ŽUVŲ LIGŲ IR JŲ SUKĖLĖJŲ SĄRAŠAS
Kuo serga žuvys ir kas jas užkrečia?VIRUSŲ SUKELIAMOS LIGOS
Ligos pavadinimas, sukėlėjas
Žuvų būrys
Ligai imlios žuvų rūšys
Epizootinė hematopoetinė nekrozė (EHN)
Sukėlėjas: Epizootinės hematopoetinės ekrozės virusas, priklausantis Iridoviridae šeimos Ranavirus genčiai
Lašišažuvės
(lot. Salmoniformes)
Vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), europinė lydeka (Esox lucius), atlantinė lašiša (Salmo sala)
Ešeržuvės
(lot. Perciformes)
Paprastasis europinis ešerys (Perca fluviatilis), paprastasis sterkas (Sander lucioperca),
Virusinė hemoraginė septicemija (VHS) Sukėlėjas: Virusinės hemoraginės septicemijos virusas, priklausantis Rhabdoviridae šeimos Novirhabdovirus genčiai
Lašišažuvės
(lot. Salmoniformes)
Sykai (Coregonus), europinė lydeka (Esox lucius), rytinės lašišos (Oncorhynchus), vaivorykštinis upėtakis (Onorhynchus mykiss), paprastasis šlakis (Salmo trutta trutta), atlantinis šprotas (Sprattus sprattus sprattus), europinis kiršlys (Thymallus thymallus).
Silkiažuvės
(lot. Clupeiformes)
Paprastosios silkės (Clupea)
Plekšniažuvės
(lot. Pleuronectiformes)
Paprastasis otas (Psetta maxima), azijinė paltusžuvė (Paralichthys olivaceus)
Menkiažuvės
(lot. Gadiformes)
Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus), didžiagalvė menkė (Gadus macrocephalus), atlantinė menkė (Gadus morhua morhua), paprastoji penkiaūsė vėgėlė (Ciliata mustelus)
Infekcinė hematopoetinė nekrozė (IHN)
Sukėlėjas: Infekcinės hematopoetinės nekrozės virusas, priklausantis Rhabdoviridae šeimos Novirhabdovirus genčiai
Lašišažuvės
(lot. Salmoniformes)
Keta (Oncorhynchus keta), didžioji lašiša (Oncorhynchus kisutch), japoninė lašiša (Oncorhynchus masou), vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), raudonoji lašiša (Oncorhynchus nerka), rausvoji lašiša (Oncorhynchus rhodurus), karališkoji lašiša (Oncorhynchus tshawytscha), atlantinė lašiša (Salmo salar), raudongalvė lašiša (Onchorynchus clarkii), amerikinis
ežerinis upėtakis (Salvelinus namaycush), arktinė palija (Salvelinus alpinus), amerikinė palija (Salvelinus fontinalis), paprastasis šlakis (Salmo trutta), europinė lydeka (Esox lucius),
Karpžuvės
(lot. Cypriniformes)
Visos paprastojo karpio (Cyprinus carpio) veislės ir porūšiai
Menkiažuvės
(lot. Gadiformes)
Paprastoji vėgėlė (Lota lota)
Silkiažuvės
(lot. Clupeiformes)
Rytinė silkė (Clupea pallasii),
Infekcinė lašišų anemija (ILA): HPR genotipo su iškrita infekcinės lašišų anemijos viruso sukelta infekcija
Sukėlėjas: ILA virusas, priklausantis Orthomyxoviridae. šeimos Isavirus genčiai
Lašišažuvės
(lot. Salmoniformes)
Vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), atlantinė lašiša (Salmo salar) ir paprastasis šlakis (Salmo trutta trutta)
Infekcinė kasos nekrozė (IKN)
Sukėlėjas IKN virusas, priklausantis Birnaviridae šeimos Aquabirnavirus genčiai
Lašišažuvės
(lot. Salmoniformes)
Vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), amerikinė palija (Salvelinus fontinalis), paprastasis šlakis (Salmo trutta), atlantinė lašiša (Salmo salar) ir kai kurios rytinių lašišų (Oncorhynchus spp.) rūšys
Koi herpeso viruso (KHV) infekcija
Sukėlėjas Koi herpeso virusas, priklausantis Alloherpesviridae šeimos Cyprinivirus genčiai.
Karpžuvės
(lot. Cypriniformes)
Paprastasis karpis (Cyprinus carpio) ir koi karpis (Cyprinus carpio koi) taip pat visos paprastųjų karpių (Cyprinus carpio) ir paprastųjų karpių hibridų (pvz., Cyprinus carpio × Carassius auratus) veislės ir porūšiai.
Pavasarinė karpių viremija (PKV)
Sukėlėjas: PKV virusas, priklausantis Rhabdoviridae šeimos Vesiculovirus genčiai
Rhabdovirus carpio
Karpžuvės
(lot. Cypriniformes)
Paprastasis karpis (Cyprinus carpio carpio), Koi karpis (Cyprinus carpio koi), auksinis karosas (Carassius carassius), baltasis plačiakaktis (Hypophthalmichthys molitrix), margasis plačiakaktis (Aristichthys nobilis), baltasis amūras (Ctenopharyngodon idella), sidabrinis karosas (Carassius auratus), paprastoji meknė (orfa) (Leuciscus idus), paprastasis lynas (Tinca tinca), paprastasis karšis (Abramis brama), Nilo tilapija (Sarotherodon niloticus), paprastoji kuoja (Rutilus rutilus).
Karpių edemos viruso infekcija (Miegligė) angl.
Karpžuvės
(lot. Cypriniformes)
Paprastasis karpis (Cyprinus carpio carpio), Koi karpis (Cyprinus carpio
Koi sleepy disease
koi)
Karpių raupai angl. Carp pox
Sukėlėjas: Karpžuvių herpesvirusas1 (CyHP1)
Karpžuvės
(lot. Cypriniformes)
Paprastasis karpis (Cyprinus carpio) ir koi karpis (Cyprinus carpio koi) taip pat visos paprastųjų karpių (Cyprinus carpio) ir paprastųjų karpių hibridų (pvz., Cyprinus carpio × Carassius auratus) veislės ir porūšiai.
