauksvydų (Kauno raj.) kapinynas.
Jovaiša E. Apavas iš Plinkaigalio kapinyno // Kultūros barai. – 1978, Nr. 4, p. 62-63 Kėdainių raj.
Jovaiša E. Archeologiniai tyrinėjimai Dauglaukyje // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1986. rugpj. 30, p. 3 Dauglaukio kapinynas.
Jovaiša E. Archeologų radiniai Nemuno deltos kapinynuose // Kultūros barai. – 1987, Nr. 9, p. 64-66 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas.
Jovaiša E. Archeologų radiniai Plinkaigaly // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1978, saus. 17
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 75-77 Tauragės raj.
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 80-82
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 149-151 Tauragės raj.
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 106-109 Tauragės raj.
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // Nemuno delta: Tyrimai ir atradimai. – Dauglaukis, 1992. – P. 43-45
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // Tauragės kurjeris. – 1998, bal. 15, 17, 21, 24 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Jovaiša E. Dauglaukio plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 49-52 Tauragės raj.
Jovaiša E. Dauglaukio plokštinis kapinynas // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 95-99 Dauglaukis (Tauragės raj.).
Jovaiša E. Dauglaukio plokštinis kapinynas // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V., 1995. – P. 17-24
Jovaiša E. Dauglaukis // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 13-14 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Jovaiša E. Kelmės rajono archeologiniai paminklai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1974, gruod. 19
Jovaiša E. Lauksvydų (Kauno raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 69-71
Jovaiša E. Lauksvydų kapinynas // Istorija. – 1984, t. 24, p. 118-137 Kauno raj.
Jovaiša E. Nemuno deltos kultūra // Tauragiškių balsas. – 1991, rugpj. 23 Dauglaukio kapinyno tyrinėjimai.
Jovaiša E. Onciškių kaimo senkapis // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1975, saus. 11
Jovaiša E. Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinyno tyrinėjimai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 167-174
Jovaiša E. Raudonėnai // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 11, p. 37-38 Raudonėnų (Jurbarko raj.) kapinynas.
Jovaiša E. Raudonėnų kapinynas // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 51-55 Jurbarko raj.
Jovaiša E. Rupunionių kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 55-57 Kauno raj.
Jovaiša E. Senasis geležies amžius: paminklai ir kultūra // Istorija. – 1998, t. 36, p. 48-64, 318-319
Jovaiša E. Senojo geležies amžiaus visuomenės struktūros atspindžiai baltų laidojimo paminkluose // Istorija (V.). – 1997, t. 35, p. 15-47
Jovaiša E. Seredžiaus archeologiniai paminklai // Šviesa (Jurbarkas). – 1975, kovo 27 Seredžiaus kapinynas.
Jovaiša E. Žvilgsnis į “aukso amžių” // Dialogas. – 1998, kovo 13, p. 5-6 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Jovaiša E., Baublys A. Krūvandų (Kauno raj.) senkapio tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 87-89
Jovaiša E., Markelevičius J. Gruodžio 7 d. sukako 80 metų // Literatūra ir menas. – 1972, Nr. 49, p. 15 Apie P. Tarasenką.
Jovaiša E., Markelevičius J. Lietuvos TSR archeologijos paminklai ir jų apsauga: Metodinė priemonė. – V., 1976. – 94 p Ref.: Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija. Referatyvinis leidinys (V.). – 1979, Nr. 6, p. 281-283.
Jucevičius L. A. Mitologijos pradai: Metamorfozės lietuvių mitologijoje / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 165-169, 513-516 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 69-185. – Persp. iš: Jucevičius L. A. Raštai. – V., 1959. – P. 75-88, 93-104.
Jucevičius L. A. Raštai. – V., 1959. – 680 p. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 169-185 P. 81-84 – apie “deivių akmenis”; p. 417-421 – apie Džiugo (Telšių raj.) piliakalnį; p. 565-569 – Milžinų kalnai ir kapai
Jucewicz L. A. Góra Džuga (wyjątek z rękopisma p. t. „Badania starožytnosci litewskich i białoruskich“) // Tygodnik Petersburski. – 1839, Nr. 21, p. 115–116; Gazeta Codzienna Warszawska. – 1839, Nr. 57.
Jucewicz L. A. Góry i groby olbrzymie w Litwie // Tygodnik Petersburski. –1837, Nr. 37. Tas pat: Jucevičius L. A. Raštai. – V., 1959. – P. 565-569.
Jucewicz L. A. Kamienie litewskich bogin // Tygodnik Petersburski. – 1836, Nr. 17.
Jucewicz L. A. Wspomnienia Žmudzi. – Wilno, 1842. – 212 p. – Tas pat: Jucevičius A. Raštai. – V., 1959. P. 357–498. P. 84–90 apie Džiugo piliakalnį ir Šatriją (Telšių raj.).
Jucys A. Baltiški vietovardžiai už Vyslos // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 12, p. 10-12
Jucys G. “Talkos” metai // Vakarinės naujienos. – 1988, bal. 23 Vilniaus pilis
Jučas M. Dubingių praeitis // Dubingiai. – V., 1971. – P. 49-66 P. 50-53 – apie pilį ir bažnyčią.
Jučas M. Gedimino pilis // Tiesa. – 1956, lapkr. 25 Vilniaus pilys.
Jučas M. Istorijos institutas // Lietuvos TSR Mokslų akademija, XXV. – V., 1967. – P. 390-409 P. 401-404 – apie archeologiją.
Jučas M. Kai kurie Biržų pilies ir senamiesčio istorijos metmenys // Architektūros paminklai. – V., 1972. – T. 2, p. 28-45 P. 28-36 – apie pilį.
Jučas M. Kauno miestas ir jo apylinkės. Pilis // Komjaunimo tiesa. – 1957, saus. 5 Kauno pilis.
Jučas M. Trakai // Komjaunimo tiesa. – 1956, rugs. 11 Trakų salos pilis. 
Jučas M. Vilniaus pilys // Mokslas ir gyvenimas. – 1959, Nr. 1, p. 31-35 Vilniaus pilys
Jučas M., Merkys V. Lietuvos TSR istorija: Vadovėlis 7-9 klasėms. – V., 1978. – 144 p P. 3-7 – seniausi laikai.
Jučienė I. Lietuvos TSR miestų istorinių centrų archeologiniai tyrimai ir jų problemos // Istorijos ir kultūros paminklų tyrimai ir restauravimas Lietuvos TSR 1976-1980. – V., 1980. – P. 32-33. – Tekstas lygiagr. rusų k. (p. 110-111) ir anglų k. ( p. 172-173)
Jučienė I. Miesto istorinio centro archeologinių tyrimų metodikos klausimais // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 14-17. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 61-64)
Jučienė I. Senamiesčių tyrinėjimai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 45-61
Jučienė I., Markelevičius J. Karoliui Mekui – 70 // Literatūra ir menas. – 1976, Nr. 46, p. 11 J. K. Meko 70-mečio sukaktis
Jučienė J. Istoriniai architektūros paminklų tyrimai // Muziejai ir paminklai. – V., 1968. P. 92-97 Rašoma ir apie archeologinius tyrimus.
Jukna J. Biržų pilis // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1985, saus. 22
Juknevičius A. Archeologiniai kasinėjimai Kėdainių senamiesčio 73 kvartalo vakarinėje dalyje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 250-251 Kėdainiai
Juknevičius A. Archeologiniai kasinėjimai Kėdainių Senosios rinkos vakarinėje dalyje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 249-250 Kėdainiai
Juknevičius A. Atkastieji Kėdainiai / Kalbėjosi R. Šukienė // Gimtasis kraštas. – 1995, Nr. 43, p. 5.
Juknevičius A. Kasinėjimai Akademijoje, buvusios šv. Povilo bažnyčios vietoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 347-349. Dotnuva (Kėdainių raj.).
Juknevičius A. Kastuvai sminga… istorijon // Kėdainių garsas. – 1990, rugpj. 11 Kėdainių senamiesčio tyrinėjimai.
Juknevičius A. Kaune, šv. Gertrūdos bažnyčioje ir šventoriuje, atlikti archeologiniai tyrimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 140-143 Kauno pilies ir senamiesčio tyrinėjimai
Juknevičius A. Kėdainiai – Hanzos pirklių kelyje // Kėdainių garsas. – 1997, lapkr. 5, p. 3
Juknevičius A. Kėdainiai ir jų senamiestis // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1 (4), p. 10-13
Juknevičius A. Kėdainių Didžiosios Rinkos pietinių ir vakarinių prieigų tyrimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 231-235 Kėdainiai
Juknevičius A. Kėdainių senosios rinkos pietinės dalies tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 28-32
Juknevičius A. Pažaislio vienuolyno šiaurinio kiemo ir eremitoriumo archeologiniai tyrimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 130-133
Juknevičius A. Po storu žemės sluoksniu – šimtmečių istorija // Kėdainių garsas. – 1998, rugpj. 22, p. 3 Kasinėjimai Kėdainiuose.
Juknevičius A. Prakalbinti senamiesčio žemės sluoksniai / Kalbėjosi V. Kauklys // Rinkos aikštė (Kėdainiai). – 1996, rugs. 11, p. 4-5. Kėdainiai
Juknevičius A. Priekabiu žvilgsniu į praeitį dabartyje ir dabartį praeityje / Kalbėjosi J. Žebrauskaitė // Kėdainių garsas. – 1996, rugs. 10, p. 3-4. Kėdainiai
Juknevičius A. Seniausias archeologų radinys Kėdainiuose // Kėdainių garsas. – 1992, rugpj. 29, p. 4
Juknevičius A. Senoji Kėdainių gyvenvietė // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 70-78 Kėdainiai
Juknevičius A. Su viltimi, o kartais – ir su apmaudu / Kalbėjosi J. Žebrauskaitė // Kėdainių garsas. – 1996, birž. 3, p. 3. Kėdainiai
Juknevičius A. Sugrįžtanti praeitis // Mūsų kraštas (Radviliškis). – 1991, liep. 20 Kasinėjimai Šeduvoje. 
Juknevičius A. Šeduvos buv. turgavietės šiaurinės dalies tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 32-33
Juknevičius A. Žvalgomieji kasinėjimai Kėdainiuose, Knypavos gatvėje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 180-182.
Juknevičius J. Saugokime senovės kultūros paminklus // Komunistiniu keliu  (Kaišiadorys). – 1958, saus. 29
Juknevičius P. 1. Povilauskų kaimo proistorė; 2. Burvelių alkakalnis; 3. Tolimoji Upytės senovė; 4. Krekenavos dubenuoti akmenys // Tėvynė (Panevėžys). – 1998, liep. 8, p. 6 Povilauskuose buvę pilkapiai, Upytės kapinynas.
Juknevičius P. Akmens amžiaus gyventojų pėdsakai // Tėvynė (Panevėžys). – 1985, geg. 16, p. 3
Juknevičius P. Akmuo Mukolas // Panevėžio tiesa. – 1983, bal. 13 Naurašilis (Panevėžio raj.).
Juknevičius P. Alkakalniai // Panevėžio tiesa. – 1986, geg. 13
Juknevičius P. Ar greit išnyko pagonybė? // Tėvynė (Panevėžys). – 1988, saus. 19, 26
Juknevičius P. Ar kultūros paminklas Nibragalio akmuo? // Tėvynė (Panevėžys). – 1982, rugpj. 19
Juknevičius P. Ar senas Lepšių kaimas? // Tėvynė (Panevėžys). – 1995, saus. 4 Lepšių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Juknevičius P. Archeologiniai Panevėžio krašto radiniai Šiaulių “Aušros” muziejuje // Panevėžio rytas. – 1993, vas. 26, p. 4 Akmeniniai kirviai ir kiti radiniai. 
Juknevičius P. Archeologiniai tyrinėjimai Upytėje // Tėvynė (Panevėžys). – 1998, liep. 8, p. 2 Upytės kapinynas.
Juknevičius P. Aščiagalių senkapiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1994, lapkr. 30
Juknevičius P. Ąžuolpamūšės piliakalnis // Panevėžio rytas. – 1993, kovo 25, p. 4
Juknevičius P. Baimainių piliakalnis // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, geg. 24, p. 3
Juknevičius P. Berčiūnų pilkapiai // Panevėžio balsas. – 1993, rugpj. 14, p. 7
Juknevičius P. Berčiūnų pilkapiai // Panevėžio tiesa. – 1985, saus. 23
Juknevičius P. Berčiūnų pilkapynas // Tėvynė (Panevėžys). – 1983, vas. 21
Juknevičius P. Berčiūnų pilkapynas // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, vas. 21, p. 3
Juknevičius P. Budrionių alkakalnis // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, birž. 28, p. 3
Juknevičius P. Burbiškio parko archeologiniai akmenys // Panevėžio rytas. – 1993, kovo 13, p. 4 Radviliškio raj.
Juknevičius P. Čičinsko kalnu vadiname... // Vakarinės naujienos. – 1984, geg. 18, p. 3 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Juknevičius P. Dar kartą apie Upytės piliavietę // Kultūros paminklai. – 1996, t. 3, p. 3-5 Panevėžio raj.
Juknevičius P. Drulupio senkapiai, Prancūzų kalneliu vadinami // Panevėžio rytas. – 1993, birž. 24, p. 4 Prie Drulupio, Ramygalos girininkijos miške.
Juknevičius P. Dubenuoti akmenys Panevėžyje // Panevėžio savaitė. – 1992, rugpj. 1
Juknevičius P. Gailiūnų pilkapiai // Panevėžio rytas. – 1995, geg. 19, p. 9
Juknevičius P. Gilbonių senkapiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1989, bal. 27
Juknevičius P. Išsaugoti tai, kas dar išliko // Tėvynė (Panevėžys). – 1982, liep. 17
Juknevičius P. Įžymybė, kuriai pusantro tūkstančio metų // Aukštaitijos rytas (Panevėžys). – 1992, rugpj. 19 Berčiūnai (Panevėžio raj.).
Juknevičius P. Jie padeda atkelti tūkstantmečius saugančią velėną // Panevėžio rytas. – 1993, liep. 15, p. 5-6 Berčiūnų pilkapių kasinėjimai.
Juknevičius P. Jurgis Elisonas ir archeologija // Panevėžio rytas. – 1993, birž. 29, p. 5
Juknevičius P. Kaimo žmonės tą vietą vadina Lapkalniu, o tai Likpetrių senkapiai // Panevėžio rytas. – 1994, rugpj. 19, p. 5
Juknevičius P. Keli dideli ąžuolai rodo kelią į Pagiegalos senkapius // Panevėžio rytas. – 1994, birž. 24, p. 5
Juknevičius P. Kiaužerių akmenys su žalčio atvaizdu ar su paukščio pėdomis miške netoli Smilgių // Panevėžio rytas. – 1995, birž. 9, p. 9-10
Juknevičius P. Kultūros paminklų apsaugos problemos // Panevėžio tiesa. – 1984, geg. 9
Juknevičius P. Kur būta Nevėžninkų pilkapių // Panevėžio rytas. – 1993, rugs. 10, p. 4
Juknevičius P. Laidojimai vandenyje: atsitiktinumas ar paprotys // Panevėžio tiesa. – 1989, liep. 19, p. 3
Juknevičius P. Laukagalių kapinynas // Tėvynė (Panevėžys). – 1997, spal. 1, p. 2 Apie sunaikintą kapinyną, Panevėžio raj., Vadoklių apyl.
Juknevičius P. Lepšių kaimo senovė // Panevėžio rytas. – 1993, bal. 15, p. 6 Panevėžyje.
Juknevičius P. Minakalnio padavimai // Panevėžio rytas. – 1993, bal. 15, p. 6 Kiučių piliakalnis – senkapis.
Juknevičius P. Mitologinis akmuo pakeis savo vietą // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, rugs. 20 Naurašilio akmuo Mukolas.
Juknevičius P. Mūsų krašto alkai // Panevėžio balsas. – 1996, spal. 31, p. 4; lapkr. 1, p. 6
Juknevičius P. Naujamiesčio senkapiai // Panevėžio rytas. – 1995, bal. 28, p. 9
Juknevičius P. Naujamiesčio senkapiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1985, spal. 26, p. 3
Juknevičius P. Nauji archeologijos paminklai // Tėvynė (Panevėžys). – 1983, bal. 12 Veverynės-Gailiūnų pilkapiai.
Juknevičius P. Nauji taškai paminklų žemėlapyje // Panevėžio tiesa. – 1983, geg. 7
Juknevičius P. Naurašilių mitologiniai akmenys // Tėvynė (Panevėžys). – 1982, lapkr. 27
Juknevičius P. Padavimai apie Mukolą. Mukolų akmenys // Panevėžio rytas. – 1995, rugpj. 4, p. 9 Naurašilių kaime.
Juknevičius P. Pagoniška šventvietė Kiaužeriuose? // Tėvynė (Panevėžys). – 1989, lapkr. 4, p. 3 1987 m. tyrinėta.
Juknevičius P. Pakritižio senkapiai. Iš Venslaviškių senovės // Tėvynė (Panevėžys). – 1995, geg. 3
Juknevičius P. Paminklų tvarkymo mėnuo // Tėvynė (Panevėžys). – 1983, bal. 19
Juknevičius P. Panevėžio krašto istorija: Apybraižos fragmentai. – Panevėžys, 1996. – 33 p. P. 5-7 – apie priešistorinius laikus.
Juknevičius P. Panevėžio rajono archeologijos paminklai // Gimtinė. – 1991, Nr. 2, p. 3
Juknevičius P. Panevėžio rajono archeologijos paminklai // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 87-89
Juknevičius P. Panevėžio rajono archeologiniai akmenys. – Panevėžys, 1988. – 6 p.
Juknevičius P. Panevėžio rajono archeologiniai paminklai: Šaltiniai ir literatūra. – Panevėžys, 1985. – 12 p
Juknevičius P. Panevėžio rajono kultūros paminklai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1983, bal. 6
Juknevičius P. Panevėžys priešistoriniais laikais // Panevėžio istorijos fragmentai. – Panevėžys, 1993. – P. 14-15. – Tas pat: Voruta. – 1993, Nr. 38, p. 2
Juknevičius P. Papušių piliakalnis // Tėvynė (Panevėžys). – 1994, spal. 22
Juknevičius P. Papušių piliakalnis: prasimanymai ir tikrovė // Panevėžio tiesa. – 1989, vas. 12, p. 3
Juknevičius P. Paslaptingas piliakalnis // Panevėžio tiesa. – 1984, kovo 14 Raginėnų piliakalnis.
Juknevičius P. Paslaptingieji alkakalniai // Tėvynė (Panevėžys). – 1983, rugpj. 18
Juknevičius P. Pilkapiai ties Lėveniu // Panevėžio rytas. – 1993, geg. 8, p. 4 Gasparų ir Gasparėlių (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Juknevičius P. Plukių senkapiai // Panevėžio rytas. – 1993, vas. 4
Juknevičius P. Raganų kalno paslaptys // Panevėžio rytas. – 1993, saus. 23, p. 4 Raginėnų (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Juknevičius P. Raginėnų piliakalnio legendos // Mūsų kraštas (Radviliškis). – 1989, birž. 22
Juknevičius P. Raginėnų pilkapiai // Panevėžio rytas. – 1993, liep. 24, p. 4 Raginėnai (Radviliškio raj.).
