EKOSISTEMINIŲ PASLAUGŲ KLASIFIKACIJA PAGAL CICES1

SKYRIUS

GRUPĖ

KLASĖ

PAPRASTAS APRAŠYMAS

PASLAUGŲ PAVYZDŽIAI

NAUDOS IR PRODUKTŲ

PAVYZDŽIAI2

CICES KODAS

APRŪPINIMO PASLAUGOS

Biomasė

Sausumos augalai kultivuojami mitybos, medžiagų ar energijos gamybos tikslais

Žemės ūkio kultūros (įskaitant grybus, dumblius), auginamos maistui

Pasėliai, vaisiai ir kiti kultivuojami augalai žmonių auginami maistui; maistinės kultūros

Kviečių pasėliai prieš derliaus nuėmimą

Nuimtas derlius; sandėliuojami grūdai; miltai, duona

1.1.1.1

Pluoštai ir kitos medžiagos iš augalų, dumblių, grybų ir bakterijų tiesioginiam naudojimui ar apdorojimui (neskaitant genetinių išteklių)

Augalų, grybų, dumblių ar bakteriniai ištekliai, kuriuos mes naudojame kaip medžiagą (pvz. medvilnė)

Metinis medžių prieaugis (kurį galima iškirsti)

Apdirbta mediena (nukirstos medienos tūris)

1.1.1.2

Augalinės kilmės (įskaitant grybus, dumblius) energetiniai ištekliai

Augalų ištekliai, naudojami kaip energijos šaltinis

Gluosnių (biokuro gamybai) kiekis prieš derliaus nuėmimą

Energijos gamyba

1.1.1.3

Vandens augalai kultivuojami mitybos, medžiagų ar energijos gamybos tikslais

Akvakultūra - Augalai ir dumbliai auginami maistui

Gėlame ar sūriame vandenyje auginami augalai maistui

Numatomas jūros dumblių derlius (in situ)

Vitaminų papildai

1.1.2.1

Akvakultūra - Pluoštai ir kitos medžiagos iš augalų, dumblių ir bakterijų tiesioginiam naudojimui ar apdorojimui (neskaitant genetinių išteklių)

Gėlame ar sūriame vandenyje auginami augalai ne maistui, naudojami kaip medžiaga

Numatomas jūros dumblių derlius (in situ)

Jūros dumbliai, naudojami kaip izoliacinė medžiaga

1.1.2.2

Akvakultūra - Augalinės kilmės (įskaitant grybus, dumblius) energetiniai ištekliai

Gėlame ar sūriame vandenyje auginami augalai energijos gamybos tikslais

Numatomas jūros dumblių derlius (in situ)

Jūros dumbliai, naudojami kaip energijos šaltinis

1.1.2.3

Naminiai gyvuliai veisiami mitybos, medžiagų ar energijos gamybos tikslais

Naminiai gyvuliai, auginami maistui

Naminiai gyvuliai auginami maistui

Galvijų metinis prieaugis (skaičiais ar svoriu)

Mėsa, kiaušiniai, pienas ir kt. produktai

1.1.3.1

Pluoštai ir kiti produktai gaunami iš naminių gyvulių tiesioginiam naudojimui ar apdorojimui (neskaitant genetinių išteklių)

Gyvūninės kilmės ištekliai, naudojami kaip medžiaga (pvz. vilna)

Numatomo bandos kailių derliaus kiekis ir kokybė

Kailiai

1.1.3.2

Gyvūninės kilmės energetiniai ištekliai (įskaitant mechaninę energiją)

Gyvūninės kilmės ištekliai, naudojami energijai gaminti

Mėšlo tūris / Gyvūnų, naudojamų fizinio darbo atlikimui, skaičius

Kuras maisto gamybai / Transporto priemonės traukimas, plūgo traukimas

1.1.3.3

Vandens gyvūnai

veisiami mitybos, medžiagų ar energijos gamybos tikslais

Akvakultūra - Gyvūnai, auginami maistui

Gėlame ar sūriame vandenyje veisiami gyvūnai maistui

Numatomas dvigeldžių derlius

Jūros gėrybės (pvz. midijos)

