Lietuvos grybu pavadinimai, saraĊĦas

Baravykų (Boletus) gentis:

  1. Gelsvakotis baravykas (Boletus appendiculatus); Baravykinių (Boletaceae) šeimos, baravykų (Boletus); genties grybų rūšis.
  2. Bronzinis baravykas (Boletus aereus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  3. Beržyninis baravykas (Boletus betulicola);
  4. Tikrinis baravykas (Boletus edulis); Vienas maistingiausių grybų.
  5. Dėmėtasis baravykas (Boletus erythropus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  6. Fechtnerio baravykas (Boletus fechtneri); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  7. Blyškusis baravykas (Boletus impolitus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  8. Baravykas paąžuolis (Boletus luridus);
  9. Pušyninis baravykas (Boletus pinophilus); Vertingiausias valgomas grybas.
  10. Kislusis baravykas (Boletus pulverulentus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  11. Vasarinis baravykas (Boletus reticulatus);

Voveraitinių (Cantharellaceae) šeima

Trimitėlių (Craterellus) gentis

  1. Paprastasis trimitėlis (Craterellus cornucopioides); Voveraitinių (Cantharellaceae) šeimos, trimitėlių (Craterellus) genties grybų rūšis.
  2. Raukšlėtasis trimitėlis (Pseudocraterellus sinuosus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Voveraičių (Cantharellus) gentis:

  1. Valgomoji voveraitė (Cantharellus cibarius); Voveraitinių (Cantharellaceae) šeimos, voveraičių (Cantharellus) genties grybų rūšis.
  2. Pilkoji voveraitė sin. pilkasis trimitėlis (Cantharellus cinereus sin. Pseudocraterellus cinereus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  3. Cantharellus infundibuliformis (Cantharellus infundibuliformis);
  4. Gelsvoji voveraitė (Cantharellus lutescens);
  5. Rudoji voveraitė (Cantharellus tubaeformis);

Ūmėdinių (Russulaceae) šeima

Piengrybių (Lactarius) gentis:

  1. Aitriakvapis piengrybis (Lactarius acerrimus);
  2. Švelnusis piengrybis (Lactarius aurantiacus, sin. Lactarius mitissimus);
  3. Pilkšvažalis piengrybis (Lactarius blennius);
  4. Kamparinis piengrybis (Lactarius camphoratus). Valgomas ir vartojamas kaip prieskonis.
  5. Drebulyninis piengrybis (Lactarius controversus);
  6. Pušyninė rudmėsė (Lactarius deliciosus);
  7. Eglyninė rudmėsė (Lactarius deterrimus);
  8. Kreivakepuris piengrybis (Lactarius flexuosus);
  9. Kvapusis piengrybis (Lactarius glyciosmus). Valgomas, bet menkavertis.
  10. Geltonrudis piengrybis (Lactarius ichoratus);
  11. Pelkinis piengrybis (Lactarius lacunarum). Mitybinė vertė nežinoma.
  12. Lelijinis piengrybis (Lactarius lilacinus). Valgomas, bet menkavertis.
  13. Juodasis piengrybis (Lactarius lignyotus);
  14. Mažasis piengrybis (Lactarius obscuratus); Bevertis.
  15. Blyškusis piengrybis (Lactarius pallidus);
  16. Eglyninis piengrybis (Lactarius picinus);
  17. Piengrybis grūzdas (Lactarius piperatus);
  18. Maumedinis piengrybis (Lactarius porninsis);
  19. Aitrusis piengrybis (Lactarius pyrogalus);
  20. Baltagauris piengrybis (Lactarius pubescens);
  21. Gelsvasis piengrybis (Lactarius resimus);
  22. Rudasis piengrybis (Lactarius rufus);
  23. Geltonasis piengrybis (Lactarius scrobiculatus);
  24. Šiurkščiaviršis piengrybis (Lactarius spinosulus). Menkavertis.
  25. Apysaldis piengrybis (Lactarius subdulcis);
  26. Palšvasis piengrybis (Lactarius thejogalus); Menkavertis valgomas grybas.
  27. Piengrybis paberžis (Lactarius torminosus);
  28. Paprastasis piengrybis (Lactarius trivialis);
  29. Juodasis grūzdas (Lactarius turpis, sin. Lactarius necator);
  30. Glitusis piengrybis (Lactarius uvidus);
  31. Tuščiakotis piengrybis (Lactarius utilis);
  32. Piengrybis paliepis (Lactarius vellereus);
  33. Glebusis piengrybis (Lactarius vietus);
  34. Melsvėjantysis piengrybis (Lactarius violascens);
  35. Piengrybis jautakis (Lactarius volemus);
  36. Rievėtasis piengrybis (Lactraius zonarius);
  37. Piengrybis paąžuolis (Lactarius quietus);