Juknevičius P. Raguvos apylinkių senovė // Raguvos praeitis. – Panevėžys, 1993. – P. 8-10
Juknevičius P. Raguvos apylinkių senovė // Tėvynė (Panevėžys). – 1991, kovo 5
Juknevičius P. Rajono paminklai ir jų apsauga // Panevėžio tiesa. – 1982, rugs. 29
Juknevičius P. Rimiškių senkapis // Tėvynė (Panevėžys). – 1986, bal. 3, p. 4
Juknevičius P. Rymiškių kaimo senkapiai // Panevėžio rytas. – 1995, geg. 5 Pakartotos J. Klykūno žinios iš 1925 m. “Švietimo darbo”. 
Juknevičius P. Seniausi gyventojų pėdsakai Panevėžyje // Panevėžio tiesa. – 1984, geg. 27
Juknevičius P. Seniausias šaltinis apie Tiltagalių pilkapius // Panevėžio rytas. – 1993, rugpj. 19, p. 4 1836 m. J. Pomarnackio laiškas T. Narbutui.
Juknevičius P. Senieji lietuvių tikėjimai //Tėvynė (Panevėžys). – 1987, vas. 12, 19, 24, 26; kovo 10, 12, 27
Juknevičius P. Stanionių senkapis // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, spal. 24
Juknevičius P. Tiltagalių pilkapiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1995, bal. 8
Juknevičius P. Tiltagalių senovės gyvenvietė. Čia buvo įsikūrę mūsų protėviai // Panevėžio rytas. – 1994, rugs. 2, p. 5
Juknevičius P. Upytės piliavietė // Panevėžio tiesa. – 1985, bal. 26
Juknevičius P. Vilkelių akmuo // Panevėžio balsas. – 1993, vas. 18
Juknevičius P. Zubiškių pilkapiai – senovės karių kapai // Panevėžio rytas. – 1995, bal. 28, p. 9 Ragaudžių kaimas (prie kelio Upytė-Panevėžys).
Juknevičius P. Zūbiškių pilkapis // Tėvynė (Panevėžys). – 1985, liep. 18, p. 4 Dabar priskirtas Ragaudžių kaimui.
Jundakalnis / Obelienių Juozas // Karys. – 1928, Nr. 8, p. 144-148 Padavimai apie Šetijų (Šakių raj.) piliakalnį.
Junfer V. Alt-Litauen. Eine Darstellung von Land und Leuten, Sitten und Gebräuchen. – Berlin; Leipzig, 1926. – 143 p. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 249-261 P. 91-109 – skyrelis apie senąją religiją.
Jungfer W. Kulturbilder aus Litauen. – Würzburg, 1918. – 149 p. P. 81-103  apie  seniausią Lietuvos kultūrą.
Jungferis V. Pabaltijo aisčių gintaro prekyba // Vairas. – 1933, t. 9, Nr. 9, p. 65-77.
Jungtinė konferencija archeologijos, etnografijos ir antropologijos klausimais // Tiesa.  – 1955, geg. 27 Vilniuje.
Juodagalvis V. Akmens amžiaus paminklų tyrinėjimai Šešupės baseine // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 18-20 Gedupio ir Kirkilų (Šakių raj.) bei Dūsios (Lazdijų raj.) ežero pakrančių gyvenvietės.
Juodagalvis V. Akmens amžius Užnemunėje // Marijampolė: miestas ir žmonės Lietuvos istorijoje.- Marijampolė, 1993. – Sąs. 2, p. 16-19
Juodagalvis V. Dusios ežero 8-oji žalvario amžiaus gyvenvietė // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 20-23 Lazdijų raj.
Juodagalvis V. Dusios ežero gyvenvietė VIII // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 14-16
Juodagalvis V. Dusios ežero pakrančių akmens amžiaus paminklai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 15-17 Lazdijų raj.
Juodagalvis V. Epocha kamienia: Opis stanowisk archeologicznych. Obozowiska i osiedla epoki kamienia // Starożytności Litwy: Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 18-23, 65-74, 117-120
Juodagalvis V. Gedupio gyvenvietės tyrimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 17-18 Šakių raj.
Juodagalvis V. Glūko ežero 10-oji senovės gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 17-21. Varėnos raj.
Juodagalvis V. Gluobių akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 23-27 Šakių raj.
Juodagalvis V. Guobių (Šakių raj.) akmens amžiaus paminklai // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 3-12
Juodagalvis V. Kiaurasienės keramikos klausimu // Kultūros paminklai. – 1994, t. 1, p. 4-5
Juodagalvis V. Kubilėlių 1-oji gyvenvietė // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 14-15 Šakių raj.
Juodagalvis V. Kubilėlių 1-os gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 16-18 Kubilėliai (Šakių raj.).
Juodagalvis V. Kubilėlių I-osios neolito gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 18-21 Šakių raj.
Juodagalvis V. Kubilėlių vėlyvojo neolito gyvenvietė // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, p. 34-56 Šakių raj.
Juodagalvis V. Kultūrinio sluoksnio plovimo metodas // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 521-525
Juodagalvis V. Mezolitinės tradicijos vėlyvojo neolito titnago inventoriuje // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 107-115
Juodagalvis V. Nauji geležies amžiaus paminklai Užnemunėje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 152-15 Zapsės kapinynas ir Paveisininkų gyvenvietė (Lazdijų raj.).
Juodagalvis V. Program “Stone Age in South Lithuania” // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 8
Juodagalvis V. Rimutė Rimantienė // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 428-430
Juodagalvis V. Seniausios statybos pėdsakai Užnemunėje // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 34-45 Gluobių ir Kubilėlių (Šakių raj.) bei Dusios ežero (Lazdijų raj.) pakrantės gyvenvietės.
Juodagalvis V. The “Stone Age in South Lithuania” Project // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 55-66.
Juodagalvis V. Tyrinėjimai prie Veisėjo ežero ir Zapsės upės // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 16-20 Neolito gyvenvietės Lazdijų rajone.
Juodagalvis V. Tyrinėjimai Šešupės pakrantėje // Draugas (Šakiai). – 1986, saus. 9, p. 3-4 Kubilėlių neolito gyvenvietė.
Juodagalvis V. Užnemunė akmens amžiaus pabaigoje – žalvario amžiaus pradžioje // Sugrįžimai (Marijampolė). – 1995, rugsėjis (Nr. 15)
Juodagalvis V. Užnemunė akmens amžiaus pabaigoje – žalvario amžiaus pradžioje: Humanitarinių mokslų srities istorijos krypties daktaro dis. tezės. – V., 1993. – 14 p.
Juodagalvis V. Užnemunės neolito keramika // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 148-152
Juodagalvis V. Zapsės upės 1-oji gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 21-23 Agradnikai (Lazdijų raj.).
Juodagalvis V. Žalvario amžiaus gyvenvietė prie Dusios ežero // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 14-16
Juodagalvis V., Lodoen T. K. Tarptautinė kompleksinė ekspedicija Šventojoje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 23-25
Juodagalvis V., Tromnau G. Steinzeitalter // Archäologische Schätze aus Litauen: Begleitband zur gleichnamigen Ausstellung. – Duisburg, 1992. – P. 11-20
Juodakis V.  Ar tai karo takas? // Švyturys. – 1959, Nr. 22, p. 26 Prie Medvėgalio (Šilalės raj.) aptikta kūlgrinda.
Juodakis V. Seniai, seniai, labai seniai // Moksleivis. – 1968, Nr. 7, p. 8-9 Pasikalbėjimas su R. Rimantiene apie Šventąją.
Juodakis V. Svarbiausias radinys // Moksleivis. – 1969, Nr. 12, p. 26 Moksleivių dalyvavimas archeologinėse ekspedicijose.
Juodelis J. Archeologų žvalgomoji ekspedicija // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1972, birž. 24
Juodelis S. Archeologiniai kasinėjimai Kupiškio rajone // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1980, kovo 6, 13 Apie 1977-1979 m. kasinėtus kapinynus.
Juodelis S. Degučių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1970, gruod. 19
Juodelis S. Drulėnų pilkapis // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 42-43 Kupiškio raj.
Juodelis S. Eikotiškio senkapis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1972, liep. 1, p. 4
Juodelis S. Gilios senovės liudytojai // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1976, rugs. 24 Rajono archeologiniai paminklai.
Juodelis S. Globokime kultūros paminklus // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1957, geg. 23
Juodelis S. Gumbiškių senkapio (Rokiškio raj.) kasinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 73-74
Juodelis S. Istoriniai šaltiniai // Kultūros barai. – 1965, Nr. 4, p. 44 Juodonių (Rokiškio raj.) piliakalnio kaulinis dirbinys ir Rokiškio trinamosios girnos.
Juodelis S. Juodonių piliakalnio paslaptys // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1970, gruod. 8
Juodelis S. Ką davė Latvelių senkapio kasinėjimai // Spalio pergalė (Pandėlys). – 1960, lapkr. 12 Rokiškio raj.
Juodelis S. Kupiškio rajono senkapių tyrinėjimai // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 118-122 Čivų, Karaliūniškių, Lauksminiškių, Paprūdžių, Radžiūnų ir Starkonių kapinynai.
Juodelis S. Minaikiškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1971, vas. 16
Juodelis S. Mįslė Lėvens slėnyje // Komunizmo keliu (Kupiškio raj.). – 1980, gruod. 18 Drulėnų pilkapio tyrinėjimai.
Juodelis S. Mitragalio lobis // Kraštotyra. – V., 1963. – P. 108-109 Rokiškio raj.
Juodelis S. Naujasodės lobis // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 118-119 Rastas 1961 m., Rokiškio raj.
Juodelis S. Norkūnų pilkapiai // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1971, saus. 14
Juodelis S. Norkūnų pilkapių (Rokiškio raj.) kasinėjimai // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 34-35
Juodelis S. Norkūnų pilkapyno kasinėjimai 1968 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 60-61 Rokiškio raj.
Juodelis S. Salako pilkapiai // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1971, liep. 10
Juodelis S. Saugokime archeologinius paminklus // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1969, gruod. 13
Juodelis S. Štaronių piliakalnio kapai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 100-101 Rokiškio raj.
Juodelis S., Makuška K. Kultūros paminklų apsauga – svarbus kultūrinio darbo baras // Spalio pergalė (Pandėlys). – 1960, spal. 15
Juodelis S., Žiukelis V. Gumbiškių senkapis // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1972, saus. 6
Juodelis V. Naujamiesčio apylinkės senovė // Panevėžio tiesa. – 1965, saus. 8
Juodikis S. Ardomas Minakalnis // Panevėžio tiesa. – 1972, liep. 5, p. 3 Kiūčių (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Juodikis S. Impilties pilies kasinėjimo vietoje // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 1, p. 5
Juodonių piliakalnis // Kultūros barai. – 1970, Nr. 4, p. 74 Rokiškio raj.
Juodvalkis A. Pagerbtas prof. J. Puzinas // Dirva. – 1975, saus. 3 J. Puzino 70 metų jubiliejus
Juodvalkis A. Prisiminti du mokslininkai // Dirva (Cleveland). – 1980, bal. 24 J. Puzinas ir P. Avižonis.
Juodvalkis A. Prof. Jono Puzino netekus // Dirva (Cleveland). – 1978, bal. 27
Juodzevičius B. Dubingiai // Tiesa. –  1959, birž. 6 Piliavietė, Molėtų raj.
Juodzevičius B. Ką slėpė Gūdės akmuo // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1969, liep. 29 Apie 1929 m. Trumbatiškio apylinkėje rastus dirbinius.
Juodzevičius B. Kad protėviai prakalbėtų … // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1968, geg. 25, p. 3 Mačionių ir Pelyšėlių radiniai.
Juodzevičius B. Monetų lobiai // Lenino keliu (Utena). – 1987, rugpj. 18 Asmalai, Griūtys, Musteikiai, Vosgėliai, Tauragnai.
Juodzevičius B. Palaukėmis vaikšto istorija // Lenino keliu (Utena). – 1969, geg. 5 Pakalnių piliakalnis.
Juodzevičius B. Protėvių aukuras // Lenino keliu (Utena). – 1971, gruod. 2 Stabulankių akmuo.
Juodzevičius B. Protėvių įkapės // Lenino keliu (Utena). – 1969, rugpj. 5 Ažugirių kapinynas.
Juodzevičius B. Saugokime paminklus // Lenino priesakai (Utena). – 1959, geg. 1 Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Juodzevičius B. Tauragnų lobis // Lenino keliu (Utena). – 1987, birž. 13, p. 4
Juodzevičius B. Utena ir Utenis // Lenino keliu (Utena). –1968, kovo 12
Juodzevičius B. Žymėtas akmuo // Kultūros barai. – 1970, Nr. 3, p. 76 Norvaišių (Utenos raj.) kaime.
Juozaitis K. Įdomūs archeologų radiniai // Artojas (Šilalė). – 1966, liep. 7 Upynos (Šilalės raj.) kapinynas.
Juozaitis M. Paminklų apsaugos talkininkai // Vakarinės naujienos. – 1969, lapkr. 1, p. 1 Universiteto kraštotyrininkai Karmazinų (Vilniaus raj.) pilkapiuose.
Juozapavičius A. Kas pamatytina Varnių apylinkėse // Vaidotietis (Šiauliai). – 1936, Nr. 2, p. 34-35 Piliakalniai, kūlgrinda.
Juozapavičius J. Saugokime archeologinius paminklus, rinkime muziejinės vertės daiktus // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1958, birž. 21
Juozapavičius P. Eiguliai // Kauno tiesa. – 1972, liep. 16 Piliakalnis, kapinynas, Kaunas.
Juozapavičius P. Jiesia // Kauno tiesa. – 1971, bal. 25 Pajiesio (Kaunas) piliakalnis – Napoleono kalnas.
Juozapavičius P. Kauno pilis // Kauno tiesa. – 1955, birž. 3, p. 3
Juozapavičius P. Keliautojas po praeitį. Petro Tarasenkos 75-osioms gimimo metinėms // Kauno tiesa. – 1967, gruod. 7 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Juozapavičius P. Lietuvių kultūros darbininkas // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 7, p. 32 Apie E. Volterį. 
Juozapavičius P. Pakalniškiai // Kauno marios. – V., 1981. – P. 66-73 P. 67-68 – apie Pakalniškių (Kauno raj.) piliakalnį.
Juozapavičius P. Pakalniškiai // Kauno tiesa. – 1971, rugs. 19 Pakalniškių (Kauno raj.) piliakalnis.
Juozėnas A. Upytės garsenybės // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1932, Nr. 28, p. 3-4 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Juozėnas D. Jurgaičių piliakalnis // Lietuvos pionierius. – 1988, liep. 23, 27, 30. – Tas pat: Mūsų žodis (Skuodas). – 1988, rugpj. 11 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Juozėnas D. Šventaragio slėnis. – V.: Švyturys, 1991. – 64 p. Anot.: Naujasis dienovidis. – 1992, Nr. 13, p. 8.
Juozėnas D. Žemutinės pilies kunigaikščių rūmai // Lietuvos pionierius. – 1988, saus. 16, 20, 23; 27 Vilniaus pilis
Juozo Šliavo raštų dalykinė rodyklė. – V., 1990. – 93 p. P. 16-32 – archeologija.
Juraitis J. Mokas // Žvaigždutė. – 1932, Nr. 5, p. 80 Sukinių (Ukmergės raj.) akmuo.
Juraitis V. Iš Dzūkijos kaimo į muziejų // Alytaus naujienos. – 1993, bal. 28, p. 1 Anglininkų kaime rastas titnaginis kirvukas.
Jurašienė A. M. Marija Gimbutienė (1921-1994) // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 1
Juravičius V. Gelbėkim piliakalnius // Lietuvos aidas. – 1928, vas. 28, p. 4 Betygalos (Raseinių raj.) piliakalnis.
Jurbarkas. Aptvarkytas piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 22, p. 4
Jurėnas V. Lobis // Jonavos balsas. – 1987, saus. 13 Keižonys.
Jurevičiūtė A. Archeologinių ekspedicijų derlius // Vakarinės naujienos. – 1984, spal. 4 Pasikalbėjimas su R. Kulikauskiene.
Jurgaičių (Meškuičių vlsč.)  senkapis / Švedės ainis // Ūkininkas. – 1927, Nr. 31, p. 377 Jurgaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Jurgaičių piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1938, bal. 25, p. 4 Šilutės raj.
Jurgelionis R. M. Gerasimovas – universiteto garbės svečias // Komjaunimo tiesa. – 1967, spal. 6
Jurgilas R. Piliakalniai puošia kraštovaizdį // Mūsų gamta. – 1980, Nr. 1, p. 8
Jurginas M. Rado akmens amžiaus senieną // Mūsų rytojus. – 1936, lapkr. 17, p. 4 Bliūdsukių (Šilutės raj.) kaime rastas titnaginis kirvelis.
Jurginis J. 1009 metais // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 12, p. 54-55
Jurginis J. Aisčiai, baltai, lietuviai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 9, p. 11-12
Jurginis J. Archeologinės naujienos // Komjaunimo tiesa. – 1963, gruod. 27 Pakalniškių (Šakių raj.) ir Rumšiškių (Kaišiadorių raj.) kapinynai.
Jurginis J. Arimo įrankių reikšmė žemdirbystės sistemoms // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1964, t. 4, p. 156-163, 284-286
Jurginis J. Dievai ir stabai // Švyturys. – 1966, Nr. 4, p. 18
Jurginis J. Entwicklung der Steinbauten in Litauen im 14.-15. Jahrhundert // Kultur und Politik im Ostseeraum und Norden 1350-1450. – Visby, 1973. – P. 223-238. – (Acta Visbyensia; IV
Jurginis J. Feodalinės Lietuvos miestų tyrinėjimai // Lietuvos TSR architektūros klausimai. Lietuvos miestų genezė ir raida (V.). –1977, t. 5, sąs. 4, p. 4-19, 108-109
Jurginis J. Gedimino aikštė // Komjaunimo tiesa. – 1956, liep. 29 Vilniaus pilys.
Jurginis J. Ginčas dėl lietuvių kilmės // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 8, p. 12-14
Jurginis J. Griuvėsių romantika // Literatūra ir menas. – 1967, Nr. 26 Vilniaus ir Trakų pilių restauracija.
Jurginis J. Istorija ir istorikai // Gimtasis kraštas. – 1969, Nr. 42, p. 2 Minimi ir archeologų darbai.
Jurginis J. Kada Lietuvoje imta gaminti plytas ir degti kalkes // Statyba ir architektūra. – 1969, Nr. 6, p. 25-26
Jurginis J. Kada minėsime Vilniaus sukaktį // Komjaunimo tiesa. – 1966, vas. 5 Dėl archeologinių duomenų apie Vilniaus įkūrimą.
Jurginis J. Kas, kada įkūrė Vilnių // Švyturys. – 1968, Nr. 8, p. 18-19
Jurginis J. Kur stovėjo Vorutos ir Pilėnų pilys // Lietuvos pionierius. – 1958, kovo 6.
Jurginis J. Legendos apie lietuvių kilmę. – V., 1971. – 199 p P. 176-188 – legendų atgarsiai archeologijoje.
Jurginis J. Lietuviškos vertybės anapus Baltijos // Literatūra ir menas. – 1969, Nr. 16, p. 13 Apie Biržų pilies planus.
Jurginis J. Lietuvių dievai ir deivės // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 3, p. 30-31
Jurginis J. Lietuvių kildinimas iš alanų ir herulų // Iš lietuvių etnogenezės. – V., 1981. – P. 84-92
Jurginis J. Lietuvių mokslo draugija // Iš lietuvių kultūros istorijos. – 1975, t. 8: Mokslo, literatūros ir švietimo draugijos. – p. 37-118, 240-243 P. 57 – apie draugijos archeologinius rinkinius; p. 103 – apie draugijos veiklą paminklų apsaugos srityje.
