Šiais metais ledas užšalo anksčiau nei pradėjo “eit” stintos. Tūkstančiai žvejų patraukė Kuršių marių link tikėdamiesi pasigauti agurkais kvepenčių žuvų, tačiau.. stinta vasario mėnesį dar “nėjo”.
Nuvykome ir mes, išbandyti laimės. Pirmąją dieną patraukėme į vietą Nidoje, kur pernai gerai kibo, 3 km nuo kranto. Tik įleidęs pastebėjau, kad gerai kimba. Tačiau ne stintos, o ešeriukai. Traukiau juos vieną po kito, tikėdamasis, kad ateis ir stinta. Tačiau iki pietų nepgavau nei vienos. Sužinojau, kad tą dieną gerai kibo šiek tiek neprivažiavus juodkrantės (14 kilometras). Nusprendėme kol nevėlu reikia skubėti. Nuvažiavę į vietą, kur neva gerai kimba pamatėme, kad visi žvejai stovi, niekam nekimba. Išsiaiškinau, kad kibo tik iki 11 val. Prasėdejom visą likusią dieną, pagavau tik kokias 5 stintas. Čia jau jautėsi srovė, kuri nunešdavo masalą kelis metrus į šoną. masalui naudojau uodo trūklio lervas, stintos gabaliukus. Išbandžiau ir musės lervas, tešlą, kuojos gabaliukų, bet beveik vios pagautos stintos buvo sudomintos tik trūklio lervomis. Šį kart ant paprastų kabliukų kibo silpnai, geriausiai ant fosforinių avižėlių.
Kitą dieną važiavome į tą pačią vietą, bet iki pietų pagavom keletą stintų. Nusprendėme važiuoti arčiau Klaipėdos. Sustojom netoli rinkliavos posto. Ledas čia kur kas plonesnis, bet pakankamai saugus. Srovė buvo, bet ne ką stipresnė nei Juodkrantėje. Gylis 4-6 metrai. Niekas nekibo, kol nesumasčiau masalo nuleisti ant dugno. Tuomet pradėjo kibti, tačiau kas antra žuvis buvo plekšnė. Per kelias valandas prisitraukiau pakankamai plekšnių ir apie 15 stintų. Sutemus patraukėm namo, į Vilnių.