Sukėlėjas angl. Aquabirnavirus Eel virus European (EVE)
Unguriažuvės
(lot. Anguilliformes)
Europinis ungurys (Anguilla anguilla)
Sukėlėjas angl. Rhabdovirus Eel virus European X (EVEX)
Unguriažuvės
(lot. Anguilliformes)
Europinis ungurys (Anguilla anguilla)
Sukėlėjas angl.
Anguillid
herpesvirus 1 (AngHV1)
Unguriažuvės
(lot. Anguilliformes)
Europinis ungurys (Anguilla anguilla)
BAKTERINĖS KILMĖS LIGOS IR JŲ SUKĖLĖJAI
Sukėlėjas
Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai
Dažniausiai sergančios žuvys
Gramneigiamos bakterijos
Vibrio anguillarum
Vibriozė
Lašišažuvės, plekšniažuvės, ešeržuvės, unguriažuvės, menkiažuvės
Aliivibrio salmonicida (anksčiau Vibrio salmonicida)
Vibriozė
Lašišažuvės, menkiažuvės
Vibrio vulnificus
Vibriozė
Unguriažuvės, ešeržuvės
Vibrio ordalii
Vibriozė
Dauguma žuvų rūšių
Moritella viscosa (anksčiau Vibrio viscosus)
Opaligė
Lašišažuvės
Pasteurella skyensis
Pastereliozė
Lašišažuvės, plekšniažuvės
Tenacibaculum maritimum (anksčiau Flexibacter maritimus)
Fleksibakteriozė
Lašišažuvės, plekšniažuvės, ešeržuvės
Flavobacterium psychrophilum
Šalto vandens liga (angl.
Cold water disease)
Lašišažuvės, karpžuvės, ešeržuvės, unguriažuvės
Flavobacterium branchiophilum
Bakterinė žiaunų liga (angl. Bacterial gill disease)
Platus spektras šiltavandenių ir šaltavandenių dirbtinėmis sąlygomis auginamų žuvų rūšių
Flavobacterium columnare
Kolumnariozė
Karpžuvės, lašišažuvės, šamažuvės, unguriažuvės, eršketžuvės
Flavobacterium hydatis
Žiaunų liga
Lašišažuvės
(Cytophaga aquatilis)
Flavobacterium oncorhynchi
Bakterinė žiaunų liga
Lašišažuvės
Pseudomonas anguilliseptica
Pseudomonozė, žiemos liga (angl. winter disease)
Ešeržuvės, unguriažuvės, plekšniažuvės
Pseudomonas fluorescens, Aeromonas punctata
Septicemija, Bakterinis pelekų puvinys
Gėlavandenių žuvų rūšys
Aeromonas salmonicida
Furunkuliozė
Lašišažuvės, karpžuvės ir daug kitų žuvų rūšių
Aeromonas hydrophila, Aeromonas veronii Biovar Sobria,
Aeromonas sobria Biovar Sobria,
Aeromonas caviae
(Judrūs aeromonai)
Judriųjų aeromonų septicemija (angl. Motile aeromonas septicemia (MAS), hemoraginė septicemija, opaligė ar raudonligė ir epizootinis opinis sindromas (angl. epizootic ulcerative syndrome (EUS)
Platus spektras lašišažuvių ir kitų žuvų rūšių, iš jų šamažuvės, unguriažuvės, eršketžuvės
Aeromonas jandaei
Hemoraginė septicemija
Unguriažuvės
Edwardsiella ictaluri
Enteritinė septicemija
Šamažuvės
Edwardsiella tarda
Edvardsieliozė
Lašišažuvės, karpžuvės, ešeržuvės, šamažuvės ir kt.
Serratia plymuthica
Septicemija
Lašišažuvės
Plesiomonas shigelloides
Pelekų ir uodegos liga
Lašišažuvės, šamažuvės, unguriažuvės, eršketžuvės
Yersinia ruckeri
Enteritinė raudonosios burnos liga (angl.
Enteric redmouth)
Lašišažuvės, unguriažuvės, eršketžuvės, vėžiagyviai
Piscirickettsia salmonis
Oda, pelekai, vidaus organai
Lašišažuvės
Acinetobacter johnsonii, Acinetobacter lwoffi
Oda, pelekai
Lašišažuvės, karpžuvės
Gramteigiamos bakterijos
Lactococcus garvieae (anksčiau Enterococcus seriolicida)
Streptokokozė
Unguriažuvės
Streptococcus iniae (Str. shiloi)
Streptokokozė
Daugelis gėlavandeninių ir jūrinių žuvų rūšių
Streptococcus parauberis
Streptokokozė
Plekšniažuvės
Streptococcus phocae
Streptokokozė
Lašišažuvės
Renibacterium salmoninarum
Bakterinė inkstų liga ( angl. Bacterial kidney
Lašišažuvės
disease)
Mycobacterium marinum
Mikobakteriozė
Lašišažuvės, plekšniažuvės, ešeržuvės
Nocardia asteroides, Nocardia salmonicida
Nokardiozė
Dauguma žuvų rūšių
Bacillus subtilis
Branchionekrozė
Karpžuvės
ŽUVŲ PARAZITAI IR JŲ SUKELIAMOS LIGOS
Sukėlėjas
Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai
Dažniausiai sergančios žuvys
I. Pirmuonys (lot. Protozoa)
A. Blakstienuotieji (lot. Ciliates)
Ichthyophthirius multifiliis
Ichtioftiriozė (angl. White spot disease)
Dauguma šiltamėgių žuvų rūšių
Chilodonella piscicola
kitaip Chilodonella cyprini
Chilodoneliozė
Karpžuvės, lašišažuvės
Trichodina truttae
Trichodinozė
Karpžuvės, lašišažuvės
Trichodinella
Tripartiella
Apiosoma carpelli, A. piscicolum, A. minutum (Glossatella)
Apiosomozė
Žiaunos, kūno paviršius
Gėlavandenių žuvų rūšys
Capriniana piscium (anksčiau Trichophrya piscium)
Kapriniana infekcija
Karpžuvės, lašišažuvės
Balantidium ctenopharyngodoni
Balantidiozė
