Seniai seniai, gūdžioje girioje gyveno neįprasti vilkai, kurie visai nebuvo panašūs į tuos iš piktų pasakų. Pirmasis buvo Vilius, kuris labiau už viską mėgo žvaigždes. Kiekvieną naktį jis išsitraukdavo savo didžiulį, blizgantį teleskopą ir nukreipdavo jį į dangaus skliautą. Vilius buvo šventai įsitikinęs, kad mėnulis yra pagamintas iš skaniausio geltono sūrio su didelėmis skylėmis. Šis spalvinimas suteiks jums džiaugsmo, nes galėsite nuspalvinti kiekvieną sūrio skylutę ryškiausia spalva.
Vilkas ir sūrio mėnulis
Tuo tarpu giliai miško viduryje, seno ąžuolo drevėje, stovėjo paslaptinga biblioteka. Ten gyveno vilkas mokslininkas vardu Bernardas. Jis dievino senas knygas ir ramybę. Bernardas turėjo keistą įprotį – jis gerdavo arbatą iš paties mažiausio puodelio visame pasaulyje, naudodamas savo dideles letenas itin atsargiai. Piešiniai su šiuo vilku visada būna kupini jaukumo ir ramybės. Bernardas sėdėdavo ant minkšto aksominio fotelio ir lėtai gurkšnodavo ramunėlių nuovirą.
Vilko arbatos pertraukėlė
Pavasariui atėjus, vilkas sodininkas Giedrius apsiaudavo savo pačius ryškiausius guminius batus. Jis turėjo ypatingą užduotį – savo darželyje pasodinti magiškas neonines tulpes, kurios ryškiai šviečia naktį. Šie nemokami paveiksliukai parodo, kaip rūpestingai jis kasa žemę ir laisto kiekvieną daigą. Giedrius nebijojo purvo, jis džiaugėsi kiekvienu nauju žiedu. Tulpės augo greitai, skleisdamos keistą šviesą po visą mišką ir džiugindamos visus miško gyventojus.
Vilkas sodininkas
Netoli Giedriaus spalvingo daržo lakstė mažasis vilkiukas Lukas. Jis dar neturėjo rimtų darbų, todėl jo galva buvo pilna neįtikėtinų svajonių. Lukas su savimi visur nešiojosi tinklelį drugeliams, bet drugeliai jo visai nedomino. Jis kantriai laukė, kol danguje pasirodys krentanti žvaigždė. Lukas norėjo ją pagauti ir parsinešti namo, kad naktimis jo kambaryje būtų šviesu kaip dieną. Tai nuostabus užsiėmimas vaikams, kurie taip pat mėgsta svajoti apie kosmoso paslaptis.
Mažasis žvaigždžių gaudytojas
Galiausiai, ant pačios aukščiausios uolos, kur visada tvyro tirštas ir paslaptingas rūkas, stovėjo vyriausiasis vilkas muzikantas. Kiekvieną vakarą visa giria staiga nuščiūdavo, kai jis pradėdavo groti senoviniu dūdmaišiu. Muzika buvo galinga, paslaptinga ir virpinanti širdį. Piešiniai vaizduoja jį stovintį drąsiai priešais debesis. Garsai aidėjo per slėnius, pranešdami visiems žvėrims, kad miške vyrauja taika, o diena baigėsi sėkmingai.
