ŽUVŲ LIGŲ IR JŲ SUKĖLĖJŲ SĄRAŠAS

Kuo serga žuvys ir kas jas užkrečia?

VIRUSŲ SUKELIAMOS LIGOS

Ligos pavadinimas, sukėlėjas

Žuvų būrys

Ligai imlios žuvų rūšys

Epizootinė hematopoetinė nekrozė (EHN)

Sukėlėjas: Epizootinės hematopoetinės ekrozės virusas, priklausantis Iridoviridae šeimos Ranavirus genčiai

Lašišažuvės

(lot. Salmoniformes)

Vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), europinė lydeka (Esox lucius), atlantinė lašiša (Salmo sala)

Ešeržuvės

(lot. Perciformes)

Paprastasis europinis ešerys (Perca fluviatilis), paprastasis sterkas (Sander lucioperca),

Virusinė hemoraginė septicemija (VHS) Sukėlėjas: Virusinės hemoraginės septicemijos virusas, priklausantis Rhabdoviridae šeimos Novirhabdovirus genčiai

Lašišažuvės

(lot. Salmoniformes)

Sykai (Coregonus), europinė lydeka (Esox lucius), rytinės lašišos (Oncorhynchus), vaivorykštinis upėtakis (Onorhynchus mykiss), paprastasis šlakis (Salmo trutta trutta), atlantinis šprotas (Sprattus sprattus sprattus), europinis kiršlys (Thymallus thymallus).

Silkiažuvės

(lot. Clupeiformes)

Paprastosios silkės (Clupea)

Plekšniažuvės

(lot. Pleuronectiformes)

Paprastasis otas (Psetta maxima), azijinė paltusžuvė (Paralichthys olivaceus)

Menkiažuvės

(lot. Gadiformes)

Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus), didžiagalvė menkė (Gadus macrocephalus), atlantinė menkė (Gadus morhua morhua), paprastoji penkiaūsė vėgėlė (Ciliata mustelus)

Infekcinė hematopoetinė nekrozė (IHN)

Sukėlėjas: Infekcinės hematopoetinės nekrozės virusas, priklausantis Rhabdoviridae šeimos Novirhabdovirus genčiai

Lašišažuvės

(lot. Salmoniformes)

Keta (Oncorhynchus keta), didžioji lašiša (Oncorhynchus kisutch), japoninė lašiša (Oncorhynchus masou), vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), raudonoji lašiša (Oncorhynchus nerka), rausvoji lašiša (Oncorhynchus rhodurus), karališkoji lašiša (Oncorhynchus tshawytscha), atlantinė lašiša (Salmo salar), raudongalvė lašiša (Onchorynchus clarkii), amerikinis

ežerinis upėtakis (Salvelinus namaycush), arktinė palija (Salvelinus alpinus), amerikinė palija (Salvelinus fontinalis), paprastasis šlakis (Salmo trutta), europinė lydeka (Esox lucius),

Karpžuvės

(lot. Cypriniformes)

Visos paprastojo karpio (Cyprinus carpio) veislės ir porūšiai

Menkiažuvės

(lot. Gadiformes)

Paprastoji vėgėlė (Lota lota)

Silkiažuvės

(lot. Clupeiformes)

Rytinė silkė (Clupea pallasii),

Infekcinė lašišų anemija (ILA): HPR genotipo su iškrita infekcinės lašišų anemijos viruso sukelta infekcija

Sukėlėjas: ILA virusas, priklausantis Orthomyxoviridae. šeimos Isavirus genčiai

Lašišažuvės

(lot. Salmoniformes)

Vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), atlantinė lašiša (Salmo salar) ir paprastasis šlakis (Salmo trutta trutta)

Infekcinė kasos nekrozė (IKN)

Sukėlėjas IKN virusas, priklausantis Birnaviridae šeimos Aquabirnavirus genčiai

Lašišažuvės

(lot. Salmoniformes)

Vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), amerikinė palija (Salvelinus fontinalis), paprastasis šlakis (Salmo trutta), atlantinė lašiša (Salmo salar) ir kai kurios rytinių lašišų (Oncorhynchus spp.) rūšys

Koi herpeso viruso (KHV) infekcija

Sukėlėjas Koi herpeso virusas, priklausantis Alloherpesviridae šeimos Cyprinivirus genčiai.