1.1.4.1

Akvakultūra - Pluoštai ir kiti produktai gaunami iš gyvūnų tiesioginiam naudojimui ir apdorojimui (neįskaitant genetinių išteklių)

Gėlame ar sūriame vandenyje veisiami gyvūnai ne maistui, naudojami kaip medžiaga

Numatomas austrių perlų derlius

Perlai, naudojami papuošimui, juvelyrikoje

1.1.4.2

Akvakultūra - Gyvūninės kilmės energetiniai ištekliai (įskaitant mechaninę energiją)

Gėlame ar sūriame vandenyje veisiami gyvūnai energijos gamybai

Biodujos iš akvakultūros atliekų

Energijos gamyba

1.1.4.3

Laukiniai augalai, dumbliai, grybai (sausumos ir vandens) renkami

mitybos, medžiagų

ar energijos gamybos tikslais

Laukiniai augalai (sausumos ir vandens), dumbliai, grybai ir jų produktai, vartojami maistui

Maistas iš laukinių augalų

Numatomas laukinių uogų ar grybų derlius

Uogos (žalios maistui ar uogienių gamybai)

1.1.5.1

Pluoštai ir kiti produktai gaunami iš laukinių augalų tiesioginiam naudojimui ar apdorojimui (neskaitant genetinių išteklių)

Medžiagos iš laukinių augalų

Numatomas nendrių derlius; numatomas vaistažolių derlius

Stogo danga; vaistažolės

1.1.5.2

Laukiniai augalai (sausumos ir vandens), dumbliai, grybai ir jų produktai, naudojami energijos gamybai

Laukinių augalų, grybų ir dumblių ištekliai, naudojami energijos gamybai

Surinktos/nukirstos medienos tūris

Malkos

1.1.5.3

Laukiniai gyvūnai

(sausumos ir vandens) medžiojami ar renkami mitybos, medžiagų ar energijos gamybos tikslais

Laukiniai gyvūnai (sausumos ir vandens) ir jų produktai, vartojami maistui

Maistas iš laukinių gyvūnų

Numatomas menkių populiacijos prieauglis, kurį galima sužvejoti; numatomas elnių populiacijos prieauglis, kurį galima sumedžioti

Menkių kepenų aliejus; elniena

1.1.6.1

Pluoštai ir kiti produktai gaunami iš laukinių gyvūnų tiesioginiam naudojimui ar apdorojimui (neskaitant genetinių išteklių)

Medžiagos iš laukinių gyvūnų

Šiaurės elnių oda; medūzos, naudojamos kolageno gamybai

Odiniai produktai; kosmetikos produktai

1.1.6.2

Laukiniai gyvūnai (sausumos ir vandens) ir jų produktai, naudojami energijos gamybai

Laukinių gyvūnų ištekliai, naudojami energijos gamybai

Iš banginių gaunami taukai, riebalai

Kuro šaltinis

1.1.6.3

Genetiniai ištekliai

Genetiniai ištekliai

iš augalų, dumblių, grybų

Sėklos, sporos ir kitos augalų dalys, renkamos populiacijos palaikymui ar įkūrimui

Sėklų rinkimas (pardavimui, naujų populiacijų įkūrimui)

Sėklos ar sporos, kurias galima rinkti

Laukinių augalų sėklos komerciniam pardavimui

1.2.1.1

Aukštesnieji ir žemesnieji augalai (visi organizmai), naudojami naujų veislių išvedimui

Laukiniai augalai, grybai ar dumbliai, naudojami veisimui, naujų veislių išvedimui

Augalų, dumblių ar grybų rūšys, naudojamos veisimo programose

Augalų, dumblių ar grybų rūšys su naujomis savybėmis, kurios leistų padidinti derlių, būtų atsparios ligoms ar kenkėjams ir taip leistų sumažinti išlaidas

1.2.1.2

Pavieniai genai išgauti iš aukštesniųjų ir žemesniųjų augalų naujų biologinių subjektų kūrimui (genetinė modifikacija)

Laukinių augalų, grybų ar dumblių genetiniai ištekliai (genai) įvairiam naudojimui