Karpžuvės
B. Žiuželiniai (lot. Flagellates)
Hexamita (Spironucleus elegans)
Karpžuvės, lašišažuvės
Ichthyobodo necator (Costia)
Ichtiobodozė (kostiozė)
Karpžuvės, lašišažuvės
Piscinoodinium
Cryptobia branchialis
Žiaunų kriptobiozė
Karpžuvės
Trypanosoma danilewskii
Miegligė (angl. Sleeping disease of fish)
Karpžuvės
Trypamoplasma borelli
Karpžuvės
C. Sporagyviai ( lot. Sporozoa)
Sphaerospora dykovae
Plaukimo pūslės
uždegimas (angl. Swimbladder inflammation (SBI))
Karpžuvės
Sphaerospora molnari
Žiaunų sferosporiozė
Karpžuvės
Myxobolus cyprini
Raumenų infekcija
Karpžuvės
Myxobolus pavlovskii
Žiaunos
Plačiakakčiai (Hypophthalmichthys molitrix) (Hypophthalmichthys nobilis)
Thelohanellus nikolskii
Pelekų spinduliai
Karpžuvės
Thelohanellus hovorkai
Pilvo ertmės jungiamieji audiniai ir raumenys
Karpžuvės
D. Kokcidijos (lot. Coccidia)
Goussia carpelli anksčiau
Eimeria carpelli
Karpių difuzinė kokcidiozė
Karpžuvės
Goussia sinensis
Plačiakakčių kokcidiozė
Plačiakakčiai (Hypophthalmichthys molitrix) (Hypophthalmichthys nobilis)
Goussia subepithelialis
Karpių mazgelinė kokcidiozė
Karpžuvės
II. Monogeninės siurbikės (lot. Monogenea)
Gyrodactylus sprostonae,
G. schulmani
Žiaunos, pelekai
Karpžuvės
Gyrodactylus katharineri
Oda
Karpžuvės
Gyrodactylus salaris
Žiaunos
Lašišažuvės
Dactylogyrus vastator, D. minor,
D. anchoratus,
D. extensus
Žiaunos
Karpžuvės
Ancyrocephalus
Žiaunos
Karpžuvės
Thaparocleidus vistulensis sinonimas Ancylodiscoides vistulensis
Žiaunos
Šamažuvės
III. Digeniniai trematodai (lot. Digenean trematoda) plokščiosios kirmėlės
Sanguinicola inermis
Sanguinikoliozė Kraujo indai
Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)
Diplostomum spathaceum
Diplostomozė
Oda, vidaus organai ir audiniai, akys
Karpžuvės
Posthodiplostomum cuticola
sinonimas Neascus cuticola
Oda, vidaus organai ir audiniai, pelekai
Karpžuvės
Apharyngostrigea, Cotylurus, Apathemon etc.
Tetrakotilozė
Pilvo ertmė, vidaus organai, širdis
Karpžuvės
Hysteromorpha triloba
Žiaunos, pelekai
Karpžuvės
IV. Nematodai (lot. Nematoda) (apvaliosios kirmėlės)
Philometroides cyprini, P.
Kūno ertmės, plaukimo
Karpžuvės
sanguineus
pūslė, oda
Anguillicola crassus
Plaukimo pūslė
Unguriažuvės
V. Cestodai (lot . Cestodes) (kaspinuočiai, plokščiosios kirmėlės)
Bothriocephalus acheilognathi
Botriocefaliozė Virškinamasis traktas
Karpžuvės ir kitų rūšių žuvys
Khawia sinensis
Žarnynas
Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)
Atractolytocestus huronensis
Žarnynas
Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)
Ligula intestinalis
Liguliozė
Žarnynas, pilvo ertmė
Karpžuvės
Digramma interrupta
VI. Parazitiniai vėžiagyviai (lot. Arthropoda)
Ergasilus sieboldi, E. briani
Žiaunos, oda
Karpžuvės ir kitų rūšių žuvys
Sinergasilus major, S. lieni
Žiaunos, oda
Karpžuvės
Lernea cyprinacea, L. elegans, L. esocina
Lerneozė
Žiaunos, oda, raumenys
Karpžuvės
Argulus foliaceus (Žuvų utėlė),
A. coregoni, A. japonicus
Kūno paviršius, audiniai, kraujas
Įvairių rūšių žuvys
Lepeophtheirus salmonis
Kūno paviršius, hemoragijos, opos
Lašišažuvės
VII. Dėlės
Piscicola geometra
Oda, raumenys, kraujas
Karpžuvės ir kitų rūšių žuvys
ŽUVIMS PATOGENIŠKI GRYBELIAI
Sukėlėjas
Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai
Dažniausiai sergančios žuvys
Saprolegnia
Saprolegniozė
Visos gėlavandenių žuvų rūšys
Branchiomyces sanguinis,
B. demigrans
Branchiomikozė (Žiaunų puvinys)
Karpžuvės, šamažuvės, ešeržuvės
ŽUVIMS PATOGENIŠKI DUMBLIAI
Sukėlėjas
Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai
Dažniausiai sergančios žuvys
Cylindrospermopsis raciborski
Dusimas, nervų sistemos veiklos sutrikimai
Gėlavandenių žuvų rūšys
DVIGELDŽIŲ MOLIUSKŲ SUKELIAMOS LIGOS
Sukėlėjas
Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai
Dažniausiai sergančios žuvys
Unio spp. moliuskų lervos
Glochidia
Pelekai, žiaunos
Karpžuvės
NEŽINOMOS LIGŲ ETIOLOGIJOS ARBA TAKSONOMINĖS POZICIJOS ŽUVŲ PATOGENAI
Sukėlėjas
Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai
Dažniausiai sergančios žuvys
Žiemos odos liga (angl. Winter skin disease of common carp)
Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)
Žiaunų nekrozė (angl. Gill necrosis of common carp)
Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)
Dermocystidium spp.