Ūmėdžių (Russula) gentis:

  1. Juodmėsė ūmėdė (Russula adusta);
  2. Pilkšvažalė ūmėdė (Russula aeruginea);
  3. Rausvoji ūmėdė (Russula alutacea);
  4. Auksaviršė ūmėdė (Russula aurea); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  5. Rožinė ūmėdė (Russula aurora);
  6. Melsvažalė ūmėdė (Russula cyanoxantha);
  7. Auksiškoji ūmėdė (Russula claroflava);
  8. Blunkančioji ūmėdė (Russula decolorans);
  9. Ūmėdė garduolė (Russula delica);
  10. Dvokiančioji ūmėdė (Russula foetens);
  11. Trapioji ūmėdė (Russula fragilis); Valgoma, bet menkavertė.
  12. Šakotalakštė ūmėdė (Russula heterophylla);
  13. Raiboji ūmėdė (Russula integra);
  14. Grakščioji ūmėdė (Russula lepida);
  15. Juosvoji ūmėdė (Russula nigricans)';
  16. Geltonviršė ūmėdė (Russula ochroleuca);
  17. Alyvinė ūmėdė (Russula olivacea);
  18. Pelkinė ūmėdė (Russula paludosa);
  19. Tikroji ūmėdė (Russula vesca);
  20. Geltonoji ūmėdė (Russula vitellina);
  21. Žalsvoji ūmėdė (Russula virescens). Valgoma, vartojama salotoms.
  22. Silkiakvapė ūmėdė (Russula xerampelina);

Lietuvos vietinės, savaime augančių ir žmonių nevalgomų, bet ir nenuodingų grybų rūšys

Papėdgrybių skyrius (Basidiomycota)

Baravykinių (Boletaceae) šeima

Baravykų (Boletus) gentis

  1. Gražiakotis baravykas (Boletus calopus); Dėl kartaus skonio nevalgomas.
  2. Kartusis baravykas (Boletus radicans). Dėl kartaus skonio nevalgomas, bet nenuodingas. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (1 (E) kategorija).

Ūmėdinių (Russulaceae) šeima

Piengrybių (Lactarius) gentis:

  1. Violetiškasis piengrybis (Lactarius aspideus);
  2. Pilkasis piengrybis (Lactarius azonites);
  3. Rusvasis piengrybis (Lactarius hysginus);
  4. Pelkinis piengrybis (Lactarius lacunarum); Mitybinė vertė nežinoma.
  5. Mažasultis piengrybis (Lactarius serifluus);
  6. Kimininis piengrybis (Lactarius sphagneti); Bevertis.

Ūmėdžių (Russula) gentis:

  1. Suodinė ūmėdė (Russula anthracina); Dėl aštraus skonio valgyti nerekomenduojama.
  2. Kvapioji ūmėdė (Russula grata); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  3. Piktoji ūmėdė (Russula emetica);
  4. Raudonkotė ūmėdė (Russula rhodopoda); Valgoma, bet dėl kartaus skonio valgyti nerekomenduojama.
  5. Kraujaspalvė ūmėdė (Russula sanguinea); Labai aštraus kvapo.
  6. Citrinalakštė ūmėdė (Russula sardonia); Dėl aštraus skonio valgyti nerekomenduojama.