Karpžuvės

(lot. Cypriniformes)

Paprastasis karpis (Cyprinus carpio) ir koi karpis (Cyprinus carpio koi) taip pat visos paprastųjų karpių (Cyprinus carpio) ir paprastųjų karpių hibridų (pvz., Cyprinus carpio × Carassius auratus) veislės ir porūšiai.

Pavasarinė karpių viremija (PKV)

Sukėlėjas: PKV virusas, priklausantis Rhabdoviridae šeimos Vesiculovirus genčiai

Rhabdovirus carpio

Karpžuvės

(lot. Cypriniformes)

Paprastasis karpis (Cyprinus carpio carpio), Koi karpis (Cyprinus carpio koi), auksinis karosas (Carassius carassius), baltasis plačiakaktis (Hypophthalmichthys molitrix), margasis plačiakaktis (Aristichthys nobilis), baltasis amūras (Ctenopharyngodon idella), sidabrinis karosas (Carassius auratus), paprastoji meknė (orfa) (Leuciscus idus), paprastasis lynas (Tinca tinca), paprastasis karšis (Abramis brama), Nilo tilapija (Sarotherodon niloticus), paprastoji kuoja (Rutilus rutilus).

Karpių edemos viruso infekcija (Miegligė) angl.

Karpžuvės

(lot. Cypriniformes)

Paprastasis karpis (Cyprinus carpio carpio), Koi karpis (Cyprinus carpio

Koi sleepy disease

koi)

Karpių raupai angl. Carp pox

Sukėlėjas: Karpžuvių herpesvirusas1 (CyHP1)

Karpžuvės

(lot. Cypriniformes)

Paprastasis karpis (Cyprinus carpio) ir koi karpis (Cyprinus carpio koi) taip pat visos paprastųjų karpių (Cyprinus carpio) ir paprastųjų karpių hibridų (pvz., Cyprinus carpio × Carassius auratus) veislės ir porūšiai.

Sukėlėjas angl. Aquabirnavirus Eel virus European (EVE)

Unguriažuvės

(lot. Anguilliformes)

Europinis ungurys (Anguilla anguilla)

Sukėlėjas angl. Rhabdovirus Eel virus European X (EVEX)

Unguriažuvės

(lot. Anguilliformes)

Europinis ungurys (Anguilla anguilla)

Sukėlėjas angl.

Anguillid

herpesvirus 1 (AngHV1)

Unguriažuvės

(lot. Anguilliformes)

Europinis ungurys (Anguilla anguilla)

BAKTERINĖS KILMĖS LIGOS IR JŲ SUKĖLĖJAI

Sukėlėjas

Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai

Dažniausiai sergančios žuvys

Gramneigiamos bakterijos

Vibrio anguillarum

Vibriozė

Lašišažuvės, plekšniažuvės, ešeržuvės, unguriažuvės, menkiažuvės

Aliivibrio salmonicida (anksčiau Vibrio salmonicida)

Vibriozė

Lašišažuvės, menkiažuvės

Vibrio vulnificus

Vibriozė

Unguriažuvės, ešeržuvės

Vibrio ordalii

Vibriozė

Dauguma žuvų rūšių

Moritella viscosa (anksčiau Vibrio viscosus)

Opaligė

Lašišažuvės

Pasteurella skyensis

Pastereliozė

Lašišažuvės, plekšniažuvės

Tenacibaculum maritimum (anksčiau Flexibacter maritimus)

Fleksibakteriozė

Lašišažuvės, plekšniažuvės, ešeržuvės

Flavobacterium psychrophilum

Šalto vandens liga (angl.