Augalų rūšies populiacijos dalis, kurią galimi surinkti genų išgavimui

Dirbtinių genetinių produktų kūrimas

1.2.1.3

Genetiniai ištekliai

iš gyvūnų

Gyvūnų dalys (ląstelės, audiniai, kt.), renkamos populiacijos palaikymui ar įkūrimui

Gyvūnai, auginami atnaujinti ar įkurti naują populiaciją

Ikrai, lervos ir t.t. akvakultūros ūkiams

Sumažėjusios gamybos išlaidos

1.2.2.1

Laukiniai gyvūnai (visi organizmai), naudojami naujų veislių išvedimui

Laukiniai gyvūnai, kuriuos galime naudoti veisimui

Gyvūnų, naudojimų veisimo programose, populiacijos

Gyvūnų rūšys su naujomis savybėmis, kurios leistų padidinti produkciją, būtų atsparios ligoms ar kenkėjams ir taip leistų sumažinti išlaidas

1.2.2.2

Pavieniai genai, išgauti iš gyvūnų, naujų biologinių subjektų kūrimui (genetinė modifikacija) (pvz. vaistų gamyba)

Genetinė informacija „saugoma“ laukiniuose gyvūnuose, kurią galime naudoti

Tam tikros organizmų rūšies populiacijos dalis, kurią galima surinkti genų išgavimui

Naujų mikroorganizmų, pagelbėsiančių farmacinių produktų gamyboje, sukūrimas

1.2.2.3

Vanduo3

Paviršinis vanduo

naudojamas mitybos, medžiagų ar energijos gamybos tikslais

Paviršinis vanduo (geriamas)

Geriamasis vanduo iš paviršinio vandens šaltinių

Vandens, išgauto iš natūralios versmės, tūris ir savybės

Geriamasis vanduo viešojoje vandens tiekimo sistemoje

4.2.1.1

Paviršinis vanduo kitoms reikmėms (ne gėrimui)

Paviršinis vanduo ne gėrimui, o kitoms reikmėms

Vandens, naudojamo vėsinimui ar irigacijai, temperatūra ir tūris

Sumažėjusios išlaidos energijai

4.2.1.2

Gėlas vanduo energijos gamybai

Hidroenergija

Hidraulinis potencialas

Hidroenergija

4.2.1.3

Priekrančių ir jūros vanduo energijos gamybai

Bangų ar atoslūgių energija

Potvynių/atoslūgių greitis

Bangų ar atoslūgių energija

4.2.1.4

Gruntinis vanduo naudojamas mitybos, medžiagų ar energijos gamybos tikslais

Gruntinis vanduo (geriamas)

Geriamasis vanduo iš gruntinio vandens šaltinių

Vandeningojo sluoksnio (horizonto) tūris ir savybės

Geriamasis vanduo viešojoje vandens tiekimo sistemoje; mineralinis vanduo

4.2.2.1

Gruntinis vanduo kitoms reikmėms (ne gėrimui)

Gruntinis vanduo ne gėrimui, o kitoms reikmėms

Vandens, naudojamo plovimo, valymo reikmėms, tūris ir savybės

Sumažėjusios išlaidos

4.2.2.2

Gruntinis vanduo energijos gamybai

Gruntinis vanduo energijos gamybai (geoterminė energija)

Karšto vandens ir garų išeiga

Sumažėjusios išlaidos energijai

4.2.2.3

Kitos vandens panaudos

4.2.X.X

Kitos aprūpinimo paslaugos

1.3.X.X

SKYRIUS

GRUPĖ

KLASĖ

PAPRASTAS APRAŠYMAS

PASLAUGŲ PAVYZDŽIAI

NAUDOS IR PRODUKTŲ

PAVYZDŽIAI2

CICES KODAS

REGULIAVIMO PASLAUGOS

Biocheminių ar fizinių įnašų į ekosistemas transformavimas

Antropogeninės

kilmės teršalų ar toksinų biologinis reguliavimas

Biologinis valymas naudojant mikroorganizmus, veiklųjį dumblą, augalus ir gyvūnus