(Dermocystidium koi, Dermocystidium cyprini)
Oda, pelekai, žiaunos, akys
Karpžuvės
Neoparamoeba perurans
Amebinė žiaunų liga (angl. Amoebic gill disease)
Lašišažuvės
DUMBLIAGRYBIŲ (lot. Oomycetes) SUKELIAMOS LIGOS
Epizootinis ulceratyvinis sindromas
Sukėlėjas: dumbliagrybis Aphanomyces invadans, sinonimas (A. piscicida)
Apie 94 laukinių ir dirbtinėmis sąlygomis auginamų žuvų rūšių yra imlios šiam patogenui
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonės „Gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonės“ įgyvendinimo taisyklėms
*Šis preliminarus žuvų ligų ir jų sukėlėjų sąrašas yra rekomendacinio, taikomojo pobūdžio, todėl taksonominis jame nurodytų ligų ir patogenų suskirstymas gali būti tikslinamas. Sąrašas sudarytas atsižvelgiant į tarptautinius ir Europos Sąjungos mokslinius ir institucinius žinynus, dokumentus bei straipsnius. Sąrašas nėra galutinis, jame nurodytų žuvų ligų ir jų sukėlėjų aktualumas Lietuvos akvakultūros subjektams gali būti tikslinamas.
<< Grįžti
| Ligos pavadinimas, sukėlėjas | Žuvų būrys | Ligai imlios žuvų rūšys |
| Epizootinė hematopoetinė nekrozė (EHN) Sukėlėjas: Epizootinės hematopoetinės ekrozės virusas, priklausantis Iridoviridae šeimos Ranavirus genčiai | Lašišažuvės (lot. Salmoniformes) | Vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), europinė lydeka (Esox lucius), atlantinė lašiša (Salmo sala) |
| Ešeržuvės (lot. Perciformes) | Paprastasis europinis ešerys (Perca fluviatilis), paprastasis sterkas (Sander lucioperca), | |
| Virusinė hemoraginė septicemija (VHS) Sukėlėjas: Virusinės hemoraginės septicemijos virusas, priklausantis Rhabdoviridae šeimos Novirhabdovirus genčiai | Lašišažuvės (lot. Salmoniformes) | Sykai (Coregonus), europinė lydeka (Esox lucius), rytinės lašišos (Oncorhynchus), vaivorykštinis upėtakis (Onorhynchus mykiss), paprastasis šlakis (Salmo trutta trutta), atlantinis šprotas (Sprattus sprattus sprattus), europinis kiršlys (Thymallus thymallus). |
| Silkiažuvės (lot. Clupeiformes) | Paprastosios silkės (Clupea) | |
| Plekšniažuvės (lot. Pleuronectiformes) | Paprastasis otas (Psetta maxima), azijinė paltusžuvė (Paralichthys olivaceus) | |
| Menkiažuvės (lot. Gadiformes) | Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus), didžiagalvė menkė (Gadus macrocephalus), atlantinė menkė (Gadus morhua morhua), paprastoji penkiaūsė vėgėlė (Ciliata mustelus) | |
| Infekcinė hematopoetinė nekrozė (IHN) Sukėlėjas: Infekcinės hematopoetinės nekrozės virusas, priklausantis Rhabdoviridae šeimos Novirhabdovirus genčiai | Lašišažuvės (lot. Salmoniformes) | Keta (Oncorhynchus keta), didžioji lašiša (Oncorhynchus kisutch), japoninė lašiša (Oncorhynchus masou), vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), raudonoji lašiša (Oncorhynchus nerka), rausvoji lašiša (Oncorhynchus rhodurus), karališkoji lašiša (Oncorhynchus tshawytscha), atlantinė lašiša (Salmo salar), raudongalvė lašiša (Onchorynchus clarkii), amerikinis |
| ežerinis upėtakis (Salvelinus namaycush), arktinė palija (Salvelinus alpinus), amerikinė palija (Salvelinus fontinalis), paprastasis šlakis (Salmo trutta), europinė lydeka (Esox lucius), | ||
| Karpžuvės (lot. Cypriniformes) | Visos paprastojo karpio (Cyprinus carpio) veislės ir porūšiai | |
| Menkiažuvės (lot. Gadiformes) | Paprastoji vėgėlė (Lota lota) | |
| Silkiažuvės (lot. Clupeiformes) | Rytinė silkė (Clupea pallasii), | |
| Infekcinė lašišų anemija (ILA): HPR genotipo su iškrita infekcinės lašišų anemijos viruso sukelta infekcija Sukėlėjas: ILA virusas, priklausantis Orthomyxoviridae. šeimos Isavirus genčiai | Lašišažuvės (lot. Salmoniformes) | Vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), atlantinė lašiša (Salmo salar) ir paprastasis šlakis (Salmo trutta trutta) |
| Infekcinė kasos nekrozė (IKN) Sukėlėjas IKN virusas, priklausantis Birnaviridae šeimos Aquabirnavirus genčiai | Lašišažuvės (lot. Salmoniformes) | Vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), amerikinė palija (Salvelinus fontinalis), paprastasis šlakis (Salmo trutta), atlantinė lašiša (Salmo salar) ir kai kurios rytinių lašišų (Oncorhynchus spp.) rūšys |