Jurginis J. Lietuvių protėviai ir gintaras // Laivė (New York). – 1965, liep. 13
Jurginis J. Lietuvių ūkis ir visuomenė IX-XII amžiais. Feodalų ir valstiečių klasių susidarymas // Lietuvos TSR istorija. – V., 1957. – T. 1, p. 38-55
Jurginis J. Lietuvos krikštas. – V., 1987. – 334 p. P. 62-74 – apie senąjį lietuvių tikėjimą.
Jurginis J. Lietuvos meno istorijos bruožai. – V., 1960. – 493 p P. 13-20 – pirmykščių žmonių menas; p. 24-28 – apie piliakalnius; p. 28-34 – apie mūrinės architektūros pradžią.
Jurginis J. Medininkų pilis // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 169-184
Jurginis J. Medininkų pilis // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 17-21
Jurginis J. Medininkų pilis. – V., 1984. – 47 p
Jurginis J. Nardymo sportas ir istorijos mokslas // Komjaunimo tiesa. – 1959, gruod. 3
Jurginis J. Pagonybės ir krikščionybės santykiai Lietuvoje. – V., 1976. – 127 p Rec.: Dundulienė P. Apie senovės lietuvių tikėjimą // Komunistas. – 1977, Nr. 9, p. 75-79.                                                                                                             Genzelis B. Ar buvome pagonys // Literatūra ir menas. – 1977, bal. 9, p. 12.
Jurginis J. Pažiūros į tautos praeitį // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 10, p. 4 Dėl senosios lietuvių religijos.
Jurginis J. Raudondvario pilis // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 225-240
Jurginis J. Senovės vandentiekis // Švyturys. – 1954, Nr. 6, p. 20 Vilniuje.
Jurginis J. Senųjų Trakų pilis // Statyba ir architektūra. – 1970, Nr. 6, p. 24-25
Jurginis J. Susidomėjimas pilimis, skirtumas tarp piliakalnio ir pilies. Pilys ir jų ypatybės. Pilių apsauga // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 5-24
Jurginis J. Tėvynės pažinimas: Istorijos apybraižos. – V., 1989. – 216 p. P. 72-95 – apie Medininkų pilį; p. 144-156 – apie Gedimino kapą Veliuonoje; p. 157-167 – apie Upytės pilį; p. 176-186 – apie Šatriją (Telšių raj.).
Jurginis J. Trakų mįslė // Moksleivis. – 1969, Nr. 10, p. 14-16 Trakų pilys.
Jurginis J. Upytės pilis ir Čičinsko dvaras // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 2, p. 26-27 Upytė (Panevėžio raj.).
Jurginis J. Vilniaus miesto įkūrimo klausimu // MADA. –1959, t. 1, p. 103-113 Vilniaus pilys
Jurginis J. Žemaičių žemė // Kultūros barai. – 1968, Nr. 8, p. 2-3
Jurginis J. Žemdirbių deivė // Kultūros barai. – 1970, Nr. 4, p. 59-60
Jurginis J., Krūminis B., Mikulionis S. Trakų pilys. Salos pilis // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 89-102, 122-152
Jurginis J., Merkys V., Tautavičius A. Vilniaus miesto istorija nuo seniausių laikų iki Spalio revoliucijos. – V., 1968. – 399 p P. 19-27, 37-44 – archeologijos duomenys.
Jurius V. Kauno pilyje. Tyrinėjimai tęsiami toliau  // Kauno tiesa. – 1957, spal. 1 Kauno pilis.
Jurius V. Ten kur gyveno suduviai // Kauno tiesa. – 1957, rugs. 29 Apie Lenkijos archeologų darbus Suvalkų krašte.
Jurkowski R. Z życia kulturalnego Wilna w latach 1899-1914 // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1990, t. 55, sąs. 1, p. 60-88 Apie W. Szukiewiczių. 
Jurkšas V. Senieji liaudies muzikos instrumentai // Kultūros barai. – 1966, Nr. 2, p. 56 Apie žvangučius.
Jurkštas J., Labanauskas K. Pilaitė – saugotina vietovė // Statyba ir architektūra. – 1985, Nr. 4, p. 23 Pilaitė (Vilnius).
Jurkštas P. Dėl Vorutos vardo // Voruta. – 1997, Nr. 7, p. 11 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Jurkštas V. Apie viduramžių muzikos instrumentarijų // Literatūra ir menas. – 1984, Nr. 10, p. 9
Jurkštas V. Bubių piliakalnio švilpynėlės // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1982, rugs. 2
Jurkštas V. Kanklių ribos plečiasi // Kultūros barai. – 1966, Nr. 3, p. 50 XII-XIII a. radinys Gdanske.
Jurkštas V. Seniausia švilpynė Lietuvoje // Kultūros barai. – 1979, Nr. 6, p. 69-70 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnio radinys.
Jurkštas V. Seniausias molinukas // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 3, p. 43 XVII a., Kauno pilyje.
Jurkštas V. Vilniaus Žemutinės pilies opera // Literatūra ir menas. – 1969, Nr. 49, p. 13
Jurkūnas A. Trys archeologinės ekspedicijos // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1974, rugs. 20 Zastaučiuose ir Dapšiuose.
Jurkus J. Kas tie žemaičiai // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1944, geg. 20.
Jurkus P. Lietuvių kultūros pagrindai // Ateitis. – 1937, Nr. 2, p. 56-59 P. 56-57 – apžvelgiama archeologinė praeitis.
Juršė B. Netikėtas radinys // Komjaunimo tiesa. – 1973, geg. 26, p. 4 Kaune, Rotušės aikštėje, rastos vaško lydymo krosnys.
Juršė B. Piliakalnių jaunystė // Komjaunimo tiesa. – 1971, geg. 29, p. 3 Bražuolės (Trakų raj.), Bradeliškių (Vilniaus raj.), Merkinės (Varėnos raj.) piliakalnių šlaitų tvarkymas.
Jurudas K. Ar jau išnyko... // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 5/6, p. 14 Velnių stalas Stabgirėje, prie Vaitimėnų (Tauragės raj.).
Juškaitis R. Statyboje archeologai // Tiesa. – 1974, rugpj. 4 Mažeikių rajone.
Juškevičius A. Trakai ir jų pilis // Jaunimo draugas (V.). – 1927, Nr. 5
Juškevičius A. Vilniaus pilys // Lietuviškas baras. – 1936, Nr. 3, p. 15-26 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Juškevičius A., Maceika J. Vilnius ir jo apylinkės. – K., 1940. – 295 p. – Pirmas leidimas Vilniuje, 1937 m., o trečiasis Vilniuje, 1991 m P. 253-262 – apie Trakus ir jų pilis.
Juzeliūnas T., Gapšys G. Akmuo Neries pakrantėje // Vakarinės naujienos. – 1988, liep. 22 Vilniuje, Žvėryne.
Južintai. Istorinė vieta. Rasta senų amžių ginklų // Rytas. – 1935, vas. 22, p. 8 Dauliūnų piliakalnis ir Skeirių pilkapiai (Rokiškio raj.).
K. Jablonskis // Tiesa. – 1960, liep. 29 Nekrologas (1892.VIII.23-1960.VII.28).
Ką byloja mūsų žemė // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 35, p. 8 J. Puzino pasakojimas apie Veršvų, Sargėnų, Eigulių (Kaunas), Graužių (Kėdainių raj.), Rimaisų ir Upytės (Panevėžio raj.) kasinėjimus.
Ką byloja mūsų žemė? Pasikalbėjimas su V.D.Kultūros muziejaus priešistorinio skyriaus vedėju J. Puzinu // Lietuvos žinios. – 1938, rugpj. 25, p. 6 Eiguliai, Sargėnai ir Veršvai (Kaunas), Graužiai (Kėdainių raj.) Rimaisai ir Upytė (Panevėžio raj.).
Ką byloja Rytprūsių senovė // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1935, spal. 15, p. 3 Linkūnų (prie Tilžės) kapinynas.
Ką iškasė ekskavatorius ? // Vakarinės naujienos. – 1960, rugpj. 7 Vilniaus pilis. Karališkojo malūno pamatai.
Ką pasakoja mamuto likučiai Vilniuje //  Tarybinė Klaipėda. – 1957, rugs. 1 Mamuto kaulų radinys Vilniuje.
Ką pasakoja mūsų seneliai. Padavimas apie Kupiškio piliakalnį / Užrašė J. Šarkauskas // Vienybė. – 1931, Nr. 21, p. 173
Ką rado prof. E. Volteris Pumpėnų valsčiuje // Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 51, p. 3. – Tas pat: Lietuvos žinios – 1933, gruod. 19, p. 7 Smilgelių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Ką slepia Gedimino aikštė ? // Tiesa. – 1964, liep. 4 Vilniaus pilis.
Ką turim žinoti apie savo praeitį / Zg. Kz. // Trimitas. – 1928, Nr. 20, p. 662-666.
Kabailienė M. Augalijos raida vėlyvajame ledynmetyje ir poledynmetyje // Geografinis metraštis (V.). – 1959, t. 2, p. 477-505
Kabailienė M. Paleobotanical investigations in the reconstruction of the human life conditions and economy activity character in Lithuania // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 11
Kabailienė M., Rimantienė R. Holocene changes in the paleo-ecological conditions of the Lithuanian Coast around the Šventoji settlement // PACT 50-II.10. – 1996. – P. 185-196
Kabailienė M., Stančikaitė M., Ostrauskas T. Living conditions and Activity of Man in the Environs of Lake Grūda in the End of Late Glacial and Holocene // Geologia (V.). – 1997, Nr. 21, p. 32-43
Kabelka J. Baltija ir baltai // Žodžiai ir žmonės. – V., 1974. – P. 57-62
Kabelka J. Herodotas ir baltai // Kalba ir mintis. – V., 1980. – P. 96-103 Aiškinama, ar Herodoto minimi neurai buvo baltai?
Kaczyński M.  Osada wczesnośredniowieczna w miejscowości Targowisko pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t.  22, sąs. 3/4, p.368-369 Šiurpilis (Suvalkų vaivadija).
Kaczyński M. Bałtowie w wędrówce przez Europę // Wiadomości Konserwatorskie (Warszawa). – 1991, sąs. 3/4, p. 45-46 Apie Varšuvos archeologijos muziejaus organizuotą baltų archeologijos parodą.
Kaczyński M. Ceramika z osady póžnorzymskiej (Stanowiko II) w Bargłowie Dwornym, gm. Baryłów Koscielny, woj. Suwalskie // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 167-194
Kaczyński M. Cmentarzysko kurhanowe z okresu póžnorzymskiego we wsi Jeleniowo, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, sąs. 3/4, p. 365-366
Kaczyński M. Cmentarzysko kurhanowe z VI wieku naszej ery miejcowości Suchodoły, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 149-152
Kaczyński M. Cmentarzysko z V-VI w.we wsi Wołownia pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1966, t. 6, p. 167-207
Kaczyński M. Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slaven // Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slaven. – Freiburg i. Br., 1987. – P. 15-39. Apžvelgia V a. pr. m. e. – IV a. m. e. laikotarpį.
Kaczyński M. Dwa cmentarzyska kurhanowe z V-VI wieku we wsi Prudziszki, pow. Suwałki // Materiały Starožytne (Warszawa). – 1958, t. 3, p. 115-153 Rec.: Jaskanis D. // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 282-284.
Kaczyński M. Grot oszczepu z póżnego okresu rzymskiego znaleziony we wsi Leszczewek, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1970, t. 35, p. 569 Ietigalis su daugiakampe įmova.
Kaczyński M. Introduzione alla mostra. Prima etą del ferro (dal V sec. a C. al I sec. d. C. circa). II periodo dell’influenca romana (I-V secolo) // I Balti. Alle origini dei Prussiani, degli Jatvinghi, dei Lituani e dei Lettoni. Dal V secolo a C. al XIV secolo. Palermo-Albergo dei Poveri 1 febbraio – 31 maggio 1992. – Firence: Cantini, 1992. – P. 13-38
Kaczyński M. Jubileuszowa prezentacja polskiej wystawy archeologicznej “Bałtowie – północny sąsiedzi Słowian” w Palermo na Sycylii // Zdarzenia muzealne (Warszawa). – 1992, sąs. 4, p. 45-47
Kaczyński M. Materiały cmentarzyska kurhanowego badanego w 1934 r. w miejscowości Miežany, pow. Święciany, na Wileńsczyznie (LSRR) // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1963, t. 29, p. 119-137 Rec.: Antoniewicz J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 398-400.
Kaczyński M. Materiały z badań 1934 r. na cmentarzysku kurhanowym w miejscowości Sudata pow. Swięciany na Wileńszczyznie (LSSR) // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1963, t. 29, p. 138-156 Miežionys (Švenčionių raj.). Rec.: Antoniewicz J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 398-400.
Kaczyński M. O badaniach kurhanów Suwalszczyzny // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1958, sąs. 4, p. 239-247
Kaczyński M. Problem zróżnicowania wewnętrznego “kultury sudowskiej” w póżnym podokresie wplywów rzymskich i okresie wędrowek ludów // Zeszyty naukowe Universitetu Jagiełońskiego. Prace archeologiczne (Kraków). – 1976, sąs. 22, p. 253-289
Kaczyński M. Sympozjum naukowe poświęcone archeologii ziem północno-wschodniej Polski w Olsztynie // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1970, t. 35, p. 583-584
Kaczyński M. The cemeteries dating from the Roman and Great Migration period in the Augustow Great Lakes region // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 79-108
Kaczyński M. Wczesnosredniowieczna zapinka znaleziona w miejscowości Žywa Woda, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 153 Pasaginė segė gyvuliniais galais.
Kaczyński M. Z problematyki kontaktów zachodnych Bałtów z prowincjami Imperium Romanum // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 157-199
Kaczyński M., Brzeziński W., Bitner-Wróblewska, Iwanowska G. Catalogo // I Balti. Alle origini dei Prussiani, degli Jatvinghi, dei Lituani e dei Lettoni. Dal V secolo a C. al XIV secolo. Palermo-Albergo dei Poveri 1 febbraio – 31 maggio 1992. – Firence: Cantini, 1992. – P. 63-156
Kaczyński, Marijan // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Praga, 1966. – T. 1, p. 566
Kačergis G. Namas piliakalnio papėdėje // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1969, gruod. 2 Alytaus piliakalnis.
Kačiulis J. P. Tarasenka (1892-1962) // Lietuvių literatūros istorija. Tarybinis laikotarpis (1940-1967). – V., 1968. – T. 4, p. 691-692
Kačkutė R. Lietuvos moterų galvos dangos papuošalai I-IV amžiais // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 16-19; Nr. 4 (7), p. 14-24
Kad išliktų amžiams // Tiesa. – 1968, saus. 6 Kultūros paminklų apsaugos paroda Vilniuje.
Kada Lepšius kasinės? / Nearcheologas // Panevėžio balsas. – 1931, Nr. 35, p. 2-3 Lepšių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Kada nors būsime praeitis / N. Puteikis, R. Banytė, R. Songailaitė, R. Mosėjus, S. Drazdauskas, B. Lisauskaitė // Jaunimo gretos. – 1987, Nr. 1, p. 4-5
Kader D. Über eine Ausgrabung in Kupre bei Popiel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1895, sąs. 19, p. 135-136. Kupriai prie Papilio (Biržų raj.).
Kadžiulis A.Viduramžių radinys // Tiesa. – 1973, geg. 20, p. 2 Kaune, Rotušės aikštėje, rastos vaško lydymo krosnys.
Kai kurie padavimai apie archeologines ir šiaip įdomias Šiaulių apskr. vietas // Šiaulių metraštis. – Šiauliai, 1932. – P. 100-106 Bubių, Luponių, Sauginių (Šiaulių raj.) piliakalniai.
Kai vadovaujamasi nuogirdomis / V. Stuikienė, V. Baranauskas, K. Ramelis, E. Bartusevičienė, B. Narkūnas; Su K. Juralavičiaus ir redakcijos prierašais // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 29, p. 6-7. Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Kaip atrodė Kristijonas Donelaitis? // Tiesa. – 1967, birž. 23. – Tas pat: Gimtasis kraštas. – 1967, Nr. 22, p. 6 Žinutė apie kasinėjimus Tolminkiemyje (Rytų Prūsija).
Kaip atrodė Lietuva  seniausiais laikais. Šiandien  atidarytas Vyt. D. Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius // XX amžius. – 1938, saus. 25, p. 4 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Kaip atrodė Lietuva prieš 14.000 metų. Vakar buvo atidarytas V. D. Muziejaus priešistorinis skyrius // Dešimt centų. – 1938, saus. 26, p. 4 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Kaip atrodė Lietuva prieš 1940 metų // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1940, Nr. 1, p. 3
Kaip atrodė Vilnius? // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 7, p. 27-28 S. Lasavicko paruoštas Vilniaus pilių 1390 m. maketas.
Kaip atrodo “aukso kasyklos” Rambyne // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, spal. 24.
Kaip atsirado Kalotės ežeras // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugs. 7, p. 5 Kalotės (Klaipėdos raj.) ežero saloje mitologinis (?) akmuo.
Kaip bus tvarkomas Gedimino kalnas Vilniuje // Lietuvos  žinios. – 1940, kovo 5, p. 4 Pokalbis su V. Nagevičiumi.
Kaip gerbiama mūsų senovės istorinių vietų atminimai Veliuonoje //  Lietuvos žinios. – 1922, rugpj. 11. Veliuonos Pilaitės ir piliakalnis (Jurbarko raj.).
Kaip gyveno akmens amžiaus žmogus Lietuvoje // Mūsų laikraštis. – 1938, Nr. 38, p. 7
Kaip gyventa žiloje senovėje / P.T. // Kalėdų mintys. – V., 1937. – P. 6-8 Populiariai apie akmens amžių.
Kaip ir kada bus sutvarkyta Katedros aikštė // Vilniaus balsas. – 1940, bal. 25 Vilniaus Žemutinė pilis.
Kaip įvertinamos istorinės liekanos Lietuvoje / Biržietis // Lietuvos žinios. – 1923, geg. 26, p. 1-2.
Kaip kovojo senovės lietuviai / A.P-nis. // Rytas. – 1933, rugs. 14, p. 2.
Kaip milžinas užpylė Ventą // Vakarai (Klaipėda). – 1938, saus. 29, p. 5 Naikių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Kaip negarbingai naikinamas mūsų tautos turtas – senovės liekanos / Agentas // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 4, p. 3 Stačiūnų (Pušaloto v.) lobis rastas 1926 m., kurio tik dalis pateko į Panevėžio muziejų.
Kaip senovėj lietuviai laidojo mirusiuosius // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, liep. 17, p. 7 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas. Taip pat apie Dubingių piliavietės tyrinėjimus.
Kaip tvarkoma ir matoma tvarkyti Gedimino kalnas Vilniuje / Pr. Ra. // Lietuvos aidas. – 1940, birž. 13 (Nr. 276), p. 6. Sudaryta komisija (V. Nagevičius, J. Puzinas, V. Landsbergis-Žemkalnis ir kt.).