Lietuvos vietinės, savaime augančių ir žmonėms nuodingų grybų rūšys

Papėdgrybių skyrius (Basidiomycota)

Baravykinių (Boletaceae) šeima

Baravykų (Boletus) gentis:

  1. Šėtoninis baravykas (Boletus satanas);

Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeima

Nuosėdžių (Cortinarius) gentis:

  1. Raudonlakštis nuosėdis (Cortinarius semisanguineus); Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeimos, nuosėdžių (Cortinarius) genties nuodingas grybas.

Kūgiabudžių (Galerina) gentis:

  1. Eglinė kūgiabudė sin. rudeninė kūgiabudė (Galerina marginata sin. Galerina autumnalis); Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeimos, kūgiabudžių (Galerina) genties nuodingas grybas.

Plaušabudžių (Inocybe) gentis:

  1. Stačioji plaušabudė (Inocybe fastigiata); Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeimos, plaušabudžių (Inocybe) genties nuodingas grybas.
  2. Pilkalakštė plaušabudė (Inocybe geophylla);

Meškutinių (Paxillaceae) šeima

Meškučių (Paxillus) gentis:

  1. Pilkoji meškutė sin. alksninukas (Paxillus involutus); Meškutinių (Paxillaceae) šeimos, meškučių (Paxillus) genties grybų rūšis. Be kai kurių silpnai nuodingų medžiagų, ji turi savybę kaupti radioaktyvias medžiagas.

Skydabudinių (Pluteaceae) šeima

Musmirių (Amanita) gentis:

  1. Gelsvoji musmirė (Amanita citrina);Skydabudinių (Pluteaceae) šeima, musmirių (Amanita) gentis.
  2. Paprastoji musmirė (Amanita muscaria); Skydabudinių (Pluteaceae) šeima, musmirių (Amanita) gentis. Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė iki 20-25 cm skersmens, kotas 8-20 cm ilgio, 1-3 cm skersmens storio. Joje yra haliucinacijas sukeliančių medžiagų: muscimolo, muskarono, cholino, muskarino.
  3. Rausvarudė musmirė (Amanita porphyris);

Ūmėdinių (Russulaceae) šeima

Piengrybių (Lactarius) gentis:

  1. Kartusis piengrybis (Lactarius acris);
  2. Samaninis piengrybis (Lactarius helvus);
  3. Kislusis piengrybis (Lactarius repraesentaneus);

baltikinių (Tricholomataceae) šeima

baltikų (Tricholoma) gentis:

  1. Geltonasis baltikas (Tricholoma sulphureum); Baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, baltikų (Tricholoma) genties grybų rūšis.
  2. Dryžuotasis baltikas (Tricholoma virgatum);

Lietuvos vietinės, savaime augančių ir žmonėms mirtinai nuodingų grybų rūšys

Papėdgrybių skyrius (Basidiomycota)

Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeima

Nuosėdžių (Cortinarius) gentis:

  1. Nuodingasis nuosėdis (Cortinarius orellanus); Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeimos, nuosėdžių (Cortinarius) genties mirtinai nuodingas grybas.
  2. Rausvasis nuosėdis (Cortinarius rubellus);

Plaušabudžių (Inocybe) gentis:

  1. Patujaro plaušabudė (Inocybe erubescens, sin. Inocybe patouillardii); Plaušabudžių (Inocybe) genties grybų rūšis.

Skydabudinių (Pluteaceae) šeima

Musmirių (Amanita) gentis:

  1. Margoji musmirė (Amanita pantherina);
  2. Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides);
  3. Smailiakepurė musmirė (Amanita virosa);