| Koi herpeso viruso (KHV) infekcija Sukėlėjas Koi herpeso virusas, priklausantis Alloherpesviridae šeimos Cyprinivirus genčiai. | Karpžuvės (lot. Cypriniformes) | Paprastasis karpis (Cyprinus carpio) ir koi karpis (Cyprinus carpio koi) taip pat visos paprastųjų karpių (Cyprinus carpio) ir paprastųjų karpių hibridų (pvz., Cyprinus carpio × Carassius auratus) veislės ir porūšiai. |
| Pavasarinė karpių viremija (PKV) Sukėlėjas: PKV virusas, priklausantis Rhabdoviridae šeimos Vesiculovirus genčiai Rhabdovirus carpio | Karpžuvės (lot. Cypriniformes) | Paprastasis karpis (Cyprinus carpio carpio), Koi karpis (Cyprinus carpio koi), auksinis karosas (Carassius carassius), baltasis plačiakaktis (Hypophthalmichthys molitrix), margasis plačiakaktis (Aristichthys nobilis), baltasis amūras (Ctenopharyngodon idella), sidabrinis karosas (Carassius auratus), paprastoji meknė (orfa) (Leuciscus idus), paprastasis lynas (Tinca tinca), paprastasis karšis (Abramis brama), Nilo tilapija (Sarotherodon niloticus), paprastoji kuoja (Rutilus rutilus). |
| Karpių edemos viruso infekcija (Miegligė) angl. | Karpžuvės (lot. Cypriniformes) | Paprastasis karpis (Cyprinus carpio carpio), Koi karpis (Cyprinus carpio |
| Koi sleepy disease | koi) | |
| Karpių raupai angl. Carp pox Sukėlėjas: Karpžuvių herpesvirusas1 (CyHP1) | Karpžuvės (lot. Cypriniformes) | Paprastasis karpis (Cyprinus carpio) ir koi karpis (Cyprinus carpio koi) taip pat visos paprastųjų karpių (Cyprinus carpio) ir paprastųjų karpių hibridų (pvz., Cyprinus carpio × Carassius auratus) veislės ir porūšiai. |
| Sukėlėjas angl. Aquabirnavirus Eel virus European (EVE) | Unguriažuvės (lot. Anguilliformes) | Europinis ungurys (Anguilla anguilla) |
| Sukėlėjas angl. Rhabdovirus Eel virus European X (EVEX) | Unguriažuvės (lot. Anguilliformes) | Europinis ungurys (Anguilla anguilla) |
| Sukėlėjas angl. Anguillid herpesvirus 1 (AngHV1) | Unguriažuvės (lot. Anguilliformes) | Europinis ungurys (Anguilla anguilla) |
| Sukėlėjas | Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai | Dažniausiai sergančios žuvys |
| Gramneigiamos bakterijos | ||
| Vibrio anguillarum | Vibriozė | Lašišažuvės, plekšniažuvės, ešeržuvės, unguriažuvės, menkiažuvės |
| Aliivibrio salmonicida (anksčiau Vibrio salmonicida) | Vibriozė | Lašišažuvės, menkiažuvės |
| Vibrio vulnificus | Vibriozė | Unguriažuvės, ešeržuvės |
| Vibrio ordalii | Vibriozė | Dauguma žuvų rūšių |
| Moritella viscosa (anksčiau Vibrio viscosus) | Opaligė | Lašišažuvės |
| Pasteurella skyensis | Pastereliozė | Lašišažuvės, plekšniažuvės |
| Tenacibaculum maritimum (anksčiau Flexibacter maritimus) | Fleksibakteriozė | Lašišažuvės, plekšniažuvės, ešeržuvės |
| Flavobacterium psychrophilum | Šalto vandens liga (angl. Cold water disease) | Lašišažuvės, karpžuvės, ešeržuvės, unguriažuvės |
| Flavobacterium branchiophilum | Bakterinė žiaunų liga (angl. Bacterial gill disease) | Platus spektras šiltavandenių ir šaltavandenių dirbtinėmis sąlygomis auginamų žuvų rūšių |
| Flavobacterium columnare | Kolumnariozė | Karpžuvės, lašišažuvės, šamažuvės, unguriažuvės, eršketžuvės |
| Flavobacterium hydatis | Žiaunų liga | Lašišažuvės |
| (Cytophaga aquatilis) | ||
| Flavobacterium oncorhynchi | Bakterinė žiaunų liga | Lašišažuvės |
| Pseudomonas anguilliseptica | Pseudomonozė, žiemos liga (angl. winter disease) | Ešeržuvės, unguriažuvės, plekšniažuvės |
| Pseudomonas fluorescens, Aeromonas punctata | Septicemija, Bakterinis pelekų puvinys | Gėlavandenių žuvų rūšys |
| Aeromonas salmonicida | Furunkuliozė | Lašišažuvės, karpžuvės ir daug kitų žuvų rūšių |
| Aeromonas hydrophila, Aeromonas veronii Biovar Sobria, Aeromonas sobria Biovar Sobria, Aeromonas caviae (Judrūs aeromonai) | Judriųjų aeromonų septicemija (angl. Motile aeromonas septicemia (MAS), hemoraginė septicemija, opaligė ar raudonligė ir epizootinis opinis sindromas (angl. epizootic ulcerative syndrome (EUS) | Platus spektras lašišažuvių ir kitų žuvų rūšių, iš jų šamažuvės, unguriažuvės, eršketžuvės |
| Aeromonas jandaei | Hemoraginė septicemija | Unguriažuvės |