Kaip vokiečių “mokslas” tarnauja propagandai. Dr. Engel išleidžia knygą, kurioj “įrodysiąs”, kad Rytprūsiuose nuo amžių gyveno vokiečiai // Lietuvos žinios. – 1933, lapkr. 23, p. 5 Kalbama apie C. Engelio knygą “Vorgeschichte der Altpreussische Stämme”, kurios I tomas išspausdintas tik 1935 m.
Kaip žmonės kūrė dievą? // Vakarinės naujienos. – 1969, rugs. 1 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai Pokalbis su R. Rimantiene.
Kairys A. Moksleiviai iš Punsko Vilniaus Žemutinėje pilyje // Europos Lietuvis (London). – 1994, Nr. 32, p. 3
Kaišiadorys. Rado senovės kapus // Mūsų rytojus – 1936, rugs. 25, p. 6 Rečionių (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Kajackas A. The history and recent archeological investigations of the Vilnius cathedral // Lithuanus (Chicago). – 1990, t. 36, Nr. 1, p. 49-58 Vilniaus pilis
Kajeckas A. Istoriniai ir vėlyviausieji archeologiniai atradimai Vilniaus katedroje // Aidai (Brooklyn). – 1988, Nr. 3, p. 184-196 Vilniaus pilis
Kakanauskas A. Kalnas ir žmonės // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, spal. 9 Šatrijos kalno apsauga.
Kakies M.  Die Inselburg Traken von einem deutschen Baumeister erbaut // Wilnaer Zeitung. – 1941, lapkr. 1 Trakų salos pilis. 
Kakies M.  Strom ab, wie durch einem Garten // Wilnaer Zeitung. – 1942, birž. 13 Bajerburgas, Seredžius (Jurbarko raj.).
Kalesnikovas V. Poligonas ant archeologijos paminklų // Alytaus naujienos. – 1994, birž. 15, p. 2 Ežeryno ir Živulčiškės (Alytaus raj.) akmens amžiaus paminklai.
Kaletyn T. Prof. dr. hab. Helena Cehak-Hołubowiczowa // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1980, Nr. 2, p. 180-181 1902.II.12 – 1979.VII.19, 1933-1944 m. dirbo Vilniuje.
Kalimachas P. Kardinolo Zbignevo gyvenimas ir būdas // Liaudies kultūra. – 1992, Nr. 2, p. 8-9 Apie lietuvių kilmę ir senąjį tikėjimą.
Kalinovskis P. Paleontologų radiniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 2, p. 13-15 Mamuto kaulų radiniai.
Kalju Paaver apie Lietuvos praeities fauną // Vakarinės naujienos. – 1959, lapkr.  23 Lietuvos piliakalnių radiniai.
Kałkowski T. Tysiąc lat monety polskiej. – Wyd. 2-ie powiększone. – Kraków, 1974. – 491 p P. 110-111 – Lietuvos senosios monetos, lydiniai.
Kalnas, kuriame skamba varpai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, rugpj. 12, p. 5 Ekšvos (Skuodo raj.) alkakalnis.
Kalnietis A., Marcinkevičius B. Prie Šlavantos upelio // Naujas kelias (Kapsukas). – 1959, birž. 5 Šakališkių piliakalnis (Marijampolės raj.).
Kaltenis V. Archeologiniai Šventosios radiniai // Lietuvos žvejys. – 1969, rugs. 21 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Kaltenis V. Metraštis teberašomas ietigaliu // Tiesa. – 1991, liep. 20, p. 3 Apie V. Statkevičių ir I. Jablonskį.
Kaltenis V. Pragaištingieji sodų vaisiai // Tiesa. – 1986, spal. 7, p. 2 Minimas Gandingos (Plungės raj.) piliakalnio ardymas.
Kalvaitis J. Dėl Pilies kalno // Mūsų gamta. – 1972, Nr. 2, p. 19 Dėl Vilniaus Pilies kalną ardančios augalijos.
Kalvaitis K. Įamžinkime Gedimino sapną // Vilniaus balsas. – 1939, gruod. 5
Kalvarija // Auszra. – 1885, Nr. 6, p. 167-168; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Apie Alksnėnų (prie Kalvarijos) akmenį su ženklais.
Kaminskas A. Lietus plauna protėvių kaulus // Lietuvos aidas. – 1990, rugpj. 24, p. 6 Tyrimai Kernavėje
Kaminskas V. Pilys atgyja //Tarybinis mokytojas. – 1960, rugpj. 11 Vilnius, Kaunas.
Kamiński A. Jacwiež. Terytorium, ludnośc, stosunki gospodarsze i spoleczne. – Łódź, 1953. – 207 p Rec. Łowmiański H. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1954, p. 132.                                                                                                             Zajączkowski S. // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1955, t. 21, sąs. 1/2, p. 286-291.
Kamiński A. Materjały do bibliografii archeologicznej Jaćwiežy od I do XIII w. // Materiały Starožytne (Warszawa). – 1956, t. 1, p. 193-273, žml
Kamiński A. Trzy uwagi “jaćwieskie” // Gazeta Białostocka. – 1961, Nr. 12, p. 5
Kan. Pr. Žadeikis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 61
Kanalizacija // Kurjer Litewski. – 1912, birž. 23  (liep. 6).
Kanalizacijos darbai // Lietuvos žinios. – 1913, rugs. 12 (25), p. 3.
Kanapkienė V. Muziejininko diena // Švyturys (Kretinga). – 1991, geg. 15, p. 1 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Kanarskas J. Andulių kapinynas, 1988 metų tyrinėjimų duomenimis // Švyturys (Kretinga). – 1993, geg. 12 ir 15
Kanarskas J. Archeologų vasara // Švyturys (Kretinga). – 1987, birž. 18, p. 2 Rajono archeologinių paminklų tyrinėjimai.
Kanarskas J. Ėgliškiai // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1995, gruod. 1, p. 6-7 Ėgliškių (Kretingos raj.) pilkapiai.
Kanarskas J. Ekspedicijos dalyviai pasakoja / Užrašė A. Griežienė // Švyturys (Kretinga). – 1993, spal. 9, p. 3 Apie Lazdininkų gyvenvietės ir kapinyno tyrimus.
Kanarskas J. Generolas puoselėjo lietuvybę // Švyturys (Kretinga). – 1998, birž. 6, p. 3, 5 Apie V. Nagevičių.
Kanarskas J. Generolas V. Nagevičius – Apuolės tyrinėtojas // Mūsų žodis (Skuodas). – 1991, lapkr. 6 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Kanarskas J. Generolas Vladas Nagius-Nagevičius // Mažoji Lietuva (Klaipėda). – 1991, geg. 1, p. 7 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Kanarskas J. Generolas Vladas Nagius-Nagevičius // Švyturys (Kretinga). – 1991, geg. 11, 15, 18 (Nr. 38-40) V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Kanarskas J. Generolo V.Nagevičiaus gyvenimas ir veikla // Švyturys (Kretinga). – 1996, vas. 3, p. 6 V. Nagevičius
Kanarskas J. Impilties archeologinių paminklų kompleksas // Švyturys (Kretinga). – 1993, lapkr. 10, 13
Kanarskas J. Įpilties piliakalnis // Švyturys (Kretinga). – 1997, spal. 11, p. 5
Kanarskas J. Iš Laivių praeities // Švyturys (Kretinga). – 1992, vas. 1, p. 2 Apie Laivių kapinyną ir piliakalnį.
Kanarskas J. Iš Negarbos praeities // Švyturys (Kretinga). – 1993, rugpj. 11, p. 2-3
Kanarskas J. Ką mena Sauserių senovė // Švyturys (Kretinga). – 1998, kovo 18, p. 5 Sauserių piliakalnis.
Kanarskas J. Kačaičių piliakalnio teritorijos žvalgymas // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 49-50 Kretingos raj.
Kanarskas J. Kraštotyrininkas Ignas Jablonskis // Kretingos muziejus. – V., 1996. – P. 23-24
Kanarskas J. Kraštotyrininkas ir muziejininkas Ignas Jablonskis // Žemaičių žemė. – 1996, Nr. 4, p. 16-17
Kanarskas J. Kretingos 740 metų jubiliejų pasitinkant // Švyturys (Kretinga). – 1993, kovo 3, p. 2 Andulių piliakalnio tvarkymas.
Kanarskas J. Kretingos muziejaus rinkiniai keliauja į Norvegiją // Švyturys (Kretinga). – 1990, spal. 3 Ir archeologiniai radiniai.
Kanarskas J. Kretingos pilies paslaptys. Kretingai – 735-eri // Švyturys (Kretinga). – 1988, gruod. 3
Kanarskas J. Kretingos pilis // Švyturys (Kretinga). – 1993, kovo 31, bal. 3
Kanarskas J. Kretingos pilis // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 1, p. 15-16 Andulių piliakalnis ir kapinynas.
Kanarskas J. Kretingos rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1990 ir 1991 metais // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 112-114
Kanarskas J. Kretingos senovė archeologijos duomenimis // Švyturys (Kretinga). – 1993, kovo 10, 13 Akmens amžiaus radiniai, apylinkės pilkapiai ir kapinynai.
Kanarskas J. Mūsų generolas // Klaipėda. – 1996, vas. 13, p. 22 V. Nagevičius
Kanarskas J. Nauji objektai paminklų sąrašuose // Švyturys (Kretinga). – 1988, bal. 19 Gyvenvietės prie piliakalnių, Auksūdžio kapinynas.
Kanarskas J. Nauji radiniai Lazdininkų kapinyne // Švyturys (Kretinga). – 1996, spal. 12, p. 4
Kanarskas J. Praeities turtai Lazdininkų žemėje // Švyturys (Kretinga). – 1992, birž. 27, liep. 1
Kanarskas J. Pryšmančiai // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1994, bal. 26, 29 Kapinynas, Kretingos raj.
Kanarskas J. Pryšmančių XIV-XVII amžių senkapiai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 173-175 Kretingos raj.
Kanarskas J. Radinys Lazdininkų kaime // Pajūrio naujienos (Palanga). – 1993, rugs. 10, p. 4
Kanarskas J. Sauserių piliakalnio priešpilio gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 77-79. Kretingos raj.
Kanarskas J. Sauserių piliakalnio tyrinėjimus pabaigus // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1998, kovo 13, p. 8
Kanarskas J. Sauserių piliakalnis // Švyturys (Kretinga). – 1987, liep. 4
Kanarskas J. Šakotas Lietuvos ąžuolas. V. Nagius-Nagevičius – generolas, gydytojas, archeologas // Karys. – 1996, Nr. 2, p. 20-21 V. Nagevičius
Kanopka M. Bałtowie // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1979, Nr. 4, p. 305-307 Apie parodą Sofijoje “Baltai – šiauriniai slavų kaimynai”.
Kanopkaitė R. Iš amžių glūdumos // Kauno tiesa. – 1977, rugpj. 28 Kauno senamiesčio archeologinių radinių paroda.
Kantautas J., Černiauskas R. Kam tarnauja Klaipėdos pilis // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 44, p. 12 Klaipėdos pilis ir miestas
Kapinės iš 8-9 šimtmečio. Daugelaičių iškasenos / R.S. // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 17, p. 4C. Daugėlaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Karagaudienė A. Mūsų šimtmečio mokslininkė // Kauno diena. – 1996, saus. 23, p. 1, 8 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Karaliaučiaus “Prussia” muziejaus direktorius dr. V. Gaerte pageidauja glaudaus bendradarbiavimo / A.N. // Lietuvos aidas. – 1933, kovo 11. 1933 m. kovo 7-10 dienomis lankėsi Kaune, skaitė paskaitą rotušėje.
Karaliaučiuje atrasta Vytauto laikų su Prūsija padaryta kupčystės sutartis // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, gruod. 10 E. Volteris susipažino su Linkūnų prie Tilžės radiniais.
Karalienė D. Sausio 26 d. būtų sukakę 70 metų muziejininkui archeologui Vitui Valatkai. “Vertybės, kurias sukaupiau, primins mane…” // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1997, saus. 25, p. 4
Karalienė D. Vitas Valatka – muziejininkas, archeologas, žmogus // Žemaičių praeitis. – V., 1998. – T. 8, p. 280-285
Karalienė D., Valatkienė L. Archeologiniai tyrimai Telšių senamiestyje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 251-254
Karaliūnas S. Baltų ir slavų kalbų seniausių santykių klausimu // MADA. – 1966, t. 1, p. 167-177
Karaliūnas S. Dar kartą apie lietuvių kilmę // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 1, p. 17-19 Dėl J. Basanavičiaus lietuvių kilmės teorijos.
Karaliūnas S. Dėl prūsų etnonimo reikšmės ir kilmės // Baltistica. – 1977, t. 13, sąs. 2, p. 372-373
Karaliūnas S. Gabija // Žodžiai ir žmonės. – V., 1974. – P. 63-68
Karaliūnas S. Iš kur kilęs žodis “Rambynas” // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 8, p. 35
Karaliūnas S. Kaunas ir jo vardas // Jaunimo gretos. – 1967, Nr. 8, p. 25
Karaliūnas S. Lietuva – tai kariauna // Lietuvos aidas. – 1996, liep. 5, p. 1, 11
Karaliūnas S. Lietuvių kalbos kilmė // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 2, p. 23, 26
Karaliūnas S. Lietuvos vardo kilmė // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1995, t. 35, p. 55-91
Karaliūnas S. Senovės lietuviai ir jų dangus // Jaunimo gretos. – 1968, Nr. 12, p. 21
Karaliūnas S. Trakiškosios lietuvių kilmės teorija // Pergalė. – 1971, Nr. 1, p. 140-150
Karaliūtė E. Estijos TSR mokslininkai Vilniuje // Tiesa. – 1957, kovo 6 H. Moora Vilniuje.
Karaliūtė E. Šios vasaros ekspedicijos // Literatūra ir menas. – 1958, Nr. 24, p. 3 Vilniaus pilis, Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Karaška A. Archeologiniai muzikos instrumentai Lietuvoje // Senovinė muzika ir dabartis. IV tarprespublikinė konferencija: Pranešimų tezės. – Šiauliai, 1989. – P. 9-14. – Lygiagr. tekstas  rusų k. (p. 21-25)
Karazija P. 1930 m. Vilniaus lobis // Lietuvių tauta (V.). – 1932, kn. 4, sąs. 3, p. 434-458, 8 lent
Karazija P. 1930 m. Vilniaus lobis. – V., 1932. – 39 p., 39 lent
Karazija P. Aluonos-Šklėrių ir Krūminių monetų lobiai // Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus metraštis. – K., 1941. – T. 1, p. 65-134 Aluona (Trakų raj.) ir Krūminiai (Varėnos raj.).
Karčiauskas A. Jurbarkas // Saulutė. – 1927, Nr. 21, p. 331-335 Jurbarko piliakalnis.
Karčiauskas V. Antireklama // Dienovidis. – 1992, Nr. 31/32, p. 16 Apie ardomus paminklus Kretingos ir Švenčionių rajonuose.
Kareckas J. Milžinkapis // Lietuva. – 1923, bal. 7, p. 5. Skėrių (Kaišiadorių raj., Žaslių valsč.) pilkapiai (?).
Kareckas J. Žąsliai. Bočių kapai // Lietuvos žinios. – 1923, kovo 22. Skėriai (Kaišiadorių raj.).
Kargaudienė A. Marija Gimbutienė. “Deivės kalba” ir mes // Kauno tiesa. – 1991, saus. 26, p. 4 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Kargaudienė A. Marijai Gimbutienei – 70 // Kauno aidas. – 1991, Nr. 4, p. 6 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Kargaudienė A. Mylėjęs Lietuvą // XXI amžius. – 1997, kovo 26, p. 7 Apie T. Daugirdą.
Karge P. Litauerfrage in Altpreussen in geschichtlichen Beleuchtung. – Königsberg, 1925. – 100 p. Rec.: Gaerte W. // Prussia (Königsberg). – 1926, t. 26, p. 337-344.                       Knacke E. // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1926, t. 3, p. 137-142.   Remeika J. Dėl Kargės veikalo lietuvių klausimu // Lietuvos aidas. – 1929,  bal. 5, p. 2-3.                                                                                                             P. – 5, 8, 9, 35 – dėl skalvių priskyrimo prūsams.
Karys (Kareckas) J. Istorinės Lietuvos pinigai // Karys. – 1936, Nr. 24, p. 594-595
Karys (Kareckas) J. Išskiriamieji ženklai lietuviškoje numizmatikoje / J. K. Karys// Tautos praeitis (Chicago). – 1964, t. 2, kn. 1(5), p. 108-121
Karys (Kareckas) J. K. Mūsų protėvių pinigai / J. K. Karys // Karys (Brooklyn). – 1954, Nr. 4, p. 97-98
Karys (Kareckas) J. Lietuvos metaliniai pinigai XIV-XVII a. / J. Kareckis // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 18 (Nr. 275), p. 4
Karys (Kareckas) J. Lietuvos pinigai ligi Vytauto Didžiojo mirties / J. Karys-Kareckas // Trimitas. – 1940, Nr. 27, p. 669-670
Karys (Kareckas) J. Numismatics / J. K. Karys // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 104-105.
Karys (Kareckas) J. Numizmatika. Žodynas, raštai / J. K. Karys. – V., 1970. – 340 p Rec.: Puzinas J. J. K. Kario numizmatikai pasirodžius // Aidai (Brooklyn). – 1971, Nr. 2, p. 93-96. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 408-417.
Karys (Kareckas) J. Nuo “kapos” ir grašio iki Lito. Moderniškiems Lietuvos pinigams 600 metų / J. K. Karys // Lietuvių dienos (Los Angeles). – 1961, Nr. 19, p. 12, 17 Iš Lietuvos pinigų istorijos.
Karys (Kareckas) J. Pragos gašis  / J. K. Karys // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 23, p. 401-402.
Karys (Kareckas) J. Seniausi lietuvių  “pinigai “. Gintaras ir kailiai kaip mainų priemonė / J. K. Karys // Tautos praeitis (Chicago). – 1959, t. 1, kn. 1, p. 25-41
Karys (Kareckas) J. Senovės lietuvių pinigai / J. K. Karys. – Bridgeport, Conn., 1959. – 396 p Rec.: Kučas A. Jono K. Kario “Pinigai” // Aidai (Brooklyn). – 1960, Nr. 10, p. 442-443.                                                                                                               Norkus K. Senovės lietuvių pinigai // Dirva (Cleveland). – 1960, vas. 1, p. 4.           Ochmański J. // Kwartalnik Historyczny (Warszawa). – 1963, t. 70, Nr. 1, p. 166-170.                                                                                                                Palemonas M. Didi dovana mūsų tautos kultūrai // Naujienos (Chicago). – 1960, saus. 23.                                                                                                        Sužiedėlis S. Pinigai atskleidžia praeitį / S. Suž. // Darbininkas (Brooklyn). – 1960, saus. 19.
Karys (Kareckas) J. Truputis žinių apie monetas // Trimitas. – 1936, Nr.  23, p. 543-544
Karys (Kareckas) J. Vilnius – Lietuvos finansų politikos centras // Mūsų Vilnius. – 1936, Nr. 8, p. 127-128 Apie Vilniuje kaldintas monetas.
Karys (Kareckas) J. Vytauto pinigai / J. K. Karys // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 34, p. 398-399
Karys-Kareckis J. Lietuvos pinigai viduramžiais ir vėliau // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 42, p. 817-821.