Atliekų, nuotekų, teršalų skaidymas, biologinis valymas

Pramoninių atliekų biologinis valymas, jas šalinant į žemės ūkio paskirties žemę

Tvarus atliekų šalinimas

2.1.1.1

Atliekų, teršalų ir nuotekų filtravimas, sugėrimas, sulaikymas ir/ar akumuliacija atliekami mikroorganizmų, dumblių, augalų ir gyvūnų

Atliekų, nuotekų, teršalų filtravimas, sugėrimas, sulaikymas ir/ar akumuliacija

Dulkių filtravimas, atliekamas miestų medžių

Kvėpavimo takų ligų sumažėjimas

2.1.1.2

Antropogeninės

kilmės kenksmingų veiksnių reguliavimas

Nemalonių kvapų mažinimas

Nemalonių kvapų mažinimas

Apsauginės augmenijos juostos, filtruojančios kvapus nešančias daleles

Nemalonių kvapų iš gyvulių ūkių sumažinimas

2.1.2.1

Triukšmo mažinimas

Triukšmo mažinimas

Apsauginės augmenijos juostos šalia greitkelių

Mažo triukšmo aplinka

2.1.2.2

Vizualinės taršos reguliavimas

Vizualinės taršos mažinimas

Apsauginės augmenijos juostos šalia industrinės infrastruktūros

Estetinis vaizdas

2.1.2.3

Fizinių, cheminių ir biologinių sąlygų reguliavimas

Bazinių srautų ir

ekstremalių įvykių reguliavimas

Masės stabilizavimas (solidifikacija) ir erozijos prevencija

Dirvožemio erozijos kontrolė ir prevencija

Augalų dangos pajėgumas sumažinti ar užkirsti kelią dirvos erozijai

Žalos (ir susijusių išlaidų) sumažėjimas dėl nuosėdų patekimo į vandentakius apribojimo

2.2.1.1

Medžiagų srautų stabilizavimas ir švelninimas

Nuošliaužų ir sniego lavinų grėsmių mažinimas

Miško dangos pajėgumas sumažinti sniego lavinos dydį/jėgą ar užkirsti jai kelią

Sumažintas žmonių aukų skaičius, žala infrastruktūrai

2.2.1.2

Vandens ciklo reguliavimas ir hidrologinio režimo stabilumo palaikymas (įskaitant potvynių kontrolę ir pakrančių apsaugą)

Vandens tėkmių reguliavimas, potvynių rizikos mažinimas

Augalijos gebėjimas sulaikyti vandenį ir iš lėto jį išleisti

Patirtos žalos sušvelninimas dėl sumažėjusios potvynių, audrų apimties ir dažnio

2.2.1.3

Apsauga nuo vėjų/audrų

Apsauga nuo vėjų

Apsauginės juostos nuo vėjo

Vėjo sukeltos žalos pasėliams dydžio ar dažnumo sumažinimas

2.2.1.4

Apsauga nuo ugnies/gaisrų

Apsauga nuo gaisro

Ekosistemų gebėjimas sumažinti gaisrų dažnį, plitimą ir dydį (pvz. šlapžemių plotai tarp miškų ar miško priešgaisrinės juostos iš mažai degių medžių rūšių)

Gaisro žalos (išlaidų) sumažinimas

2.2.1.5

Gyvenimo ciklo užtikrinimas, buveinių ir genofondo

apsauga

Augalų apdulkinimas

Vaismedžių ir kitų augalų kultūrų apdulkinimas

Buveinių vietiniams augalų apdulkintojams užtikrinimas

Vaisių derlius

2.2.2.1

Sėklų platinimas

Laukinių augalų sėklų platinimas

Voverių, įvairių paukščių, kitų gyvūnų atliekamas gilių, kitų sėklų platinimas

Medžių regeneracija

2.2.2.2

Gyvenamųjų buveinių suteikimas gyvūnų ir augalų rūšims, gyvenimo ciklo užtikrinimas

Laukinių augalų ir gyvūnų buveinių užtikrinimas

Svarbios gyvenimo ciklo užtikrinimui (reprodukcijai, jauniklių vedimui) buveinės

Tvarios naudingųjų ar ikoniškų rūšių populiacijos, kurios prisideda prie paslaugos teikimo kitoje ekosistemoje