| Edwardsiella ictaluri | Enteritinė septicemija | Šamažuvės |
| Edwardsiella tarda | Edvardsieliozė | Lašišažuvės, karpžuvės, ešeržuvės, šamažuvės ir kt. |
| Serratia plymuthica | Septicemija | Lašišažuvės |
| Plesiomonas shigelloides | Pelekų ir uodegos liga | Lašišažuvės, šamažuvės, unguriažuvės, eršketžuvės |
| Yersinia ruckeri | Enteritinė raudonosios burnos liga (angl. Enteric redmouth) | Lašišažuvės, unguriažuvės, eršketžuvės, vėžiagyviai |
| Piscirickettsia salmonis | Oda, pelekai, vidaus organai | Lašišažuvės |
| Acinetobacter johnsonii, Acinetobacter lwoffi | Oda, pelekai | Lašišažuvės, karpžuvės |
| Gramteigiamos bakterijos | ||
| Lactococcus garvieae (anksčiau Enterococcus seriolicida) | Streptokokozė | Unguriažuvės |
| Streptococcus iniae (Str. shiloi) | Streptokokozė | Daugelis gėlavandeninių ir jūrinių žuvų rūšių |
| Streptococcus parauberis | Streptokokozė | Plekšniažuvės |
| Streptococcus phocae | Streptokokozė | Lašišažuvės |
| Renibacterium salmoninarum | Bakterinė inkstų liga ( angl. Bacterial kidney | Lašišažuvės |
| disease) | ||
| Mycobacterium marinum | Mikobakteriozė | Lašišažuvės, plekšniažuvės, ešeržuvės |
| Nocardia asteroides, Nocardia salmonicida | Nokardiozė | Dauguma žuvų rūšių |
| Bacillus subtilis | Branchionekrozė | Karpžuvės |
ŽUVŲ PARAZITAI IR JŲ SUKELIAMOS LIGOS
Sukėlėjas
Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai
Dažniausiai sergančios žuvys
I. Pirmuonys (lot. Protozoa)
A. Blakstienuotieji (lot. Ciliates)
Ichthyophthirius multifiliis
Ichtioftiriozė (angl. White spot disease)
Dauguma šiltamėgių žuvų rūšių
Chilodonella piscicola
kitaip Chilodonella cyprini
Chilodoneliozė
Karpžuvės, lašišažuvės
Trichodina truttae
Trichodinozė
Karpžuvės, lašišažuvės
Trichodinella
Tripartiella
Apiosoma carpelli, A. piscicolum, A. minutum (Glossatella)
Apiosomozė
Žiaunos, kūno paviršius
Gėlavandenių žuvų rūšys
Capriniana piscium (anksčiau Trichophrya piscium)
Kapriniana infekcija
Karpžuvės, lašišažuvės
Balantidium ctenopharyngodoni
Balantidiozė
Karpžuvės
B. Žiuželiniai (lot. Flagellates)
Hexamita (Spironucleus elegans)
Karpžuvės, lašišažuvės
Ichthyobodo necator (Costia)
Ichtiobodozė (kostiozė)
Karpžuvės, lašišažuvės
Piscinoodinium
Cryptobia branchialis
Žiaunų kriptobiozė
Karpžuvės
Trypanosoma danilewskii
Miegligė (angl. Sleeping disease of fish)
Karpžuvės
Trypamoplasma borelli
Karpžuvės
C. Sporagyviai ( lot. Sporozoa)
Sphaerospora dykovae
Plaukimo pūslės
uždegimas (angl. Swimbladder inflammation (SBI))
Karpžuvės
Sphaerospora molnari
Žiaunų sferosporiozė
Karpžuvės
Myxobolus cyprini
Raumenų infekcija
Karpžuvės
Myxobolus pavlovskii
Žiaunos
Plačiakakčiai (Hypophthalmichthys molitrix) (Hypophthalmichthys nobilis)
Thelohanellus nikolskii
Pelekų spinduliai
Karpžuvės
Thelohanellus hovorkai
Pilvo ertmės jungiamieji audiniai ir raumenys
Karpžuvės
D. Kokcidijos (lot. Coccidia)
Goussia carpelli anksčiau
Eimeria carpelli
Karpių difuzinė kokcidiozė
Karpžuvės
Goussia sinensis
Plačiakakčių kokcidiozė
Plačiakakčiai (Hypophthalmichthys molitrix) (Hypophthalmichthys nobilis)
Goussia subepithelialis
Karpių mazgelinė kokcidiozė
Karpžuvės
II. Monogeninės siurbikės (lot. Monogenea)
Gyrodactylus sprostonae,
G. schulmani
Žiaunos, pelekai
Karpžuvės
Gyrodactylus katharineri
Oda
Karpžuvės
Gyrodactylus salaris
Žiaunos
Lašišažuvės
Dactylogyrus vastator, D. minor,
D. anchoratus,
D. extensus
Žiaunos
Karpžuvės
Ancyrocephalus
Žiaunos
Karpžuvės
Thaparocleidus vistulensis sinonimas Ancylodiscoides vistulensis
Žiaunos
Šamažuvės
III. Digeniniai trematodai (lot. Digenean trematoda) plokščiosios kirmėlės
Sanguinicola inermis
Sanguinikoliozė Kraujo indai
Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)
Diplostomum spathaceum
Diplostomozė
Oda, vidaus organai ir audiniai, akys
Karpžuvės
Posthodiplostomum cuticola
sinonimas Neascus cuticola
Oda, vidaus organai ir audiniai, pelekai
Karpžuvės
Apharyngostrigea, Cotylurus, Apathemon etc.
Tetrakotilozė
Pilvo ertmė, vidaus organai, širdis
Karpžuvės
Hysteromorpha triloba
Žiaunos, pelekai
Karpžuvės
IV. Nematodai (lot. Nematoda) (apvaliosios kirmėlės)
Philometroides cyprini, P.