Karmonas A. Akvieriškės-Apieriškės piliakalnis // Žvaigždė (Švenčionys). – 1970, gruod. 1
Karmonas A. Užpalių praeitis ir dabartis // Lenino keliu (Utena). – 1968, kovo 2
Karnatka G. Miesto Pajautos slėnyje Kernavėje tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. V., 1994. – P. 236-238
Karnatka G. XV-XVII a. senkapio tyrinėjimai Kernavėje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 79-83
Karnups A. Die Haupttypen der lettischen Halsringe in der jüngeren Eisenzeit // Sitzungsberichte der Gelehrten Estnischen Gesellschaft (Tartu). – 1928, p. 116-139; Atsp.: Tartu, 1928
Karo muziejus rinks piliakalnių nuotraukas ir modelius // Lietuvos aidas. – 1930, vas. 28, p. 6
Karosas M. Raginėnų piliakalnis // Panevėžio vyskupija. – V., 1998. – P. 518-519
Karp F. K. Beiträge zur ältesten Geschichte des Memellandes und Preussisch-Litauens. Ein kritisches Betrachtung des neuesten deutschen Forschungsrezultate. – Memel, 1934. – 131 p
Karpavičius J., Daukantas A., Žalnierius A. Dating of archaeological wood from Kaunas castle by dendrochonological and radiocarbon methods // Dendrochronology and enwironmental trends: Proccedigs of the International Conference, 17-21 June, Kaunas, Lithuania. – K., 1998. – P. 22-26 Kauno pilis ir miestas
Karpius (Karpavičius) K. Merūnas. Istorinė apysaka iš Apuolės laikų. – Clevland. 1934. – 512 p Knyga dedikuota V. Nagevičiui (įdėtas jo portretas, dvi Apuolės kasinėjimų nuotraukos).
Karšakevičius A. Prakalbo senasis radinys // Vakarinės naujienos. – 1962, rugpj. 22 Krasnyj Boro (Baltarusija) sidabrinis emale puoštas dirbinys.
Kartjalas I. Tolimi kaimynai // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 8, p. 45 Iš seniausių baltų ir finų santykių istorijos.
Karvelytė D. Karžygio žirgas // Lietuvos pionierius. – 1971, rugs. 8, p. 3 Grigiškių-Neravų (Trakų raj.) pilkapių tyrinėjimai.
Karžygių senienų rasta / Sakrespondė // Rytas. – 1924, rugpj. 20, p. 3. Brenčių (Pasvalio raj., Saločių valsč.) kapinynas.
Kas bus su senovės paminklų apsaugos kursais ir kursantais? / N.A. // Lietuvos žinios. –1935, liep. 30, p. 7. Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Kas čia per kapinės būtų? / K. Kuisys // Žemaitis (Telšiai). – 1928, Nr. 34, p. 2 Kveilių (Telšių raj.) senkapiai.
Kas yra kuršiai  / K.B. // Lietuvos aidas. – 1933, saus. 23, p. 4. Remiasi J. Endzelyno darbais.
Kas yra Rambynas / Jonas // Trimitas. – 1935, Nr. 25, p. 471-472
Kas ką rašo ir sako apie Lietuvoje mirusį Petrą Tarasenką // Laisvė (NewYork). – 1962, birž. 26 Petras Tarasenka (1892. XII. 7-1962.V.17).
Kas naujo Kauno požemiuose // ABC. – 1933, lapkr. 7,  8, 10, 12 Kauno pilis ir rotušė.
Kas nukaldino šią monetą? // Komjaunimo tiesa. – 1958, saus. 11, p. 4 Vėžionių (Prienų raj.) kaime rasta 1614 m. moneta.
Kas padaryta su Gedimino pilies bokštu // Lietuvos aidas. – 1930, spal. 15, p. 4.
Kas randama pilkapiuose // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 35, p. 6 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Kas suras lobį // Vakarinės naujienos. – 1980, birž. 17, p. 1
Kas turėtų sutvarkyti pilį ? // XX amžius. – 1936, liep. 31, p. 8 Kauno pilis.
Kasami Kauno požemiai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, spal. 27
Kasdami rūsį rado pinigus / Viešvienietis // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1933, Nr. 44, p. 7 Viešvėnų (Telšių raj.) kapinynas.
Kasinėdami Gedimino kalno papėdėje... // Kalba Vilnius. – 1980, Nr. 37, p. 4 Apie V. Urbanavičiaus filmą “Vilnius prieš 650 metų”.
Kasinėja 8 šimtmečio senkapį // Lietuvos aidas. – 1935, bal. 26, p. 8 Daugėlaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Kasinėjami piliakalniai ir seni kapinynai / G. G-tis // Vilniaus rytojus. – 1934, rugs. 22. Švenčionių apylinkių paminklai.
Kasinėjimai  Kaune // Karys. – 1925, Nr. 4, p. 31
Kasinėjimai Apuolėj // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 37, p. 6
Kasinėjimai Apuolėj vėl pradėti // Rytas. – 1931, rugs. 14, p. 1
Kasinėjimai Apuolėje šiemet baigti // Rytas. –1932, liep. 26, p. 5 Apuolė (Skuodo raj.).
Kasinėjimai prie Upytės / Ant. R. // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 20 (Nr. 321), p. 7. Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Kasinėjimai Vaduvų krašte // Tautos praeitis (Chicago). – 1960, t. 1, kn. 2, p. 302. Perspausdinta iš A. Mažiulio straipsnio  – Draugas (Chicago). – 1959, liep. 22 Juodonių (Rokiškio raj.) piliakalnio gyvenvietės kasinėjimai.
Kasinėjimo darbai Apuolės piliakalny // Trimitas. – 1932, Nr. 30, p. 603 Apuolė (Skuodo raj.).
Kasinėjimo darbai Vilniuje // Vilniaus balsas. – 1941, birž. 22 Katedros aikštė.
Kasinėjo piliakalnį // XX amžius. – 1936, rugs. 18, p. 7 Paulaičių (Šilutės raj.) kapinynas (kasinėjo mokytojas V. Dėdinas).
Kasinės Impilties piliakalnį // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 14, p. 7; Trimitas. – 1933, Nr. 34, p. 674
Kasiulis P. Ten, kur Venta // Švyturys. – 1955, Nr. 18, p. 22-23 Papilės (Akmenės raj.) kapinynas.
Kasys A. Pašnekesys apie archeomuzikologiją // Gimtasis kraštas. – 1983, Nr. 47, p. 6 Apie V. Daugudžio paskaitą.
Kasperavičius J. Apie lobius ir jų ieškotojus // Valstiečių laikraštis. – 1965, saus. 17, p. 3 Apie Užvenčio (Kelmės raj.) ir Stakliškių (Prienų raj.) lobius.
Kasperavičius J. Kaunas. Rotušės aikštė // Vakarinės naujienos. – 1967, vas. 9 Apie T. Daugirdą.
Kasperavičius J. Kernavės muziejaus ekspozicija // Kultūros barai. – 1968, Nr. 9, p. 67-68
Kasperavičius J. Ko pyksta archeologai? // Šluota. – 1965, Nr. 12, p. 14 Dėl paminklų niokojimo.
Kasperavičius J. Lietuvos TSR muziejai. – 2-asis patais. ir papild. leid. – V., 1977. – 128 p Minimos muziejų archeologijos ekspozicijos.
Kasperavičius J. Lietuvos TSR muziejai. – V., 1968. – 94 p Taip pat apie eksponuojamą archeologinę medžiagą.
Kasperavičius J. Praeities paminklai šiandien // Literatūra ir menas. – 1964, Nr. 49, p. 2
Kasperavičius J. Vitas Valatka yra... // Kultūros barai. – 1977, Nr. 1, p. 69 Vitas Valatka (1927. I. 26 – 1977. VIII. 23). 50-mečio sukaktis.
Kasperavičius J., Tautavičius A. Palikta kraštotyros vaga // Literatūra ir menas. – 1977, Nr. 36, p. 15
Kasperavičius V. Žemutinė pilis – 1989-ieji // Draugystė (Vilnius). – 1989, rugpj. 19, p. 3 Vilniaus pilis
Kasperavičius V. Žemutinė pilis. Atkūrimo perspektyva // Draugystė (Vilnius). – 1988, rugpj. 6 Vilniaus pilis
Kaswurm K. Alte Schlossberge und andere Überreste von Bauwerken aus der Vorzeit im Pregelgebiete Litauens // Schriften der Phisikalish-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1883, t. 14, p. 72-80. Apie Įsruties, Gumbinės, Stalupėnų apylinkių piliakalnius.
Kašauskas R. Žemaičių kultūros židinys // Kultūros barai. – 1970, Nr. 2, p. 18-22 Telšių “Alkos” muziejaus archeologinės ekspedicijos.
Kašauskas S. Jungties ieškojimas // Moksleivis. – 1987, Nr. 11, p. 10-11 Apie Biržulio ežero pakrančių tyrinėjimus ir apie Kuršų (Telšių raj.) kapinyną.
Kašauskas S. Vilnius – matomas ir nematomas // Moksleivis. – 1984, Nr. 12, p. 22-23 Vilniaus pilies arsenalo teritorija.
Kašelionis B. Dzūkų kraštotyrininkas // Kultūros barai. – 1989, Nr. 4, p. 43-44 Apie J. Radziukyną.
Katalynas K. Archeologiniai tyrimai Vilniuje M. Gorkio gatvės Nr. 66, 68 // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 134-135 Vilniaus senamiestis
Katalynas K. Archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje Subačiaus ir Malūnų gatvėse // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 143-144 Vilniaus miesto tyrinėjimai
Katalynas K. Avižienių piliakalnis; Baravykinės pilkapynai; Bernotų kapinynas ir piliakalnis; Bradeliškių akmuo; Buivydų piliakalnis; Didžiosios Kuosinės piliakalnis; Elniakampio (Geležių, Panorių, Velniakampio) piliakalnis; Karmazinų piliakalnis; Keturiasdešimt Totorių kaimo pilkapynas; Veršiobalio-Kiemelių piliakalnis; Leoniškių piliakalnis; Maseliškių piliakalnis; Mažosios Riešės piliakalnis; Mikulionių akmuo; Mūrininkų piliakalnis; Naujosios Rėvos piliakalnis; Pakalnių pilkapynas;  Rudaminos-Papiškių piliakalnis; Bildiškių-Pukštėnų pilkapiai; Puntūzų pilkapynai; Rėvos pilkapiai; Santakos pilkapynas; Sapiegiškių pilkapynas; Sirutiškių pilkapis; Skersabalių pilkapynai; Sužionių piliakalnis [visi Vilniaus raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 302, 304, 305-311, 314-315, 318, 320-322, 324, 325, 327-328, 331, 332, 335
Katalynas K. Bonifratrų vienuolynas // Vakarinės naujienos. – 1988, rugpj. 6 Vilniaus senamiestis
Katalynas K. Bonifratrų vienuolynas Vilniuje, S. Daukanto a. 1 (Buvusi Kutuzovo a.) // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 53-54 Vilniaus senamiestis
Katalynas K. Dar apie krosnis su kiškiais // Kultūros barai. – 1992, Nr. 1, p. 61-64
Katalynas K. Dūkštų apylinkės piliakalniai ir pilkapynai // Draugystė (Vilnius). – 1980, birž. 12
Katalynas K. Gotikos epochos krosnys Vilniaus Žemutinėje pilyje // Kultūros barai. – 1989, Nr. 1, p. 56-59 Vilniaus pilis
Katalynas K. Išsaugoti būsimoms kartoms // Draugystė (Vilnius). – 1979, bal. 10 Rajono archeolinių paminklų būklė.
Katalynas K. Koklių raštai // Tiesa. – 1984, saus. 15, p. 4 Apie XIV-XVII a. koklius.
Katalynas K. Nemenčinės piliakalnis // Draugystė (Vilnius). – 1981, rugpj. 11
Katalynas K. Nuo Vilniaus iki Medininkų // Draugystė (Vilnius). – 1980, rugs. 16
Katalynas K. Piliakalniai ir pilkapiai // Draugystė (Vilnius). – 1981, rugpj. 20 Bernotų ir Mažosios Riešės piliakalniai, Aukštųjų Rusokų pilkapiai.
Katalynas K. Tyrinėjimai Vilniuje, Malūnų g.3, 5 // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 33-34 Vilniaus miestas
Katalynas K. Vilniaus koklių ornamentų prototipai // Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 4, p. 101-108
Katalynas K. XV-XVI a. plokštiniai kokliai iš Siaurosios gatvės Vilniuje // Muziejai ir paminklai. – 1991, sąs. 9, p. 50-62
Katalynas K. XV-XVII a. kokliai – karūnėlės Vilniaus muziejų fonduose // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987, geg. 6-7). – V., 1987. – P. 50-51
Katalynas K. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Kalnų parko rajone // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 159-160 Vilniaus miestas
Katalynas K., Levandauskas V. Medininkų pilies liekanos ir senamiesčio teritorija [Vilniaus raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 319-320
Katalynas K., Luchtanienė D. Tyrinėjimai Vilniuje, Reprezentacinių rūmų teritorijoje 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 382-386 Vilniaus miestas
Katalynas K., Vaitkevičius G. Vilniaus miesto raida XIV-XVII amžiais // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 4 (7), p. 25-32 Vilniaus miestas
Katalynas K., Zabiela G. Liudvikas Dzikas (1955-1991.VIII.16) // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 138-140
Katalog der Ausstellung zum X archäologischen Kongress in Riga 1896. – Riga, 1896. –255 p., 34 lent. P. 137-138 Jelgavos ir Tartu muziejų radiniai iš Lietuvos; p. 249-255 – Vilniaus muziejaus atsiųsti radiniai.
Katalog der Ausstellung zur Konferenz baltischer Archäologen in Riga, 1930. – Riga, 1930. – 179 p., 56 lent Eksponuojami ir Lietuvos archeologinių paminklų radiniai, buvę Jelgavos, Karaliaučiaus ir Varšuvos muziejuose. Tarp kitų Gribašos ir Rudnios (Varėnos raj.) akmens amžiaus gyvenviečių, Adakavo (Tauragės raj.), Kaniūkų (Utenos raj.), Pakalniškių (Panevėžio raj.), Totorkalnio (Biržų raj.) pilkapių bei Aukštkiemio (Klaipėdos raj.), Andulių (Kretingos raj.), Vėžaičių (prie Šilutės) radiniai.
Katalog des Prussia-Museums in Nordflügel des Königlichen Schlosses zu Königsberg i. Pr. Die Funde aus der Zeit der Heidnischen Gräberfelder (von Christi Geburt bis zur Einführung des Christentums). – Königsberg, 1897. – 48 p. Yra radinių iš Klaipėdos ir Šilutės apskričių.
Katalog des Prussia-Muzeum im Nordflügel des Königlichen Schlosses zu Königsberg. Steinzeit-, Bronzezeit-, Pfalbaufunde. – Königsberg, 1893. – 52 p.
Katalog trześciwy z bioru przedhistorycznego, ułożony porządkiem miejscowości (Muzeum przedhistorycznego Erazma Majewskiego) //Światowit (Warszawa). – 1911, t. 9, p. 128-149. Radiniai iš Kaniūkų (Utenos raj.), Pašušvio (Kėdainių raj.), Pakalniškių (Panevėžio raj.), Varšuvoje.
Kataržienė M. Kodėl? // Jaunimo gretos. – 1988, Nr. 11, p. 4-5 Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Katilius A. Archive documents on the Carl von Schmith // Archaeologia Baltica. – V., 1997. – T. 2, p. 22-25
Katilius A. Carlo von Schmitho byla: areštas ir teismas // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2, p. 14-16
Katilius A. Dėl tyrimų aikštėje prie Vilniaus Arkikatedros // 7 meno dienos. - 1996, Nr. 28, p. 1, 7; Lietuvos rytas - 1996, liep. 17, priedas: Sostinė, p. 44 Vilniaus pilys
Katilius A. P. Tarasenkos rankraščiai VU MBRS // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 97-98
Katilius A. Tadas Daugirdas ir Kauno muziejus // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987, geg. 6-7). – V., 1987. – P. 15-17
Katinas B. Saugokime archeologinius paminklus // Švyturys (Kretinga). – 1963, liep. 6 Sudota (Švenčionių raj.).
Katinas V. Baltijos gintaras. – V., 1983. – 111 p P. 6-11 – gintaro archeologiniai radiniai, prekyba gintaru.
Katinavos Kalnas // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1938, geg. 21, p. 2 Piliakalnis Nadruvoje.
Kauklys V. Archeologijos paminklai – raktas mūsų senovei pažinti // Rinkos aikštė (Kėdainiai). – 1996, rugs. 11, p. 4-5
Kaukolių miškas ir laukas. // Lietuvos aidas. – 1939, rugs. 2 (Nr. 438), p. 3 Uogiškių (Akmenės raj.) kapinynas.
Kaunas // Šaltinis (Seinai). – 1908, Nr. 22, p. 346. Apie dailės parodoje eksponuojamus T. Daugirdo radinius.
Kaunas // Trimitas. – 1925, Nr. 13, p. 410 Liksmadvario gatvės monetų lobis.
Kaunas. III-oji gimnazija // Mokslo dienos. – 1937, Nr. 6/7, p. 433 Mokinių ekskursija į kasinėjamą Eigulių (Kauno raj.) kapinyną.
Kaune ant Neries kranto // Vienybė. – 1911, Nr. 31, p. 487. Bus tvarkoma Kauno pilis.
Kaune rasta gatvė, grįsta prieš 500 metų / Putinėlis // Diena. – 1935, Nr. 43, p. 5 Kauno pilis ir miestas.
Kaune rasta XV amžiaus paslaptingi griuvėsiai // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 43, p. 2 Kauno pilis ir miestas.
Kaune rasti senamiesčio tilto grindinio likučiai // Karys. – 1938, Nr. 4, p. 133 Kauno  senamiestis.
Kaune rengiamas muziejus // Tėvynės sargas. – 1899, Nr. 3, p. 31-32. Muziejus rinks ir archeologinius radinius. Panemunėlio klebonas padovanojo 11 akmeninių dirbinių.
Kaune. Kasinėjimo daviniai // Rytas. – 1925, saus. 15, p. 3
Kauno  pilies  konservavimo darbai / (V.K.) // Lietuvos aidas. – 1940, saus. 18 (Nr. 29), p. 10. Kauno pilis.
Kauno centre rado pinigų lobį // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 26 (Nr. 487), p. 2 Kaunas, Nemuno gatvė.
Kauno centre rado puodą su pinigais // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, spal. 29, p. 4 Kaunas, Nemuno gatvė.
Kauno gub. pilis ir kapai // Lietuvos žinios. – 1914, kovo 2 (15), p. 3.
Kauno miestas. Apžvalginis informacinis leidinys Kauno 900 m. sukakčiai paminėti. – K., 1930. – 142 p P. 19-21 – Kauno pilis.
Kauno miesto muziejaus konservatorius  Švedijoje // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 23, p. 8 K. Mekas mokosi archeologijos paminklų registracijos.
Kauno miesto muziejui // Lietuvos žinios. – 1933, spal. 6, p. 7 Žinutė apie patekusį į muziejų tiglį iš Riogliškių (Kauno raj.).
Kauno miesto muziejuje // Lietuvos aidas. – 1932, bal. 21, p. 6 Pašventupio (Prienų raj.) radiniai.
Kauno miesto muziejus // Dabartis. – 1918, birž. 15, p. 3. Rašoma ir apie mamuto kaulų radinius.
Kauno miesto muziejus // Lietuvis. – 1928, saus. 24, p. 4 H. Mooros siūlymai skaityti paskaitas.