2.2.2.3

Kenkėjų ir ligų

kontrolė

Kenkėjų kontrolė (įskaitant invazines rūšis)

Kenkėjų ir invazinių rūšių kontrolė

Buveinės užtikrinimas vietinėms kenkėjus kontroliuojančios rūšims (pvz. boružėms)

Kenkėjų žalos žemės ūkio kultūroms sumažinimas

2.2.3.1

Ligų kontrolė

Ligų kontrolė

Buveinės užtikrinimas vietinėms ligas kontroliuojančios rūšims

Ligų žalos nuimtam derliui (vaisiams, daržovėms) sumažinimas

2.2.3.2

Dirvožemio

kokybės reguliavimas

Dirvos formavimas, dūlėjimo procesai, dirvos derlingumo palaikymas

Dirvožemio formavimo užtikrinimas

Neorganinių maistinių medžiagų išlaisvinimas dirbamuose laukuose

Dirvožemio kokybės palaikymas, leidžiantis juo naudotis žmonių reikmėms

2.2.4.1

Pirminis skaidymas ir fiksacijos procesai, ir jų poveikis dirvožemio kokybei

Organinių medžiagų balanso dirvoje palaikymas

Ankštinių augalų atliekama azoto fiksacija

Dirvožemio kokybės palaikymas; ankštiniai augalai naudojami didinti/palaikyti azoto kiekiui dirvoje

2.2.4.2

Vandens sąlygų

reguliavimas

Gėlo vandens telkinių cheminės būklės reguliavimas (biologiniai procesai)

Gėlo vandens (cheminės) kokybės palaikymas

Apsauginės juostos šalia vandentakių pašalinti maistines medžiagas iš dirbamų laukų nuotekų

Sumažėjusios išlaidos ir žala dėl maistinių medžiagų nuotekų iš agrarinių ekosistemų

2.2.5.1

Sūraus vandens telkinių cheminės būklės reguliavimas (biologiniai procesai)

Sūraus vandens (cheminės) kokybės palaikymas

Žuvų bendruomenės, reguliuojančios koralinių rifų atsparumą eutrofikacijai

Koralinių rifų sveikata ir jų nauda žmogui švelninant bangų/audrų žalą

2.2.5.2

Atmosferos sudėties ir sąlygų reguliavimas

Atmosferos cheminės sudėties reguliavimas (pvz. globalinio klimato reguliavimas, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją)

Globalinio klimato reguliavimas

Anglies dvideginio ir kitų ŠESD sugėrimas šlapžemėse

Klimato reguliavimas, leidžiantis sumažinti viešąsias išlaidas, susijusias su apsisaugojimu nuo klimato kaitos grėsmių ir pan.

2.2.6.1

Temperatūros ir santykinės drėgmės reguliavimas (mikro, regioninis klimatas), įskaitant vėdinimą ir transpiraciją

Fizinių oro savybių reguliavimas (pvz. vėdinimas, transpiracija)

Vėsinimas teikiamas miesto medžių

Padidėjęs terminis komfortas miestuose

2.2.6.2

Kitos reguliavimo paslaugos

2.3.X.X

SKYRIUS

GRUPĖ

KLASĖ

PAPRASTAS APRAŠYMAS

PASLAUGŲ PAVYZDŽIAI

NAUDOS IR PRODUKTŲ

PAVYZDŽIAI2

CICES KODAS

KULTŪRINĖS PASLAUGOS

Tiesioginės, vietoje, atvirame ore sąveikos su gyvąja gamta, kurios reikalauja individo būvimo natūralioje aplinkoje

Fizinė ir patyrimu

(pažinimu) paremta sąveika su gyvąja gamta

Gyvosios gamtos savybės, įgalinančios veiklas, susijusias su sveikata, rekuperacija ar mėgavimusi (sportas gamtoje, aktyvi rekreacija) aktyvus naudojimasis

Sportas, rekreacija gamtoje – aktyvus ir tiesioginis gyvosios gamtos panaudojimas