Kūno ertmės, plaukimo
Karpžuvės
sanguineus
pūslė, oda
Anguillicola crassus
Plaukimo pūslė
Unguriažuvės
V. Cestodai (lot . Cestodes) (kaspinuočiai, plokščiosios kirmėlės)
Bothriocephalus acheilognathi
Botriocefaliozė Virškinamasis traktas
Karpžuvės ir kitų rūšių žuvys
Khawia sinensis
Žarnynas
Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)
Atractolytocestus huronensis
Žarnynas
Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)
Ligula intestinalis
Liguliozė
Žarnynas, pilvo ertmė
Karpžuvės
Digramma interrupta
VI. Parazitiniai vėžiagyviai (lot. Arthropoda)
Ergasilus sieboldi, E. briani
Žiaunos, oda
Karpžuvės ir kitų rūšių žuvys
Sinergasilus major, S. lieni
Žiaunos, oda
Karpžuvės
Lernea cyprinacea, L. elegans, L. esocina
Lerneozė
Žiaunos, oda, raumenys
Karpžuvės
Argulus foliaceus (Žuvų utėlė),
A. coregoni, A. japonicus
Kūno paviršius, audiniai, kraujas
Įvairių rūšių žuvys
Lepeophtheirus salmonis
Kūno paviršius, hemoragijos, opos
Lašišažuvės
VII. Dėlės
Piscicola geometra
Oda, raumenys, kraujas
Karpžuvės ir kitų rūšių žuvys
ŽUVIMS PATOGENIŠKI GRYBELIAI
Sukėlėjas
Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai
Dažniausiai sergančios žuvys
Saprolegnia
Saprolegniozė
Visos gėlavandenių žuvų rūšys
Branchiomyces sanguinis,
B. demigrans
Branchiomikozė (Žiaunų puvinys)
Karpžuvės, šamažuvės, ešeržuvės
ŽUVIMS PATOGENIŠKI DUMBLIAI
Sukėlėjas
Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai
Dažniausiai sergančios žuvys
Cylindrospermopsis raciborski
Dusimas, nervų sistemos veiklos sutrikimai
Gėlavandenių žuvų rūšys
DVIGELDŽIŲ MOLIUSKŲ SUKELIAMOS LIGOS
Sukėlėjas
Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai
Dažniausiai sergančios žuvys
Unio spp. moliuskų lervos
Glochidia
Pelekai, žiaunos
Karpžuvės
NEŽINOMOS LIGŲ ETIOLOGIJOS ARBA TAKSONOMINĖS POZICIJOS ŽUVŲ PATOGENAI
Sukėlėjas
Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai
Dažniausiai sergančios žuvys
Žiemos odos liga (angl. Winter skin disease of common carp)
Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)
Žiaunų nekrozė (angl. Gill necrosis of common carp)
Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)
Dermocystidium spp.
(Dermocystidium koi, Dermocystidium cyprini)
Oda, pelekai, žiaunos, akys
Karpžuvės
Neoparamoeba perurans
Amebinė žiaunų liga (angl. Amoebic gill disease)
Lašišažuvės
DUMBLIAGRYBIŲ (lot. Oomycetes) SUKELIAMOS LIGOS
Epizootinis ulceratyvinis sindromas
Sukėlėjas: dumbliagrybis Aphanomyces invadans, sinonimas (A. piscicida)
Apie 94 laukinių ir dirbtinėmis sąlygomis auginamų žuvų rūšių yra imlios šiam patogenui
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonės „Gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonės“ įgyvendinimo taisyklėms
*Šis preliminarus žuvų ligų ir jų sukėlėjų sąrašas yra rekomendacinio, taikomojo pobūdžio, todėl taksonominis jame nurodytų ligų ir patogenų suskirstymas gali būti tikslinamas. Sąrašas sudarytas atsižvelgiant į tarptautinius ir Europos Sąjungos mokslinius ir institucinius žinynus, dokumentus bei straipsnius. Sąrašas nėra galutinis, jame nurodytų žuvų ligų ir jų sukėlėjų aktualumas Lietuvos akvakultūros subjektams gali būti tikslinamas.
<< Grįžti
| Sukėlėjas | Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai | Dažniausiai sergančios žuvys |
| I. Pirmuonys (lot. Protozoa) | ||
| A. Blakstienuotieji (lot. Ciliates) | ||
| Ichthyophthirius multifiliis | Ichtioftiriozė (angl. White spot disease) | Dauguma šiltamėgių žuvų rūšių |
| Chilodonella piscicola kitaip Chilodonella cyprini | Chilodoneliozė | Karpžuvės, lašišažuvės |
| Trichodina truttae | Trichodinozė | Karpžuvės, lašišažuvės |
| Trichodinella | ||
| Tripartiella | ||
| Apiosoma carpelli, A. piscicolum, A. minutum (Glossatella) | Apiosomozė Žiaunos, kūno paviršius | Gėlavandenių žuvų rūšys |
| Capriniana piscium (anksčiau Trichophrya piscium) | Kapriniana infekcija | Karpžuvės, lašišažuvės |
| Balantidium ctenopharyngodoni | Balantidiozė | Karpžuvės |
| B. Žiuželiniai (lot. Flagellates) | ||
| Hexamita (Spironucleus elegans) | Karpžuvės, lašišažuvės | |
| Ichthyobodo necator (Costia) | Ichtiobodozė (kostiozė) | Karpžuvės, lašišažuvės |
| Piscinoodinium | ||
| Cryptobia branchialis | Žiaunų kriptobiozė | Karpžuvės |
| Trypanosoma danilewskii | Miegligė (angl. Sleeping disease of fish) | Karpžuvės |
| Trypamoplasma borelli | Karpžuvės | |
| C. Sporagyviai ( lot. Sporozoa) | ||
| Sphaerospora dykovae | Plaukimo pūslės uždegimas (angl. Swimbladder inflammation (SBI)) | Karpžuvės |
| Sphaerospora molnari | Žiaunų sferosporiozė | Karpžuvės |
| Myxobolus cyprini | Raumenų infekcija | Karpžuvės |
| Myxobolus pavlovskii | Žiaunos | Plačiakakčiai (Hypophthalmichthys molitrix) (Hypophthalmichthys nobilis) |
| Thelohanellus nikolskii | Pelekų spinduliai | Karpžuvės |