Kauno miesto muziejus // Lietuvos aidas. – 1928, spal. 18, p. 3-4 Kauno pilies padėtis, pokalbis su E. Volteriu.
Kauno miesto muziejus // Lietuvos žinios. – 1924, saus. 18, p, 3. 1923 m. darbo apžvalga, minimos A. A. Spicyno paskaitos.
Kauno miesto muziejus // Vairas. – 1923, Nr. 4, p. 23. Apie numizmatikos rinkinio pirkimą.
Kauno miesto muziejus // Vienybė (K.). – 1908, Nr. 29, p. 448. T. Daugirdo kvietimas rinkti senienas.
Kauno miesto muziejus // Viltis. – 1909, rugs. 16 (29). Apie T. Daugirdą, minimi jo kasinėjimai Dūkšte (Ignalinos raj.).
Kauno miesto muziejus 1923 metais / X. // Lietuva. – 1924, saus. 12, p. 4-5.  Archeologinės paskaitos, nupirkta monetų kolekcija.
Kauno miesto muziejus gavo brangių senienų // Lietuvos aidas. – 1933, kovo 1, p. 7 Vaikantonių (Alytaus raj.) kaulinis žeberklas; Prapymo (Šilalės raj.) radiniai.
Kauno miesto savivaldybė pasiryžusi atstatyti Kauno pilį // Lietuvos aidas. – 1939, rugs. 15 (Nr. 535), p. 8
Kauno Mokslininkai nori isztirti Kauno Pilies Paslaptis // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1932, spal. 25, p. 3 Kauno pilis.
Kauno Mokslininkai nori isztirti Kauno Pilies Paslaptis // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1933, spal. 25, p. 3 Kauno pilis.
Kauno muziejaus dir. // Lietuvos žinios. – 1933, gruod. 6, p. 6 Smilgelių (Pasvalio raj.) radiniai.
Kauno pilies apgailėtinas padėjimas // Rytas. – 1928, rugpj. 20, p. 3
Kauno pilies atkasimo darbai tęsiami // Tautos praeitis (Chicago). – 1959, t. 1, kn. 1, p. 132 Kauno pilis.
Kauno pilies griuvėsiai // Lietuvos aidas. – 1930, bal. 28, p. 7
Kauno pilies griuvėsių tyrinėjimai. Kas šiemet pilį  bekasinėjant buvo rasta // Naujas žodis. – 1930, Nr. 23/24, p. 4-7
Kauno pilies išgriovimas 1362 m. / J. P. // Rytas. – 1933, spal. 3, p. 3-4
Kauno pilies kasinėjimai // Klaipėdos žinios. – 1925, kovo 31
Kauno pilies kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 4, p. 8 Kauno pilis.
Kauno pilies kasinėjimai // Naujoji  Romuva. – 1932, Nr. 24, p. 572-573 Kauno pilis.
Kauno pilies kasinėjimas // Tėvynės Sargas. – 1925, Nr. 24, p. 261-262; Nr. 25, p. 272
Kauno pilies kasinėjimas // Trimitas. – 1925, Nr. 12, p. 373-377
Kauno pilies požemiai // Kultūra.  1924, Nr. 12, p. 448
Kauno pilies praeitis / M. // Šaltinis (Marijampolė). – 1929, Nr. 3, p. 33
Kauno pilis – Vytauto Didžiojo rezidencija Kaune / J. Ka. // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 1, p. 5.
Kauno pilis / J. Tuzas // Draugija. – 1922, Nr. 7/8, p. 279-281. Feljetonas apie apleistą paminklą.
Kauno pilis / S. // Trimitas. – 1930, Nr. 47, p. 964-965
Kauno pilis // Viltis. – 1911, rugpj. 5 (18).
Kauno pilis dar neapsodinta // XX amžius. – 1938, bal. 21, p. 10 Kauno pilies griuvėsiai.
Kauno pilis pagaliau bus sutvarkyta / J. K-va. // Lietuvos aidas. – 1930, bal. 14, p. 7.
Kauno pilyje // Kauno tiesa. – 1957, lapkr.  3 Kauno pilis.
Kauno pilyje ir šiemet vyksta baisūs dalykai // XX amžius. – 1937, geg. 12, p, 7
Kauno požemiai tyrinėjami toliau // ABC. – 1933, lapkr. 5, p. 4
Kauno rotušės paslaptis // Sekmadienis. – 1933, Nr. 43, p. 9
Kauno senapilis // Lietuva. – 1923, spal. 30, p. 6. Kauno pilis.
Kaupuža A. XIX a. pradžios kultūros veikėjai pagal prof. I. N. Labojkos susirašinėjimą su N. P. Rumiancevu, muziejaus steigėju // Literatūra. – 1967, t. 10, p. 165-199 P. 168-169 – D. Poškos senienų rinkinys, taip pat jo laiškai Nr. 8, 15, 16, 18, 19, 21.
Kavaliauskas S. W sprawie trumien odkopanych na placu Katedralnym w Wilnie // Prawda Wileńska. – 1940, rugpj. 26, p. 4 Vilniaus Žemutinė pilis.
Kavolis V. Civilizacijos atradėja, darbo ir džiaugsmo žmogus // Akiračiai (Chicago). – 1994, Nr. 3, p. 12
Kavolis V. Išeivijos lietuviai socialiniuose moksluose // Lituanistikos instituto 1981 metų suvažiavimo darbai. – Chicago, 1985. – P. 11-33 P. 15-18 – apie dirbančius archeologijos, antropologijos bei etnografijos srityje.
Kavolis V. Išeivijos lietuviai socialiniuose moksluose // Metmenys (Chicago). – 1982, kn. 43, p. 165-176; kn. 44, p. 174-187 Kn. 43, p. 170-172 – archeologija ir antropologija.
Kazakevičius I. Apie ką byloja akmuo? // Žvaigždė (Švenčionys). – 1978, rugpj. 26 Apie Reškutėnų-Tribuciškių dubenuotą akmenį.
Kazakevičius V. 5th-6th century burial ground of Kalniškiai: results of 8 years of excavations // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 12 Kalniškių (Raseinių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. A rare animal-headed crossbow brooch from Plinkaigalis in Lithuania // Fornvännen (Stockholm). – 1983, Nr. 3/4, p. 189-196
Kazakevičius V. Adolfas Tautavičius // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 433-434
Kazakevičius V. Apkartų pilkapynas; Čepeliškių pilkapynai; Gailiutiškės-Santupių pilkapynas; Galminių pilkapynai; Juškėnų kapinynas; Kavolių kapinynas; Kloviškių pilkapiai; Kraštų kapinynas; Liaudiškių kapinynas; Lygalaukių kapinynas; Pratkūnų milžinkapis; Riškonių kapeliai; Rusteikių pilkapynas; Salako pilkapynas; Subatiškio pilkapynas [visi Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 356, 359-360, 362-363, 366-369, 373-374, 377, 382.
Kazakevičius V. Archeologinės miniatiūros iš Plinkaigalio // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 2, p. 32 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Archeologiniai paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1988 metais // LIM, 1988 metai. – V., 1989. – P. 231-233
Kazakevičius V. Archeologinių paminklų tyrimai Lietuvoje 1987 metais // LIM, 1987 metai. – V., 1988. – P. 192-196
Kazakevičius V. Archeologų darbai Kalniškiuose // Naujas rytas (Raseiniai). – 1993, rugs. 29 Kalniškių kapinynas.
Kazakevičius V. Atidenk, žeme, paslėptus pėdsakus...// Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1985, liep. 6, p. 3 Plinkaigalio kapinynas.
Kazakevičius V. Baltų-hunų genčių ryšių liudininkė // Muziejai ir paminklai. – 1983, sąs. 5, p. 59-62 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Bijeikių piliakalnis; Buivydų piliakalnis; Buteikių piliakalnis; Jakšiškio pilkapynas ir piliakalnis; Juodviliškio kapinynas; Kurklių pilkapynas; Maldeikių pilkapynas; Piktagalio-Marijampolio piliakalnis; Butėnų pilkapynas; Mogylų kapinynas; Papilių piliakalnis; Levaniškių piliakalnis; Piliakalnio piliakalnis; Šaltinių pirmieji pilkapiai; Pakarklos kalnas; Šovenių-Budrių piliakalnis; Vargulių piliakalnis; Varkujų-Varniškių piliakalnis; Visėtiškių pilkapiai [visi Anykščių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 39, 42, 46, 48, 55, 58, 60, 64, 70, 89, 91, 99, 101, 102
Kazakevičius V. Das Gräberfeld von Plinkaigalis als Quelle der baltischen ethnischen Geschichte in Litauen // Prehistoric Graves as a Source of Information. – Stockholm, 1994. – P. 111-128
Kazakevičius V. Dėl Plinkaigalio kapinyno etninės interpretacijos // Lituanistica. – 1990, Nr. 3, p. 3-19
Kazakevičius V. Didžiojo tautų kraustymosi atspindžiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, Nr. 8, p. 31-32 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) radiniai.
Kazakevičius V. Eketės piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 7, p. 33 Klaipėdos raj.
Kazakevičius V. Geležies amžiaus baltų genčių ginkluotė: Habilitacinis darbas. Humanitariniai mokslai, 05H Istorija. – V., 1998. – 67 p. – Tas pat anglų k
Kazakevičius V. Geriamieji ragai iš Plinkaigalio (Kėdainių raj.) // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1980. – Kn. 3, p. 96-98
Kazakevičius V. Įdomūs radiniai Žąsine // Artojas (Šilalė). – 1976, liep. 22 Kapinynas.
Kazakevičius V. Ietigaliai Lietuvoje V-VIII a. (1. Įtveriamieji) // MADA. – 1978, t. 4, p. 37-45
Kazakevičius V. Ietigaliai Lietuvoje V-VIII a. (2.Įmoviniai) // MADA. – 1979, t. 2, p. 63-65
Kazakevičius V. Iš vėlyvojo geležies amžiaus baltų ginklų istorijos (Kalavijų makštų apkalai) // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 287-332
Kazakevičius V. IX-XIII a. baltų kalavijai. – V., 1996. – 173 p. Rec.: Kurasiński T. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1997, Nr. 3/4, p. 412-414.                                                                                                            Zabiela V. // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 368-373.
Kazakevičius V. Jie piešė briedžius // Mūsų gamta. – 1985, Nr. 9, p. 28-29
Kazakevičius V. Jotvingių keliais // Švyturys. – 1977, Nr. 23, p. 12-13 Šiurpilių piliakalnis (Suvalkų vaivadija).
Kazakevičius V. Ką byloja Plinkaigalis? // Tarybinis balsas (Kėdainiai). – 1978, rugpj. 15, p. 3 Plinkaigalio kapinynas. 
Kazakevičius V. Kalniškiai Burial Ground: investigation, Results, Prospects // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 251-260. Kalniškių (Raseinių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Kalniškių (Raseinių raj.) kapinynas // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 99-103
Kazakevičius V. Kalniškių (Raseinių raj.) kapinyno tyrinėjimai 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 83
Kazakevičius V. Kalniškių kapinyno kasinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 111-115
Kazakevičius V. Kalniškių kapinyno tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 154-158 Raseinių raj.
Kazakevičius V. Kalniškių plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 52-53 Raseinių raj.
Kazakevičius V. Kalniškiūs dygst poudaa // A mon sakaa? (Palanga). – 1991, Nr. 3, p. 2 Apie Kalniškių (Raseinių raj.) kapinyną.
Kazakevičius V. M. e. I tūkstantmečio strėlių antgaliai Lietuvoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1982. – Kn. 4, p. 91-93
Kazakevičius V. Miškinių (Anykščių raj.) pilkapyno tyrinėjimai 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 48-49
Kazakevičius V. Mitologiniai akmenys // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1988, rugs. 24
Kazakevičius V. Motifs of Animal Decorative Pattern on Bindings of the 5th-6th Century Drinking Horns from Plinkaigalis burial groud (Lithuania) // Finkst Museum (Helsingfors). – 1987, p. 45-63
Kazakevičius V. Naujas archeologinis paminklas // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1980, rugpj. 23, p. 3 Labūnavos (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Nauji archeologų atradimai Kalniškiuose // Naujas rytas (Raseiniai). – 1995, gruod. 16, p. 4 Kalniškių kapinynas.
Kazakevičius V. Neolito kapai Plinkaigalio III-VII a. kapinyne // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 15-16 Kėdainių raj.
Kazakevičius V. O buvo ne taip: “Darbų turėjau daugiau negu jiems atlikti laiko” // Gairės. – 1997, Nr. 8, p. 41-47; Nr. 9, p. 35-39 M. Gimbutienė
Kazakevičius V. On one type of Baltic sword on the Wiking Period // Archaeologia Baltica. – 1997. – T. 2, p. 117-132
Kazakevičius V. Penkeri metai Plinkaigalio kapinyne // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1981, spal. 17, p. 3
Kazakevičius V. Plinkaigalio (Kėdainių raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 80-83
Kazakevičius V. Plinkaigalio kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1993, t. 10, p. 3-181, 213-218 Rec.: Kazanski M. // Archeologie médiévale (Sasi, France). – 1995, t. 25, p. 375-377. Simniškytė A. // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 210-215.                                         Šimėnas V. Raktas Plinkaigaliui // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1, p. 27-29.             Žebrauskaitė J. 220 puslapių – vien apie Plinkaigalį // Kėdainių garsas. – 1995, vas. 11, p. 6.                                                                                                                        Артемов А. Р. // Российская археология (M.). – 1997, № 2, c. 251-254.
Kazakevičius V. Plinkaigalio kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 398
Kazakevičius V. Plinkaigalio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 52-55 Kėdainių raj.
Kazakevičius V. Plinkaigalio plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1984 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 54-55 Kėdainių raj.
Kazakevičius V. Plinkaigalio plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 77-79 Kėdainių raj.
Kazakevičius V. Prisilietimas prie protėvių / Pokalbį užrašė V. Kvedys // Naujas rytas (Raseiniai). – 1997, rugs. 20, p. 2.
Kazakevičius V. Rytietiškos kilmės radinys Visietiškių (Anykščių raj.) pilkapyne // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 133-137 Kalavijo rankenos skersinis.
Kazakevičius V. Sąvartynas ant… protėvių kapų // Valstiečių laikraštis. – 1989, spal. 10, p. 3 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Scandinavian bindings of the tips of sword sheaths from Lithuania // Austrumbaltijas un Skandinavijas kontakti agrajos viduslaikos: Starptautiskas konferences (Riga, 1990. 23. – 25. X) referātu tēzes. – Riga, 1990. – P. 27-29
Kazakevičius V. Situation ethnoculturelle des Baltes au milien du I-er millenaire du notre ére // L’identité des populations archeoloques. – Sophia Antipolis, 1996. – P. 81-94
Kazakevičius V. Some debatable questions Concerning the Armament of the Viking Period in Lithuania // Fasciculi archeologiae historicae (Lódż). – 1994, sąs. 7, p. 37-44
Kazakevičius V. Sword chapes from Lithuania // Die Kontakte zwischen Ostbaltikum und Skandinavien im frühen Mittelalter: (Internationale Konferenz 23.-25. Oktober 1990. Riga). Acta Universitatis Stockholmiensis. – Stockholm, 1992. – P. 91-107
Kazakevičius V. Šimtmečių pėdsakais // Tarybinis mokytojas. – 1978, lapkr. 1, p. 4 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. The find an East European sword quillon a barrow in Visėtiškės, Anykščiai district, Lithuania // Fornvännen. – 1992, t. 87, p. 177-179
Kazakevičius V. The Great Migration period and the Baltic according to the archeological data from Lithuania // Peregrinatio Gothica. – Oslo, 1992. – T. 3, p. 91-102
Kazakevičius V. The Plinkaigalis barrow as the soyrce of the ethnic history of the Balts // Medieval Europe 1992. A conference on Medieval archeology in Europe 21st –24 th September 1992 at the University of York. Abstracts. – York (England), 1992. – P. 35-36
Kazakevičius V. The Plinkaigalis burial ground // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 15
Kazakevičius V. Tiriamas Kalniškių kapinynas // Naujas rytas (Raseiniai). – 1991, rugpj. 20
Kazakevičius V. Tyrinėjimai sėlių genties žemėje // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1986, rugs. 4 Visėtiškių pilkapiai.
Kazakevičius V. Tyrinėjimų Kalniškiuose dešimtmetis // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 198-201 Kalniškių (Raseinių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Topory bojowe typu M: Chronologia i pochodzienia na ziemiach Bałtów // Słowiańszczyzna w Europie średniowiecznej. – Wrocław, 1996. – T. 2, p. 233-241
Kazakevičius V. Unikalus V a. pab. geriamasis ragas iš Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinyno // MADA. – 1981, t. 3, p. 81-91
Kazakevičius V. Vienašmenių kalavijų atsiradimas ir raida Lietuvoje // Lietuvos archeologija. – 1981, t. 2, p. 43-58
Kazakevičius V. Visėtiškių (Anykščių raj.) pilkapyno tyrinėjimai 1988 metais // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 49-52
Kazakevičius V. Visėtiškių pilkapynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 56-57 Anykščių raj.
Kazakevičius V. Visėtiškių pilkapynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 50-55 Anykščių raj.
Kazakevičius V. V-IX a. pradžios kalavijai Lietuvoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1978. – Kn. 2, p. 14-23
Kazakevičius V. Žalvarinis ratelis iš Plinkagailio (Kėdainių raj.) // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 31-33
Kazakevičius V. Žąsino kaimo senkapiai // Gimtasis kraštas. – 1976, Nr. 39, p. 3 Šilalės raj.
Kazakevičius V. Žemės knygą atvertus // Sveika buitis (Krakės). – 1984, birželis (Nr. 6) Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Žemės saugomi turtai // Naujas rytas (Raseiniai). – 1985, gruod. 12 Kalniškių (prie Ariogalos) kapinynas.
Kazėnas V. Mėlynojo Nemuno vingyje // Tarybinis žodis (Veisėjai). – 1957, birž. 22 Liškiavos (Varėnos raj.) pilis.
Kazimiera Gabriūnaitė // Kauno tiesa. – 1990, liep. 26. 1916. V. 20 – 1990. VII. 24 nekrologas apie Kauno istorijos muziejaus darbuotoją, archeologę.
Kazimieras Vainoras (1927.VIII.23 – 1997.II.16) // Literatūra ir menas. – 1997, Nr. 8, p. 17 1963-1997 m. Istorijos instituto archeologijos skyriuje dirbęs fotografas.
Kazitėnas A. Skiriasi pilies pamatai // Lietuvos aidas. – 1990, rugs. 27 Biržų pilis.
Kazlauskas A. Iš kur kilę lietuviai // Kalba Vilnius. – 1967, Nr. 37, p. 11
Kazlauskas J. Dėl kuršių vardo etimologijos // Baltistika. – 1968, t. 4(1), p. 59-63
Kazlauskas R. Ieškome Vytauto Didžiojo kapo // Vytautas Didysis ir Lietuva. – V., 1997. – P. 120-128. – Perspausdinta iš: Voruta. – 1993, Nr. 25/26, p. 12-13. Vilniaus pilis
Kazlauskas R. Ieškome Vytauto Didžiojo kapo // Voruta. – 1993, Nr. 25/26, p. 12-13. – Tas pat: Vytautas Didysis ir Lietuva. – V., 1997. – P. 120-128
Kazlauskas R. Kur šiandien Vytauto palaikai // Kalba Vilnius. – 1990, Nr. 7
Kazlauskas V. Įdomūs radiniai // Mūsų laikraštis. – 1937, Nr.47, p. 8 Paluknių (Raseinių raj.) kapinynas.