Cold water disease)

Lašišažuvės, karpžuvės, ešeržuvės, unguriažuvės

Flavobacterium branchiophilum

Bakterinė žiaunų liga (angl. Bacterial gill disease)

Platus spektras šiltavandenių ir šaltavandenių dirbtinėmis sąlygomis auginamų žuvų rūšių

Flavobacterium columnare

Kolumnariozė

Karpžuvės, lašišažuvės, šamažuvės, unguriažuvės, eršketžuvės

Flavobacterium hydatis

Žiaunų liga

Lašišažuvės

(Cytophaga aquatilis)

Flavobacterium oncorhynchi

Bakterinė žiaunų liga

Lašišažuvės

Pseudomonas anguilliseptica

Pseudomonozė, žiemos liga (angl. winter disease)

Ešeržuvės, unguriažuvės, plekšniažuvės

Pseudomonas fluorescens, Aeromonas punctata

Septicemija, Bakterinis pelekų puvinys

Gėlavandenių žuvų rūšys

Aeromonas salmonicida

Furunkuliozė

Lašišažuvės, karpžuvės ir daug kitų žuvų rūšių

Aeromonas hydrophila, Aeromonas veronii Biovar Sobria,

Aeromonas sobria Biovar Sobria,

Aeromonas caviae

(Judrūs aeromonai)

Judriųjų aeromonų septicemija (angl. Motile aeromonas septicemia (MAS), hemoraginė septicemija, opaligė ar raudonligė ir epizootinis opinis sindromas (angl. epizootic ulcerative syndrome (EUS)

Platus spektras lašišažuvių ir kitų žuvų rūšių, iš jų šamažuvės, unguriažuvės, eršketžuvės

Aeromonas jandaei

Hemoraginė septicemija

Unguriažuvės

Edwardsiella ictaluri

Enteritinė septicemija

Šamažuvės

Edwardsiella tarda

Edvardsieliozė

Lašišažuvės, karpžuvės, ešeržuvės, šamažuvės ir kt.

Serratia plymuthica

Septicemija

Lašišažuvės

Plesiomonas shigelloides

Pelekų ir uodegos liga

Lašišažuvės, šamažuvės, unguriažuvės, eršketžuvės

Yersinia ruckeri

Enteritinė raudonosios burnos liga (angl.

Enteric redmouth)

Lašišažuvės, unguriažuvės, eršketžuvės, vėžiagyviai

Piscirickettsia salmonis

Oda, pelekai, vidaus organai

Lašišažuvės

Acinetobacter johnsonii, Acinetobacter lwoffi

Oda, pelekai

Lašišažuvės, karpžuvės

Gramteigiamos bakterijos

Lactococcus garvieae (anksčiau Enterococcus seriolicida)

Streptokokozė

Unguriažuvės

Streptococcus iniae (Str. shiloi)

Streptokokozė

Daugelis gėlavandeninių ir jūrinių žuvų rūšių

Streptococcus parauberis

Streptokokozė

Plekšniažuvės

Streptococcus phocae

Streptokokozė

Lašišažuvės

Renibacterium salmoninarum

Bakterinė inkstų liga ( angl. Bacterial kidney

Lašišažuvės

disease)

Mycobacterium marinum

Mikobakteriozė

Lašišažuvės, plekšniažuvės, ešeržuvės

Nocardia asteroides, Nocardia salmonicida

Nokardiozė

Dauguma žuvų rūšių

Bacillus subtilis

Branchionekrozė

Karpžuvės

ŽUVŲ PARAZITAI IR JŲ SUKELIAMOS LIGOS

Sukėlėjas

Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai

Dažniausiai sergančios žuvys

I. Pirmuonys (lot. Protozoa)

A. Blakstienuotieji (lot. Ciliates)

Ichthyophthirius multifiliis

Ichtioftiriozė (angl. White spot disease)