Ekologinės girios savybės, darančios ją patrauklią žygeiviams; nardymo, plaukimo galimybės

Rekreacija, sportas gamtoje; gamta paremta rekreacija; atsipalaidavimas; ekoturizmas

3.1.1.1

Gyvosios gamtos savybės, įgalinančios veiklas, susijusias su sveikata, rekuperacija ar mėgavimusi – pasyvus naudojimas, gamtos stebėjimas

Augalų, gyvūnų stebėjimas jų natūralioje aplinkoje; streso mažinimas būvimo gamtoje pagalba

Banginiai, paukščiai, ropliai, kiti gyvūnai, kurių stebėjimu gali mėgautis gamtos mylėtojai

Rekreacija, sportas gamtoje; gamta paremta rekreacija; atsipalaidavimas; ekoturizmas

3.1.1.2

Intelektinė ir

suvokimu paremta sąveika su gyvąja gamta

Gyvosios gamtos savybės, leidžiančios vykdyti mokslinius tyrimus ar kaupti tradicines ekologines žinias

Gamtos moksliniai tyrimai ir tyrinėjimai

Natura 2000 saugomos teritorijos

Žinios apie aplinką ir gamtą

3.1.2.1

Gyvosios gamtos savybės, suteikiančios galimybę mokytis/ugdyti

Mokymasis/ugdymas gamtoje

Vietovė, kurioje galima užsiimti savanoriškomis gamtosaugos veiklomis

Gamtotvarkos gebėjimai ar žinios

3.1.2.2

Gyvosios gamtos savybės, kurios yra kultūrinės patirties, kultūrinio paveldo šaltinis

Objektai gamtoje, leidžiantys žmonėms identifikuotis su jų kilmės vietos istorija ar kultūra

Nemuno kilpos; Labanoro giria; kita

Turizmas, tapatybė

3.1.2.3

Gyvosios gamtos savybės, suteikiančios estetinių potyrių

Gamtos grožis, estetiniai patyrimai

Vaizdingas maršrutas; išskirtinio gamtos grožio vietovė

Meninis įkvėpimas

3.1.2.4

Netiesioginės, nuotolinės, sąveikos su gyvąja gamta, kurios nereikalauja individo būvimo natūralioje aplinkoje

Dvasiniais, kultūriniais ir kitais patyrimais paremtos sąveikos su gyvąja gamta

Gyvosios gamtos elementai, turintys simbolinę reikšmę (kultūrinio ir tautinio identiteto šaltinis)

Augalai, gyvūnai ir kt., naudojami kaip nacionaliniai ar kiti simboliai

Ąžuolas, gandras lietuvių kultūroje

Socialinė sanglauda; kultūrinis simbolis

3.2.1.1

Gyvosios gamtos elementai, turintys religinę, dvasinę reikšmę (dvasinis įkvėpimas, religinis praturtinimas)

Objektai gamtoje, turintys didelę dvasinę svarbą žmonėms

Garbinamos gyvūnų ir augalų rūšys (pvz. žalčiai)

Dvasinė gerovė

3.2.1.2

Gyvosios gamtos elementai, naudojami su gamtos pažinimu susijusioms pramogoms (ne vietoje)

Objektai gamtoje, naudojami įkvėpimui filmų gamyboje, knygų rašyme ir pan.

Skirtingų medijų kolekcijos, archyvai

Dokumentiniai filmai apie gamtą

3.2.1.3

Kitos gyvosios gamtos savybės turinčios ne panaudos vertę

Gyvosios gamtos savybės, turinčios egzistavimo vertę

Objektai gamtoje, kurie turėtų būti saugomi, dėl jų savaiminės vertės

Saugomos laukinės gamtos teritorijos

Psichinė/moralinė gerovė

3.2.2.1

Gyvosios gamtos savybės, turinčios palikimo vertę, opciją

Objektai gamtoje, kuriais norime, kad ateities kartos galėtų naudoti ar mėgautis

Nykstančios rūšys ar buveinės

Moralinė gerovė

3.2.2.2

Kitos kultūrinės paslaugos

3.3.X.X

Bendroji tarptautinė ekosisteminių paslaugų klasifikacija, versija 5.1