Kazlauskas V. Muziejus dėkingas už radinį // Tiesa. – 1963, saus. 24 Gailių (Kelmės raj.) lobis.
Kazlauskienė B. Mokslinės ekspedicijos ir konferencijos // Tiesa. – 1950, rugpj. 4. Kurmaičių pilkapių ir Laivių kapinyno (Kretingos raj.) tyrinėjimai.
Kazlauskienė L. Gyvenimas paslapty // Kėdainių garsas. – 1997, geg. 27, p. 3 Kauno senamiestyje rastų ir restauruotų dirbinių paroda.
Kazlauskienė V. Baltai // Dienovidis. – 1990, Nr. 1, p. 5
Kazokienė G. Ir kur Tave dabar atrasime ? Atsisveikinimas su Marija Gimbutiene // Mūsų pastogė (Bankstown). – 1994, vas. 14, p. 3
Kažkas rado didelį lobį. Paliko tik varinės dėžės skeveldros // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 32, p. 6B Baruolių (Kaišiadorių raj.) kaime.
Kažukauskaitė J. Berčiūnų lobių ieškotojai // Panevėžio balsas. – 1995, liep. 18, p. 4 Berčiūnų pilkapių kasinėjimai.
Kėdainiai. Apskrities savivaldybės muziejuje yra retų senienų // Lietuvos aidas. – 1934, kovo 2, p. 2 Mini bronzinį kirvį ir ietigalį.
Kėdainiai. Rasti nežinomi kapai ir senos pilies pamatai // Lietuvos aidas. – 1936, bal. 4 (Nr. 157), p. 6
Kėdainiai. Rastos senovinio statinio liekanos // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 23 (Nr. 327), p. 9 Kėdainiuose, Nevėžio krante, rastos mūrinio statinio liekanos.
Kėdainių muziejuje yra retų senienų // Naujoji romuva. – 1934, Nr. 167, p. 264
Kedavičius K. Švedkalnis ir Jakštienės kalnas – milžinkapiai / Kėdaitis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1939, Nr. 1, p. 551-552 Šiuraičių (Plungės raj.) piliakalnis.
Keistas kaimas / Sarmala // Lietuva. – 1925, saus. 15, p. 5-6 Minimi Mantviliškių (Kėdainių raj.) kaime rasti 3 akmenys su duobutėmis ir monetos.
Keistas radinys // Lietuva. – 1925, vas. 3, p. 5 Tarp Skirsnemunės ir Šilinės (Jurbarko raj.) Nemunas ardo kapus.
Keistas Rytprūsių praeities aiškinimas // Lietuvos aidas. – 1936, lapkr. 19 (Nr. 526), p. 4
Keisti piliakalnių vardai / A.Šv. // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 12, p. 7. Vilkų Lauko (Šilalės raj.) piliakalniai: Kuplė ir Veringa.
Keisti radiniai // Šaltinis (Marijampolė). – 1937, Nr. 37, p. 590 Taikūnų (Lazdijų raj.) kapinynas.
Keletas bruožų iš senovės lietuvių tikybos / J. Linksmūnėlis // Kultūra. – 1925, Nr. 10, p. 454-460; Nr. 11, p. 526-531.
Keletas žinelių apie vieną dingusį senovėj Žemaičių miestelį // Ateitis. – 1917, Nr. 4, p. 106-108. 1859-1860 m. M. Valančius rinko žinias apie Boreikavą. Vieta vadinama Alku (Erkšva)  (Skuodo raj.).
Keli žodžiai apie pilekalnį Rudaminos / Artojas // Varpas. – 1890, Nr. 4, p. 60-61. – Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 9. Rudamina (Lazdijų raj.).
Keli žodžiai apie senovės kapines / Akmenupis // Vilniaus žinios. – 1905, geg. 22 (birž. 4), p. 1. Kaimų kapinaitės.
Kelionė į Rambyną / Ainis // Trimitas. – 1922, Nr. 23, p. 17-19. Iškraipyti faktai apie Rambyną (Šilutės raj.).
Kelios įdomios mūsų sentėvių laidojimo apeigos // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, lapkr. 19, p. 5
Kelmė. Archeologiniai radiniai / V.S. // Mūsų rytojus. – 1936, rugpj. 4, p. 5.
Kelmė. Įdomus radinys // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 10 Noruišių (Kelmės raj.) durpyne rastas laivelis.
Kelmės miestelis ant senovės kapinyno // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 31, p. 3
Kelmės rajone “Ąžuolo” kolūkio suartame lauke rastas didelis lobis // Pergalė. – 1958, Nr. 12, p. 181
Kemke H. Der Silberfund von Kiwitten // Prussia (Königsberg). – 1931, t. 29, p. 144-153 Sidabrinių spiralinių lydinių lobis, Rytų Prūsija.
Kemke H. Die Bedeutung der Ostbaltischen Altertümer für Vorgeschichte der Provinz Ostpreussen // Centralblatt für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (Jena). –1900, sąs. 5, p. 257-262.
Kemke H. Die Bedeutung der Ostsee für die Vorgeschichte unserer Provinz // Corespondenztblatt der Deutschen Gesellschaft für Anthropologie (Berlin). – 1904, t. 35, p. 44-46.
Kemke H. Die Gliederung des jungsten heidnischen Zeitalters in Ostpreussen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 21, d. 2, p. 522-525.
Kemke H. Ein Beitrag zur Chronologie der Ostpreussischen Gräberfelder mit Berücksichtung der Nachbargebiete // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft. (Königsberg). – 1899, t. 40, p. 87-112.
Kemke H. Ein Beitrag zur Geschichte unserer provinziallen Altertumsforschung // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1910, t. 47, p. 445-460.
Kemke H. Fundverzeichnis zu Tafeln 7-15 der 1. (ostpreussischen) Sektion des Fotografisches Albums der Berliner Anthropologischen Ausstellung vom Jahre 1880 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1901, t. 42, p. 88-95.
Kemke H. Kritische Betrachtungen über Tischlers Periode E der Ostpreussischen Gräberfelderzeit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 1-57.
Kemke H. Neues Material zur Kenntnis der baltischen Vorgeschichte // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1900, t. 41, p. 19-24.
Kemke H. Silberfund von Marienhof // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1897, t. 38, p. 79-96. Marienhofo lobis; minimi Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) kapinyno ir Kuršių nerijos radiniai.
Kemke H. Über die Gliederung des jüngsten heidnischen Zeitalters in Ostpreussen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1919, sąs. 23, t. 2, p. 522-525.
Kempisty E. Nowe materiały kultur praneolitycznych na stanowisku 1 w Staczach, woj. Suwalskie // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1988, t. 49, sąs. 1, p. 45-74
Kempisty E. Ostrodonne naczynie z Czarnej Hańczy i zagadnienie kultury Narwskiej w Polsce // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1981, t. 46, sąs. 1, p. 15-22
Kempisty E., Sulgotowska Z. Pierwsza osada neolityczna z ceremiką typu Dubiczaj w północno-wschodnej Polsce // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1976, t. 41, p. 305-324
Kemtys M.  Tyrinėjamos Grūstės istorinės vietos // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 31 Grūstė (Mažeikių raj.), Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis.
Kenstavičius L. Dabšiai / D. Dveigys // Viltis. – 1914, liep. 17 (30), p. 3.  Piliakalnis ir akmuo Mažeikių raj.
Kentsgaila A. Pikeliai // Trimitas. – 1924, Nr. 207, p. 26-27. Dapšių (Mažeikių raj.) alkakalnis, akmuo.
Kepurėnai. Plungės vlsč. / Kostis // Trimitas. – 1926, Nr. 12, p. 378 Apie senkapius.
Keras K. Archeologiniai paminklai – visos liaudies turtas // Lenino keliu (Utena). – 1959, spal. 29
Kerbedis S. Iš amžių glūdumos // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1963, spal. 20 Valdomų (Šiaulių raj.) kapinynas.
Kerbelytė B. Kai milžinai gyveno. Padavimai apie miestus, ežerus, kalnus, akmenis. – V., 1969. – 119 p Yra “Kas piliakalnius supylė” skyrelis.
Kerbelytė B. Lietuvių liaudies padavimai. – V., 1970. – 265 p P. 67-85 – padavimai apie akmenis; p. 107-170 – padavimai apie piliakalnius.
Kerbelytė B. Mokai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 121 Akmenys.
Kerbelytė B. Padavimas apie Čičinską // Kalba Vilnius. – 1975, Nr. 3, p. 14 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Kereišis D. Protėviai nenumatė vieno // Mūsų žodis (Skuodas). – 1983, saus. 8 Klaišių kapinynas.
Kerelis A. Pilis numiršta, jeigu pamirštama / Kalbėjosi G. Zemlickas // Mokslas ir technika. – 1996, Nr. 9, p. 9-16. Medininkų pilis
Kernagis S. Archeologiniai radiniai Gedimino kalno papėdėje // Tiesa. –1957, rugpj. 23 Vilniaus pilis.
Kernavė // Savaitė. – 1943, Nr. 10, p, 151
Kernavė laukia lankytojų / Vyt. K. Lab. // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 9 (Nr. 283), p. 4.
Kernavei 900 metų / A.L. // Lietuvos aidas. – 1940, geg. 11, p. 10.
Kernavės muziejuje // Darbininkas (Brooklyn). – 1995, Nr. 3, p. 5 Apie Kernavėje rastą sidabrinio ilgojo falsifikatą.
Kerpauskaitė R. Koks piliakalnių likimas // Naujas rytas (Raseiniai). – 1980, spal. 18 Žalojami Galkaičių ir Gėluvos piliakalniai.
Kerpauskaitė R. Neįkainuojamos vertybės // Naujas rytas (Raseiniai). – 1979, lapkr. 1, p. 3 Rajono kapinynai.
Kerpauskaitė R. Senosios kultūros pėdsakai // Naujas rytas (Raseiniai). – 1979, kovo 27 Derbutų ir Gabrieliškių piliakalniai.
Keršienė V. IV archeologijos festivalyje – ir mažeikiškiai muziejininkai // Santarvė (Mažeikiai). – 1998, spal. 3, priedas: Savaitgalis, p. 1, 6 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Keršys J. Gedimino kalnas prieš 300 metų // Tiesa. – 1957, vas. 24 Vilniaus pilis.
Keršytė N. Valstybės archeologijos komisija // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 24-32
Keršytė R. Bendras rūpestis // Darbas (Pasvalys). – 1984, bal. 17 Rajono archeologinių paminklų apsauga.
Kętrzyński W. Najdawniejsza stolica litewska // Kwartalnik Historyczny (Warszawa). – 1907, t. 21, p. 604-611; Atsp.: Warszawa, 1907. –10 p. Vorutos paieškos Uturių (Raseinių raj.) apylinkėje.
Keturka P. Pažintis su rumšiškėnų protėviais // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1966, saus. 20 Apie televizijos laidą.
Ketvirtadienį dr. Puzino paskaita Klaipėdoje // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 29, p. 7 Krašto muziejaus draugijos metiniame susirinkime.
Kezienė T. Kai surandame save // Tarybinė moteris. – 1972, Nr. 12, p. 3-5 Apie R. Rimantienę.
Kezienė T. Taip liepia širdis // Tiesa. – 1971, vas. 11, p. 4 Apie R. Rimantienę.
Kezienė T. Žmogeliukas ant puodo šukės // Tiesa. – 1976, rugs. 24 Nidoje, Kuršių nerijoje.
Kezys B. Gyvolių piliakalnis // Vienybė (Akmenė). – 1993, spal. 6
Kiaupa Z. Trakų pilys – Lietuvos kultūros židinys // Galvė (Trakai). – 1989, spal. 31
Kiaušas A., Alekna A. Kaip globojame paminklus? // Žemės ūkis. – 1985, Nr. 11, p. 18 Kernavė.
Kibirkštienė A. Marija Gimbutienė: “Man gyvybės vanduo buvo Lietuva...” // Kauno diena. – 1993, birž. 12, p. 1-2 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Kicka N. Moneta tatarska hana Złotej Hordy Mehemeda Tochtamysza z kontramarką Witolda, Wielkiego księcia Litewskiego // Przgląd bibliograficzno-archeologiczny (Warszawa). – 1882, t. 3, p. 46-49.
Kieferling G. Bemerkungen zu Äxten römischen Kaiserzeit und der frühen Völkerwanderungszeit im mitteleuropäischen Barbaricum // Beiträge zu römischer und barbarischer Bewaffnung in den ersten vier nachchristlichen Jahrhunderten (Marburger Kolloquium, 1994). – Lublin/Marburg, 1994. – P. 336-356 Aptariami ir 24 vakarų baltų kirviai, 12 Lietuvos (Miežonių, Pajuosčio, Upytės) kirvių ir 143 Latvijos kirviai (remiamasi H. Mooros darbu).
Kiek kainuoja archeologiniai kasinėjimai / Linas // Lietuvos aidas. – 1940, vas. 20 (Nr. 83), p. 8
Kiek metų žemdirbystei? // Vakarinės naujienos. – 1986, geg. 30 Apie archeologų konferenciją Vilniuje.
Kiekvieną Klaipėdos kraštotyros muziejaus lankytoją … // Švyturys (Kretinga). – 1964, geg. 16. – Tas pat: Panevėžio tiesa. – 1964, geg. 17 Apie eksponuojamą Švedijos monetą – varinę plokštę.
Kieniewicz K. Forum Jagiellonicum zagadnieniem palącej aktualności // Słowo. – 1938, bal. 3, p. 3 Vilniaus Žemutinė pilis
Kiersnowski R. Białoruś, Litwa, Polska, Ukraina – wspólne dzieje pieniądza: Referat wprowadzający // Białoruś, Litwa, Polska, Ukraina – wspólne dzieje pieniądza: Materialy z I Międzynarodowej konferencji numizmatycznej, Saprasl 20-22.X.1994. – Warszawa, 1996. – P. 5-12
Kiersnowski R. Najdawniejsze monety litewskie // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1984, sąs. 3/4, p. 129-175 Rec.: Michelbertas M. Darbai apie seniausias lietuviškas monetas // LIM, 1987 metai. – V., 1988. – P. 118-122.
Kiersnowski R. Uwagi  o znaleziskach monet wczesnośredniowiecznych z ziem pruskich // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1961, t. 4, sąs. 1/2, p. 1-8
Kiersnowski R. Uwagi o znaleziskach monet wczesnośredniowiecznych z ziem pruskich // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1960, t. 4, sąs. 1/2, p. 1-4 Rec.: Piniński J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 206-208.
Kiersnowski R. Zagadnienie obiegu pieniądzą wczesnośredniowiecznego na obszarze Polski północno-wschodniej // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1964, t. 1, p. 87-97 VIII-XIII a. sidabro daiktų ir monetų lobiai prūsų žemėse.
Kiersnowski R. Zwischen Osten und Westen. Die ältesten litauschen Münzen // Hikuin (Hojbjerg). – 1985, Nr. 11, p. 281-288
Kieszkowski W. Dolny zamek Wileński // Arkady (Warszawa). – 1937, Nr. 10, p. 506-511 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedra.
Kieszkowski W. Dzieje placu Katedralnego w Wilnie // Wilno. – 1939, Nr. 2, p. 89-107 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Kieszkowski W. Stara Lida // Goniec poranny. – 1939, bal. 23, p. 3 Lydos pilis.
Kieszkowski W. Teorija i praktyka w Trokach i na Górze Zamkowej // Coemedia (V.). –1938, Nr. 2, p. 15-17 Trakų salos pilis.
Kieszkowski W. Teorja i praktyka w Trokach i na Górze Zamkowej. Wywiad z p. Konserwatorem W. Kieszkowskim // Coemedia (V.). – 1938, Nr. 2, p. 15-17 Trakų salos pilis.
Kietis V. Karžygiai, skerdykla ir bekonai // Sekmadienis. – 1931, Nr. 20, p. 3 Tauragė, skerdykla statoma ant senkapių. Lyžiai?
Kilian L. Das Siedlungsgebiet der Balten in der älteren Bronzezeit // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 4, p. 107-114
Kilian L. Haffenküstenkultur und Ursprung der Balten. – Bonn, 1955. – 320 p., 56 lent., 17 žml Rec.: Kostrzewski J. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1960, t. 4, sąs. 2, p. 377-384.                                                                                                         La Baume W. // Germania (Berlin). – 1955, t. 33, p. 245-247.
Kilian L. Mittelrussland Urheimat der Balten? // Tolkemita-Texte (Dieburg). – 1989, sąs. 30, p. 1-52
Kilian L. Zum Ursprung der Balten // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 2, p. 39-40
Kilian L. Zur Frage eines vestfinnischen Substrats in Litauen aus der Sicht von Archäologie und Hydronymie // Zeitschrift für Ostforschung (Marburg an der Lahn). – 1986, t. 35, sąs. 4, p. 481-502
Kilkus K. Įdomioji ežerotyra. – V., 1985. – 176 p P. 115-116 – apie Trakų ežerų lygio svyravimus; p. 117 – apie Dubingius (Molėtų raj.); p. 117-118 – apie Ginučius (Ignalinos raj.).
Kinčinaitis V. Kryžiaus kelio vingiai ir archeologija // Šiaulių kraštas. – 1993, rugs. 4, p. 5 Paroda Šiauliuose.
Kintų piliakalnio padavimas / M.D. // Vakarai (Klaipėda). – 1937, birž. 11, p. 2. Šilutės raj.
Kiošių senkapis // Kaimynas (Klaipėda). – 1933, Nr. 10, p. 39-40; Nr. 11, p. 41-42 Šilutės raj.
Kiparsky V. Die Kurenfrage. – Helsinki, 1939. – 474 p. – (Annales Academiae Scientarum Fennicae. T. 42) Rec.: Blese E. // Latvijas Vēstures instituta žurnals (Rīga). – 1940, Nr. 2, p. 295-308.
Kirkilionis V. Krosnies amžius – 1500 metų // Švyturys. – 1962, Nr. 5, p. 26 Paplienijos (Telšių raj.) piliakalnio gyvenvietė.
Kirkor A. H. Groby wielkoksiążece i królewskie w Wilnie. – Kraków, 1882. – Lietuvių k.: Aušra, 1886, Nr. 5, p. 137-143; atskiras leid. Tilžėje, 1898.
Kirkor A. H. Kapai didžiu kunigaikszcziu ir karaliu Vilniuje // Auszra. – 1886, Nr. 5, p. 137-143; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7.
Kirkor A. H. Wycieczka na górze Zamkowa w Wilnie // Kalendarz domowi litewski na r. 1882. – Wilno, 1882. P. 12-17.
Kirkor A. Wilno. Zostająca pod opieką J.C.Cesarzewicza Następcy Tronu Komissja archeologiczna Wileńska... / A. K. // Kurjer Wileński. – 1860, vas. 9, p. 102. – Lygiagr. tekstas rus.
Kirkor A. Wycieczka archeologiczna po gub. Wileńskiej Jana ze Sliwina // Biblioteka Warszawska. –1855, t. 2, p. 433-452; t. 3, p. 20-26; t. 4, p. 237-257.
Kirkor A. Zarysy gubernij północno i poludniowo zachodnych // Opiekun domowy. – 1875, Nr. 2-6; Nr. 15-21. Nr. 2-6 apie Vilniaus gub., Nr. 15-21 apie Kauno gub.