Dauguma šiltamėgių žuvų rūšių

Chilodonella piscicola

kitaip Chilodonella cyprini

Chilodoneliozė

Karpžuvės, lašišažuvės

Trichodina truttae

Trichodinozė

Karpžuvės, lašišažuvės

Trichodinella

Tripartiella

Apiosoma carpelli, A. piscicolum, A. minutum (Glossatella)

Apiosomozė

Žiaunos, kūno paviršius

Gėlavandenių žuvų rūšys

Capriniana piscium (anksčiau Trichophrya piscium)

Kapriniana infekcija

Karpžuvės, lašišažuvės

Balantidium ctenopharyngodoni

Balantidiozė

Karpžuvės

B. Žiuželiniai (lot. Flagellates)

Hexamita (Spironucleus elegans)

Karpžuvės, lašišažuvės

Ichthyobodo necator (Costia)

Ichtiobodozė (kostiozė)

Karpžuvės, lašišažuvės

Piscinoodinium

Cryptobia branchialis

Žiaunų kriptobiozė

Karpžuvės

Trypanosoma danilewskii

Miegligė (angl. Sleeping disease of fish)

Karpžuvės

Trypamoplasma borelli

Karpžuvės

C. Sporagyviai ( lot. Sporozoa)

Sphaerospora dykovae

Plaukimo pūslės

uždegimas (angl. Swimbladder inflammation (SBI))

Karpžuvės

Sphaerospora molnari

Žiaunų sferosporiozė

Karpžuvės

Myxobolus cyprini

Raumenų infekcija

Karpžuvės

Myxobolus pavlovskii

Žiaunos

Plačiakakčiai (Hypophthalmichthys molitrix) (Hypophthalmichthys nobilis)

Thelohanellus nikolskii

Pelekų spinduliai

Karpžuvės

Thelohanellus hovorkai

Pilvo ertmės jungiamieji audiniai ir raumenys

Karpžuvės

D. Kokcidijos (lot. Coccidia)

Goussia carpelli anksčiau

Eimeria carpelli

Karpių difuzinė kokcidiozė

Karpžuvės

Goussia sinensis

Plačiakakčių kokcidiozė

Plačiakakčiai (Hypophthalmichthys molitrix) (Hypophthalmichthys nobilis)

Goussia subepithelialis

Karpių mazgelinė kokcidiozė

Karpžuvės

II. Monogeninės siurbikės (lot. Monogenea)

Gyrodactylus sprostonae,

G. schulmani

Žiaunos, pelekai

Karpžuvės

Gyrodactylus katharineri

Oda

Karpžuvės

Gyrodactylus salaris

Žiaunos

Lašišažuvės

Dactylogyrus vastator, D. minor,

D. anchoratus,

D. extensus

Žiaunos

Karpžuvės

Ancyrocephalus

Žiaunos

Karpžuvės

Thaparocleidus vistulensis sinonimas Ancylodiscoides vistulensis

Žiaunos

Šamažuvės

III. Digeniniai trematodai (lot. Digenean trematoda) plokščiosios kirmėlės

Sanguinicola inermis

Sanguinikoliozė Kraujo indai

Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)

Diplostomum spathaceum

Diplostomozė

Oda, vidaus organai ir audiniai, akys

Karpžuvės

Posthodiplostomum cuticola

sinonimas Neascus cuticola

Oda, vidaus organai ir audiniai, pelekai

Karpžuvės

Apharyngostrigea, Cotylurus, Apathemon etc.

Tetrakotilozė

Pilvo ertmė, vidaus organai, širdis

Karpžuvės

Hysteromorpha triloba

Žiaunos, pelekai

Karpžuvės

IV. Nematodai (lot. Nematoda) (apvaliosios kirmėlės)

Philometroides cyprini, P.