| Thelohanellus hovorkai | Pilvo ertmės jungiamieji audiniai ir raumenys | Karpžuvės |
| D. Kokcidijos (lot. Coccidia) | ||
| Goussia carpelli anksčiau Eimeria carpelli | Karpių difuzinė kokcidiozė | Karpžuvės |
| Goussia sinensis | Plačiakakčių kokcidiozė | Plačiakakčiai (Hypophthalmichthys molitrix) (Hypophthalmichthys nobilis) |
| Goussia subepithelialis | Karpių mazgelinė kokcidiozė | Karpžuvės |
| II. Monogeninės siurbikės (lot. Monogenea) | ||
| Gyrodactylus sprostonae, G. schulmani | Žiaunos, pelekai | Karpžuvės |
| Gyrodactylus katharineri | Oda | Karpžuvės |
| Gyrodactylus salaris | Žiaunos | Lašišažuvės |
| Dactylogyrus vastator, D. minor, D. anchoratus, D. extensus | Žiaunos | Karpžuvės |
| Ancyrocephalus | Žiaunos | Karpžuvės |
| Thaparocleidus vistulensis sinonimas Ancylodiscoides vistulensis | Žiaunos | Šamažuvės |
| III. Digeniniai trematodai (lot. Digenean trematoda) plokščiosios kirmėlės | ||
| Sanguinicola inermis | Sanguinikoliozė Kraujo indai | Paprastasis karpis (Cyprinus carpio) |
| Diplostomum spathaceum | Diplostomozė Oda, vidaus organai ir audiniai, akys | Karpžuvės |
| Posthodiplostomum cuticola sinonimas Neascus cuticola | Oda, vidaus organai ir audiniai, pelekai | Karpžuvės |
| Apharyngostrigea, Cotylurus, Apathemon etc. | Tetrakotilozė Pilvo ertmė, vidaus organai, širdis | Karpžuvės |
| Hysteromorpha triloba | Žiaunos, pelekai | Karpžuvės |
| IV. Nematodai (lot. Nematoda) (apvaliosios kirmėlės) | ||
| Philometroides cyprini, P. | Kūno ertmės, plaukimo | Karpžuvės |
| sanguineus | pūslė, oda | |
| Anguillicola crassus | Plaukimo pūslė | Unguriažuvės |
| V. Cestodai (lot . Cestodes) (kaspinuočiai, plokščiosios kirmėlės) | ||
| Bothriocephalus acheilognathi | Botriocefaliozė Virškinamasis traktas | Karpžuvės ir kitų rūšių žuvys |
| Khawia sinensis | Žarnynas | Paprastasis karpis (Cyprinus carpio) |
| Atractolytocestus huronensis | Žarnynas | Paprastasis karpis (Cyprinus carpio) |
| Ligula intestinalis | Liguliozė Žarnynas, pilvo ertmė | Karpžuvės |
| Digramma interrupta | ||
| VI. Parazitiniai vėžiagyviai (lot. Arthropoda) | ||
| Ergasilus sieboldi, E. briani | Žiaunos, oda | Karpžuvės ir kitų rūšių žuvys |
| Sinergasilus major, S. lieni | Žiaunos, oda | Karpžuvės |
| Lernea cyprinacea, L. elegans, L. esocina | Lerneozė Žiaunos, oda, raumenys | Karpžuvės |
| Argulus foliaceus (Žuvų utėlė), A. coregoni, A. japonicus | Kūno paviršius, audiniai, kraujas | Įvairių rūšių žuvys |
| Lepeophtheirus salmonis | Kūno paviršius, hemoragijos, opos | Lašišažuvės |
| VII. Dėlės | ||
| Piscicola geometra | Oda, raumenys, kraujas | Karpžuvės ir kitų rūšių žuvys |
| ŽUVIMS PATOGENIŠKI GRYBELIAI | ||
| Sukėlėjas | Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai | Dažniausiai sergančios žuvys |
| Saprolegnia | Saprolegniozė | Visos gėlavandenių žuvų rūšys |
| Branchiomyces sanguinis, B. demigrans | Branchiomikozė (Žiaunų puvinys) | Karpžuvės, šamažuvės, ešeržuvės |
| ŽUVIMS PATOGENIŠKI DUMBLIAI | ||
| Sukėlėjas | Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai | Dažniausiai sergančios žuvys |
| Cylindrospermopsis raciborski | Dusimas, nervų sistemos veiklos sutrikimai | Gėlavandenių žuvų rūšys |
| Sukėlėjas | Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai | Dažniausiai sergančios žuvys |
| Unio spp. moliuskų lervos Glochidia | Pelekai, žiaunos | Karpžuvės |
| NEŽINOMOS LIGŲ ETIOLOGIJOS ARBA TAKSONOMINĖS POZICIJOS ŽUVŲ PATOGENAI | ||
| Sukėlėjas | Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai | Dažniausiai sergančios žuvys |
| Žiemos odos liga (angl. Winter skin disease of common carp) | Paprastasis karpis (Cyprinus carpio) | |
| Žiaunų nekrozė (angl. Gill necrosis of common carp) | Paprastasis karpis (Cyprinus carpio) | |
| Dermocystidium spp. (Dermocystidium koi, Dermocystidium cyprini) | Oda, pelekai, žiaunos, akys | Karpžuvės |
| Neoparamoeba perurans | Amebinė žiaunų liga (angl. Amoebic gill disease) | Lašišažuvės |
| DUMBLIAGRYBIŲ (lot. Oomycetes) SUKELIAMOS LIGOS | ||
| Epizootinis ulceratyvinis sindromas Sukėlėjas: dumbliagrybis Aphanomyces invadans, sinonimas (A. piscicida) | Apie 94 laukinių ir dirbtinėmis sąlygomis auginamų žuvų rūšių yra imlios šiam patogenui | |
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonės „Gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonės“ įgyvendinimo taisyklėms *Šis preliminarus žuvų ligų ir jų sukėlėjų sąrašas yra rekomendacinio, taikomojo pobūdžio, todėl taksonominis jame nurodytų ligų ir patogenų suskirstymas gali būti tikslinamas. Sąrašas sudarytas atsižvelgiant į tarptautinius ir Europos Sąjungos mokslinius ir institucinius žinynus, dokumentus bei straipsnius. Sąrašas nėra galutinis, jame nurodytų žuvų ligų ir jų sukėlėjų aktualumas Lietuvos akvakultūros subjektams gali būti tikslinamas.
<< Grįžti