Kirkor A. Znaczenie i postęp archeologii w naszych czasach // Pamiętniki Komissji archeologicznej Wileńskiej.– Wilno, 1856. – D.1, p. 25-39. – Lygiagr. tekstas rus.
Kirkor A. И. Hroby a mohyly predhistoricke v Polsce, na Litve a Rusi // Slovensky sbirnik (Praha). – 1881, p.1-28.
Kirkoras A. H. Lietuva nuo seniausių laikų iki 1812 metų / Su A. Kulakausko įvadu “Lietuva” “Vaizdingosios Rusijos” leidinyje ir V. P. Būdos pastabomis-komentarais – V., 1995. – 208 p. – Versta iš kn. “Живописная Россия” (М., 1882, т. 3).  – Skyrelis “Lietuvių mitologija” spausdintas knygoje: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 306-314. (Su N. Vėliaus įvadu ir paaiškinimais, p. 304-305, 531-532) P. 11-16 – Lietuvos Paliesės priešistoriniai laikai; p. 32-42 – lietuvių kalba ir mitologija.
Kirkoras A. H. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. –V., 1991. – 281p. / Vertė K. Uscila iš antro leidimo (Wilno, 1859)
Kirlys J. Ką byloja Juodonių piliakalnis? // Gimtinė. – 1997, Nr. 3, p. 3 Juodonys (Rokiškio raj.).
Kirrinnis H. Tilsit die Grenzstadt im deutschen Osten. – Tilsit, 1936. – 212 p Rec.: Jonaitis J. // Vairas. – 1936, t. 17, Nr. 6, p. 695-696.                                 P. 49-63 – apie Linkūnų kapinyną prie Tilžės ir Klaipėdos krašto archeologiją.
Kisielius V. Napoleono kepurė // Švyturys. – 1965, Nr. 21, p. 28 Lepelionių (Prienų raj.) piliakalnis.
Kisinas J. Prof. E.A. Volterio bibliografija // Tauta ir žodis (K.). – 1928, kn. 5, p. 361-385
Kitkauskas K. Nežinomi būtovės slėpiniai / Pokalbį užrašė K. Pranckevičius // Apžvalga. - 1996, Nr. 32, p. 1 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Archeologai iš Katedros aikštės pasitraukė per anksti // Lietuvos aidas. – 1998, lapkr. 27, p. 13 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Archeologų radinys apie Lietuvą XII a. // Kultūros barai. – 1986, Nr. 8, p. 65-66 Apie Novgorode rastą tošį su įrašu, kuriame paminėta Lietuva.
Kitkauskas N. Architektūriniai tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai ( 1990-1993 metų tyrimai). – V., 1995. – P. 81-149 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Architektūriniai tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1989 metų tyrimai). – V., 1991. – P. 52-76 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Architektūros tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1988 metų tyrimai). – V., 1989. – P. 49-75 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Biržų antrosios pilies pylimai, fosa, redutas, tiltas // Architektūros paminklai. – 1975, t. 3, p. 136-156, 224-225, 235-236
Kitkauskas N. Didžiausia mūsų sostinės puošmena – kunigaikščių rūmai // Veidas. – 1993, Nr. 34, p. 20-23
Kitkauskas N. Gyvenimas kultūros paveldui // Dienovidis. – 1998, Nr. 14, p. 16 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Kitkauskas N. Kas naujo Šventaragio slėnyje? Žemutinėje pilyje atkastos iki šiol nežinomų XIII-XIV a. mūrinių pastatų liekanos // Lietuvos aidas. – 1995, rugpj. 22, p. 1, 15 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Keletas minčių apie XIII-XIV a. Lietuvos kulto pastatus, urbanistiką, statybos medžiagas: S. Mikulionio straipsnio papildymas // Europos dailė: Lietuviškieji variantai. – V., 1994. – P. 49-54
Kitkauskas N. Kokia Žemutinės pilies Valdovų rūmų ateitis // Lietuvos aidas. – 1997, saus. 21, p. 1, 23 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Lietuviai, žemaičiai ir jų kaimynai XIII a.: su rankraščio “Incipiunt Descripciones Terrarum” tekstu (p. 365-368) ir jo vertimu iš liet. k. (vertė E. Ulčinaitė, p. 369-372) // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis (V.). – 1998, t. 13, p. 357-364.
Kitkauskas N. Medininkų pilis – Lietuvos rytų vartai // Statyba ir architektūra. – 1993, Nr. 11, p. 21-22
Kitkauskas N. Medininkų senovė ir nūdiena // Dienovidis. – 1992, Nr. 31/32, p. 7 Medininkų pilis.
Kitkauskas N. Medininkų senovė ir nūdiena // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 4-6
Kitkauskas N. Naujas istorijos puslapis // Vakarinės naujienos. – 1986, lapkr. 4 Apie šventvietę po Vilniaus katedra.
Kitkauskas N. Naujausi Vilniaus pilių tyrimo duomenys – svarbus Lietuvos istorijos šaltinis // Lietuvių katalikų mokslų akademijos suvažiavimo darbai. – V., 1995. – T. 15, p. 198-211 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Naujausi Vilniaus pilių tyrimų duomenys – svarbus Lietuvos istorijos šaltinis // Lietuvių katalikų mokslų akademijos XV suvažiavimo pranešimų tezės. – V., 1991. – P. 15-16 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Naujos žinios apie Radvilų rūmus Vilniaus pilyje // Lietuvos aidas. – 1998, rugpj. 22, p. 27 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Nuo Aukštutinės pilies žvelgiant // Veidas. – 1993, Nr. 31, p. 18-19
Kitkauskas N. Paskirta “Vilniaus garso” premija // Voruta. – 1994, Nr. 11, p. 2 Apie S. Lasavicką.
Kitkauskas N. Paveikslų galerijos (buv. Vilniaus katedros) konservavimas 1931-1937 m. ir šiandieninės jos deformacijos // Architektūros paminklai (V.). – 1970, t. 1, p. 15-43
Kitkauskas N. Prikelkime karališkuosius Medininkus // Draugas (Chicago). – 1993, liep. 10
Kitkauskas N. Ryžtamės nelengvam, bet prasmingam žingsniui – atstatyti didžiųjų kunigaikščių rūmus // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 22, p. 13
Kitkauskas N. Susirūpinkime Gedimino kalnu // Vakarinės naujienos. – 1981, kovo 31, p. 2 Vilnius.
Kitkauskas N. Šventaragio slėnyje stovėjo valdovų rūmai // Dienovidis. – 1993, geg. 21, p. 5
Kitkauskas N. Valdovų rūmų architektūra. Stilių kaita ir mada // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 1(8), p. 16-22 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Vilniaus arkikatedros požemiai. – V., 1994. – 78 p
Kitkauskas N. Vilniaus katedra. – V., 1976. – 78 p. – Tas pat anglų ir rusų k. Vilniuje 1977 m
Kitkauskas N. Vilniaus pilies gynybiniai įtvirtinimai, pilies ryšys su miestu // Istorijos ir kultūros paminklų tyrimai ir restauravimas Lietuvos TSR, 1976-1980. – V., 1980. – P. 48-49 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Vilniaus pilys: statyba ir architektūra. – V., 1989. – 231 p. Rec.: Poklewski T. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1991, Nr. 2, p. 216-220.
Kitkauskas N. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorija // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 68-69 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai // Paminklotvarkos darbai ir problemos: Mokslinės techninės konferencijos pranešimų tezės, 1990 bal. 17-19 d. – V., 1990. – P. 83-85 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Vilniaus Žemutinės pilies senieji pastatai ir jų datavimo kriterijai // Urbanistika ir architektūra. – 1998, Nr. 2, p. 77-87 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Vilnius cathedral (basilica) // Lithuanian archaeology: investigations and findings. –V., 1998. – P. 26 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Vytauto Didžiojo statybos Lietuvoje // Vytautas Didysis ir Lietuva. – V., 1997. – P. 26-31
Kitkauskas N. XVIII a. pabaigos Vilniaus pilių planas // Dienovidis. – 1995, Nr. 39, priedas: Vilniaus balsas, p. 2(8) Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Žemutinės pilies valdovų rūmų architektūros atkūrimo prielaidos // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – 1998, t. 13, p. 373-411 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Žemutinės pilies Valdovų rūmų architektūros raida // Statyba ir architektūra. – 1997, Nr. 3, p. 45-46 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Žvilgsnis į Gedimino aikštės praeitį // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 44, p. 8-9
Kitkauskas N., Abramauskas S. Nauji išaiškinti faktai apie buvusios Vilniaus katedros (dabartinės Paveikslų galerijos) architektūros raidą // Architektūra ir miestų statyba. –1975, sąs. 4, p. 83-106
Kitkauskas N., Dzikas L. Žemutinės pilies karalių rūmai // Kultūros barai. – 1988, Nr. 6, p. 50-56; Nr. 7, p. 58-64; Nr. 8, p. 50-55 Vilniaus pilis
Kitkauskas N., Lasavickas S. Vilniaus Žemutinės pilies kai kurių ankstyvųjų pastatų liekanų tyrimai // Architektūros paminklai (V.). –1977, t. 4, p. 3-14, 105-106, 111-112, 116-117
Kitkauskas N., Levandauskas V., Juchnevičiūtė D. Žemutinės ir Aukštutinės pilių kompleksas Gedimino a. // Vilniaus architektūra. – V., 1985. – P. 98-105. – Aut. nurodyti turinyje Vilniaus pilys
Kitkauskas N., Levandauskas V., Tautavičius A. Vilniaus pilys // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – V., 1988. – T. 1, p. 45-55 Vilniaus pilis
Kitkauskas N., Lisanka A. Nauji duomenys apie viduramžių Vilniaus katedrą // Kultūros barai. – 1986, Nr. 4, p. 59-63; Nr. 5, p. 56-61; Nr. 6, p. 47-51; Nr. 7, p. 58-61
Kitkauskas N., Lisanka A. Perkūno šventyklos liekanos Vilniaus Žemutinėje pilyje // Kultūros barai. – 1986, Nr. 12, p. 51-55
Kitkauskas N., Lisanka A., Lasavickas S. Perkūno šventyklos liekanos Vilniaus Žemutinėje pilyje // Kultūros barai. – 1987, Nr. 1, p. 40-63; Nr. 2, p. 53-57
Kitkauskas N., Lukoševičius S. Gedimino pilyje – Lietuvos parlamentas // Lietuvos aidas. – 1991, rugs. 3, p. 5 Vilniaus pilis
Kitkauskas N., Šliogeris V. Litauische Burgen im Zeitraum der Bildung und Zentralisierung des litauischen Staates (11.-15. Jh). Ergebnisse ihrer Forschung // Castella Maris Baltici. – Stockholm, 1993. – T. 1, p. 109-115
Kiudulas A. Vertybės, kurias reikia saugoti. Dėl kai kurių archeologinių paminklų likimo // Tiesa. – 1974, rugpj. 15
Kizala J. Archeologiniai kasinėjimai Punioje // Lenino keliu (Jieznas). – 1958, rugs. 6 Punia (Alytaus raj.).
Kizelis J., Šilkinis A., Bucius V. Gyvename Punioje // Literatūra ir menas. – 1989, Nr. 14, p. 10 Dėl piliakalnio šlaitų sustiprinimo.
Kizis A. Ožkos akmuo // Mūsų girios. – 1960, Nr. 8, p. 60 Pasiaurės (Švenčionių raj.) miškas.
Kynas A. Vyčio kryžiaus mįslė // Kultūros barai. – 1990, Nr. 9, p. 60-63
Kynas K. Prieš šešis amžius Trakuose // Kalba Vilnius. – 1978, Nr. 51, p. 15 Trakų pilių teritorijoje rastos šachmatų figūrėlės.
Kyлaкoв B. И. Holibo. Meждуpeчье Ильфинг и Фришинг в 5 в.н.э. // Гicтapычна-apxeaлariчнi збоpнiк (Miнcк). – 1998, № 13, с. 98-119.
Kyлaкoв B. И. Maйнцcкий peгистр фибул из музеев Keнингсбepгa // Гicтapычна-apxeaлariчнi збоpнiк (Miнcк). – 1998, № 13, с. 48-58
Kłaczynśki S. Prace nad ochroną i restauracją zabytków na terenie Wileńskiego urzędu konserwatorskiego // Kurjer Wileński. – 1929, bal. 30, p. 3 Vilniaus ir Trakų pilys.
Kłaczyński S. Z. Góra Zamkowa / S.Z.Kł. // Kurjer Wileński. – 1930, gruod. 19, p. 2
Kłaczyński S. Z. Przy grobach królewskich w Bazylicie / S. Z. Kł. // Kurjer Wileński. – 1931, spal. 29, p. 2
Kłaczyński S. Z. Renesansowe Wilno Zygmunta Augusta / S.Z.Kł. // Kurjer Wileński. – 1934, lapkr. 15, p. 9. W. Kieszkowskio paskaitos atpasakojimas.
Kłaczyński S. Z. Środa konserwatorska / S.Z.Kl. // Kurjer Wileński. – 1930, vas. 15, p. 2-3. Trakų pilys, Vilnius, Medininkai, Lyda, Krėva.
Klaipėdoje iškasė ir vėl užkasė apie 30 paprastų kibirų senovės pinigų / A. S. // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1930, Nr. 30, p. 3
Klaipėdos kr. Muziejaus nauji turtai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1932, geg. 22, p. 5 Archeologiniai radiniai.
Klaipėdos krašto kraštotyra // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1937, Nr. 2/4 (14/16), p. 179-180 Apie Klaipėdos muziejaus archeologijos rinkinį.
Klaipėdos mokytojų seminarijos I kl. mokinių  archeologinė iškyla į Žardę / Jon. Bas. // Lietuvos keleivis. – 1935, rugs. 26. Bandužių (Klaipėda) kapinynas (?).
Klaipėdos pašonėje // Mūsų gamta. – 1969, Nr. 2, p. 38 Tauralaukio akmuo.
Klaišių kaimas // Ūkininkas. – 1924, Nr. 16/17, p. 12-13. Kapinynas (Skuodo raj.).
Klau V. Blick vom Gediminberg // Wilnaer Zeitung. – 1943, bal. 3
Klauseikis J. Byla dėl 12 hektarų // Mūsų žodis (Skuodas). – 1991, vas. 13, p. 4 Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis
Klebs R. Ausstellung und Katalog des Bernstein Museums von Stantien und Becker. – Königsberg, 1889. – 103 p. Ir apie Juodkrantės radinius.
Klebs R. Der Bersteinfunde der Steinzeit von der Baggerei bei Schwarzort. (Königsberg). – 1882. – 75 p., 12 lent. Ties Juodkrante mariose rasti gintaro dirbiniai.
Kleemann O. Die vorgeschichtliche Erforschung des Kreises Sudauen // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 4, p. 56-64
Kleemann O. Die Wikingerausstellung des Prussia-Museums // Germanen-Erbe (Leipzig). – 1937, t. 2, p. 354-357
Kleemann O. Ein völkerwanderungszeitliches Gräberfeld in Sudauen // Altpreussen (Königsberg). – 1942, sąs. 2, p. 21-26 Prūdiškių pilkapiai (Suvalkų vaivadija).
Kleemann O. Gedanken zur Ursprung, Entstehung  und Verbreitung der Baltischen Streitäxte // Bulletin de la Societe Royal des Lettres de Lund, 1953-1954. – Lund, 1954
Kleemann O. Kolbenarmringe in den Kulturbeziehungen der Volkerwanderungszeit // Jahreschrift für Mitteldeutsche Vorgeschichte. – 1951, t. 35, p. 102-106, 113-122, 140-141
Klevinskas V. Ar vaikščiosime po Lietuvos Pompėją… // Tiesa. – 1991, liep. 19, p. 3 Vilniaus pilis
Klevinskas V. Kur palaidotas Gediminas? // Tiesa. – 1991, rugs. 25, p. 3 Apie Gedimino kapo kalną Vilniuje.
Klevinskas V. Prie Aukštutinės pilies mūrų // Tiesa. – 1991, rugpj. 9, p. 3 Apie S. Lasavicko darbus.
Klevinskas V. Ten, kur stovėjo Kreivoji pilis? // Tiesa. – 1991, liep. 13, p. 2 Kreivosios pilies paieškos Vilniaus Trijų Kryžių kalne 
Kligys V. Trakų piliakalnis // Diena. – 1930, Nr. 46, p. 5 Koplyčkalnis (Rokiškio raj., Kamajų v.).
Klimas A. Pasižvalgius į mūsų senovę / A. Kelmutis // Trimitas. – 1932, Nr. 13, p. 246-248. Vokiečių spauda dėl lietuvių kilmės Klaipėdos krašte ir Rytų Prūsijoje.
Klimas A. Užmirštas piliakalnis / A. Kelmutis // Lietuvos žinios. – 1909, spal. 10 (23), p. 3.  Kampinių (Marijampolės raj.) kaimo Apšutkalnį laiko piliakalniu.
Klimas P.  Lietuvių giminės // Liuosoji valanda. – 1918, vas. 26, p. 3.
Klimas P. Lietuvių senobės bruožai.  – V., 1919, – 170 p. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 147-183. Rec.: Tumas J. // Mūsų senovė (Tilžė). – 1922, t. 1, kn. 3, p. 435-438.                 P. 78-107 – apie senovės religiją. 
Klimas P. Trumpos žinios apie mūsų giminaičius senprūsius ligi XIII a. // Kovo 20 dieną. – K., 1921. – P. 3-23.
Klimas R. Išeivijos projektą žada paremti komercinis “Senamiesčio” bankas // Vakarinės naujienos. – 1993, rugs. 28, p. 4
Klimašauskaitė J. Aštuntą vasarą kasinėjami senovės Lieporiai // Šiaulių kraštas. – 1996, liep. 25, p. 3 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Klimašauskas B. Kas tu, mįslingoji Daugvėre? // Bičiulis (Kelmė). – 1991, bal. 20 Bumbulų (Kelmės raj.) kaimo pylimai.
Klimašauskas J. Paminklai – visų bendras turtas // Komunistinis žodis (Kelmė). –1968, liep. 20
Klimavičius J. Lietuvių etnoso antrasis amžius // Lietuvos aidas. – 1991, birž. 20, p. 5
Klimavičius J. Žirgo mįslę menant // Žodžiai ir žmonės. – V., 1974. – P. 69-77 Žirgo ir arklio sąvokų etimologija ir chronologija.
Klimavičius R. Dailininkas ir senienų kolekcionierius R.Alekna-Švoinickis // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987, geg. 6-7). – V., 1987. – P. 57-58 Jis kasinėjo Pakalniškių (Panevėžio raj.) pilkapius.
Klimka L. Akmenys ir kalendorius // Ūkininko patarėjas. – 1992, saus. 31, p. 3
Klimka L. Ant Birutės kalno užkopus: Birutės kalno koplyčia; Padavimas apie Birutę // Žemaičių žemė. – 1997, Nr. 1, p. 19-31
Klimka L. Apie astronominę Palangos alko statinio paskirtį // LIM, 1985 metai. – V., 1986. – P. 36-43 Birutės kalnas.
Klimka L. Astronominiai Lietuvos akmenys // Komjaunimo tiesa. – 1988, kovo 17, p. 3 Purmalių (Klaipėdos raj.), Birutės kalno Palangoje.
Klimka L. Baltijos šalių astroarcheologijos simpoziumas // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 19, p. 4 Rygoje, minimi V. Žulkaus ir L. Klimkos pranešimai.