Kūno ertmės, plaukimo

Karpžuvės

sanguineus

pūslė, oda

Anguillicola crassus

Plaukimo pūslė

Unguriažuvės

V. Cestodai (lot . Cestodes) (kaspinuočiai, plokščiosios kirmėlės)

Bothriocephalus acheilognathi

Botriocefaliozė Virškinamasis traktas

Karpžuvės ir kitų rūšių žuvys

Khawia sinensis

Žarnynas

Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)

Atractolytocestus huronensis

Žarnynas

Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)

Ligula intestinalis

Liguliozė

Žarnynas, pilvo ertmė

Karpžuvės

Digramma interrupta

VI. Parazitiniai vėžiagyviai (lot. Arthropoda)

Ergasilus sieboldi, E. briani

Žiaunos, oda

Karpžuvės ir kitų rūšių žuvys

Sinergasilus major, S. lieni

Žiaunos, oda

Karpžuvės

Lernea cyprinacea, L. elegans, L. esocina

Lerneozė

Žiaunos, oda, raumenys

Karpžuvės

Argulus foliaceus (Žuvų utėlė),

A. coregoni, A. japonicus

Kūno paviršius, audiniai, kraujas

Įvairių rūšių žuvys

Lepeophtheirus salmonis

Kūno paviršius, hemoragijos, opos

Lašišažuvės

VII. Dėlės

Piscicola geometra

Oda, raumenys, kraujas

Karpžuvės ir kitų rūšių žuvys

ŽUVIMS PATOGENIŠKI GRYBELIAI

Sukėlėjas

Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai

Dažniausiai sergančios žuvys

Saprolegnia

Saprolegniozė

Visos gėlavandenių žuvų rūšys

Branchiomyces sanguinis,

B. demigrans

Branchiomikozė (Žiaunų puvinys)

Karpžuvės, šamažuvės, ešeržuvės

ŽUVIMS PATOGENIŠKI DUMBLIAI

Sukėlėjas

Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai

Dažniausiai sergančios žuvys

Cylindrospermopsis raciborski

Dusimas, nervų sistemos veiklos sutrikimai

Gėlavandenių žuvų rūšys

DVIGELDŽIŲ MOLIUSKŲ SUKELIAMOS LIGOS

Sukėlėjas

Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai

Dažniausiai sergančios žuvys

Unio spp. moliuskų lervos

Glochidia

Pelekai, žiaunos

Karpžuvės

NEŽINOMOS LIGŲ ETIOLOGIJOS ARBA TAKSONOMINĖS POZICIJOS ŽUVŲ PATOGENAI

Sukėlėjas

Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai

Dažniausiai sergančios žuvys

Žiemos odos liga (angl. Winter skin disease of common carp)

Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)

Žiaunų nekrozė (angl. Gill necrosis of common carp)

Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)

Dermocystidium spp.

(Dermocystidium koi, Dermocystidium cyprini)

Oda, pelekai, žiaunos, akys

Karpžuvės

Neoparamoeba perurans

Amebinė žiaunų liga (angl. Amoebic gill disease)

Lašišažuvės

DUMBLIAGRYBIŲ (lot. Oomycetes) SUKELIAMOS LIGOS

Epizootinis ulceratyvinis sindromas

Sukėlėjas: dumbliagrybis Aphanomyces invadans, sinonimas (A. piscicida)

Apie 94 laukinių ir dirbtinėmis sąlygomis auginamų žuvų rūšių yra imlios šiam patogenui

 

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonės „Gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonės“ įgyvendinimo taisyklėms

*Šis preliminarus žuvų ligų ir jų sukėlėjų sąrašas yra rekomendacinio, taikomojo pobūdžio, todėl taksonominis jame nurodytų ligų ir patogenų suskirstymas gali būti tikslinamas. Sąrašas sudarytas atsižvelgiant į tarptautinius ir Europos Sąjungos mokslinius ir institucinius žinynus, dokumentus bei straipsnius. Sąrašas nėra galutinis, jame nurodytų žuvų ligų ir jų sukėlėjų aktualumas Lietuvos akvakultūros subjektams gali būti tikslinamas.

image