Kada aš mirsiu? – tai klausimas, kurį žmogaus protas užduoda nuo pat akimirkos, kai sąmoningai suvokia savo mirtingumą (memento mori). Ši skaičiuoklė sujungia aktuarinę demografiją, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistinius modelius ir šaltą matematinį pragmatizmą. Mes nenaudojame krištolinių rutulių ar kortų kaladžių – tik grynus skaičius, kuriuos jūs patys pateikiate savo gyvenimo būdo pasirinkimais.
Antrasis termodinamikos dėsnis ir biologinė entropija
Fizikiniu požiūriu, žmogaus organizmas yra atvira termodinaminė sistema, kovojanti prieš Antrąjį termodinamikos dėsnį. Šis dėsnis teigia, kad bet kurios uždaros sistemos entropija (chaosas ir sutrikimas) laikui bėgant neabejotinai didėja. Gyvybė – tai laikinai organizuotas atporas visatos chaosui, reikalaujantis nuolatinio energijos vartojimo.
Tačiau ląstelių lygmenyje visada vyksta mikro-pažeidimai: telomerų trumpėjimas kiekvieno DNR dalijimosi metu, laisvųjų radikalų sukeliama oksidacinė pažaida ir ląstelių senescencija. Galiausiai entropija laimi. Jūsų gyvenimo būdo pasirinkimai (rūkymas, judėjimo stoka, mityba) paprasčiausiai pagreitina arba sulėtina šį termodinaminį degradacijos greitį.
Gompertzo-Makehamo dėsnis: Kodėl rizika dvigubėja kas 8 metus
1825 m. anglų matematikas ir aktuaras Benjaminas Gompertzas atrado stulbinantį dėsningumą, kuris šiandien žinomas kaip Gompertzo-Makehamo mirtingumo dėsnis. Jis įrodė, kad žmogaus mirties rizika po pilnametystės pasiekimo auga eksponentiškai ir dvigubėja maždaug kas 8 metus.
Tai reiškia, kad tikimybė mirti būnant 40 metų yra dvigubai didesnė nei būnant 32 metų, o būnant 80 metų – šimtus kartų didesnė. Ši skaičiuoklė naudoja atitinkamai pritaikytus aktuarinius modelius, kurie įvertina jūsų bazinę riziką pagal amžių, lytį ir gyvenamąjį regioną.
Demografinis determinizmas: Lytis ir geografija
Statistika yra beširdė. Visame pasaulyje moterų vidutinė gyvenimo trukmė yra maždaug 4–6 metais ilgesnė nei vyrų. Tai aiškinama biologiniais veiksniais (estrogeno apsauginis poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, dvi X chromosomos) bei elgsenos Veiksniais (vyrai statistiškai dažniau renkasi rizikingas profesijas, piknaudžiauja alkoholiu ir rečiau kreipiasi į gydytojus).
Be to, didžiulį vaidmenį atlieka geografinis regionas. Europos ir Japonijos medicinos infrastruktūra prideda kelis dešimtmečius statistinio gyvenimo, palyginti su regionais, kuriuose trūksta švaraus geriamojo vandens ir bazių sveikatos paslaugų. Jūsų gimimo vieta – tai pirmasis kėlinys šioje statistinėje loterijoje.
Kaip atkovoti atgal statistinius metus?
Geriausia žinia yra ta, kad genai nustato tik apie 20–25% jūsų gyvenimo trukmės. Likę 75–80% priklauso nuo aplinkos ir elgsenos pasirinkimų. Atsisakius užkietėjusio rūkymo, galima atkovoti iki 10 gyvenimo metų. Reguliarus fizinis aktyvumas sumažina lėtinių ligų riziką ir prideda 3–7 papildomus metus. Ši skaičiuoklė parodo ne tik numatomą mirties datą, bet ir atkovojamų metų potencialą, jei nuspręsite pakeisti savo įpročius šiandien.